Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Justo Namavičiaus, Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas bausmę vykdančios institucijos teikimas pakeisti nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę į terminuotą laisvės atėmimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

2. Kauno apygardos teismo 2003 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo V. M. prašymas tenkintas iš dalies, perkvalifikuoti nusikalstami veiksmai ir paskirtos bausmės: dėl 1999 m. sausio 27 d., 1999 m. vasario 19 d. ir 1999 m. vasario 22 d. vagysčių įsibrovus į gyvenamąsias patalpas iš 1961 m. BK 271 straipsnio 3 dalies (1999 m. lapkričio 25 d. įstatymo redakcija) į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) ir paskirtas laisvės atėmimas 3 metams. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. 2019 m. birželio 27 d. nuteistasis V. M. perkeltas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją, tolesniam bausmės atlikimui. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. kovo 2 d. nutarimu nuteistasis V. M. perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos kalėjimo režimo sąlygų į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos pataisos namų režimą tęsti bausmės atlikimo. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 1999 m. vasario 24 d.

4. Kauno apygardos teisme 2020 m. spalio 27 d. gautas Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos administracijos teikimas nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą (toliau – Teikimas).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs BK 51 straipsnyje bei Teikime nurodytas aplinkybes ir kriterijus, aktualius sprendžiant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi Teikimo netenkino. Teismas padarė išvadą, kad V. M. šiuo metu nėra pagrindo sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. V. M. pažanga, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, nėra žymi, vis dar egzistuoja pakankamai aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl tai nesudaro pagrindo manyti, kas jis, pasibaigus terminuotai laisvės atėmimo bausmei, laikysis įstatymų, nedarys naujų nusikalstamų veikų ir nekels grėsmės visuomenei.

III. Skundo argumentai

6. Skunde nuteistasis V. M., nesutikdamas su Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartimi, prašo jam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

8. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas, teismo posėdyje išklausęs nuteistojo paaiškinimus, prokurorės ir Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos atstovės pasisakymus, teisingai išsprendė klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės V. M. pakeitimo į terminuoto laisvės atėmimo bausmę, tinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, laikėsi baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų.

9. Skunde nurodomas nuteistojo teisės į gynybą pažeidimas, argumentuojant tuo, kad teikimas išnagrinėtas be gynėjo dalyvavimo, o pats nuteistasis negalėjo tinkamai apsiginti. Toks nuteistojo teiginys yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 360¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir motyvuota nutartimi išsprendžia bausmės atlikimo vietos apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Nagrinėjant klausimą dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir bausmę vykdančios institucijos atstovas. Dalyvauti šiame teismo posėdyje šaukiamas nuteistasis ir nuteistojo prašymu gynėjas, nukentėjusysis arba jo atstovas, tačiau šių asmenų neatvykimas į teismo posėdį nesustabdo klausimo nagrinėjimo, jeigu teismas nepripažįsta, kad jiems dalyvauti būtina. Iš 2020 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio protokolo matyti, kad pataisos įstaigos teikimo nagrinėjime dalyvavo prokurorė, pataisos įstaigos atstovė ir pats nuteistasis (nuotoliniu būdu), nei vienas iš teikimo nagrinėjime dalyvaujančių asmenų nenurodė jokių kliūčių teikimo nagrinėjimui, taip pat neturėjo jokių prašymų. Teismas nuteistajam išaiškino jo BPK 22 straipsnyje numatytas teises, taip pat ir teisę turėti gynėją, nuteistasis patvirtino jas supratęs, tačiau ir šiuo atveju neišreiškė jokio pageidavimo pasinaudoti jam įstatymo suteikta teise į turėti gynėją. Be to, iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad V. M. aktyviai dalyvavo procese, pasisakė dėl teikime nurodytų aplinkybių, atsakė į kolegijos pirmininko klausimą, pasakė atsikirtimą. Jokių BPK reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam V. M. nebuvo užtikrinta teisė į gynybą, o skundžiama apygardos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

10. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju nėra visų šių įstatymo leidėjo įtvirtintų sąlygų, suteikiančių pagrindą V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme.

11. Byloje nustatyta, kad V. M. jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 1999 m. vasario 24 d. ir yra atlikęs 22 metus (teikimo nagrinėjimo metu – 21 metus) laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės. Tačiau vien šio pagrindo buvimas neleidžia nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuoto laisvės atėmimo bausme. Įstatymų leidėjas įpareigoja teismą įvertinti visas BK 51 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

12. Nustatant nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką remiamasi laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos administracijos atliktu nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimu naudojant OASys metodiką. Atmetami kaip nepagrįsti deklaratyvūs skundo teiginiai apie socialinio tyrimų išvadų neatitikimą objektyvioms aplinkybėms. Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti nuteistojo V. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertinusių ir socialinio tyrimo išvadas surašiusių specialistų išsilavinimu ir kvalifikacija, gebėjimu dirbti naudojant OASys metodiką ir suinteresuotumu klaidinti teismą. Byloje esančioje 2020 m. spalio 28 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), surašytoje atlikus vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 91 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (žema nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 91 balų 40 balų sudaro statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, šie balai nėra kintantys ir jų nuteistasis negali sumažinti. Tačiau vis dėlto nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo metu dar sudaro gan aukštas dinaminių balų skaičius (51 balai). Byloje taip pat yra ir 2020 m. vasario 20 d. socialinio tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 94 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 94 balų 40 balų sudarė statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tuo metu sudarė dinaminių balų skaičius (54 balai). 2019 m. liepos 10 d. socialinio tyrimo išvada, iš kurios matyti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra 99 balai, kuri pagal nustatytą lentelę yra vidutinė (vidutinė nusikalstamo elgesio rizika yra nuo 41 iki 99 balų). Iš šių 99 balų 40 balų sudarė statinių kriminogeninių svertinių taškų suma, o nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką tuo metu sudarė dinaminių balų skaičius (59 balai). Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo 8 balais, nes V. M. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, pataisos namuose dirba ir turi stabilias pajamas, padengė civilinį ieškinį ir turi santaupų, nepalaiko kriminalinio elgesio nuostatų, keičiasi jo mąstymas ir elgesys, gerėja emocinė būklė, dalyvauja pozityvaus užimtumo programoje, lanko konsultacijas. Nepaisant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimo, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra pakankamai aukšta, pagal OASys metodiką priskiriama vidutinei (ribos nuo 41 iki 99 balų), nedaug mažesnė už aukščiausią vidutinės rizikos ribą. Be to, šią riziką sudaro pakankamai ženklus dinaminių balų skaičius – 51, kurių skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo elgesiu bausmės atlikimo metu, todėl šiuo atveju itin svarbi nuteistojo motyvacija toliau dalyvauti vykdomose programose, keičiančiose nuteistųjų elgesį.

13. Sprendžiant dėl nuteistajam iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimą, būtina vertinti visą jo kalėjimo laikotarpį, o ne tik tą, kuomet buvo priimtas Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas ar suteikta įstatymo leidėjo reali galimybė pakeisti paskirtą laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos į terminuotą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam atliekant laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę ir neturint galimybės laisvai daryti nusikaltimų, didelę reikšmę turi jo elgesys bausmės atlikimo vietoje ir joje padaryti pažeidimai.

14. Nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad V. M. palaiko socialinius ryšius su kitoje pataisos įstaigoje laisvės atėmimo bausmę atliekančia žmona, tačiau šie ryšiai tik epizodiniai, o ryšiai su tėvais, broliu ir seserimi išvis nutrūkę, nors ir nėra duomenų, kad nuteistajam būtų apribota teisė bendrauti su artimaisiais. V. M. vykdo 2016 m. spalio 19 d. sudarytame individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – dirba VĮ „Mūsų amatai“, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse (viktorinose, psichologų vedamuose užsiėmimuose ir kt.), atlygino nukentėjusiems priteistą žalą, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 7 kartus (paskutinis skatinimas – 2020 m. liepos 1 d. už pavyzdingą elgesį ir gerą darbą Valstybinėje įmonėje). Per plano vykdymo laikotarpį, nuteistasis nepažeidė nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, 5 kartus paskatintas už gerą elgesį ir darbą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje nurodoma, kad pasibaigus V. M. bausmės atlikimo terminui, bendrovė praves reikiamus mokymus ir suteiks jam darbo vietą. Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltė pripažino iš dalies, šiuo metu teigia, kad kaltė pripažįsta pilnai, gailisi. Nuteistojo tarpasmeninių įgūdžių lygis atitinka jo amžių, išsilavinimą ir aplinkybes. Nėra įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra. Nėra diskriminacinių nuostatų įrodymų. Nuteistasis sutinka su priežiūra. Nuteistasis visuomenę vertina palankiai. Supranta poreikį laikytis tam tikrų, visų pripažintų elgesio normų. Padarytą nusikaltimą, tiek nusikalstamą elgesį vertina neigiamai, nesiekia pateisinti. Nuteistasis sugeba suprasti ir tam tikru laipsniu priimti kitų požiūrį, atrodo mandagus ir dėmesingas, jis stengiasi priimti naujas idėjas ir siekia praplėsti savo požiūrį. Nuteistojo savivertė vidutinė, save gali apibūdinti teigiamomis savybėmis („esu ramaus būdo“), įžvelgti neigiamas savybes asmeniui trūksta savianalizės įgūdžių. Nuteistasis supranta, kad turi problemų ir jaučia poreikį jas spręsti. Jis apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, gailisi padaręs nusikaltimą, teigia, jog buvo jaunas ir kvailas. Nuteistasis pernelyg optimistiškai vertino savo sėkmės galimybes. Aptartos aplinkybės nuteistąjį apibūdina teigiamai ir rodo jo elgesio pokyčius teigiama linkme.

15. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad byloje yra duomenų ir apie tai, jog per bausmės atlikimo laiką V. M. ne visą laiką laikėsi bausmės atlikimo vietoje galiojančių vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Tiek iš Teikimo, tiek iš byloje esančių V. M. charakteristikų matyti, kad jis 12 kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, dėl ko 10 kartus baustas drausminėmis nuobaudomis, paskutinė nuobauda skirta 2012 m. rugpjūčio 10 d., šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tarp A. B. padarytų nusižengimų pasitaikė ir grubių pažeidimų – du kartus pas nuteistąjį kratos metu buvo rasta uždraustų daiktų, vieną kartą nuteistasis buvo neblaivus (nustatytas 0,24 promilės girtumas). Taip pat nuteistasis nubaustas už tai, kad elgėsi įžūliai, vartojo necenzūrinius žodžius bei necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo prižiūrėtoją, agresyviai mojavo rankomis. Nors dauguma pažeidimų buvo padaryti 1999 – 2004 metais, o šiuo metu nuteistasis V. M. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, tačiau nurodyti vidaus tvarkos pažeidimai neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo ir rodo V. M. netinkamą požiūrį į nustatytas bei priimtinas elgesio taisykles ar jų laikymąsi, o tuo pačiu neigiamai charakterizuoja nuteistąjį.

16. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad šis teistumas V. M. nėra pirmasis, praeityje jis jau buvo nuteistas už vagystę įsibraunant į butą (Alytaus apylinkės teismo 1994 m. spalio 20 d. nuosprendis, pakeistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1994 m. lapkričio 30 d. nutartimi) . Be to, V. M. po nuteisimo laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme buvo nuteistas už vagystę įsibrovus į negyvenamąją patalpą ir turto sužalojimą (Lazdijų rajono apylinkės teismo 2001 m. vasario 8 d. nuosprendis). Šiuo metu V. M. bausmę atlieka už labai sunkius nusikaltimus. Jis nuteistas už tai, kad tyčia, dėl savanaudiškų paskatų itin žiauriai įvykdė trijų asmenų nužudymą. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje nutartyje, tai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, taip pat netinkamą V. M. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, o tai rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors tai neabejotinai jau buvo įvertinta nuosprendžiu V. M. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant klausimą dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme, analizuojant nuteistojo asmenybę, jo elgesio pokyčius, bausmės poveikį nuteistajam, ši aplinkybė taip pat neturėtų būti sumenkinama. Pažymėtina ir tai, kad, nagrinėjant baudžiamąją bylą, nuteistasis savo kaltę dėl nužudymo pripažino tik iš dalies. Teikime nurodyta, kad nuteistasis vertinimo metu kaltę pripažįsta pilnai, nurodo, kad gailisi.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, visos minėtos aplinkybės itin svarbios, sprendžiant dėl asmens, nuteisto laisvės atėmimu iki gyvos galvos, teisinės padėties sušvelninimo ir tokios bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nes toks sprendimas yra išimtis iš bendros taisyklės ir gali būti priimamas, tik nesant jokių abejonių, jog asmuo nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika ir baudžiamojo įstatymo pokyčiai, suteikę asmenims, nuteistiems laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, viltį išeiti į laisvę, negali būti aiškinami ir taikomi taip, jog suteiktų galimybę pasinaudoti šia teise tokiems asmenims, kurių pakartotino nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė ir gali būti sumažinta, taip pat kurie, nedėjo tinkamų ir nuoširdžių pastangų išpirkti savo kaltę, bausmės atlikimo metu darė rimtus vidaus tvarkos pažeidimus, rodančius, kad asmuo vis dar gali kelti pavojų visuomenei.

18. Kolegija teigiamai vertina nuteistojo darbą pataisos įstaigoje, norą dirbti laisvėje, jam pareikštus paskatinimus, žalos atlyginimą, tačiau teismas gali pakeisti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę tik įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija laisvės atėmimo bausmę vykdančioje institucijoje yra išskirtinai žymi, ko šiuo metu negalima teigti. Nuteistojo siekis, pakeitus laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų bei nukentėjusiųjų interesą, kad itin pavojingus nusikaltimus įvykdęs asmuo tinkamai atsakytų ir būtų izoliuotas nuo visuomenės iki gyvos galvos, jei pastarasis vis dar kelia pavojų visuomenei.

19. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių, daroma išvada, kad Kauno apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pripažino, jog, nepaisant nurodytų teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, šiuo metu padaryta pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, jog nėra pavojingas ir nekelia grėsmės visuomenei, bei nesudaro pagrindo nuteistajam V. M. paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti terminuota laisvės atėmimo bausme. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo nuteistojo skunde nurodytais argumentais pakeisti ar panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį, todėl ji paliekama galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo Vitalio M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.