Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovo advokato Giedriaus Gvildžio apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2022-02-22 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariato (toliau – Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK, Institucija) Reagavimo skyriaus vyriausioji tyrėja surašė L. J. administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 526 straipsnio 3 dalį už tai, kad ji 2022-01-12 16.00 val. (duomenys neskelbtini), ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, organizavo Šilutės miesto gyventojams renginį – susitikimą su profesoriumi E. V.. Organizuoto renginio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neužtikrino, kad būtų laikomasi renginio organizavimo sąlygų: renginyje dalyvavę gyventojai nebuvo registruojami ir nebuvo pateiktas dalyvių sąrašas; renginyje dalyvavęs profesorius E. V. neturėjo galiojančio galimybių paso; renginio vietoje, ne tam skirtose vietose buvo vartojami gėrimai (kava/arbata); neužtikrino, kad renginio metu visi dalyviai dėvėtų veido apsaugines medicinines kaukes. Šiais savo veiksmais L. J. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-04-16 sprendimo Nr. V-854 ,,Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2, 1.4, 1.7 punktų reikalavimų, tokiu būdu sukeliant pavojų išplisti COVID-19 ligai. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, administraciniu nurodymu už nusižengimą, numatytą 526 straipsnio 3 dalyje, L. J. pasiūlyta iki 2022-03-09 sumokėti 250 Eur baudą. Šio administracinio nurodymo L. J. neįvykdė.

2. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022-03-24 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-918-2022 L. J. už minėto administracinio nusižengimo, numatyto 526 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubausta 1 000 Eur dydžio bauda.

3. Nesutikdama su Tauragės apskrities VPK 2022-03-24 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta L. J. kreipėsi su skundu į Tauragės apylinkės teismą, prašydama šį Institucijos nutarimą panaikinti, administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti ir priteisti iš Tauragės apskrities VPK jos patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal mokėjimo dokumentus.

4. Skundžiama 2022-09-21 nutartimi Tauragės apylinkės teismas L. J. skundo netenkino ir Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022-03-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-918-2022 paliko nepakeistą.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. J. atstovas advokatas G. Gvildys prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022-09-21 nutartį ir Tauragės apskrities VPK Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus vyr. tyrėjo 2022-03-24 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-918-2022, administracinio nusižengimo teiseną L. J. nutraukti ir priteisti jai iš Tauragės apskrities VPK bylinėjimosi išlaidas pagal mokėjimo dokumentus ir pateikiamus bylinėjimosi išlaidų įrodymus.

5.1. Nurodo, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta. Nutartyje konstatuota, kad administracinio nusižengimo byloje surinkti ir teismo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad L. J. organizavo Šilutės miesto gyventojams renginį – susitikimą su profesoriumi E. V.. Organizuoto renginio metu neužtikrino, kad būtų laikomasi renginio organizavimo sąlygų. Nors teismas konstatavo, kad ištirti įrodymai patvirtina L. J. kaltę, tačiau akivaizdu, kad teismas nevertino liudytojos S. P., dirbančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore, parodymų. Apklausiama teismo posėdžio metu S. P. parodė, kad renginį organizavo direktorius D. S.. L. J. tik vykdė nurodymus. Skelbimą į renginį įdėjo direktoriaus paliepimu. Renginio metu visi dėvėjo kaukes, turėjo galimybių pasus, renginyje dalyvaujančių asmenų sąrašas buvo sudarytas. Renginio metu atvykę policijos pareigūnai sąrašo neprašė, pažeidimų neužfiksavo. L. J. buvo kabinete, renginyje pasirodė tik tarpais. Taip pat nutartyje teismas kritiškai vertino liudytojo D. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus, teisme duotus parodymus, kad L. J. organizuoti renginio nepavedė. Profesorių E. V. kvietė šilutiškiai. Jis, kaip įstaigos vadovas, nepavedė savo darbuotojams tikrinti, ar visi laikosi reikalavimų.

5.2. Taigi anksčiau paminėti liudytojai, kurie patys dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, duodami parodymus, nuosekliai ir nedviprasmiškai patvirtino, kad L. J. nebuvo minėto renginio organizatorė. Jokio pagrindo netikėti liudytojų parodymais teismas nenustatė. Minėtų liudytojų parodymai yra esminiai nustatinėjant aplinkybę, ar L. J. buvo renginio organizatorė, todėl būtent jų parodymais teismas turėjo remtis priimdamas sprendimą šioje byloje. Teismas, vadovaudamasis ydinga praktika ir tikėdamasis paneigti D. S. teisme duotus parodymus, nutartyje nurodė, kad iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes direktorius D. S. nurodė, jog tik L. J. bendravo su juo dėl minėto susitikimo organizavimo, ir tik žinodamas susitikimo vietą ir laiką jis paskambino prof. E. V. ir jį pakvietė. Akivaizdu, kad toks policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas negali būti vertinamas kaip objektyvus įrodymas, kadangi nėra galimybės patikrinti, kokius paaiškinimus policijos pareigūnams davė D. S. ir ar teisingai policijos pareigūnai suprato jo paaiškinimus ir teisingai surašė tarnybiniame pranešime. Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kad policijos pareigūnai rašydami tarnybinius pranešimus dėl kvalifikacijos stokos ar nesąžiningumo nurodo ne objektyvius duomenis, bet savo subjektyvias išvadas arba duomenis, kurie nėra objektyvūs, bet palankūs tyrimui, todėl tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės apie liudytojo duotus paaiškinimus negali būti vertinamos aukščiau nei liudytojo, šiuo atveju D. S., duoti parodymai teisme. Teismas privalėjo vadovautis liudytojo D. S. teisme duotais parodymais. Net jeigu ir vertinant minėtą tarnybinį pranešimą kaip objektyvų, jokiu būdu negalima būtų teigti, kad D. S. pavedė organizuoti renginį, kadangi, anot tarnybinį pranešimą surašiusio policijos pareigūno, D. S. parodė, kad tik su L. J. bendravo dėl susitikimo organizavimo klausimų. Toks teiginys jokiu būdu nepatvirtina, kad L. J. buvo pavesta organizuoti renginį, kadangi taip D. S. neparodė, o priešingai, tik patvirtina, kad renginį organizavo D. S., jis ir davė nurodymus sau pavaldžiai darbuotojai, kad būtų atlikti renginio paruošiamieji darbai. Toks D. S. nurodymų davimas tik dar kartą paneigia, kad L. J. buvo renginio organizatorė.

5.3. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi minėtame tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenis apie tai, kad per „Messenger?io“ programėlę L. J. nusiuntė kelioms skaitytojoms būsimo renginio skelbimą, ir tuo, kad dėl renginio ji bendravo su keliais renginio dalyviais. Faktas, kad L. J. išsiuntė pranešimus keliems asmenims ir su jais bendravo, jokiu būdu nepatvirtina aplinkybės, kad L. J. buvo renginio organizatorė. Šie duomenys nepatvirtina išvados, kad L. J. buvo renginio organizatorė, kadangi direktoriaus nurodymų vykdymas negali būti vertinamas kaip organizatoriaus funkcijų atlikimas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tą patį padarė ir laikraščio administratorė S. P., tačiau jos policijos pareigūnai tyrimo metu net neapklausė. Taip pat paminėtina, kad renginio metu buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie patikrinę asmenis nustatė, kad visi turi galimybių pasus, dėvi apsaugines kaukes, nenustatę jokių pažeidimų, išvyko. Analizuojant byloje surinktus duomenis, būtina paminėti, kad į bylą pateiktuose UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo pareiginiuose nuostatuose matyti, kad L. J. funkcijose, be kitų pavedimų, numatyta vykdyti ir kitus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo, šiuo atveju D. S., pavedimus, susijusius su įmonės funkcijomis. Taigi pareigybinėse funkcijose nėra nurodyta, kad L. J. gali būti pavesta organizuoti renginius arba būti atsakinga už jų organizavimą. Taip pat būtina atkreipti dėmesį į tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nebuvo pasirašytas įsakymas, kuriuo L. J. būtų pavesta organizuoti renginį.

5.4. Svarbu paminėti, kad prof. E. V. į renginį pakvietė ne L. J., o direktorius D. S.. Tai patvirtino pats liudytojas D. S. ir iš dalies prof. E. V., kuris atvykusiems pareigūnams pasakė, kad į renginį telefonu pakvietė vyriškis. Be to, prof. E. V. apklausiamas pareigūnų telefonu, taip pat nurodė aplinkybes, kad su L. J. jis dėl renginio nekalbėjo ir sąlygų nederino. Šie parodymai taip pat patvirtina, kad renginį organizavo ne L. J., kuri tik vykdė direktoriaus nurodymus ir atliko tik jai pavestus veiksmus.

5.5. Ne mažiau svarbi aplinkybė yra ta, kad tyrimo metu buvo pateiktas renginyje dalyvavusių asmenų sąrašas, kurį sudarė administratorė S. P.. Apie tokio sąrašo egzistavimą nebuvo žinoma L. J., ji apie tai sužinojo tik bylos tyrimo metu. Akivaizdu, kad jeigu L. J. būtų buvusi renginio organizatorė, tai būtent ji būtų davusi nurodymą sudaryti dalyvių sąrašą ir kartu būtų žinojusi, kad toks sąrašas buvo sudarytas. Nors toks sąrašas buvo pateiktas į bylą, tačiau teismas, priimdamas nutartį, visiškai tai ignoravo ir konstatavo, kad nebuvo pateiktas dalyvių sąrašas. Tai tik dar kartą patvirtina, kad bylos tyrimo metu nebuvo objektyviai ištirtos visos aplinkybės. Taigi akivaizdu, kad L. J. veiksmuose nebuvo jai inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 526 straipsnio 3 dalyje, požymių sudėties, kadangi ji nebuvo šio administracinio nusižengimo subjektas.

5.6. ANK paskirtis yra teisės priemonėmis ginti žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo administracinių nusižengimų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, skatinti taikų valstybės ir žmogaus, visuomenės narių sugyvenimą. Įstatymo leidėjo yra įtvirtinta, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) nutartis Nr. N663-156/2007).

5.7. Šiuo atveju skundžiamą nutartį priėmęs teismas konstatavo, kad L. J. kaltei pagrįsti pakanka vien tik to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, siuntė keliems asmenims informaciją apie būsimą renginį ir bendravo su renginyje dalyvavusiais asmenimis. Iš anksčiau nurodytų faktinių aplinkybių, kurios nėra paneigtos, akivaizdu, kad L. J. nebuvo minėto renginio organizatorė ir neturėjo jokių įgaliojimų organizuoti minėtą renginį ir būti atsakinga už jo vedimą.

5.8. Anksčiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, tai yra, jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina pagrįsta išvada, kad šioje byloje neįrodyta, kad L. J. savo veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-04-16 sprendimo Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ reikalavimus. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

5.9. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina pagrįsta išvada, kad byloje nebuvo surinkta jokių patikimų duomenų, pagrindžiančių L. J. kaltę, teismas išsamiai netyrė ir, svarbiausia, net nesiaiškino pačių svarbiausių bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje surinkti įrodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. J. kalta dėl minėtų poįstatyminių aktų reikalavimų pažeidimų ir atitinkamai ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, todėl skundžiama nutartis turi būti panaikinta ir administracinio nusižengimo teisena L. J. nutraukta, nenustačius jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties požymių (ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5.10. Advokato teisinės paslaugos ir dėl jų L. J. patirtos išlaidos priteistinos iš Tauragės apskrities VPK. Šis reikalavimas grindžiamas 2020-05-19 Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) sprendimu byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (peticijų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) dėl teisės į veiksmingą teisminę gynybą įgyvendinimo.

II. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas tenkintinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada dėl L. J. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 526 straipsnio 3 dalyje. Pasak apelianto, L. J. nebuvo minėto renginio – Šilutės miesto gyventojų susitikimo su profesoriumi E. V. – organizatorė ir neturėjo jokių įgaliojimų organizuoti minėtą renginį ir būti atsakinga už jo vedimą, ji tik, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, vykdė įmonės direktoriaus D. S. nurodymus, kad būtų atlikti paruošiamieji renginio darbai, ir jos veiksmai, kai ji išsiuntė keliems asmenims informaciją apie būsimą renginį ir bendravo su renginyje dalyvavusiais asmenimis, negali būti vertinami kaip renginio organizavimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-04-16 sprendimo Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ reikalavimus, kadangi direktoriaus nurodymų vykdymas negali būti vertinamas kaip organizatoriaus funkcijų atlikimas. Taigi nagrinėjamu atveju yra aktualus tinkamo administracinės atsakomybės pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį subjekto klausimas.

8. L. J. nagrinėjamoje byloje patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, kad ji 2022-01-12 16.00 val. (duomenys neskelbtini), ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, organizavo Šilutės miesto gyventojams renginį – susitikimą su profesoriumi E. V.. Organizuoto renginio metu L. J. neužtikrino, kad būtų laikomasi renginio organizavimo sąlygų: renginyje dalyvavę gyventojai nebuvo registruojami ir nebuvo pateiktas dalyvių sąrašas; renginyje dalyvavęs profesorius E. V. neturėjo galiojančio galimybių paso; renginio vietoje, ne tam skirtose vietose buvo vartojami gėrimai (kava/arbata); neužtikrino, kad renginio metu visi dalyviai dėvėtų veido apsaugines medicinines kaukes. Šiais savo veiksmais L. J. nesilaikė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-04-16 sprendimo Nr. V-854 ,,Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2, 1.4, 1.7 punktų reikalavimų, tokiu būdu sukeliant pavojų išplisti COVID-19 ligai.

9. Dėl aptartų veiksmų L. J. Institucijos 2022-03-24 nutarimu buvo nubausta pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį, numatančią administracinę atsakomybę už šio straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos (Civilinės saugos įstatymo ir kitų civilinę saugą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymas ar pažeidimas) padarymą karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai.

10. Tauragės apylinkės teismas, atmesdamas L. J. skundą dėl Institucijos 2022-03-24 nutarimo Nr. 85-ANR_N-918-2022, be kita ko, pažymėjo, kad L. J., o ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovas dėl susitikimo su prof. E. V. tvarkė organizacinius klausimus, renginio metu tik ji bendravo kaip organizatorė su dalyviais ir ten atvykusiais pareigūnais, todėl, teismo nuomone, L. J. yra tinkamas subjektas atsakomybei pagal ANK 526 straipsnį kilti. Teismo vertinimu, nors UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. organizuoti Šilutės miesto gyventojams renginio – susitikimo su prof. E. V. – L. J. raštiškai nepavedė, tačiau iš Tauragės apskrities VPK Šilutės rajono PK tarnybinio pranešimo matyti, kad pareigūnams aiškinantis įvykio aplinkybes D. S. nurodė, jog tik L. J. bendravo su juo dėl minėto susitikimo organizacinių klausimų ir tik žinodamas jau susitikimo laiką ir valandą jis paskambino prof. E. V. ir jį pakvietė. Susitikimas įvyko redakcijos patalpose, nes to prašė L. J.. Be to, iš minėto tarnybinio pranešimo matyti, kad pati L. J. mobiliuoju telefonu nufotografavo skelbimą ir per programėlę ,,Messenger“ nusiuntė kelioms skaitytojoms. Teismas pažymėjo, kad nė vienas iš apklaustų liudytojų neįvardijo kito UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, organizavusio renginį. Byloje senjorų grupės ,,(duomenys neskelbtini)“ narė K. V. nurodė, kad 2022 m. sausio pradžioje viešai matė skelbimą apie organizuojamą susitikimą su prof. E. V.. 2022-01-11 į jos „Messenger?į“ L. J. atsiuntė skelbimą apie susitikimą su profesoriumi, pakvietė sudalyvauti, o ji persiuntė skelbimą į sukurtą grupę ,,(duomenys neskelbtini)“. A. S. parodė, kad prieš 2022-01-12 sulaukė skambučio iš L. J. su prašymu sudalyvauti minėtame susitikime, kuris vyks UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ redakcijoje. S. J. ir A. I. patvirtino, kad L. J. skambino jiems su prašymu skirti laisvą salę organizuojamam renginiui Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje arba Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijoje. R. J., dirbanti NVSC Klaipėdos Departamento Šilutės skyriuje, nurodė, kad 2022-01-12 apie 15.30 val., sulaukus skambučio iš gyventojo dėl organizuojamo renginio, buvo susisiekta L. J., ji patikslino, kad susitikimas organizuojamas tik UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ redakcijos darbuotojams. L. J. priekaištavo, kad juos tikrina. Be to, policijos pareigūnei tikslinant įvykio aplinkybes prof. E. V., paklaustas, kas jį pakvietė į 2022-01-12 renginį, nurodė, kad skambino vyriškis (jo neįvardijo), o vėliau bendravo su „smulkia moterimi“, kuri ir pasitiko jį, atvykusį į redakciją (CD laikmena su garso įrašu). Iš CD vaizdo įrašo matyti, jog į renginį atvykusius policijos pareigūnus pasitinka ta pati smulki moteris, t. y. L. J. ir tik ji bendrauja su pareigūnais. Be to, iš vaizdo įrašų Nr. 2 ir Nr. 3 matyti, kad beveik viso renginio metu L. J. nedėvi veidą dengiančios kaukės, vaikšto tarp renginio dalyvių be kaukės, nešioja arbatą, saldainius, mobiliojo ryšio telefonu filmuoja renginį. Be to, iš pateikto įrašo matyti, jog ne visi renginio dalyviai dėvi veidą dengiančias kaukes. Atsižvelgdamas į vis tai, Tauragės apylinkės teismas sutiko su Institucija, kad būtent L. J. organizavo Šilutės miesto gyventojams renginį – susitikimą su profesoriumi E. V., kurio metu neužtikrino, kad būtų laikomasi renginio organizavimo sąlygų.

11. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad byloje surinktų duomenų visuma leidžia daryti neginčytiną išvadą dėl L. J. kaltės padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, t. y. kad ji administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku ir vietoje suorganizavo Šilutės miesto gyventojams susitikimą su profesoriumi E. V., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-04-16 sprendimo Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2, 1.4, 1.7 punktų reikalavimus, tokiu būdu sukeliant pavojų išplisti COVID-19 ligai. Apygardos teismo vertinimu, tokio procesinio sprendimo nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nepagrindė visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, nepašalino byloje egzistuojančių abejonių dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, todėl Institucijos 2022-03-24 nutarimas ir dėl jo priimta skundžiama teismo 2022-09-21 nutartis negali būti pripažinti pagrįstais.

12. L. J. tiek bylos nagrinėjimo Institucijoje metu, tiek apklausia pirmosios instancijos teisme nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ji nebuvo renginio – Šilutės miesto gyventojų susitikimo su prof. E. V. – organizatorė, nurodydama, kad minėtą renginį organizavo jos vadovas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S.. Būtent jis paprašė profesoriaus atvykti ir pravesti tokį renginį. Tuo tarpu ji, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoja, tik vykdė įmonės direktoriaus D. S. nurodymus, kad būtų atlikti paruošiamieji renginio darbai. Tai yra apklausiama 2022-06-17 teismo posėdžio metu L. J. nurodė: „<...> nederinau profesoriaus atvykimo, atlikau epizodinius veiksmus vadovo paprašyta. . <...> nesu organizatorė.“ (b. l. 22), „Esu UAB (duomenys neskelbtini) projektų vadovė. Įvairias funkcijas atlieku <...>, ką pasako vadovas, tą padarai. <...> Sausio mėn. buvo suorganizuotas susitikimas su profesoriumi E. V.. <...> Direktorius pasakė, kad pažįsta ir gali pakviesti. <...> Pokalbyje dalyvavo D. S., S. P., aš ir pokalbio metu išėjo kalba, kad ,(duomenys neskelbtini) nori kviesti E. V.. Buvo keli žmonės ir iš (duomenys neskelbtini) atėję. <...> Jie pasakė, kad norėtų pakviesti prie arbatos. Vadovas pasakė, kad jį pažįsta ir gali pakviesti. <...> Aš jo nepažinojau, <...> D. S. jį pakvietė. <...> Direktorius pasakė, kad daryti mūsų patalpose. <...> Išsiunčiau keletui žmonių su kuriais bendravau skelbimą, aš visada dalinuosi renginiais. Direktoriaus liepimu išsiunčiau keletui žmonių kvietimus ir kiti kvietė savo pažįstamus. <...> vėliau sužinojau, S. P. turėjo sąrašą. <...> Čia buvo pirmas renginys, mes tokių renginių neruošiame.“ (b. l. 23–25); atsakydama į advokato klausimus, patikslino: „Mano darbo vietoje buvo renginys, atlikau savo darbines funkcijas. Neįsivaizdavau apie ką profesorius kalbės, tai buvo direktoriaus idėja, neprisidėjau prie renginio programos. <...>Vadovas man nesakė, kad būsiu atsakinga už šitą renginį. <...> Visada vadovo galutinis sprendimas.“ (b. l. 25–26). Šie L. J. parodymai jokiais objektyviais bylos duomenimis nėra paneigti.

13. Priešingai, pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S., apklausiamas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, patvirtino L. J. parodymus, kad organizuoti minėto renginio jai nepavedė. Ir nors, kaip pažymėta skundžiamoje nutartyje: „<...> iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono PK tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnams, aiškinantis įvykio aplinkybes, direktorius D. S. nurodė, jog tik pareiškėja L. J. bendravo su juo dėl minėto susitikimo organizacinių klausimų, ir tik žinodamas jau susitikimo laiką ir valandą, direktorius paskambino prof. E. V. ir jį pakvietė. Susitikimas įvyko redakcijos patalpoje, nes to prašė L. J.. <...> pati L. J. mobiliuoju telefonu nufotografavo skelbimą ir per programėlę ,,Messenger“ nusiuntė kelioms skaitytojoms. Nei vienas iš apklaustų liudytojų asmuo neįvardino kito ,,(duomenys neskelbtini)“ darbuotojo, organizavusio renginio.“, šie Tauragės apylinkės teismo argumentai, apygardos teismo nuomone, niekaip negrindžia, kad būtent L. J. buvo minėto renginio organizatorė, nes taip nurodė ne tik ji pati, bet ir pats UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S., apklausiamas kaip liudytojas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Kaip liudytoja teisme apklausta UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratorė S. P. taip pat nurodė, kad minėtą renginį organizavo būtent įmonės direktorius D. S., t. y. nurodė: „Direktorius D. S. organizavo renginį. Jis pasakė, kad V. pažįsta ir galime pasikviesti. D. noras buvo pasikviesti. L. vykdo direktoriaus nurodymus. Kuo daugiau sukvieskit žmonių. Pati redakcija įdėjo skelbimą į laikraštį, direktorius liepė įdėti ir įdėjau skelbimą apie renginį. Buvau išsiuntusi kelias žinutes gal norite dalyvauti. Buvo tuo metu karantinas. Patys žmonės įėję rodė galimybių pasus, man rodė, visi buvo su kaukėmis. Visus buvau surašiusi, kas atvyko į renginį. Pareigūnai neprašė sąrašo <...>.“ (b. l. 26), atsakydama į advokato klausimus, patikslino: „Direktorius sakė, kad darom, organizuojam renginį.“ (b. l. 27), kartu nurodė: „Aš patalpinau skelbimą, man atrodo direktorius kūrė skelbimą. Niekas neliepė asmenų sąrašo daryti, bet reikėjo daryti tokį sąrašą, buvau girdėjusi.“ (b. l. 27). Kaip matyti iš policijos pateikto garso įrašo, Tauragės apskrities VPK Šilutės r. PK Reagavimo skyriaus vyriausiajai tyrėjai A. A. tikslinant įvykio aplinkybes, prof. E. V. telefoninio pokalbio su tyrėja metu į klausimą „kas jus pakvietė?“ nurodė „kvietė vyriškis“.

14. Iš byloje esančių UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovo pareiginių nuostatų matyti, kad projektų vadovas, šiuo atveju L. J., be kita ko: „Vykdo kitus UAB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ vadovo pavedimus, susijusius su įmonės funkcijomis.“ Kaip minėta, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktorius D. S. organizuoti Šilutės miesto gyventojams renginio – susitikimo su profesoriumi E. V. – L. J. raštiškai nepavedė.

15. Aptartų duomenų kontekste nėra pagrindo pripažinti, kad L. J. buvo minėto renginio organizatorė. Byloje neginčijamai nustatytos aplinkybės, kad L. J. bendravo su UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi D. S. dėl minėto renginio organizacinių klausimų, skambino S. J. ir A. I. su prašymu skirti laisvą salę organizuojamam renginiui Šilutės F. Bajoraičio bibliotekoje arba Šilutės rajono savivaldybės administracijos Šilutės seniūnijoje, mobiliuoju telefonu nufotografavo skelbimą (jį, kaip minėta, įdėjo redakcijos administratorė S. P.) ir per programėlę ,,Messenger“ nusiuntė kelioms skaitytojoms, priešingai apylinkės teismo išvadai, nepagrindžia, kad L. J. buvo pavesta organizuoti ir ji pati savarankiškai savo iniciatyva organizavo minėtą renginį, o ne vykdė UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus D. S. nurodymus, kad būtų atlikti paruošiamieji renginio darbai, kurie savaime jokiu būdu nesudaro pagrindo pripažinti L. J. buvus minėto renginio – susitikimo su profesoriumi E. V. – organizatore.

16. Byloje neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios patalpose ir iniciatyva vyko aptariamas renginys, vadovas yra direktorius D. S., kuris neneigia žinojęs apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose vyksiantį renginį – susitikimą su profesoriumi E. V., ir pats pakvietęs profesorių į renginį. Bylos tyrimo metu nenustatyta, kad pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų pareiginius nuostatus atsakomybė už renginių organizavimą redakcijos patalpose būtų deleguota kuriam nors iš darbuotojų, ar renginių organizavimas būtų jiems pavestas atskiru direktoriaus įsakymu. Tokiu atveju pareiga užtikrinti įstatymų reikalavimų laikymąsi bendrovei organizuojant bet kokio pobūdžio renginius bei atsakomybė už tai visų pirma tenka bendrovės vadovui. Nagrinėjamu atveju, net ir nustačius, kad bendrovės darbuotojai – projektų vadovė L. J. ir administratorė S. P. – bendrovės direktoriaus nurodymu atliko atskirus epizodinius veiksmus organizuojant renginį (Šilutės m. gyventojų susitikimą su profesoriumi E. V.), nėra jokio pamatuoto pagrindo teigti, kad jie šį renginį organizavo. Priešingai, nustatyta, kad renginys vyko bendrovės patalpose su bendrovės direktoriaus D. S. žinia ir jam koordinuojant renginio paruošiamuosius veiksmus, o renginio organizavimas, kartu užtikrinant ir įstatymų reikalavimų laikymąsi renginio metu, kitiems bendrovės darbuotojams nebuvo pavestas nei atskiru direktoriaus įsakymu, nei darbuotojų pareiginiais nuostatais. Taigi nėra jokio pamatuoto pagrindo išvadai, jog L. J. organizavo aptariamą renginį, o kartu ir išvadai, kad ji neužtikrino, kad būtų laikomasi renginio organizavimo sąlygų.

17. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LAT nutartys Nr. 2AT-24-139/2016, 2AT-78-788/2016, 2AT-27-976/2015). Pažymėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (LAT nutartis Nr. 2AT-31-2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Anksčiau aptartų aplinkybių pagrindu ir atsižvelgiant į įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles, t. y. jog visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka administracinio nusižengimo protokolą surašiusiai Institucijai, darytina išvada, kad šioje byloje nėra surinkta patikimų ir neginčytinų duomenų, neabejotinai patvirtinančių, kad L. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje suorganizavo Šilutės miesto gyventojams susitikimą su profesoriumi E. V., pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-04-16 sprendimo Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2, 1.4, 1.7 punktų reikalavimus.

18. Kaltu dėl nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais galima tik numanyti, jog teisės pažeidimas galbūt galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Konstatuotina, kad administracinio nusižengimo byloje išnaudojus visas galimas įrodinėjimo priemones, nebuvo neabejotinai nustatyta, kad būtent L. J. protokole nurodytu laiku ir vietoje suorganizavo Šilutės miesto gyventojams susitikimą su profesoriumi E. V. ekstremalios situacijos, paskelbtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimu Nr. 152 ,,Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ laikotarpiu, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-02-26 nutarimo Nr. 152 „Dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos paskelbimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo 2021-04-16 sprendimo Nr. V-854 „Dėl renginių organizavimo būtinų sąlygų“ 1.2, 1.4, 1.7 punktų reikalavimus, tokiu būdu sukeliant pavojų išplisti COVID-19 ligai, ir padarė jai inkriminuotą administracinį nusižengimą. Todėl Institucijos 2022-03-24 nutarimas, kuriuo L. J. buvo pripažinta kalta padariusi ANK 526 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą ir nubausta administracine nuobauda – 1 000 Eur bauda, ir dėl jo priimta skundžiama nutartis naikintini ir administracinio nusižengimo bylos teisena L. J. nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

19. L. J. atstovas advokatas G. Gvildys prašo priteisti L. J. iš Tauragės apskrities VPK bylinėjimosi išlaidas pagal mokėjimo dokumentus ir pateikiamus bylinėjimosi išlaidų įrodymus.

20. Kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas (ANK 666 straipsnio 2 dalis).

21. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintos Rekomendacijos dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) (TAR, 2022-04-29, Nr. 2022-08998, aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2022-05-01). Išlaidos už advokato, kuris administracinio nusižengimo byloje dalyvavo kaip asmens įgaliotas atstovas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu administracinio nusižengimo teisena dėl atstovaujamojo nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 punktą (Rekomendacijų 2 punktas). Rekomenduojamas maksimalus administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų dydis apskaičiuojamas taikant nustatytą koeficientą, kurio pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) (Rekomendacijų 9 punktas). Rekomendacijų 12 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis yra: už kitų nei Rekomendacijų 12.1–12.5 papunkčiuose nurodyti procesinių dokumentų, kuriuose pareikšti prašymas, paaiškinimai ar kt., parengimą – 0,4 (12.6 papunktis); už vieną teisinių konsultacijų, atstovimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą – 0,1 (12.7 papunktis).

22. Iš byloje pateiktų dokumentų: 2022-04-06 PVM sąskaitos faktūros NR G2LAW-22054 (b. l. 4), 2022-04-06 mokėjimo nurodymo (b. l. 5) matyti, kad L. J. patyrė 181,50 Eur išlaidų advokato G. Gvildžio teisinei pagalbai (už procesinių dokumentų parengimą) apmokėti.

23. R. R. nuostatomis ir kartu įvertinęs byloje pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus, apygardos teismas konstatuoja, jog advokato prašomos priteisti atstovaujamajai L. J. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos šioje byloje nėra per didelės. Atsižvelgdamas į bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pobūdį, advokato sugaištą darbo laiką rengiant procesinius dokumentus ir atstovaujant L. J. interesams bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo ir sąžiningumo principus, apygardos teismas daro išvadą, kad advokato prašymas priteisti 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą yra pagrįstas ir tenkinamas.

24. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį, tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Todėl taikant įstatymo analogiją bei ANK 666 straipsnio 2 dalies nuostatas, nurodytos proceso išlaidos priteistinos iš valstybės.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2022 m. rugsėjo 21 d. nutartį ir Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. kovo 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-918-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną L. J. pagal ANK 526 straipsnio 3 dalį nutraukti.

Priteisti L. J. iš valstybės 181,50 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas neskundžiamas.