Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje (toliau – Kauno apylinkės teismas, apylinkės teismas) 2025 m. birželio 17 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) vyriausiosios tyrėjos R. G. 2025 m. balandžio 8 d. nutarimu E. S. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje, 454 straipsnio 9 dalyje, ir nubaustas galutine 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) bauda bei specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams už tai, kad jis 2025 m. vasario 18 d. 17.21 val. Jonavos r. sav., magistraliniame kelyje Kaunas-Zarasai-Daugpilis, vairavo krovininę transporto priemonę ,,Mercedes-Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės (kategorijos) vairuoti šios rūšies transporto priemonės) bei vairuodamas krovininę transporto priemonę su įrengtu skaitmeniniu tachografu naudojo svetimą – kitam asmeniui išduotą vairuotojo kortelę. Šiais savo veiksmais E. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 14 punkto, Europos šalių susitarimo dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais, darbo 12 straipsnio 2 dalies punkto, reikalavimus.

2. Iš dalies nesutikdamas su šiuo Institucijos nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2025 m. birželio 17 d. nutartimi E. S. skundą tenkino iš dalies, o Institucijos 2025 m. balandžio 8 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 20-ANR_N-6345-2025 dalyje dėl administracinio poveikio priemonės skyrimo pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį, ANK 454 straipsnio 9 dalį, pakeitė bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, sumažino E. S. administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo terminą nuo 6 (šešių) iki 2 (dviejų) mėnesių. Nutartyje konstatuota, kad nors anot E. S., dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių jam teko imtis jam nebūdingų funkcijų – būnant pareigingu įmonės vadovu, norint pagreitinti krovininio automobilio techninės apžiūros patikrą, turint 31 metų vairavimo stažą, minėtą automobilį iki techninės apžiūros vietos ryžosi vairuoti pats, kadangi tuo metu įmonėje nebuvo asmens, kuris būtų galėjęs vairuoti krovininį automobilį turėdamas tinkamą kategoriją, jo administracinės atsakomybės šios aplinkybės niekaip nešalina ir administracinio nusižengimo mažareikšmiu nedaro. Vis dėl to, apylinkės teismas sprendė, kad aukščiau aptartos aplinkybės (nusižengimo pavojingumas) kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (apelianto darbinės funkcijos, šeimyninės aplinkybės, sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažįsta ir gailisi dėl padaryto pažeidimo), sunkinančių aplinkybių nebuvimas) rodo, jog E. S. Institucijos paskirtas 6 (šešių) mėnesių trukmės teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams.

3. Nesutikdamas su apylinkės teismo nutartimi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. S. pateikė apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui, kuriame prašo pakeisti 2025 m. birželio 17 d. Kauno apylinkės teismo nutartį byloje eII-528-598/2025 ir jam visai neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo.

3.1. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nors apylinkės teismas nustatė teigiamai apeliantą charakterizuojančių aplinkybių, vis dėl to, labai svarbu pažymėti ir tai, jog apeliantas krovininę transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo be motorinei transporto priemonei skiriamo junginio, priekabos, tai yra, tik kabiną, kuriai reikalinga C kategorija, o ne CE ar C1E kategorijos. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog apelianto veiksmai buvo padaryti ne iš pavojingų ar chuliganiškų paskatų, o greičiau dėl reikalingumo minėtai transporto priemonei savalaikiai atlikti būtinąją techninę apžiūrą, jog ji galėtų laiku gabenti iš anksto sutartą krovinį, jį pakraunant (duomenys neskelbtini), ir iškraunant Anglijoje – Didžiojoje Britanijoje ir Šiaurės Airijos Jungtinėje Karalystėje iš anksto sutartoje vietoje. Aptariamajai transporto priemonei neatlikus būtinosios techninės apžiūros, būtų nukentėję apelianto vadovaujamos įmonės, joje dirbančiųjų asmenų ir krovinio užsakovo interesai, kas turėtų būti vertinama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o apelianto padarytas pažeidimas negalėtų būti priskirtinas prie šiurkščių pažeidimų ir turėtų būti pripažintas mažareikšmiu.

3.2. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, jog aukščiau ir 2025 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismui teiktame skunde aptartos aplinkybės (tiesioginio pavojingumo nebuvimas) kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (apelianto darbinės funkcijos, šeimyninės aplinkybės, sąžiningumas bylos nagrinėjimo metu, nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažįsta įvykdęs administracinius nusižengimus ir gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimas) rodo, jog bet kokios trukmės teisės vairuoti transporto priemones taikymas, prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams. Tuo tarpu neskyrus apeliantui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo bus įgyvendinta administracinės nuobaudos paskirtis/tikslai, kadangi nors nuo administracinio nusižengimo protokolo surašymo praėjo nemažas laiko tarpas, jis per šį laikotarpį nepadarė jokio naujo nusižengimo, todėl laikytina, kad administracinės nuobaudos tikslai apelianto atžvilgiu jau pasiekti.

4. 2025 m. liepos 9 d. Kauno apygardos teisme gautas Institucijos atstovo vyriausiojo tyrėjo T. P. atsiliepimas į E. S. apeliacinį skundą, kuriame prašoma apelianto skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartį nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio poveikio priemonė apelianto atžvilgiu turi būti taikoma, kadangi nusižengimą jis padarė tyčia, suvokdamas, kad be atitinkamos kategorijos vairuoti transporto priemonės, tokios, kokią jis vairavo pažeidimo padarymo metu, jis negali. Šiuo atveju tik paskyrus minėtą poveikio priemonę apelianto atžvilgiu bus pasiekti nuobaudos skyrimo tikslai, asmuo bus atgrasytas nuo panašaus pobūdžio teisės pažeidimų vykdymo ateityje ir tik taip jis suvoks pasekmes dėl padarytų įstatymų uždraustų veikų. Tuo tarpu netaikius specialiosios teisės atėmimo bus aiškiai sudaryta nebaudžiamumo iliuzija ir nebus pasiekti ANK nuobaudų skyrimo tikslai. Apeliantas nusižengimo padarymo metu, tai yra kai vairavo krovininį automobilį, kurio bendroji masė su didesnė kaip 12 tonų, turėjo įgijęs teisę vairuoti tik B, BĮ, AM kategorijas, taigi vairuoti krovininės transporto priemonės negalėjo. Tai, kad krovininiams sunkvežimiams yra reikalinga kita, speciali, o ne įprastinė vairavimo kategorija yra visuotinai žinoma aplinkybė, ypatingai asmenims, turintiems teisę vairuoti. Transporto priemonių vairuotojai turi specialų teisės aktais reglamentuojamą statusą ir privalo žinoti visas jiems, kaip vairuotojams, numatytas pareigas bei taikomus specialiuosius atsakomybės reikalavimus. Priešingas aiškinimas sudarytų nepagrįstas prielaidas tik pagal asmens deklaruojamą subjektyvų teisės aktų suvokimą ar nesuvokimą netaikyti administracinio poveikio priemonės iš esmės kiekvienam panašioje situacijoje atsidūrusiam transporto priemonės vairuotojui ir taip keltų sumaištį teisinėje sistemoje bei neatitiktų teisingumo principo reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad ANK 424 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl realių padarinių nereikalauja. Tokio priešingo teisei elgesio pavojingumą įvertino įstatymo leidėjas, įstatymo sankcijoje numatydamas tiek nuobaudos, tiek administracinio poveikio priemonės dydžius ir trukmę. Be to, apeliantas būdamas įmonės vadovu, kuri užsiima krovinių pervežimu, tai yra būdamas atsakingas už savo darbuotojus, kad jie laikytųsi įstatymų nustatytų reikalavimų tarp jų ir turėtų teisę vairuoti krovininius automobilius, šio reikalavimo nesilaikė pats.

4.2. Atsiliepime pabrėžiama, jog apeliantas vairavo transporto priemonę ne tik, kad neturėdamas tam teisės, tačiau ir krovininiame automobilyje su įrengtu tachografu naudojo svetimą kitam asmeniui išduotą vairuotojo kortelę. Pažymėtina, kad apeliantui kaip juridinio asmens vadovui pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, tai yra jis turi užtikrinti, kad darbuotojai nedarytų tokių pažeidimų, kad nesinaudotų svetimomis vairuotojo kortelėmis, tačiau apeliantas pats nesilaikė minėtų reikalavimų, kas rodo jo atmestiną požiūrį kaip asmens turinčio užtikrinti ir kontroliuoti, kad tokie pažeidimai nebūtų daromi. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog skaitmeninis tachografas privalo būti įdiegtas kiekvienoje tarptautinių kelių transporto priemonėje, kuri sveria 3,5 tonas ir daugiau. Vos vairuotojui įlipus į transporto priemonę, privaloma įdėti vairuotojo ar kitą atitinkamą kortelę ir pažymėti vykdomą veiklą. Netinkamas vairuotojų kortelių ar tachografų naudojimas užtraukia atsakomybę ne tik šiuos pažeidimus padariusiems asmenims, tačiau ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai. Taigi šiuo atveju dėl ANK 454 straipsnio 9 dalyje numatyto nusižengimo padarymo apeliantas patrauktas atsakomybėn ne tik kaip minėtą tvarką pažeidęs asmuo, tačiau ir kaip juridinio asmens vadovas, kuriam pavesta vadovauti krovinių vežimo veiklai.

4.3. Atsiliepimo autorius atkreipia dėmesį ir į tai, kad apeliantas, žinodamas, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo jam kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti nusižengimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių, susijusių su vairavimu atsiradimas, pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą arba jos visai neskirti, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymai yra viešai visiems prieinami. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. Atitinkamai pastebėtina ir tai, kad apeliantas remiantis administracinių nusižengimų registro duomenimis nėra charakterizuojamas itin teigiamai, kadangi nuo 2020 m. jis dėl KET pažeidimų administracine atsakomybe yra patrauktas net 13 kartų, o didžioji dalis nusižengimų yra dėl nustatyto greičio viršijimo, kurie padaromi tik tyčia.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. S. apeliacinis skundas atmestinas

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniame skunde E. S. sutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 424 straipsnio 3 dalį ir 454 straipsnio 9 dalį, neginčija savo kaltės ir jam paskirtos baudos dydžio, tačiau nesutinka su jam pritaikyta administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimu ir jos terminu. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog apeliaciniame skunde keliamas tik paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimas, prašoma taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir šios poveikio priemonės netaikyti, apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas apeliacinio skundo ribų, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims, siekiant juos nubausti bei auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, taip pat, kad tiek pats pažeidėjas, tiek kiti asmenys nedarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Nuobauda turi būti pakankamai griežta, kad pažeidėjui neatsirastų nebaudžiamumo jausmo, tai yra, kad ji sukeltų jam tam tikras neigiamas pasekmes. Iš įstatymo formuluotės akivaizdu, kad nuobauda skiriama siekiant prevencinių tikslų, norint sukurti pažeidėjui suvaržymus, kuriais jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų ar panašių nusižengimų padarymo ateityje. Administracinės nuobaudos yra represinio, prievartinio pobūdžio sankcijos, kuriomis vykdoma specialioji ir bendroji teisės pažeidimų prevencija.

7. Nagrinėjamu atveju nors apeliantas skunde akcentuoja tai, kad atėmus specialiąją teisę vairuoti transporto priemones jis patiria nepatogumus, pažymėtina, kad asmuo kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių. Natūralu, kad jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų bei apribojimų, tačiau nuobaudos taptų beprasmiškos, jeigu nedarytų tam tikro poveikio, neatgrasytų pažeidėjų nuo teisei priešingų veiksmų vykdymo negatyviais padariniais. Šiame kontekste pažymėtina, kad kartu su nuobauda skiriamos administracinio poveikio priemonės turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, tačiau tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas.

8. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo, nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

9. ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo 300,00 Eur (trijų šimtų eurų 00 ct) iki 400,00 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt eurų 00 ct). To paties straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad už šio straipsnio 3 ar 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų. Taigi, už šį administracinį nusižengimą nustatytas imperatyvus įpareigojimas skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą. Kitų alternatyvų, suteikiančių galimybes svarstyti administracinio poveikio priemonės neskyrimą, įstatymas nenustato, išskyrus atvejus, kai yra pagrindas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Apygardos teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas už teisės pažeidimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 dalyje padarymą, to paties straipsnio 7 dalyje numatęs itin griežtas imperatyvaus pobūdžio administracinio poveikio priemones, tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje.

10. Susipažinus su apeliaciniame skunde bei atsiliepime nurodytais argumentais, administracinio nusižengimo bylos medžiaga, patikrinus skundžiamos Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutarties ir Institucijos nutarimo teisėtumą bei pagrįstumą, darytina išvada, kad E. S. skirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartimi individualizuota tinkamai. Apylinkės teismas į skundo dėl Institucijos nutarimo argumentus atsakė plačiai, išsamiai ir motyvuotai, pagrįstai nusprendė sumažinti apeliantui administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nuo 6 (šešių) iki 2 (dviejų) mėnesių, o kitoje dalyje skundą atmetė, todėl su skundžiamoje nutartyje padarytomis išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Apygardos teismo vertinimu, už ANK 424 straipsnio 3 dalyje, 454 straipsnio 9 dalyje, numatytų administracinių nusižengimų įvykdymą apeliantui paskirta nuobauda – 900,00 Eur (devynių šimtų eurų 00 ct) bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 (dviem) mėnesiams yra teisinga ir proporcinga, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra jokio pagrindo.

11. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, apylinkės teismas nagrinėjamu atveju taikydamas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas skundžiamoje nutartyje šį sprendimą tinkamai argumentavo ir teisingumo bei proporcingumo principų nepažeidė, įvertino tai, jog apelianto padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, jis savo kaltę pripažino, neginčijo pažeidimo fakto, žala tretiesiems asmenims padaryta nebuvo, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl pagrįstai sprendė, jog administracinės nuobaudos tikslams pasiekti pakaks pritaikyti švelnesnę nei Institucijos nutarimu paskirtą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams.

12. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog apeliantas neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra neteistas, jo atžvilgiu nėra pradėta ikiteisminių tyrimų, taip pat, jog nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino įvykdęs administracinius nusižengimus ir gailisi, sunkinančių apelianto atsakomybę aplinkybių nebuvimas, tai, jog apeliantui specialioji teisė vairuoti transporto priemones nuolat reikalinga ne tik kaip susisiekimo priemonė vykdant darbinius įsipareigojimus, bet ir tenkinant būtinus buitinius ir šeimos poreikius, pavyzdžiui, vaiko, tėvų išlaikymui ir priežiūrai, vaiko ugdymui, jau buvo įvertintos pirmos instancijos teismo ir jų pagrindu vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis E. S. skirta švelnesnė nei įstatyme numatyta administracinio poveikio priemonė. Tuo tarpu pakartotinai jas vertinti ir dar labiau mažinti jos terminą ar iš viso neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, nėra teisinio pagrindo.

13. Be to, apeliantas, suprasdamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina asmeninių ir darbo poreikių tenkinimui, turėjo pats būti suinteresuotas jos neprarasti, vis dėl to, šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad jį sulaikytų nuo nusižengimų padarymo. Apygardos teismo vertinimu, asmuo, norėdamas tinkamai pasirūpinti savo artimaisiais, turi pats būti itin atidus bei rūpestingas, nes tokios gyvenimiškos aplinkybės negali būti laikomos išskirtine priežastimi, suteikiančia galimybę pažeidėjui taikyti daug švelnesnes poveikio priemones arba iš visų jų neskirti, nei, kad už analogiškus nusižengimus baudžiami kiti teisės pažeidėjai. Pažymėtina ir tai, jog asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos narių poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo ir visuomenės intereso.

14. Kaip nustatyta šioje byloje, E. S. neabejotinai žinojo, kad neturi teisės vairuoti sunkiasvorės transporto priemonės, kadangi turėjo įgijęs vairuotojo pažymėjimą suteikiantį teisę vairuoti tik B, BĮ, AM kategorijoms priklausančias transporto priemones, kam savo skunde pritaria ir pats apeliantas, taigi, neabejotina, kad apelianto teisei priešingi veiksmai buvo tyčiniai. Tuo tarpu E. S. nurodyta aplinkybė, kad neteisėtus veiksmus jis įvykdė dėl būtinybės, tai yra, kad buvo reikalinga atlikti transporto priemonės techninę apžiūrą, jog automobiliu sekančią dieną į užsienį galėtų būti pervežami kroviniai, o kiti darbuotojai tuo metu pristatyti automobilio į techninės apžiūros atlikimo vietą negalėjo, aukštesniojo teismo vertinimu nėra eliminuojanti jo atsakomybę.

15. Pažymėtina, kad automobilių techninės apžiūros atlikimas, nėra nenumatyta/nežinoma aplinkybė, kuriai staiga iškilus, tektų veikti ypač skubiai, pažeidžiant įprastą tvarką, kadangi apie tai, iki kada techninė apžiūra galioja, automobilio savininkui, nagrinėjamu atveju apeliantui, kadangi automobilis priklauso jo valdomai įmonei, neabejotinai turėjo būti žinoma ir šį veiksmą jis ne tik galėjo, tačiau ir turėjo planuotis iš anksto. Atsižvelgiant į paminėta, apeliantas, kaip įmonės vadovas, būdamas atsakingas už tinkamą jos veiklą ir žinodamas, kad artėja laikas atlikti automobilio techninę apžiūrą, turi būti suinteresuotas ją atlikti tokiu būdu ir laiku, kad kaip pats nurodo, netektų prisiimti savo veiklos pobūdžiui nebūdingų darbinių funkcijų ir pačiam sėsti už transporto priemonės, kurios pagal turimas kategorijas, vairuoti jis neturi specialiosios teisės, vairo. Tai yra, apeliantas turėjo iš anksto suderinti techninės apžiūros atlikimo datą su atitinkamais savo įmonės darbuotojais, turinčiais teisę vairuoti minėtą sunkiasvorę transporto priemonę ir pavesti jiems pristatyti ją į techninės apžiūros vietą, o tai, kad apeliantas to nepadarė ir dėl to įvykdė administracinius nusižengimus, yra tik nuo jo paties valios ir veiksmų priklausantis rezultatas.

16. Tuo tarpu apelianto skunde itin akcentuojama aplinkybė, jog krovininę transporto priemonę „Mercedes-Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) jis vairavo be motorinei transporto priemonei skiriamo junginio, priekabos, tai yra, tik kabiną, kuriai reikalinga C kategorija, o ne CE ar C1E kategorijos, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra esminė, kadangi, kaip jau minėta, apeliantas apskritai turėjo įgijęs teisę vairuoti tik B, BĮ, AM kategorijoms priklausančias transporto priemones ir galėjo vairuoti transporto priemonių junginį, kurių didžiausioji leidžiamoji masė 3 500 kg. Tuo tarpu iš minėtos transporto priemonės techninės apžiūros rezultatų matyti, kad jo vairuotos transporto priemonės svoris net ir be priekabos yra 8 267 kg, taigi, daugiau nei dvigubai didesnis (b. l. 22).

17. Apygardos teismas pažymi ir tai, jog viena iš aplinkybių, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, yra išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/). Tuo tarpu kaip teisingai savo atsiliepime nurodė Institucijos atstovas, nuo 2020 m. apeliantas dėl KET pažeidimų administracine atsakomybe yra patrauktas net 13 kartų, o didžioji dalis nusižengimų yra dėl nustatyto greičio viršijimo, kurie padaromi tik tyčia. Nors paskirtos nuobaudos negalioja, vis dėl to, atitinkamai charakterizuoja E. S., tai yra rodo tai, jog jis nėra išskirtinai pavyzdingas vairuotojas ir neleidžia teigti, kad dabartiniai nusižengimai yra atsitiktiniai įvykiai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime. Nuobaudos galiojimas svarbus vertinant tik administracinių nusižengimų pakartotinumo požymį, kuris gali turėti reikšmės veikos kvalifikavimui. Šiame kontekste pažymėtina, kad nuobaudos negaliojimas nepaneigia paties nusižengimo, už kurį asmuo buvo nubaustas, padarymo fakto. Todėl anksčiau asmens padaryti teisės pažeidimai, nepaisant to, ar už juos paskirta nuobauda yra galiojanti, ar ne, ne tik kad gali, bet ir privalo būti įvertinti kaip administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojantys duomenys, kurie taip pat turi reikšmės nuobaudos individualizavimui. Be to, ankstesniais nutarimais E. S. taikytos švelnesnės nuobaudos apelianto nesulaikė nuo naujų administracinių nusižengimų darymo, todėl nėra abejonės, kad visiškai neskirti arba dar labiau nei tai padarė apylinkės teismas sutrumpinti Institucijos paskirtą administracinio poveikio priemonę – specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, nėra jokio pagrindo. Kaip minėta, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

18. Nors apeliantas kvestionuoja skundžiamos apylinkės teismo nutarties pagrįstumą, aukštesnysis teismas pažymi, kad vien tai, kad administracinį nusižengimą padariusio asmens pateiktus duomenis žemesnės instancijos teismas įvertino ne taip kaip tikėjosi pareiškėjas, nereiškia, jog priimta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, o teismo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, paskirta administracinio poveikio priemonė, bei Institucijos paskirta minimali bauda yra neproporcingos. Aukštesniojo teismo vertinimu, pažeidėjui paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė yra proporcingos jo padarytam nusižengimui, asmenybei ir atitinka visuomenės interesą. Tai, kad apeliantui paskirta administracinio poveikio priemonė nustatytą laiką sukels tam tikrų suvaržymų ir nepatogumų, savaime nereiškia, kad jos paskyrimas prieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

19. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir visapusiškai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiamos nusižengimų padarymo faktinės aplinkybės ir nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės skyrimas, pateikė aiškius ir išsamius motyvus dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, todėl skundžiama Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 17 d. nutartis paliktina nepakeista, o E. S. apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų Jonavoje 2025 m. birželio 17 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.