- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-22
- Bylos Nr.
- 1A-9-312-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite (pirm.), Pavelas Frolovas, Stasys Punys
- Advokatai
- Birutė Strimaitytė
- Kategorijos
- 1.1.14Priverčiamosios medicinos priemonės (BK XIV skyrius)
- 1.2.5.4Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas (BK 145 str.)
- 2.4.6Kiti apeliacinio proceso klausimai
- 2.8.3Įrodinėtinos aplinkybės (BPK 393 str.)
- 2.8.11Teismo nutartys, išnagrinėjus bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo (BPK 403 str.)
Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-9/2010
Teiseja Ainora Kornelija Maceviciene Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.14;
1.2.5.4; 2.4.6; 2.8.3; 2.8.11.
2010 m. vasario 22 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal E. P. apeliacini skunda del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes del baudžiamojo istatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d.
E. P. pritaikyta priverciamoji medicinos priemone – stacionarinis stebejimas bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje, t. y. VŠI Rokiškio psichiatrijos ligonineje.
Aprašomoji dalis
nustate:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi pripažinta, kad E. P. budamas nepakaltinamas, padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Vilniaus miesto 2 apylinkes teismas nustate, kad E. P. 2008 m. spalio 30 d., laikotarpiu nuo 14.01 val. iki 16.01 val., bei 2008 m. spalio 31 d., apie 8.09 val., budamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sistemingai skambino iš jam priklausancio mobiliojo ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) i numeri (duomenys neskelbtini), priklausanti (duomenys neskelbtini) ambasadai, esanciai adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, reikalaudamas sumoketi viena milijarda doleriu, terorizavo, grasindamas susprogdinti (duomenys neskelbtini) ambasada ir joje esancius žmones, sakydamas, kad sprogs bomba, kai prie ambasados privažiuos sunkvežimis „Kamaz“ pridetas sprogmenu ir snaiperiu, sprogimo nieks nesustabdys, tuo sukeldamas psichologine itampa ambasados darbuotojams.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu E. P. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarti ir byla nutraukti.
E. P. teigia, kad byloje nera surinkta pakankamai irodymu, kurie leistu daryti išvada, jog jis padare veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. Apeliaciniame skunde paaiškinama, jog nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., galima padaryti tik prieš konkretu asmeni, t. y. byloje butinai turi buti nukentejusysis, kuris del terorizavimo butu nuolatineje baimes busenoje, nes kyla realus pavojus jo gyvybei, sveikatai ar turtui. Nagrinejamu atveju, byloje toks asmuo nenustatytas. Taip pat byloje nera jokiu irodymu, kurie leistu daryti išvada, jog grasinimas buvo realus. Apeliantas paaiškina, jog telefoniniu pokalbiu metu jis tik juokavo, todel jo išsakyti teiginiai nelaikytini terorizavimu.
E. P. teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagristai nutartyje nurode, kad jis pats pripažino baudžiamojo istatymo uždraustos veikos padarymo fakta. Toks pirmosios instancijos teismo teiginys prieštarauja Valstybines teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus I teismo psichiatrijos komisijos ekspertizes aktui, kuriame nurodyta, jog apeliantas baudžiamojo istatymo uždraustos veikos padarymo metu negalejo suvokti veikos pavojingumo ir valdyti savo veiksmu, buvo nepakaltinamumo busenoje.
Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad pirmosios instancijos teismas pažeide BPK 399 str., 400 str. reikalavimus, nes gavusi iš prokuroro byla taikyti priverciamasias medicinos priemones, nepraneše apie tai apelianto artimiesiems giminaiciams ar šeimos nariams. Be to, atkreipiamas demesys i tai, kad pirmosios instancijos teismas neapklause liudytoju, o remesi tik ju ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nesiaiškino kitu svarbiu bylai aplinkybiu.
Apeliacines instancijos teismo posedyje E. P. gyneja bei jo istatymine atstove prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore prašo apeliacini skunda atmesti, pripažinti, jog E. P. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 285 str. 1 d. ir taikyti jam priverciamaja medicinos priemone.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartis, kuria E. P. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybes del baudžiamojo istatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., yra neteiseta, nepagrista, todel naikintina.
Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 1 d. nustatyta, jog Lietuvos Respublikos BK 98 str. nustatytas priverciamasias medicinos priemones teismas taiko asmenims, teismo pripažintiems nepakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmes paskyrimo sutriko psichika ir del to jie negali suvokti savo veiksmu esmes ar ju valdyti. Antrojoje mineto straipsnio dalyje nustatyta, jog priverciamosios medicinos priemones gali buti taikomos asmenims, teismo pripažintiems ribotai pakaltinamais, Lietuvos Respublikos BK 18 str. 2 d. numatytais atvejais. Taigi, Lietuvos Respublikos BPK XXIX skyriaus, reglamentuojancio priverciamuju medicinos priemoniu taikymo procesa, nuostatos gali buti taikomos arba asmenu teismo pripažintu nepakaltinamais, arba ribotai pakaltinamais atžvilgiu.
Iš skundžiamos Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarties matyti, jog teismas konstatavo, kad E. P. padare baudžiamojo istatymo numatyta pavojinga visuomenei veika nepakaltinamumo busenoje.
Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. numato baigtini teismo priimamu nutarciu, išnagrinejus byla del priverciamuju medicinos priemoniu taikymo, saraša bei tokiu nutarciu priemimo pagrindus.
Teismas gali priimti viena iš šiu Lietuvos Respublikos BPK 403 str. 1 d. numatytu nutarciu:
1) taikyti asmeniui priverciamaja medicinos priemone, – jeigu irodyta, kad jis padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika budamas nepakaltinamas;
2) atleisti asmeni nuo baudžiamosios atsakomybes ir taikyti jam priverciamaja medicinos priemone, – jeigu irodyta, kad jis padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika budamas ribotai pakaltinamas Lietuvos Respublikos BK 18 str. nurodytu atveju;
3) bylos nagrinejima ar bausmes vykdyma sustabdyti ir taikyti priverciamaja medicinos priemone, – jeigu irodyta, kad po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmes paskyrimo sutriko asmens psichika ir del to jis negali suvokti savo veiksmu esmes ar ju valdyti;
4) nutraukti byla ir netaikyti priverciamosios medicinos priemones, – jeigu irodyta, kad pagal padarytos veikos pobudi ir patologine busena asmuo nera pavojingas visuomenei ir jam nereikia priverciamojo gydymo;
5) perduoti byla iš naujo tirti, – jeigu nenustatyta, kad asmuo nepakaltinamas, arba jeigu psichikos sutrikimas nera toks, del kurio nebutu galima skirti bausmes;
6) nutraukti byla, – jeigu neirodyta, kad asmuo padare baudžiamojo istatymo uždrausta veika, arba jeigu yra BPK 3 str. išvardytos aplinkybes, del kuriu procesas negalimas.
Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos BPK 403 str. nuostatu priimamos nutarties rušis išnagrinejus baudžiamaja byla priklauso nuo eiles salygu, tame tarpe ir nuo to ar asmuo pripažistamas nepakaltinamu ar ribotai pakalinamu. Nagrinejamu atveju, pirmosios instancijos teismas konstataves, jog E. P. padare baudžiamojo istatymo numatyta pavojinga visuomenei veika nepakaltinamumo busenoje ir nutare atleisti ji nuo baudžiamosios atsakomybes del baudžiamojo istatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d. bei jam pritaike priverciamaja medicinos priemone – stacionarini stebejima bendro stebejimo salygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiuros istaigoje, t. y. VšI Rokiškio psichiatrineje ligonineje. Tokio sprendimo asmeni pripažinus nepakaltinamu Lietuvos Respublikos BPK nenumato. Taigi, pirmosios instancijos teismas prieme nepagrista, prieštaringa, neteiseta sprendima. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nera pagristas nei nustatytais faktais nei tuo labiau galiojanciomis teises normomis (kaip jau mineta, konkreciu teises normu taikymas priklauso nuo baudžiamojoje byloje konstatuotu faktu), kadangi visiškai neaišku ar E. P. pripažintas nepakaltinamu ar ribotai pakaltinamu. Juo labiau, jog skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, jog baudžiamojo istatymo uždrausta veika E. P. padare nekaltinamumo busenoje, taciau nurodo Lietuvos Respublikos BK 18 str., reglamentuojanti riboto pakaltinamumo asmens atsakomybe ir E. P. taiko BK 18 str. 2 d. nuostatas.
Lietuvos Respublikos BPK 392 str. 3 d. nurodyta, kad priverciamuju medicinos priemoniu taikymo proceso tvarka nustato BPK bendrosios taisykles su BPK XXIX skyriaus straipsniuose numatytomis išimtimis. Pirmosios instancijos teismas iš esmes šios istatymo nuostatos nesilaike, nesivadovavo Lietuvos Respublikos BPK 395 str., 400 str. itvirtintais reikalavimais, keliamais nagrinejant tokios kategorijos baudžiamasias bylas. Pastebetina, jog pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas tik ekspertas, kiti nutartyje aptariami irodymai nebuvo tiriami, tuo paciu nebuvo nustatinejamos Lietuvos Respublikos BPK 359 str. nurodytos irodinetinos aplinkybes.
Ivertinus visa, kas aptarta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos pažeide Lietuvos Respublikos BPK 4 str., 392 str., 401 str., 403 str. reikalavimus, kas laikytina esminiais baudžiamojo proceso istatymo pažeidimais, kurie sukliude teismui išsamiai ir nešališkai išnagrineti byla ir priimti teisinga nutarti.
Nesant galimybes ištaisyti aukšciau nurodytus pažeidimus, apeliacines instancijos teisme, nera galimybes pasisakyti ir del apeliaciniame skunde išdestytu argumentu, todel Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutartis naikintina ir E. P. byla perduotina iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2009 m. balandžio 15 d. nutarti panaikinti ir perduoti byla iš naujo nagrineti pirmosios instancijos teismui.