Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. G. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009-11-03 nuosprendžio, kuriuo D. G. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 3 p. ir nubaustas laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams.

Priteista iš D. G. 5601,22 Lt (penki tūkstančiai šeši šimtai vienas litas 22 ct) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos išlaidoms už nukentėjusiosios D. K. gydymą atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. G. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 18 d., apie 14 val., (duomenys neskelbtini) , gyvenamojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ranka ir kojomis apie devynis smūgius nukentėjusiajai – sugyventinei D. K. – į ranką, kojas, krūtinę, padarydamas poodines kraujosruvas kairėje alkūnėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje krūtinės ląstos pusėje, odos nubrozdinimus kairėje krūtinės pusėje, kairio inksto plyšimą, tuo savo veiksmais dėl kairio inksto plyšimo sunkiai sutrikdė savo šeimos nario D. K. sveikatą.

Apeliaciniu skundu D. G. nesutinka su Panevėžio apygardos teismo 2009-11-03 nuosprendžiu ir mano, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.), o taip pat susitaikė su nukentėjusiąja. Apeliantas pažymi, jog anksčiau jis nebuvo teistas ir neturėjo kitų nusižengimų, augina du mažamečius vaikus (dukrai šešeri metai, o sūnui – keturiolika), kuriais rūpinosi iki suėmimo, nes motina dirbo ir neturėjo galimybės jų prižiūrėti. Be to, nuteistasis nurodo, kad rūpinosi savo šeimos ir namų gerove, dirbo žemę, o vienai motinai rūpinantis vaikais, jos galimybės dirbti labai ribotos. Apeliantas taip pat pažymi, kad sutiko atlyginti visą žalą ligonių kasai. Tokiu būdu, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis D. G. prašo sumažinti jam skirtą bausmę.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio neginčijama nei nuteistojo kaltė, jos forma, nei teismo išvados dėl padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos. Apeliaciniame skunde nesutinkama tik su teismo išvadomis dėl nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir jos dydžio. Apeliantas mano esąs nuteistas per daug griežtai ir prašo sušvelninti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistojo padarytą nusikalstamą veiką, o taip pat įvertinęs bausmės skyrimui reikšmę turinčias aplinkybes, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta ir jos keisti nėra pagrindo.

Visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis pripažino savo kaltę. Priešingai, skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad D. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką bei nuoširdžiai gailisi ir tai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustatęs šią nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas ją įvertino ir svarstydamas apeliantui skirtinos bausmės rūšį bei bausmės dydį.

Apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, kad nuteistojo atsiprašymas ir susitaikymas su nukentėjusiąja (sugyventine D. K. ) irgi yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė pagal BK 59 str. Tai visiškai nepagrįstas teiginys, nes faktiškai BK 59 str. 1 d. kaltininko atsiprašymas ir susitaikymas su nukentėjusiuoju asmeniu nėra įtraukta į atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašą. Nors BK 59 str. 2 d. numatyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo atsiprašymo ir susitaikymo su nukentėjusiąja, nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks teismo sprendimas pagrįstas. Kaip matyti iš byloje ištirtų įrodymų nuteistasis D. G. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sistemingai smurtaudavo prieš nukentėjusiąją ir pastaroji gyveno su apeliantu tik dėl vaikų.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 str. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas bausmę skiria pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją. Tai reiškia, kad bausmė skiriama įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies D. G. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Tuo tarpu šio straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatyta, kad už tokią nusikalstamą veiką kaltas asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo dviejų iki dvylikos metų.

BK 54 str. 2 d. išdėstytos įstatymo nuostatos, kurios skirtos bausmei individualizuoti. Bausmės dydžio paskyrimo motyvai nurodyti pirmosios instancijos teismo priimtame apkaltinamajame nuosprendyje. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, nuteistojo asmenybę charakterizuojančius bylos duomenis, kartu su nukentėjusiąja auginamus du vaikus, nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 str. 1 d. 2 p.) bei sunkinančią (BK 60 str. 1 d. 9 p.) aplinkybes, o taip pat nukentėjusiosios prašymą griežtai nebausti kaltininko ir t. t. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie išsamūs bausmės skyrimo motyvai patvirtina, kad teismas vadovavosi BK 54 str. 2 d. numatytais bausmės skyrimo pagrindais, paskyrė tinkamai individualizuotą bausmę, kuri atitinka BK 41 str. 2 d. numatytoms bausmės paskirties nuostatoms. Nuteistojo atžvilgiu pritaikyti BK 62 str. ar 54 str. 3 d. nuostatas nėra įstatyminio pagrindo.

Kaip minėta, D. G. pagal BK 135 str. 2 d. 3 p. paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuris savo dydžiu yra ženkliai mažesnė kaip vidurkis bausmės, kuri numatyta įstatymo sankcijoje pagal BK 135 str. 2 d., todėl ją dar labiau švelninti, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, nėra įstatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo D. G. apeliacinį skundą atmesti.