Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys J. N. (skolininkas), A. N. (skolininko sutuoktinė), antstolė Audronė Muzikevičienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. vasario 7 d. teisme gautas suinteresuoto asmens A. N. (skolininko sutuoktinės) raštas – pranešimas (be pavadinimo), kuriuo A. N. prašė pareiškėjos prašymo netenkinti. Atsižvelgti į susidariusią situaciją, kad tris mažamečius vaikus išlaiko ji viena, t. y. vaikai išlaikomi iš jos pajamų, todėl jų pajamos negali būti dalijamos per pusę, nes bus pažeisti kitų šeimos narių – vaikų interesai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnį paduotą pareiškimą vyksta ne turto padalijimas, kai jis paskirstomas keliems asmenims, bet individualizuojama skolininko turto dalis bendrojoje nuosavybėje, iš kurios turi būti vykdomas išieškojimas; pagal šį straipsnį nevykdomas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimas, nes tai daroma ginčo teisenos tvarka (CPK 603 straipsnio 1 dalis) ir pagal materialiosios teisės normų nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2013).

CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Pagal CPK 667 straipsnio 4 dalį išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Taigi įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į skolininko turto dalį, esančią bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu vieno ar abiejų sutuoktinių vardu įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad pajamos, gautos iš vieno sutuoktinio veiklos pripažįstamos bendrąja jungtine nuosavybe, taip pat iš kiekvieno sutuoktinio darbo užmokesčio ar intelektinės veiklos gautos pajamos (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas). CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija. Bendraturčio dalies nustatymas reiškia ne tik jo idealiosios dalies nuosavybės teisėje, bet ir aiškiai apibrėžtos, ją atitinkančios realios dalies turte nustatymą, o tai reiškia būtinumą individualiai apibrėžti turto dalį, galinčią būti savarankišku civilinės apyvartos objektu.

Nustatyta, kad antstolės Audronės Muzikevičienės kontoroje vykdomas vykdomasis dokumentas: Nr. e2-6680-547/2021 (vykdomosios bylos Nr. 0151/21/01033) dėl 5070,03 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, iš skolininko J. N. išieškotojos uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ naudai. Skolininkui neturint piniginių lėšų ir turto, iš kurio gali būti išieškoma, kreditorė, antstolės siūlymu, kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Iš vykdomosios bylos medžiagos matosi, kad skolininko sutuoktinė A. N. dirba. Gyventojų registro duomenimis skolininkas J. N. nuo (duomenys neskelbtini) yra vedęs, jo sutuoktinė A. N. 2022 m. vasario 7 d. LITEKO duomenimis Lietuvos teismuose nėra pradėtos ar baigtos bylos dėl J. N. ir A. N. santuokos nutraukimo. Byloje taip pat nepateikta duomenų apie santuokos nutraukimą, Vedybų sutarčių registre nėra įregistruotų vedybų, turto padalijimo ir kitokių sutarčių, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (CK 3.82, 3.87 straipsniai). Pagal Civilinio kodekso įtvirtintas prezumpcijas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog jis yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, o sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.117 straipsnio 1 dalis). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama: po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu įgytas turtas; pajamos ir vaisiai, gauti iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, o taip pat ir iš vieno sutuoktinio veiklos; įmonė ir iš jos veiklos arba kitokio verslo gaunamos pajamos; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas ir kt. (CK 3.88 straipsnio 1 dalis).

Suinteresuotas asmuo A. N. teismui pateiktame rašte – pranešime (be pavadinimo) į pareiškėjos pareiškimą dėl turto dalies nustatymo nurodžiusi, kad turi tris mažamečius vaikus, kuriuos išlaiko ji viena. Jos vyras J. N. iki 2021 m. gegužės 1 d. dirbo pagal darbo sutartį ir turėjo nuolatinių pajamų, o šiuo metu jis (J. N.) tik vykdo individualią veiklą ir jo pajamos – tik iš vykdomos individualios veiklos. Šias pajamas jis gauna į sąskaitą ir jas antstolis perveda kreditoriams, todėl trijų vaikų interesais rūpinasi ji (A. N.) – iš savo atlyginimo. A. N. nurodžiusi ir tai, kad atsiradusios skolos yra vyro asmeninės skolos – paskolos buvo paimtos ne šeimos interesams tenkinti.

Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Taigi skolininko sutuoktinės gaunamas darbo užmokestis yra jos ir skolininko bendroji jungtinė nuosavybė. Dėl to, skolininkui neturint jokio kito turto asmeninės nuosavybės teise, yra būtina nustatyti, kokia jo sutuoktinės gaunamo darbo užmokesčio dalis jam tenka, kad antstolis galėtų nukreipti į šią dalį išieškojimą.

Pagal CK 3.117 straipsnio 2 dalį nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik CK numatytais atvejais. Nukrypimą nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo reglamentuoja CK 3.123 straipsnis, kurio 1 dalyje numatyta, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas; reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009; 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nenustatyta, kokia dalimi gali būti nukrypstama nuo lygių dalių principo, įtvirtinto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje. Nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007; 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2009).

Šiuo nagrinėjamu atveju, skolininko sutuoktinė A. N. teikdama teismui raštą – pranešimą (be pavadinimo) į pareiškėjos pareiškimą jokių įrodymų nepateikė – nei dėl jos nurodyto, kad atsiradusios skolos yra vyro asmeninės skolos, taip pat ji nepateikė įrodymų, galinčių patvirtinti, kad ji turi tris mažamečius vaikus ir jie visi trys yra jos vienos išlaikomi ir pan. Pažymėtina, kad vien tik nepilnamečių vaikų turėjimas savaime nėra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas abu tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Suinteresuotas asmuo A. N. nepateikė duomenų, kad būtų kreipusis į teismą dėl išlaikymo vaikams iš jų tėvo priteisimo. Dėl to negalima daryti išvados, kad ir pats skolininkas neprisideda prie vaikų išlaikymo.

Teismas, remiantis civilinės bei vykdomosios bylos duomenimis, konstatuoja, kad CPK 667 straipsnyje nustatyta pareiga areštuoti ir aprašyti bendrąjį turtą, o tik vėliau kreiptis su siūlymu dėl turto dalies nustatymo, šiuo atveju yra antstolio įvykdyta. Tokia aplinkybė reiškia, kad galima pasinaudoti CK 3.110 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatyta išimtimi ir vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto, kai iš bendro turto išieškoma sutuoktiniui priklausanti dalis. Vykdymo eigoje antstolė nustatė, jog skolininko sutuoktinė dirba ir gauna pajamas iš (duomenys neskelbtini).

Teismas daro išvadą, jog vykdyti išieškojimą iš suinteresuoto asmens (skolininko) J. N. sutuoktinės A. N. gaunamų ar ateityje gautinų darbo užmokesčio ar kitų darbo užmokesčiui prilygintų pajamų, į kurias gali būti nukreiptas skolos išieškojimas, galima. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi, jų susitarimu nėra pakeistas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas, byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių būtų galima nukrypti nuo lygių dalių principo, numatyto CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, teismas laiko, kad pusė skolininko sutuoktinės A. N. gaunamų piniginių lėšų ir pajamų (darbo užmokesčio, kitų pajamų, susijusių su darbo santykiais, pensijų ir kitų rūšių pajamų), esančių bankų sąskaitose šiuo metu ar ateityje būsiančių piniginių lėšų, priklauso skolininkui J. N..

Išaiškintina, kad negalima išieškoti iš sutuoktinio piniginių lėšų, kurios CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktuose yra numatytos kaip išimtys, t. y. iš tokios rūšies (tikslinių, susijusių tik su sutuoktiniu) lėšų, kurios nepripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 593, 667 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „PRO INVEST GROUP“ prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininko J. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutuoktinės A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamos piniginės lėšos ir pajamos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir 50 procentų šių pajamų priklauso skolininkui J. N.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0151/21/01033 grąžinti antstolei Audronei Muzikevičienei.

Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.