Vilniaus apygardos teismo nutartis

Bylos Nr. 2A-1648-656/2015 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11684-2014-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 42.10; 42.11.1; 42.11.3; 63.2; 121.21.

2015 m. vasario 24 d.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės (apeliantės) A. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. G. ieškinį atsakovui Danske Bank a/s Lietuvos filialui (toliau atsakovas arba Bankas), tretieji asmenys R. G., A. S., T. S., D. Š., V. Š., išvadą teikianti institucija Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, dėl kreditavimo sutarties vienašalio nutraukimo pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Bylos esmė

Išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – VVTAT) pateiktoje išvadoje nurodyta, kad Sutarties 12.1; 12.6; 28, 29, 40 ir 45 punktų sąlygos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 9 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. įpareigoja vartotoją vykdyti Sutarties sąlygas su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti ir sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti; Sutarties 24, 33, 47, 49, 50, 51, 52.1, 52.4.,53, 57.6 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies bendrąjį sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą bei vartotojo teises ir interesus; Sutarties 26, 27, 52, 54, 55 punktų nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties nevykdymą ar netinkamą vykdymą; Sutarties 61.4 punkto ir Susitarimų Nr.1, Nr.2, ir Nr.3 punktų 3.3, 8.3 ir 5.3 nuostatos atitinka CK 6.188 straipsnio 2 dalies 2 punkto sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, t.y. panaikina arba apriboja vartotojo teises, susijusias su pardavėju, paslaugų teikėju ar kita šalimi tuo atveju, kai pardavėjas ar paslaugų teikėjas visiškai ar iš dalies neįvykdo ar netinkamai įvykdo bet kokius sutartyje nuamtytus įsipareigojimus.

II. Teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Atsakovas pažeidė iki 2011-04-01 galiojusią imperatyvią teisės normą – CK 8.886 str. Yra pažeisti ieškovės, kaip silpnesnės šalies vartojimo kredito santykiuose, interesai, o tuo pačiu pažeidžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo įtvirtinta silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Ieškovės nepriemokos suma 8658,10 eurų nesudarė 10 proc. Bendros kredito sumos – 159291 euro. Pirmos instancijos teismas nepasisakė dėl šio motyvo, todėl sprendimas turi būti naikinamas CPK 329 str. 1 d. 4 p. nurodytu pagrindu.Nustatant ar sutarties pažeidimas yra esminis ar ne visi šie CK 6.217 str. 2 d. nurodyti kriterijai turi būti vertinami bendrai. Šiuo atveju teismas pasakė, jog: „vienašališko sutarties nutraukimo metu ieškovė ilgą laiką tinkamai nevykdė savo esminio ir pagrindinio sutartinio įsipareigojimo - laiku sumokėti sutartyje nustatytas įmokas, todėl susidarė minėto dydžio įsiskolinimas" bei tai, jog: „byloje nėra duomenų apie ieškovės gerą finansinę padėtį". Tačiau tokie teismo argumentai vertinami kritiškai, nes iš bylos metu surinktų įrodymų matyti, jog Ieškovė nuolat ir nepertraukiamai mokėjo įmokas pagal kreditavimo sutartį. Atsakovo pateiktoje kliento skolos ir artimiausių įmokų ataskaitoje suformuotoje 2013-11-06 matyti, jog pagal Kreditavimo sutartį Ieškovės pradelsta paskolos suma yra 0.00 Lt Ieškovė nuo pat 2013-04-02 nepertraukiamai kiekvieną mėnesį moka po 1 800 Lt pagal Kreditavimo sutartį. Tai yra netgi vykstant teismo procesui Ieškovė deda visas galimas pastangas, kad ši sutartis būtų išsaugota. Teismas turėjo vadovautis favor contractus principu. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovė gauna didelį atlyginimą ir yra pajėgi vykdyti sutartį. Pats atsakovas delsė net aštuonis mėnesius nuo atsakovo komiteto sprendimo nutraukti kredito sutartį. Tai rodo, kad atsakovui padarytas pažeidimas nebuvo esminis. Ieškovė siekia įrodyti, kad pats atsakovas nesilaikė kreditavimo paskolos sutarties nutraukimo procedūrų. Dėl tos priežasties ieškovė prašė pirmos instancijos teismo išreikalauti kreditavimo sutarties procedūras reglamentuojančias taisykles, tačiau teismas nepagrįstai atsisakė tai padaryti.Būtina atsižvelgti į CK 2.217 str. 2 d. 5 p. kriterijus. Kreditavimo sutartis sudaryta siekiant įsigyti ir suremontuoti būstą. Nuo Kreditavimo sutarties sudarymo iki pranešimo apie nutraukimą dienos buvo praėję daugiau nei 8 m., o šiuo metu iki Kreditavimo sutarties termino pabaigos yra likę mažiau nei pusę nustatyto termino. Todėl toks vienašalis Kreditavimo sutarties nutraukimas ne tik būtų neproporcingas bet ir stipriai pažeistų Ieškovės kaip vartotojos interesus, nes tai padarytų nepataisomą žalą - Ieškovė priverstinio skolos išieškojimo procese prarastų Atsakovo naudai įkeistą ir jai gyvybiškai reikalingą nekilnojamąjį turtą - Butą - ir tokiu būdu bus priversta prarasti vienintelę savo ir motinos (trečiojo asmens) R. G. gyvenamąją vietą.Paties Banko veiksmai (elgesys) Ieškovei davė pagrindą manyti, kad Kreditavimo sutartį atsakovas laiko nenutraukta, nes ieškovės skola pagal Kreditavmo sutartį yra 0,00 Lt. Atsakovas ir po Kreditavimo sutarties nutraukimo siųsdavo reikalavimus padengti įsiskolinimą, kuriuose buvo nurodoma, jog nepadengus įsiskolinimo Atsakovas, bus priverstas savo interesus ginti kredito sutartyje bei Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka. Esmė ta, kad šiuose pranešimuose Atsakovas nurodo, kad pagal Kreditavimo sutartį Ieškovė vėluoja mokėti tik nežymias įmokas, kai tuo tarpu, jeigu Kreditavimo sutartis būtų laikoma nutraukta, turėtų būti nurodoma, kad ieškovės skola yra likusi negrąžinta visa kredito suma. Atsakovas visą laikotarpį po Kreditavimo sutarties nutraukimo gaudavo mėnesines įmokas iš Ieškovės (po 1800 Lt), jas priimdavo ir apskaitydavo kaip mokėjimus pagal Kreditavimo sutartį.VVTAT nustatė, jog Kreditavimo sutarties 52.1 punkto sąlyga (kuria Teismas remiasi ir savo ginčijamame sprendime, kaip tinkamu pagrindu vienašaliam sutarties nutraukimui), įtvirtinanti Atsakovo teisę vienašališkai nutraukti Kreditavimo sutartį kredito gavėjui laiku negrąžinus kredito ar jo dalies, nesumokėjus palūkanų ar kitų Kreditavimo sutartyje įtvirtintų mokėjimų iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo nenaudai. Tačiau Teismas priimdamas Ginčijamą sprendimą neatsižvelgė į šias VVTAT išvadas, o nustatydamas, jog buvo esminis sutarties pažeidimas taip pat vadovavosi ir šia Kreditavimo sutarties sąlyga. Tačiau tokia sutartyje numatyta vienašalio nutraukimo tvarka neturėtų būti taikoma, nes pažeidžia bendruosius vartotojų teisės principus nustatydama silpnesniajai šaliai papildomos neproporcingus suvaržymus.Teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas bei neužtikrino, kad Atsakovas pateiktų visus prašomus išreikalauti įrodymus. Ieškovės pateiktame prašyme buvo siekiama išreikalauti iš Atsakovo vidinę tvarką reglamentuojančią kredito sutarčių taisykles ir vertinimo kriterijus. Kadangi šis dokumentas buvo svarbus ir reikšmingas teisingam bylos išnagrinėjimui, Teismas jo neišreikalaudamas padarė procesinius pažeidimus, dėl ko negalėjo tinkamai išnagrinėti ieškinyje keliamų reikalavimų. Todėl šis įrodymas išreikalautinas iš Atsakovo apeliacinės instancijos teismo. Be to, ieškovė teismo proceso metu net keletą kartų teikė prašymą, kad Atsakovas pateiktų išsamų bei visų svarbiausia aiškiai suprantamą ieškovės atsiradusios skolos apskaičiavimo lentelę. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu pagrįstai kėlė klausimą, jog yra reikšminga nustatyti, ar palūkanų ir delspinigių sumos atsirado būtent iš netinkamo Kreditavimo sutarties vykdymo. Šiuo atveju, kadangi Ieškovė visą laiką tinkamai vykdė mokėjimus kreditui grąžinti pagal Kreditavimo sutartį, kyla abejonių, iš kur galėjo susidaryti tokios palūkanų ir delspinigių sumos. Ieškovės atstovas kėlė klausimą, ar tai negali būti sumos, susidariusiuos pagal kitas Ieškovės ir Atsakovo sutartis. nors Atsakovas ir pateikė 2014.06.17 dienos palūkanų ir delspinigių paskaičiavimo lentelę, Ieškovei kaip vartotojai (tai yra neturinčiai specialaus pasirengimo) pagal ją nėra galimybės suvokti nuo kokių sumų ir kokiu pagrindu atsiranda apskaičiuojamos palūkanos bei delspinigiai. Toje lentelėje nėra išskirta Ieškovės skola pagal sutartis, taip pat nėra galimybės matyti, kokia Ieškovės skola buvo Kreditavimo sutarties nutraukimo dienai.

Ieškovė, prašydama išreikalauti naujus dokumentujs, siekia pakartotinio civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Atsakovas bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme pateikė palūkanų ir delspinigių detalaus paskaičiavimo dokumentai, be to, civilinės bylos nagrinėjimo eigoje buvo teikiami papildomi dokumentai apie sumokėtas sumas, skolos likutį ir kt. Po šių dokumentų pateikimo įvyko teismo posėdžiai, kuriuose ieškovės atstovas turėjo galimybę užduoti Banko atstovei klausimus ir išsiaiškinti visus su pateiktais dokumentais iškilusius klausimus.Banko darbuotojo veiksmai ir jų atitikimas ar neatitikimas Banko vidinėms tvarkoms niekaip neapsprendžia Banko santykių su trečiaisiais asmenimis, todėl prašymas išreikalauti vidines taisykles, atmestinas.Kredito sutartis buvo nutraukta dėl esminio pažeidimo, vadovaujantis Bendrosios dalies 52.1. punktu. Bankui nutraukiant Kredito sutartį ieškvoės skola sudarė 8658,10 eurus, iš kurių 6267,14 eurus sudarė už 18 mėnesių nesumokėtos palūkanos. Buvo padarytas esminis Kredito sutarties pažeidimas ir tai sudarė pagrindą nutraukti Kredito sutartį (CK 6.217 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys). Kadangi Kredito sutartis Nr. KKT1103060594 buvo nutraukta, kadangi 2011-11- 30 suėjo viso 234 590,37 EUR kredito grąžinimo terminas ir pagal ją vykdomas išieškojimas, Bankas turėjo teisę nutraukti Kredito sutartį Susitarimo 2 punkto ir CK 4.196 str. pagrindu (tas pats turtas buvo įkeistas už abi prievoles). Kreditavimo sutarties esmė nustatyta CK 6.881 str., kuriame nurodyta, jog kredito sutartyje nustatytas kredito įmokų bei palūkanų mokėjimo grafikas laikytinas ypač svarbiu sutarties dalyku, o jo nesilaikymas traktuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas.Finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, todėl griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant j kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Ieškovė pagal Kredito sutartį įsipareigojo mokėti (grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas už kredito naudojimą] nustatytomis dienomis pagal grafiką. Bankui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis periodinis paskolos grąžinimas. Teismas įvertino tai, kad Bankas turi vykdyti savo įsipareigojimus kitiems asmenims, todėl ir ilgalaikėse kreditavimo sutartyse numatomas mokėjimų grafikas, nes Bankas turi užsitikrinti nuolatinį piniginių srautų sugrįžimą. Mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminę reikšmę sutarties su klientu sudarymui, nes jeigu šis negalėtų užtikrinti kasmėnesinių jmokų, Bankas su juo sutarties nesudarytų.Esant sistemingam prievolę pažeidžiančiam Ieškovės elgesiui, be to, neįvykdžius Kredito sutarties Nr. KKT1103060594 ir esant pagal šią sutartį 307 000 EUR dydžio Ieškovės įsiskolinimui (Banko byloje pateiktas pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo: 2013-01-03 Nr. 4P_SB-2013-8199924), Bankas pagrįstai nesitikėjo, kad Kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 str. 1 d. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta, todėl apeliacinis teismas nagrinėja bylą tik apeliaciniame skunde išdėstytais pagrindais.

Dėl naujų įrodymų išreikalavimo

Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti arba išreikalauti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 str.).

Banko 2014-06-19 teismui išsiųsto rašto Nr. dnkl406207 Dėl dokumentų pateikimo civilinėje byloje Nr. 2-3562-808/2014 (t.2 b.l.54-68) priede Nr. 2 buvo pateikti palūkanų ir delspinigių detalaus paskaičiavimo dokumentai. Civilinės bylos nagrinėjimo eigoje buvo teikiami papildomi dokumentai apie sumokėtas sumas, skolos likutį ir kt. (2013-11-11 Banko raštas Nr. dnkl311290 t.1 b.l.189-206). Po šių dokumentų pateikimo įvyko teismo posėdžiai, kuriuose Ieškovės atstovas turėjo galimybę užduoti Banko atstovei klausimus ir išsiaiškinti visus su pateiktais dokumentais iškilusius klausimus. Ieškovės atstovas, nepasinaudojo šia galimybe. Pati ieškovė yra dirba didelės bendrovės finansų direktore. Ieškovė nurodydama ieškinio pagrindą neginčijo skolos dydžio paskaičiavimo pagrįstumo ir ši faktinė aplinkybė nesudaro ieškinio faktinio pagrindo, todėl teisiškai nereikšminga.

Dėl ieškovės prašymo išreikalauti Banko vidinę tvarką, reglamentavusią sutarčių nutraukimo procedūras atsakovas yra išdėstęs poziciją 2014-01-27 rašte Nr. dnkl400995 (t.2 b.l.22-24). Pirmos instancijos teismas atmetė ieškovės atstovo prašymą dėl Banko vidinę tvarką, reglamentavusių sutarčių nutraukimo procedūrą, dokumentų išreikalavimo. Atsakovas atsiliepime pagrįstai nurodė, kad Banko darbuotojo veiksmai ir jų atitikimas ar neatitikimas Banko vidinėms tvarkoms yra nereikšmingas vertinant išrinius Banko santykius su trečiaisiais asmenimis. Banko vidaus procedūriniai dokumentai nėra vieši teisės norminiai aktai, kurie nustato Banko klientų teises ir pareigas.

Dėl esminio Kredito sutarties pažeidimo

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas turėjo pagrindą nutraukti Kredito sutartį CK 6.217 straipsnio 5 dalies pagrindu - dėl Ieškovės veiksmų, atitinkančių Kredito sutartyje aptartus konkrečius jos nutraukimo pagrindus. Taip pat Kredito sutarties nutraukimas atitiko ir kitą jstatyme nurodytą sutarties nutraukimo pagrindą - buvo padarytas esminis Kredito sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Šalių sudarytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 52.1. punktas nustato, kad Kredito sutartis nutraukiama, kai kredito gavėjas laiku negrąžina kredito ar jo dalies, nesumoka palūkanų ar kitų pagal Kredito sutartį mokėtinų sumų ir nepašalina pažeidimo per 30 kalendorinių dienų nuo Banko raštiško pareikalavimo dienos. Atsakovui ieškovo ginčijamu 2013-03-06 raštu Nr. dnkl302663 nutraukiant Kredito sutartį ieškovės skola pagal Kredito sutartį sudarė 8 658,10 EUR, iš kurių 6 267,14 EUR sudarė nesumokėtos palūkanos. Sprendžiant iš atsakovo pateikto 2011-12-15 įgaliotų asmenų protokolo sprendimo Kredito sutarties nutraukimą lėmė kitos šalių sudarytos Kredito sutarties Nr. KKT1103060594 negrąžinimas pasibaigus krtedito sutarties terminui (t.1 b.l. 206). Atsakovas nurodė, kad palūkanos buvo nesumokėtos už ilgą laikotarpį -18 mėnesių, kadangi 2013-03-01 mokėtinų palūkanų pagal Kredito sutartį suma kas mėnesį sudarė 347,38 EUR. Šalys Kredito sutarties susitarimu Nr. BP0125041331-P-3 1 punktu (t.2 b.l.56) buvo susitarta, kad žemės sklypai, pirminiu įkeitimu įkeisti Kredito sutarties Nr. KKT1103060594 įvykdymo užtikrinimui, antriniu įkeitimu įkeičiami Kredito sutarties įvykdymo užtikrinimui. Taip pat Susitarimo 2 punktu šalys susitarė, kad esant bent vienam Kredito sutarties Nr. KKT1103060594 nutraukimo pagrindui, Bankas turi teisę nutraukti abi kredito sutartis (cross default sąlyga). Šią cross default sąlygą Ieškovė ginčijo teisme, pareikšdama ieškinį, kuriuo prašė pakeisti 2006 m. spalio 12 d. Kredito sutarties Nr. KKT1103060594 ir 2004 m. gruodžio 8 d. Kredito sutarties Nr. BP0125041331 sąlygas: pratęsti neišmokėtos kredito dalies pagal 2006 m. spalio 12 d. Kredito sutartį Nr. KKT1103060594 terminą dvejiems metams, t. y. iki 2013 m. lapkričio 30 d.; panaikinti 2010 m. kovo 5 d. Susitarimo Nr. KKT1103060594-P-1 15 punktą ir 2010 m. kovo 5 d. Susitarimo Nr. BP0125041331-P-3 2 punktą. 2011-11-22 sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas tokį ieškinį atmetė, o 2013-02-22 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1206-232/2013 Vilniaus apygardos teismas paliko pirmos instancijos sprendimą nepakeistą. Įsiteisėjusia nutartimi, kuri vertinama kaip predjudicinis faktas (CPK 182 str. 2 p.), Vilniaus apygardos teismas konstatavo, kad „cross default sąlyga įgalinanti nevykdant komercinės sutarties sąlygų nutraukti ir būsto paskolos sutartį (Kredito sutartį), pagal kurią Ieškovė yra įsigijusi butą, nelaikytina neproporcinga ar nesąžininga. Be to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad apeliantė yra ne tik vartotoja, bet ir verslininkė sudariusi, komercinę paskolą verslo tikslais, siekdama už paskolos pinigus įsigyti 4 sklypus, juos išvystyti ir gauti pelno. Iš šalių paaiškinimų ir susitarimų turinio, matyti, kad susitarimo, kurio sąlygas šioje byloje ginčija, iniciatore buvo būtent apeliantė, kuri neišgalėdama laiku vykdyti įsipareigojimų, kylančių jai iš antrosios kredito sutarties, kreipėsi į banką prašydama peržiūrėti sąlygas, taigi pasirašydama susitarimą ji veikė kaip verslininkė. Ginčijama sąlyga vertintina kaip viena iš sąlygų, su kuriomis apeliantei sutikus, bankas sutiko pratęsti ieškovei, dar dviem metams komercinio kredito trejų metų terminą, kuris susitarimo metu jau buvo pasibaigęs, ši sąlyga laikytina dar vienu papildomu prievolės įvykdymo užsitikrinimo būdu, skolininkui nevykdant prievolės pagal sutartį, kuri nėra vartotojiška. CK 6.70 straipsnio 1 dalis numato, kad prievolių įvykdymas gali būti užtikrinimas pagal sutartį arba įstatymus laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais, taigi įstatymo leidėjas nedraudžia šalims į sutarties sąlygas įtraukti ir kitus šioje įstatymo nuostatoje neįvardijamus prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus. Verslo praktikoje įprasta, o įstatymas nedraudžia verslininkui komercinius sandorius užtikrinti laiduojant asmeniniu turtu, tame tarpe ir vieninteliu būstu, priklausomai nuo sandorio rizikingumo reikalauti ne vienos, bet kelių prievolių užtikrinimo priemonių. Todėl kolegijos nuomone šioje byloje ginčijama Cross default sąlyga įgalinanti nevykdant komercinės sutarties sąlygų nutraukti ir būsto paskolos sutartį, pagal kurią apeliantė yra įsigijusi butą, kuris, kaip nurodo apeliantė, yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, nelaikytina neproporcinga ar nesąžininga.“

Griežtas kredito grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminų laikymasis vykdant Kredito sutartį turi esminę reikšmę. Paskolos davėjo teisė nutraukti sutartį ir reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis įtvirtinta CK 6.874 str. 2 d. ir Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 7 d. 4 p., kuris yra specialioji norma CK atžvilgiu (CK 1.1 str. 2 d.), o taip pat ir CK 6.217 str. 1 ir 2 d. Kreditavimo sutarties esmė nustatyta CK 6.881 str., kuriame nurodyta, jog kredito sutartyje nustatytas kredito įmokų bei palūkanų mokėjimo grafikas laikytinas ypač svarbiu sutarties dalyku, o jo nesilaikymas traktuotinas kaip esminis sutarties pažeidimas. Tokios pozicijos laikosi ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2012), konstatuodamas, kad kredito negrąžinimas, palūkanų nemokėjimas gali sukelti finansinio stabilumo problemų, kurios verslo subjektui (šiuo atveju Bankui yra ypatingai svarbūs dėl būtinumo saugoti pasitikėjimą šalies finansų sistema. Griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant j kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Ieškovė pagal Kredito sutartį įsipareigojo mokėti (grąžinti kreditą ir mokėti palūkanas už kredito naudojimą] nustatytomis dienomis pagal grafiką. Tai reiškia, kad paskolos davėjui yra svarbus ne tik galutinis paskolos grąžinimo terminas, bet ir tarpiniai mokėjimai. Tarpiniai paskolos dengimo terminai negali būti pripažįstami neesmine sąlyga, nes ilgalaikės paskolos tikslas yra nuolatinis periodinis paskolos grąžinimas. Bankas turi vykdyti savo įsipareigojimus kitiems asmenims, todėl ir ilgalaikėse kreditavimo sutartyse numatomas mokėjimų grafikas, nes Bankas turi užsitikrinti nuolatinį piniginių srautų sugrįžimą. Bankai, administruodami savo aktyvus (suteiktus kreditus), turi laikytis veiklos riziką ribojančių normatyvų kapitalo pakankamumo ir likvidumo, kuriuos nustato priežiūros institucija (LR Bankų įstatymo 48 str.). Mokėjimų grafikas ir jo griežtas laikymasis turi esminę reikšmę sutarties su klientu sudarymui, nes jeigu šis negalėtų užtikrinti kasmėnesinių įmokų, Bankas su juo sutarties nesudarytų. Banko suteiktų kreditų vertinimą pagal riziką lemia kreditų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikų vykdymas. Ieškovei mokėjimų grafiko nesilaikant buvo padarytas esminis Kredito sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 2 punktas], be to, Bankas iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš sutarties (CK 6.217 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Esant sistemingam prievolę pažeidžiančiam Ieškovės elgesiui, be to, neįvykdžius Kredito sutarties Nr. KKT1103060594 ir esant pagal šią sutartį 307 000 EUR dydžio Ieškovės įsiskolinimui (Banko byloje pateiktas pranešimas dėl įsipareigojimų nevykdymo: 2013-01-03 Nr. 4P_SB-2013-8199924), Bankas turėjo pagrindą pagrįstai nesitikėti, kad Kredito sutartis bus tinkamai vykdoma ateityje (CK 6.217 str. 2 d. 4 p.). Kad Kredito sutartis nebus tinkamai vykdoma ateityje pagrindė ir Banko turimi duomenys apie prastą Ieškovės finansinę padėtį. Nors ieškovė nurodo, kad šiuo metu gauna didelį darbo užmokestį ir yra pajėgi mokėti kredito gržinimo įmokas, tačiau atsakovas pagrįstai nurodė, kad Ieškovė nėra pajėgi tinkamai vykdyti Kredito sutartį, nes ieškovės atliekami tik 1 800 Lt mokėjimai, kai kasmėnesinė įmoka pagal Kredito sutartį sudaro apie 2 300 Lt.

Apeliantės argumentas, kad atsakovas pažeidė iki 2011-04-01 galiojusią imperatyvią teisės normą CK 8.886 str., atmetamas, nes apeliantės nurodytos normos ginčijamo sutarties nutraukimo momenmtu nebegaliojo. Nutraukimo metu galiojęs LR Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsnis „Vartojimo kredito sutarties nutraukimas vartojimo kredito davėjo reikalavimu“ nustatė: „Vartojimo kredito davėjas turi teisę nutraukti vartojimo kredito sutartį, kai yra visos šios sąlygos: 1) vartojimo kredito gavėjas yra patvariojoje laikmenoje parengtu rašytiniu pranešimu informuotas apie pradelstą mokėjimą; 2) mokėjimas pradelstas ilgiau kaip vieną mėnesį ir jo suma yra ne mažesnė kaip 10 procentų negrąžintos vartojimo kredito sumos arba mokėjimas yra pradelstas ilgiau kaip tris mėnesius iš eilės; 3) pradelstas mokėjimas nebuvo padengtas per dvi savaites nuo papildomo patvariojoje laikmenoje parengto rašytinio pranešimo įteikimo vartojimo kredito gavėjui.“ Atsakovo veiksmai atitiko įstatymo nustatytas sąlygas.

Aplinkybė, kad išvadą teikiančios institucijos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos pateiktoje išvadoje nurodė, kad kai kurios Kredito sutarties sąlygios neatitinka sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų, sprendžiant ginčą nereikšminga, nes išvadoje nurodytos sąlygos tą apimtimi, kuria jos pripažintos nesąžiningomis, atsakovo ir teismo nebuvo taikomos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.