- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-02
- Bylos Nr.
- e2S-1026-619/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00446-2020-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- R. D.
- Ieškovas
- R. D.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės bei su tuo susijusių pasekmių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama R. D. ir R. D. santuokos nutraukimo byla.
2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2020 m. kovo 5 d. nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio teismui pareiškimo dienos – nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove bei jų išlaikymui iš atsakovo priteista po 215 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė prašymą, kuriuo prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio padavimo ir nustatyti laikinąją bendravimo su vaikais tvarką:
· Iki Lietuvos Respublikoje galioja karantino sąlygos atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendrauja sekančia tvarka:
Nepilnamečius vaikus ieškovė kiekvieną penktadienį iki 10 val. pristato į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją ir per seniūnijos socialinę darbuotoją perduoda vaikus atsakovui.
Atsakovas nepilnamečius vaikus grąžina į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją ir per seniūnijos socialinę darbuotoją perduoda vaikų motinai iki 17 val.
Dukters A. D. bendravimo tvarka su tėvu nustatoma taip: kiekvieną penktadienį ieškovė pristato dukrą A. 9 val. į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją ir per seniūnijos socialinę darbuotoją perduoda dukrą tėvui bendrauti 40 minučių laiko, t.y., iki 10 val. jo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Po 10 min. laiko atsakovui skiriama parsivežti dukrą į savo gyvenamąją vietą ir parvežti atgal. Atsakovas grąžina dukrą į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją ir per seniūnijos socialinę darbuotoją perduoda dukrą atsakovei iki kiekvieno penktadienio 10 val.
· Lietuvos Respublikoje atšaukus karantino sąlygas:
Atsakovas kiekvieną penktadienį pasiima vaikus A. D. ir A. D. iš jų lankomo darželio VšĮ „Vaikų dvarelis“ iki 17 val. ir bendrauja su šiais vaikais kiekvieną savaitgalį bei kiekvieną pirmadienį. Vaikų tėvas kiekvieną pirmadienį pristato sūnus A. ir A. į jų lankomą ugdymo įstaigą (VšĮ „Vaikų dvarelis“) ir pasiima iš darželio. Kiekvieną antradienį sūnūs pristatomi 8.30 val. į ugdymo įstaigą, iš kurios kiekvieną antradienį vaikų motina juos pasiima.
Atsakovas kiekvieną penktadienį pasiima dukrą A. D. iš jos ugdymo įstaigos ((duomenys neskelbtini) gimnazijos) iki 14 val. ir bendrauja su dukra kiekvieną savaitgalį ir kiekvieną pirmadienį pristato dukrą A. į jos lankomą ugdymo įstaigą ((duomenys neskelbtini) gimnaziją) ir pasiima iš mokyklos. Kiekvieną antradienį tėvas pristato dukrą A. 8 val. į mokyklą, iš kurios kiekvieną antradienį dukters motina ją pasiima.
Ieškovė kiekvieną penktadienį ir kiekvieną pirmadienį pristato dukrą A. D. į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją iki 15 val. ir per seniūnijos socialinę darbuotoją perduoda dukrą tėvui bendrauti nuo 15 val. iki 16 val. savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)., nedalyvaujant motinai. Atsakovas kiekvieną penktadienį ir kiekvieną pirmadienį grąžina dukrą į Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją ir per socialinę darbuotoją grąžina ieškovei.
4. Nurodė, kad iki 2019-12-10 sutuoktiniai gera valia sutardavo ir ginčų dėl tėvo bendravimo su vaikais nekilo. Nuo 2019-12-10 (dukters A. gimimo) ieškovė pradėjo riboti jo teisę bendrauti su vaikais. Ieškovė nesiekia išsaugoti šeimos ir nebendradarbiauja su pareiškėju dėl nepilnamečių vaikų auklėjimo bei vystymosi. Ieškovė taip pat inicijavo nepagrįstą ikiteisminį tyrimą ir pareiškėjui buvo uždrausta lankytis jos nuomojamame būste. Faktinė situacija kardinaliai pasikeitė nuo 2019-12-17, kai ieškovė siekė apriboti pareiškėjo teisę pasimatyti su gimusia dukra A., pasitelkdama policijos pareigūnus. 2020-04-21 įvyko konfliktas tarp sutuoktinių dėl tėvo bendravimo su sūnumi A. D.. Dėl šio konflikto ieškovė vėl nepagrįstai kreipėsi į policiją dėl neva panaudoto smurto jos atžvilgiu. Pagal ieškovės pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kurio metu atsakovui buvo taikytas apribojimas bendrauti su ieškove. Tokiu būdu, nuo 2020-04-21 pareiškėjas negali pasimatyti su nepilnamečiais vaikais jų motinos gyvenamojoje vietoje, negali derinti bendravimo su vaikais tvarkos su ieškove. Taip nuo 2020-04-21 yra pažeidžiama ne tik tėvo teisė matytis su vaikais, bet ir tėvo pareiga dalyvauti vaikų auklėjime. Taip pat pažeidžiamos ir nepilnamečių vaikų teisės bendrauti su savo tėvu. Atsakovas gyvena šeimos būste ir turi visas sąlygas užtikrinti vaikų lavinimosi, auklėjimo, užimtumo namuose poreikius. Atsakovas yra rūpestingas, globėjiškas tėvas, ne kartą ieškovei dirbant likdavo namuose ir vienas rūpindavosi nepilnamečiais vaikais.
Atsiliepimas
5. Ieškovė R. D. atsiliepime nurodė, kad su prašymu nesutinka.
Šalies argumentai
6. Atsakovo pateiktas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių yra atmestinas, nustatant ieškovės siūlomą atsakovo bendravimo su vaikais grafiką, kadangi prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra ydinga. Priešingai nei nurodo atsakovas, jis nuolat vėluodavo pasiimti vaikus bendravimui. Atsakovas geranoriškai nesilaiko VTAS rekomendacijų dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais. Atsakovas taip pat niekada nepasilikdavo vienas su vaikais su nakvyne, kartu visada būdavo atsakovo arba pareiškėjos tėvai. Taip pat atsakovo gyvenamojoje vietoje jau galimai gyvena ir nakvoja svetima moteris dėl ko vaikai patiria didelį stresą. Pareiškėjai dirbant, atsakovas yra buvęs su vaikais iš viso tik 2-3 kartus be nakvynės. Taigi, atsakovui nesirūpinant vaikais, jis netgi neturi pakankamų įgūdžių jais pasirūpinti bendravimo laikotarpiu. Pareiškėja nesiekia uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais, priešingai – siekia užtikrinti nepilnamečių vaikų saugumą, tačiau atsakovo elgesys yra neprognozuojamas. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų akivaizdu, kad pareiškėja niekuomet neribojo atsakovo bendravimo su vaikais, leisdavo su jais matytis, tačiau dėl netinkamo atsakovo elgesio, keliant konfliktines situacijas ir ieškovei bijant dėl savo ir vaikų saugumo ji ne kartą buvo priversta kviesti policiją. Nustačius bendravimo tvarką pagal atsakovo prašomą intensyvų grafiką bendravimui su vaikais, būtų pakenkta jų interesams. 2020-01-31 Vilniaus rajono socialinių paslaugų centro Pagalbos plane nurodoma, jog paskirtas atvejo vadybininkas pareiškėjos ir atsakovo šeimai, nustatytas I grėsmės lygis jų bendrai dukrai A. D.. Akivaizdu, jog atsakovas savo elgesiu kelia ir kėlė grėsmę pareiškėjos ir jos mažamečių vaikų tiek fizinei, tik psichinei būklei. Atsakovo siūloma bendravimo tvarka yra ydinga, neatitinkinti vaikų interesų, kadangi vaikai yra per maži tam, kad būtų visiems savaitgaliams atskirti nuo mamos. Vaikai patirtų psichologinę įtampą, kadangi būtų sutrikdytas ir vaikų dienos režimas, būtų pažeista ir pareiškėjos, kaip motinos, teisė bendrauti su vaikais savaitgaliais ir leisti laisvalaikį. Reikalingas ilgesnis laiko tarpas tam, kad atsakovas įgytų įgūdžių užtikrinti vaikų priežiūrą, juolab atsakovo emocinė būklė galimai yra nestabili. Atsakovo siūloma bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ydinga ir dėl to, kad atsakovas siekia nepertraukiamai bendrauti su vaikais bene 4 dienas. Tokia atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka padarytų neigiamą įtaką, nuolat keičiantis gyvenamai vietai, kadangi vaikai būtų priversti nuolat gyventi dvejose faktinėse gyvenamosiose vietose. Stabilumas ir grįžimas po pamokų ar ugdymo įstaigos namo (ar vaikų ugdymas namuose) užtikrins vaikų pareigų įvykdymą (kaip antai paruošti namų darbus, prisidėti prie namų tvarkymo ruošos darbų ir pan.). Remiantis tuo, akivaizdu, kad pareiškėjos siūloma laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka yra tinkamesnė. Pabrėžtina, kad šalių dukra A. yra labai mažo amžiaus (5 mėn.), ją reikia maitinti, vystyti, tokio amžiaus vaikui yra būtina jausti šalia mamą, juolab nuo pat gimimo išimtinai ieškovė rūpinosi dukra. Atskyrimas nuo motinos šalių dukrai gali padaryti neigiamos įtakos. Atsakovas neturi pakankamai įgūdžių prižiūrėti tokio amžiaus dukrą. Maitinimas vyksta ne pagal valandinį grafiką, o tuomet, kuomet maitinamo paprašo dukra. Todėl atsakovo bendravimas su jauniausia dukra gali vykti ne ilgiau nei 40 minučių tam, kad dukra būtų savalaikiai pamaitinta. Atsižvelgiant į tai nustatytina ieškovės siūloma atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.
7. Institucija teikianti išvadą byloje Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvados nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. gegužės 13 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies. Taikė laikinąsias apsaugos priemones - nustatė iki teismo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-2626-494/2020 laikiną (atsakovo) R. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką (iki Lietuvos Respublikoje galioja karantino sąlygos ir po karantino panaikinimo) sekančiai: pareiškėjas (atsakovas) R. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais A. D. ((duomenys neskelbtini)), A. D. ((duomenys neskelbtini)), A. D. ((duomenys neskelbtini)) kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąja bendravimo savaite laikant tą savaitę, kuomet įsiteisės nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 11:00 val. iki 12:00 val. ir parveždamas į jų gyvenamąją vietą to paties savaitgalio sekmadienį nuo 18:00 val. iki 19:00 val. Kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali atvykti pasiimti vaikų šeštadienį nustatytu laiku, jis privalo apie tai informuoti pareiškėją SMS žinute ne vėliau nei prieš dvi dienas, t. y. iki ketvirtadienio 11:00 val. Pareiškėja (ieškovė) R. D., a.k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai bendravimui būtų perduodami ir paimami nepažeidžiant R. D. 2020-04-22 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-115513-20 skirtos kardomosios priemonės, t.y., perduodant/paimant per artimuosius giminaičius ar kitus asmenis vaikų gyvenamosios vietos kieme. Pareiškėjas (atsakovas) R. D. bendrauja su nepilnamete dukra A. D. (gim. (duomenys neskelbtini)) kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąja bendravimo savaite laikant tą savaitę, kuomet įsiteisės nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) šeštadieniais 40 minučių prieš paimdamas nepilnamečius vaikus A. D., A. D. ir A. D. bendravimui iš jų gyvenamosios vietos nustatytu grafiku ir sekmadieniais 40 minučių po nepilnamečių vaikų A. D., A. D. ir A. D. parvežimo į jų gyvenamąją vietą po bendravimo nustatytu grafiku. Pareiškėja (ieškovė) R. D. įsipareigoja užtikrinti, kad nepilnametis vaikas bendravimui būtų perduodamas ir paimamas nepažeidžiant R. D. 2020-04-22 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-115513-20 skirtos kardomosios priemonės, t. y., perduodant ir paimant vaiką per artimuosius giminaičius ar kitus asmenis vaiko gyvenamosios vietos kieme. Kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali bendrauti su dukra A. D. šeštadienį, jis privalo apie tai informuoti pareiškėją SMS žinute nevėliau nei prieš dvi dienas, t. y. iki ketvirtadienio 11:00 val. Kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali bendrauti su dukra A. D. sekmadienį, jis privalo apie tai informuoti pareiškėją SMS žinute nevėliau nei prieš dvi dienas, t. y. iki penktadienio 11:00 val. Kitoje dalyje prašymo netenkino.
Atsiliepimas
9. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo prašomą nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgęs į ieškovės atsiliepime nurodytas aplinkybes, į bylos medžiagą, konstatavo, kad vaikų tėvo bendravimas su vaikais turi būti užtikrintas, nes jokių aplinkybių turinčių neigiamos įtakos vaikui bendraujant su tėvu nėra užfiksuota bei nustatyta.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad mažamečių vaikų gyvenimas kartu su jų motina jų jau susiformavusioje gyvenamojoje erdvėje su tam tikru vaikų gyvenimo dienotvarkės rėžimu, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko amžių, ypač 5 mėnesių amžiaus A. D. amžių, yra svarbus kiekvienam iš vaikų. Pirmosios instancijos teismas sutiko su ieškovės argumentais, jog šalių vaikai yra per maži tam, kad būtų visiems savaitgaliams atskirti nuo mamos. Pažymėjo, jog ieškovė turi tokią pat teisę bendrauti su vaikais savaitgaliais kaip ir atsakovas. Atkreipė dėmesį, jog jauniausia šalių dukra maitinama motinos pienu, tokio amžiaus vaikai daug miega, todėl akivaizdu, kad vaiko maitinimas/ miegas vyksta ne pagal nustatytą valandinį grafiką. Teismo vertinimu, taikius atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones pilna apimtimi, manytina, vaikai patirtų psichologinę įtampą, kadangi būtų sutrikdytas ir vaikų dienos režimas, būtų pažeista ir pareiškėjos, kaip motinos, teisė bendrauti su vaikais savaitgaliais ir leisti laisvalaikį. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nustačius tokią atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuomet jis bendrautų su jais kas antrą savaitgalį, atitiktų tėvų lygiateisiškumo principą, sudarytų galimybes išvengti pareiškėjos ir atsakovo konfliktinių situacijų dėl bendravimo su vaikais tvarkos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Atskiruoju skundu atsakovas R. D. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2020-05-13 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo – patenkinti visa apimtimi.
12. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytos jo bendravimo su vaikais tvarkos neįmanoma vykdyti, ji nustatyta išimtinai ieškovės interesais ir vadovaujantis vien jos atsiliepime išdėstytais argumentais. Pažymėjo, jog 2020-04-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyrius priėmė nutarimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo atsakovui ir jis įpareigotas nesilankyti (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove. Apeliantas privalo laikytis jam skirtos kardomosios priemonės ir negali jos pažeisti, o skundžiamos nutarties rezoliucinė dalis, nustatanti bendravimo su vaikais tvarką, akivaizdžiai prieštarauja atsakovui paskirtai kardomajai priemonei. Esant minėtoms aplinkybėms, atsakovas negali ieškovei nei siųsti SMS žinučių, nei lankytis jos gyvenamojoje vietoje. Apelianto nuomone, ieškovei esant nestabilios emocinės būsenos, atsakovas pagal nustatytą tvarką parašęs SMS žinutę ar atvykęs pasiimti vaikų gali būti sąmoningai apkaltintas kardomosios priemonės pažeidimu. Skundžiamoje nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta „R. D. įsipareigoja užtikrinti ...“. Tai reiškia, kad teismas nutartimi neįpareigojo R. D. užtikrinti, kad nepilnamečiai vaikai bendravimui būtų perduodami ir paimami nepažeidžiant paskirtos kardomosios priemonės. Tačiau įstatyme nenumatyta, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas gali būti siejamas su asmens geranoriškų įsipareigojimu atlikti ar neatlikti tam tikrus veiksmus. Teismas 2020-05-13 nutartyje neįvertino R. D. pasiūlytos vaikų paėmimo iš motinos tvarkos, kad vaikai būtų pristatomi ir paimami per Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūniją. Vaikų perdavimas (paėmimas) valstybinėje institucijoje būtų neutralus, nepažeistų paskirtos kardomosios priemonės reikalavimų ir eliminuotų konflikto tikimybę tarp šalių.
13. Apelianto vertinimu, teismas nutartyje nepaisė teisės normų ir kasacinio teismo išaiškinimų, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, ir daugiau teisių dėl bendravimo su vaikais suteikė ieškovei. Pagal nustatytą laikiną bendravimo tvarką, atsakovas su vaikais galės bendrauti iš viso 64 valandas per mėnesį, iš kurių ne mažiau kaip 24 valandos skiriamos miegui. Tuo tarpu ieškovė su vaikais per mėnesį bendrauja apie 656 valandas. Akivaizdu, kad tokia bendravimo valandų disproporcija neužtikrina tėvų lygiateisiškumo principo, neužtikrina vaikų intereso bendrauti su tėvu, būti tėvo auklėjamiems, skyrium gyvenančiam tėvui neužtikrinamas nuolatinis ir tiesioginis bendravimas su vaikais. Apelianto vertinimu, byloje nesant duomenų, apie atsakovo neigiamą įtaką vaikams, skundžiama nutartimi nustatyta minimali bendravimo tvarka pažeidžia ne tik atsakovo teisę bendrauti su vaikais, bet ir nepilnamečių vaikų interesus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nutarties motyvai, kad ieškovė taip pat turi teisę bendrauti su vaikais savaitgaliais, vertintini kritiškai, nes ji nedirba, todėl netrukdoma gali bendrauti su vaikais visomis darbo dienomis ir leisti su vaikais laisvalaikį. Priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas ir ieškovė, prašoma nustatyti laikina bendravimo su vaikais tvarka nesutrikdytų vaikų dienos režimo, kadangi 3 didesnieji vaikai savaitgalį leistų su tėvu, o pirmadienį ir antradienį tuo pačiu metu vaikai būtų pristatomi į ugdymo įstaigas. Atsakovas moka rūpintis vaikais, žino ir supranta, kad bendraujant su vaikais turės būti laikomasi tam tikro maitinimosi, poilsio ir miego režimo. Ieškovės atsiliepime ir skundžiamoje nutartyje akcentuojama, kad vaikai turi žinoti, kur yra jų namai, kad jų saugumui yra būtina stabili namų aplinka. Būtent pas apeliantą kur jie gyveno iki ieškovei išsikraustant i nuomojamą būstą, vaikai jaučiasi namuose ir jiems yra užtikrinama stabili namų aplinka.
Šalies argumentai
14. Apeliantas taip pat atkreipė dėmesį, jog nors teismas ir vadovavosi ieškovės teiginiais apie jauniausios dukters maitinimo ir miego grafiko nebuvimą, ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių tokias aplinkybes. Atsakovo žiniomis, 5 mėnesių dukra nėra žindoma kas 40 minučių, nes tai reikštų, kad ji turi būti žindoma apie 20 kartų per dieną, kas prasilenkia su elementaria logika ir 5 mėnesių kūdikio maitinimo režimu. Teismas visiškai nepagrįstai laikėsi tik ieškovės pozicijos, ir nustatydamas itin trumpą bendravimo su dukra laiką (40 minučių), pažeidė atsakovo, kaip dukters tėvo, teises ir pareigas.
Atsiliepimas
15. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį ir į skundžiamos nutarties struktūrą. Nutartyje turi būti nurodomi nutarties priėmimo motyvai ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas. Šiems nutarties elementams teismas neskyrė reikiamo dėmesio, o tik pakartojo ieškovės atsiliepimo argumentus bei nurodė, kad su jais sutinka. Teismas nustatė laikiną bendravimo su vaikais tvarką išimtinai pagal ieškovės pasiūlymą, kas patvirtina teismo išankstinę nuostatą dėl bylos baigties. Teismas nutartį priėmė byloje nesant pateiktos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos išvados. Teismas be kita ko padarė aiškiai teisės taikymo klaidą nurodydamas, kad nutartis per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu.
16. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė R. D. prašė jį atmesti.
17. Pažymėjo, jog nesutiktina su apelianto argumentais, jog nutartimi nustatyta bendravimo tvarka neįgyvendinama ir pažeidžianti pritaikytą kardomąją priemonę. Kadangi pareiškėja nesiekia uždrausti atsakovui bendrauti su vaikais, todėl pareiškėja ir siūlė nustatyti tokį grafiką, kuris maksimaliai užtikrintų nepilnamečių vaikų interesus, tuo pačiu užtikrinant nenutrūkstamą atsakovo bendravimą su vaikais, nepažeidžiant atsakovui skirtos kardomosios priemonės ir užtikrinant stabilią vaikų dienotvarkę. Priešingai nei teigia apeliantas iš teismo nutarties rezoliucinės dalies formuluotės aišku ir suprantama, kad pareiškėja turi pareigą, o ne teisę, užtikrinti, kad vaikai būtų perduodami atsakovui bendravimui nepažeidžiant jam skirtos kardomosios priemonės. Ieškovė taip pat atkreipia dėmesį, jog atsakovo nurodoma Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnija nėra sprendimų vykdymą prižiūrinčios institucijos ir joms negali būti šalių susitarimu ar teismo sprendimu numatytos papildomos funkcijos, nenustatytos pagal įstatymus. Atsakovo prašymas nustatyti laikiną bendravimo su vaikais tvarką, įtraukiant papildomus institucijų parinktus specialistus, o taip pat jiems dalyvauti perduodant vaikus, neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų, nes savaime neužtikrintų tinkamo vaikų bendravimo su tėvu, jie patirtų papildomą stresą, dalyvaujant pašaliniams asmenims, ypatingai atžvelgiant į vaikų amžių.
18. Ieškovė pažymi, jog mažamečius vaikus ir jų motiną sieja ypač stiprūs emociniai ryšiai, motina yra natūralus ir svarbiausias mažamečių vaikų socialinis partneris, todėl mažamečiams vaikams yra reikalinga didesnė motinos globa. Bendravimas kas antrą savaitgalį, atitinka tėvų lygiateisiškumo principą. Aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Atsakovas be kita ko siekia nepertraukiamai bendrauti su vaikais bene 4 dienas (2 iš jų savaitgaliais). Tai reiškia, kad ieškovė, su kuria nustatyta vaikų laikina gyvenamoji vieta, su vaikais galėtų praleisti tik 3 darbo dienas, o bendrauti su vaikais savaitgaliais netgi nebegalėtų. Tokia atsakovo siūloma bendravimo su vaikais tvarka pažeistų vaikų dienotvarkę, galimai padarytų neigiamą įtaką, nuolat keičiantis gyvenamai vietai, kadangi vaikai būtų priversti nuolat gyventi dvejose faktinėse gyvenamosiose vietose. Ieškovė pažymi, jog atsakovo teiginiai ir argumentai yra deklaratyvūs ir dėl priežasties, kad nuo pat dukros gimimo būtent pareiškėja gyveno su dukra A., jam nėra žinomas dukros nei miego, nei maitinimo režimas. Be to atsakovas prieštarauja ir savo patiems teiginiams, nurodant, kad tokia bendravimo trukmė yra per trumpa, nors pats prašo nustatyti būtent 40 minučių bendravimą su dukra, tačiau dukrą perduodant per (duomenys neskelbtini) seniūnijos darbuotoją. Nors atsakovas teigia, kad jis geba užtikrinti vaikams tinkamas sąlygas, tačiau tokių įrodymų nepateikia. Byloje ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo elgesys yra agresyvus. Byloje pateiktos atsakovo sąskaitos - faktūros apie atsakovo lankymąsi pas psichologą, kas patvirtina nestabilią atsakovo emocinę būklę.
19. Ieškovė taip pat pažymi, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atsižvelgiant į tai atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai dėl skundžiamos nutarties struktūros. Atkreipia dėmesį, jog CPK numato, kad VTAS atstovai duoda savo išvadą teismo posėdyje po įrodymų ištyrimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka.
22. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl kaltės ir susijusių teisinių pasekmių. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2020 m. kovo 5 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones nustatė šalių nepilnamečių vaikų laikiną gyvenamąja vietą: (duomenys neskelbtini) su pareiškėja R. D.; priteisė po 215 Eur kas mėnesį kiekvienam iš vaikų, viso 860 Eur kas mėnesį, laikiną išlaikymą. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir prašė patvirtinti jo siūlomą bendravimo tvarką. Ieškovė nesutiko su atsakovo siūloma bendravimo tvarka ir prašė patvirtinti jos nurodomą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką.
Žemesnės instancijos teismas
23. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatė ieškovės pasiūlytą atsakovo bendravimo su vaikais tvarką nurodydamas, kad atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 11:00 val. iki sekmadienio 18:00 val. Su jauniausia dukra (6 mėn.) po 40 min. prieš paimant ir grąžinus vyresniuosius vaikus motinai. Teismas skundžiama nutartimi nurodė, kad (ieškovė) įsipareigoja užtikrinti, kad vaikai bendravimui būtų perduodami ir paimami nepažeidžiant R. D. 2020-04-22 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-115513-20 skirtos kardomosios priemonės, t. y., perduodant ir paimant vaiką per artimuosius giminaičius ar kitus asmenis vaiko gyvenamosios vietos kieme.
24. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės motyvuodamas tuo, kad nustatyta tvarka pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas, nepagrįstai daugiau teisių dėl bendravimo su vaikais suteikiant ieškovei. Apelianto nuomone, nustatyta bendravimo tvarka nėra įgyvendinama dėl jam ikiteisminiame tyrime pritaikytos kardomosios priemonės.
25. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (CK 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ar bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko asmeninių neturtinių interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Taigi, laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
26. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, jog nustatyta jo bendravimo su vaikais tvarka kas antrą savaitgalį iš esmės pažeidžia jo kaip tėvo teisę lygiai su ieškove dalyvauti vaikų auklėjime. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo sutikti su tokiais apelianto argumentais. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog teismų praktikoje maksimalaus dalyvavimo auklėjant vaiką principas (CK 3.175 str. 2 d.) suprantamas taip, kad, nustatant bendravimo tvarką, tėvui (motinai), negyvenančiam kartu su vaiku, neturi būti daromi apribojimai bendrauti su vaiku, jeigu jie nereikalingi vaiko interesams apsaugoti. Tačiau tai nereiškia, kad, nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas visada privalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016).
27. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju pagrįstai atsižvelgė į nedidelį šalių nepilnamečių vaikų amžių, interesą turėti nuolatinę gyvenamąją vietą, kasdienį nusistovėjusį režimą, taip pat kad ir ieškovė turi lygią teisę savaitgalius leisti su vaikais. Apeliantas įrodinėja, kad ieškovė nedirba ir gali su vaikais leisti laiką darbo dienomis. Tačiau pažymėtina, jog vyresnieji šalių nepilnamečiai vaikai lanko ugdymo įstaigas. Natūralu, kad vaikai turi turėti atitinkamą režimą, kur išskiriamas mokymosi, namų ruošos, laisvalaikio laikas. Taigi, aplinkybė, kad ieškovė yra motinystės atostogose nėra pagrindas paneigti jos teisę leisti su vaikais laisvalaikį ne darbo dienomis. Be kita ko atkreiptinas dėmesys, jog nustačius atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, kiekvieną savaitgalį pasiimant juos iš ugdymo įstaigos penktadienį ir bendraujant su jais iki antradienio, susidarytų situacija, jog šalių nepilnamečiai vaikai daugiau laiko praleidžia pas atsakovą, taip iš esmės paneigiant faktą, kad šalių nepilnamečių vaikų laikina gyvenamoji vieta yra nustatyta su motina. Pažymėtina, jog vaikas turi žinoti, kur ir su kuriuo iš tėvų yra jo gyvenamoji vieta, tai yra svarbu emociniam, psichologiniam vaiko vystymuisi. Nuolatinis aplinkos keitimas vaikui padaro tam tikrą socialinę, psichologinę žalą, sukelia emocinių išgyvenimų. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atsakovo bendravimas su vaikais kas antrą savaitgalį geriausiai užtikrina vaikų interesus, yra pakankamas tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti, taip pat užtikrina tėvų lygias teises dalyvauti vaikų auklėjime. Tačiau spręstina, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovo bendravimą su vaikais apribodamas jį laike nuo šeštadienio ryto iki sekmadienio vakaro. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, jog šalių nepilnamečių vaikų bendravimas su atsakovu daro neigiamą įtaką ar pažeidžia vaikų interesus, yra pakankamas pagrindas užtikrinti platesnę atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bendraujant kas antrą savaitgalį nuo penktadienio pasiimant vaikus iš ugdymo įstaigos iki pirmadienio grąžinant juos į ugdymo įstaigą.
28. Šiame kontekste svarbi ir ta aplinkybė, jog bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovui R. D. 2020-04-22 nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-115513-20 skirta kardomoji priemonė – uždrausta lankytis (duomenys neskelbtini) bei bendrauti ir ieškoti ryšių su ieškove. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, jog skundžiama nutartimi nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią vaikus jis turėtų pasiimti iš jų gyvenamosios vietos kiemo, kuris kartu yra ir ieškovės gyvenamosios vietos kiemas, nėra suderinama su atsakovui pritaikyta kardomąja priemone. Esant itin konfliktiškiems santykiams tarp šalių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokio pobūdžio bendravimo su vaikais tvarkos įgyvendinimas tik pagilintų šalių konfliktą ir neatitiktų nepilnamečių vaikų interesų. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendravimo tvarkos nustatymas kuomet atsakovas kas antrą savaitgalį vaikus (duomenys neskelbtini) pasiimtų penktadienį iš ugdymo įstaigų ir grąžintų juos pirmadienį į ugdymo įstaigas atitiktų ir vaikų interesus, ir atsakovo interesą maksimaliai dalyvauti vaikų auklėjime, taip pat nekeltų grėsmės atsakovo atžvilgiu taikomos kardomosios priemonės pažeidimui.
29. Apeliantas taip pat nesutinka su nustatyta bendravimo tvarka, pagal kurią atsakovas su dukra A. D. bendrauja kas antrą mėnesio savaitgalį šeštadieniais 40 minučių prieš paimdamas vyresniuosius nepilnamečius vaikus bendravimui iš jų gyvenamosios vietos nustatytu grafiku ir sekmadieniais 40 minučių po vaikų parvežimo į jų gyvenamąją vietą po bendravimo nustatytu grafiku.
30. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina apelianto atskirajame skunde išdėstytus argumentus, jog ieškovė nepateikė įrodymų apie nepilnametės dukros maitinimo motinos pienu režimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šalių nepilnametė dukra yra 6 mėn. amžiaus, maitinama motinos pienu pagal poreikį, tai, kad nuo pat gimimo vaikas gyvena tik su ieškove. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad vieno susitikimo metu 40 min. trukmės bendravimo su vaiku laikas, įvertinus nurodytas aplinkybes yra pakankamas. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje nesant duomenų, kad atsakovo bendravimas su dukra A. kenkia jos interesams, bendravimo apribojimas iki 2 valandų 40 min. per mėnesį, nėra pagrįstas ir neužtikrina tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių tikslo, t.y. ryšio su skyrium gyvenančiu tėvu formavimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui nustatant atsakovo bendravimo tvarką su dukra A. įvertintina galimybė atsakovui bendrauti su dukra kiekvienos savaitės penktadienį ir pirmadienį po 40 min, o ne kas antrą savaitgalį kaip nustatyta skundžiama nutartimi. Minėta, jog skundžiamoje nutartyje nustatyta bendravimo įgyvendinimo tvarka vaiką perduodant per kitus asmenis vaiko gyvenamosios vietos kieme prieštarauja atsakovo atžvilgiu taikytai kardomajai priemonei. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atskirojo skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas siekiant, kad nebūtų pažeista atsakovui taikyta kardomoji priemonė, iš esmės nesvarstė galimybės, jog vaikas bendravimui būtų perduodamas neutralioje aplinkoje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju spręstinas klausimas dėl vaiko perdavimo atsakovui ne ieškovės gyvenamojoje vietoje, o per atitinkamas institucijas, pavyzdžiui atsakovo siūlomoje Vilniaus rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Konkreti valanda ir vieta, į kurią pristatytinas vaikas bei kitos bendravimo įgyvendinimui reikšmingos aplinkybės nustatytinos gavus šių institucijų poziciją nagrinėjamu klausimu, atsižvelgiant į jų darbo laiką, atsakovo darbo laiką, ieškovės dienotvarkę (vaikų paėmimas iš ugdymo įstaigų).
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, išsamus galimybių perduoti vaikus bendravimui su atsakovu ne ieškovės gyvenamojoje vietoje įvertinimas, svarbus ir dėl atsakovo bendravimo su vyresniaisiais vaikais vasaros laikotarpiu, kuomet jie neina į ugdymo įstaigas. Nurodytų aplinkybių įvertinti apeliacinės instancijos teisme pagal pateiktus duomenis nėra galimybės, todėl klausimas dalyje dėl atsakovo bendravimo su dukra A. įgyvendinimo tvarkos (per atitinkamas institucijas) grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
32. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
33. Nurodytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis iš dalies keičiama nustatant platesnę atsakovo bendravimo su vaikais (duomenys neskelbtini) tvarką, o nutartis dalyje dėl bendravimo su dukra A. tvarkos grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turi atsižvelgti į apeliacinės instancijos teismo nutarties 30 punkte nurodytą bendravimo su dukra A. trukmę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3,4 punktais, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. nutartį pakeisti ir nustatyti tokią atsakovo R. D. bendravimo su vaikais tvarką:
· Pareiškėjas (atsakovas) R. D. bendrauja su nepilnamečiais vaikais (duomenys neskelbtini) kas antrą mėnesio savaitgalį (pirmąja bendravimo savaite laikant tą savaitę, kuomet įsiteisės nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo), paimant vaikus iš jų ugdymo įstaigų pasibaigus pamokoms (užsiėmimams) ir pristatydamas juos pirmadienį į jų ugdymo įstaigas prieš pamokas (užsiėmimus), po kurių vaikus iš ugdymo įstaigų pasiima ieškovė. Kai įvyksta pasikeitimų ir atsakovas negali atvykti pasiimti vaikų nustatytu laiku, jis privalo apie tai informuoti pareiškėją SMS žinute ne vėliau nei prieš dvi dienas, t. y. iki trečiadienio 8:00 val.
Klausimą dėl atsakovo R. D. bendravimo su dukra (duomenys neskelbtini) tvarkos nustatymo grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.