Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2011-08-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-72-2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2011-08-30
Bylos Nr.
1A-458-72-2011
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-00682-2010-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Sigitas Bagdonavičius, Arnoldas Šukaitis
Nuteistasis
A. A., R. A., V. A.
Advokatai
Raimundas Kurklietis, Rima Keblienė
Kategorijos

Teisėjas Vitalijus Kondratjevas Baudž. bylos Nr. 1A-458-72/2011

Teisminio proceso Nr.1-66-1-00682-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.3.1. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. rugpjūčio 30 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Tomo Zdanavičiaus, teisėjų Sigito Bagdonavičiaus ir Arnoldo Šukaičio, sekretoriaujant Vilmai Užkurėlienei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nuteistiesiems A. A. ir R. A., gynėjams advokatams Rimai Keblienei, Lidijai Blinkevičienei, Raimundui Kurkliečiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. A., V. A. ir A. A. apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos (toliau – LR) BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-07-16 plėšimo T. G. atžvilgiu), LR BK 214 str. 1 d. (dėl neteisėto el. mokėjimo priemonės įgijimo), LR BK 150 str. 3 d. (dėl nepilnamečio seksualinio prievartavimo) ir nuteistas: pagal LR BK 180 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir devyniems (9) mėnesiams, pagal LR BK 214 str. 1 d. - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir (6) mėnesiams, pagal LR BK 150 str. 3 d. - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės pagal LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 214 str. 1 d. subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta vienerių (1) metų ir devynių (9) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirta subendrinta bausmė ir bausmė pagal LR BK 150 str. 3 d. subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems (2) metams ir devyniems (9) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2010-07-20 iki 2011-04-08. R. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-07-16 plėšimo T. G. atžvilgiu), LR BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-08-07 plėšimo M. D. atžvilgiu) ir nuteistas: pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-07-16 plėšimo T. G. atžvilgiu) - laisvės atėmimu vieneriems (1) metams ir devyniems (9) mėnesiams, pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-08-07 plėšimo M. D. atžvilgiu) - laisvės atėmimu dvejiems (2) metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmė subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems (2) metams ir trejiems (3) mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 9 d. naujai paskirta bausmė subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas dvejiems (2) metams ir šešiems (6) mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2010-08-10 iki 2010-08-12 bei bausmės laikas pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendį – nuo 2010-11-23 iki 2010-11-24. A. A. pripažintas kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-08-07 plėšimo M. D. atžvilgiu) ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems (2) metams. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2010-08-10 iki 2011-04-08. Priteista solidariai iš nuteistųjų V. A. ir R. A., subsidiariai iš jų motinos I. A., I. A. ir A. B., nukentėjusiosios V. G. naudai 251,25 Lt turtinės ir 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti A. B. ir I. A., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. A., R. A., I. A. ir A. B. nuteisti už tai, kad 2010 m. liepos 16 d. apie 21 val. 30 min., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkų grupė, prie pėsčiųjų tilto, esančio tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Kėdainių m., bendrais tyčiniais veiksmais, tikslu pagrobti svetimą turtą, panaudojo fizinį smurtą prieš nepilnametį T. G., g. (duomenys neskelbtini), t.y. R. A. vieną kartą kumščiu sudavė T. G. į veidą, dėl ko pastarasis nugriuvo, po ko R. A. ir A. B. nutempė nukentėjusįjį iki (duomenys neskelbtini) upelio ir paguldė ant žemės, kur V. A. rankomis laikė T. G. prispaudęs prie žemės, o tuo metu I. A. kraustė kišenes ir iš nukentėjusiojo kelnių kišenių ištraukė bei pagrobė T. G. priklausančius 70 litų, 30 Lt vertės laikrodį, 20 Lt vertės telefono ausines, 130 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 7710“, bei T. G. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Maestro“ Nr. 6763 7690 9112 3327, po ko R. A. koja užmynus gulinčiam ant žemės T. G. ant rankos, kumščiu vieną kartą sudavus į veidą ir vieną kartą įspyrus į kairę akį, bei A. B. vieną kartą įspyrus T. G. į sėdmenis - abu reikalavo nukentėjusiojo pasakyti banko mokėjimo kortelės PIN kodą, taip bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir pagrobė svetimą, T. G. priklausantį 250 Lt bendros vertės.

Taip pat V. A. nuteistas už tai, kad 2010 m. liepos 16 d. apie 24 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tuoj po įvykdyto plėšimo, prie pėsčiųjų tilto, esančio tarp (duomenys neskelbtini) gatvių, Kėdainių m., turėdamas tikslą patenkinti savo lytinę aistrą oraliniu būdu, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą bei panaudojęs fizinį smurtą prieš nepilnametį T. G., g. (duomenys neskelbtini), t.y. apžergęs ant žemės gulintį nukentėjusįjį ir kojomis prispaudė jo rankas, pridėjo prie nukentėjusiojo kaklo peilį ir, sakydamas „čiulpk arba papjausiu“, liepė čiulpti jo lytinį organą, ir taip palaužęs T. G. pasipriešinimą, įkišo savo lytinį organą jam į burną ir tenkino savo lytinę aistrą oraliniu būdu prieš nukentėjusiojo valią.

Taip pat R. A. ir A. A. nuteisti už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 7 d. apie 01 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami kaip bendrininkų grupė, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, Kėdainių m., bendrais tyčiniais veiksmais, tikslu pagrobti svetimą turtą, užpuolė M. D., ir grasindami tuoj pat prieš jį panaudoti fizinį smurtą, t.y. A. A. įrėmus nukentėjusiajam į kairį šoną aštrų ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą daiktą bei grasinant sumušti, R. A. iš M. D. kelnių kišenės ištraukė ir pagrobė svetimą, M. D. priklausantį 603 Lt bendros vertės, turtą: 600 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „NOKIA 8800 Sirocco“ ir 3 litus.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. A. prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę, netaikant realaus laisvės atėmimo. Nurodo, kad nusikalto būdamas nepilnametis, todėl jam skiriant bausmę teismas turėjo atsižvelgti į LR BK XI skyriaus normas, reglamentuojančias nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus. Mano, kad buvo visos sąlygos jam taikyti BK 92 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. A. prašo sušvelninti jam nuosprendžiu paskirtą bausmę. Nurodo, kad pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Nori pasitaisyti, lankyti mokyklą ir baigti mokslus, susirasti darbą bei padėti mamai.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. A. prašo jo atžvilgiu panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuosprendį ir jį išteisinti. Nurodo, kad teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusiojo M. D. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, prieštarauja jo pirminiams parodymams. Teismas neišnaudojo visų galimybių ir neiškvietė bei teisme neapklausė nukentėjusiojo, kurį, jo nuomone, yra būtina apaklausti dėl parodymų prieštaravimo. Nukentėjusysis apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo parodė, kad jis prie jo (nukentėjusiojo) priėjo jau po plėšimo, ką teisme patvirtino ir liudytojas A. L.. Mano, kad teismas padarė grubų BPK pažeidimą prie bylos neprijungdamas Kėdainių PK areštinės pažymos, kurioje nurodyta, kad prieš kelias dienas buvo stipriai susižalojęs ranką. R. A. teisme taip pat paaiškino, kad M. D. apiplėšimo metu jo ranka buvo smarkiai sužalota. Įvertinęs šias aplinkybes teismas būtų supratęs, kad jam inkrimuojamų veiksmų jis su tokia sužalota ranka nebūtų galėjęs padaryti. Teismas nekreipė dėmesio ir į liudytojo A. L. teisme duotus parodymus, kad 2010-08-06 jam telefonais siūlė pasikeisti R. A., o ne jis. R. A. viso bylos tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad jis M. D. apiplėšime nedalyvavo, tačiau į tokius jo parodymus teismas nekreipė jokio dėmesio. Apelianto nuomone, paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad jis inkriminuoto nusikaltimo nepadarė. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių mano, kad teismas nuosprendį jo atžvilgiu priėmė neištyręs visų bylos įrodymų.

Teismo posėdyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-04-08 nuodžio dalį, kuria R. A., vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 9 d., naujai paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, panaikinant skundžiamu nuosprendžiu R. A. taikytą bausmių subendrinimą pagal LR BK 63 str. 1 d. ir 9 d., nuteistieji A. A. ir R. A. prašė apeliacinius skundus tenkinti, jų gynėjai advokatai L. Blinkevičienė ir R. Keblienė, taip pat nuteistojo V. A. gynėjas advokatas Raimundas Kurklietis prašė apeliacinius skundus tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. A. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistųjų V. A. ir A. A. apeliaciniai skundai atmestini.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų R. A., V. A. ir A. A. apeliacinių skundų argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį bei baudžiamąją bylą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą pripažindamas V. A. kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d., LR BK 214 str. 1 d. ir LR BK 150 str. 3 d., R. A. kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d. ir LR BK 180 str. 1 d., A. A. kaltu pagal LR BK 180 str. 1 d.

Nuteistasis A. A. apeliaciniu skundu ginčija kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų atitikimą faktinėms bylos aplinkybėms. Teigia, kad teismas nepagrįstai apkaltinamąjį nuosprendį grindė nenuosekliais nukentėjusiojo M. D. parodymais, taip pat kitais įrodymais, kurie nepatvirtina jo dalyvavimo M. D. plėšime. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad įrodymų visumos vertinimas priklauso teismo kompetencijai. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju remdamasis įstatymu sprendžia teismas, tačiau visais atvejais gauti duomenys vertintini bendrame bylos kontekste. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas byloje esančius įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 str. 5 d. įtvirtinto reikalavimo įrodymus vertinti vadovaujantis įstatymu pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir padarė visiškai nekeliančias abejonių išvadas, kad nuteistasis A. A. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą, o tuo tarpu apeliaciniame skunde išdėstyti samprotavimai apie neva netinkamą įrodymų vertinimą ir teiginiai, kad apeliantas nepadarė nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas, yra paneigti byloje sutrinktų ir teismo ištirtų įrodymų visetu.

Nuosprendyje išsamiai išanalizuota ir paneigta apelianto versija, dėstoma ir apeliacinaime skunde, kad jis M. D. plėšime nedalyvavo. Teismas išvadą apie apelianto kaltę padarė tik išsamiai aptaręs ir įvertinęs tiek apeliantą kaltinančius, tiek ir jį teisinančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje konstatuodamas apelianto kaltę dėl M. D. plėšimo pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo M. D., liudytojų D. G., A. L. parodymais, daiktų pateikimo bei apžiūros, asmenų atpažinimo protokolais. Nukentėjusysis M. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjos, parodė, kad 2010-08-07 apie 0.50 val. eidamas Kėdainių m., (duomenys neskelbtini) gatve, miesto centro link, ties (duomenys neskelbtini) gt. sankryža pamatė nuo miesto centro link jo ateinančius tris jaunuolius. Perėjęs į kitą gatvės pusę išgirdo juos šaukiant „ateik, kur eini“. Taip pat jie klausė, ar jis turi rūkyti, po ko, jis jiems atsakė, kad jo laukia draugai. Nukentėjusiojo teigimu, tuomet du vaikinai perėjo gatvę ir priėjo prie jo. Aukštesnis vaikinas, kurį nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti metu atpažino kaip R. A., paklausė, ar jis turi telefoną. Jam atsakius, kad turi, mažesnis vaikinas, kurį nukentėjusysis asmens parodymo atpažinti metu atpažino kaip A. A., priėjo arčiau jo ir į kairį šoną, pilvo srityje, įrėmė kažkokį smailą daiktą, pamanė, jog peilį, tačiau to daikto nematė ir negali pasakyti, ką vaikinas laikė rankoje. Laikydamas į šoną kažką įrėmęs, A. A. kelis kartus kartojo „ar duoti tau į snukį“. M. D. parodė, kad jis labai išsigando ir vaikinams liepė imti viską, tik jam nieko nedaryti. Tuomet R. A. ėmė kraustyti jo šortų kišenes ir iš kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną Nokia 8800 Sirocc, raktų ryšulį ir apie 3 litus monetomis. Išėmę daiktus abu nuteistieji juos apžiūrinėjo, savo telefoną matė ir pas A. A.. Nukentėjusiojo teigimu, jam paprašius grąžinti raktus ir SIM kortelę, raktai jam iš karto buvo grąžinti, o SIM kortelę atidavė po to, kai nuteistiesiems paaiškino kaip reikia nuimti telefono dangtelį. M. D. parodė, kad po to vaikinai nuėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir netrukus pradėjo bėgti. Jis pats nubėgo miesto centro link, kur netoli (duomenys neskelbtini) stotelės sutikęs iš matymo pažįstamų asmenų kompaniją papasakojo apie jo atžvilgiu įvykdytą plėšimą. Kažkas iš tos asmenų kompanijos pasiūlė vytis jį apiplėšusius vaikinus, tačiau jų nepavijo. Po to vienas iš tos kompanijos asmenų jam padavė telefoną ir jis paskambino policijai. Apelianto skundo argumentai dėl nukentėjusiojo parodymų nenuoseklumo yra nepagrįsti, nes nukentėjusysis viso proceso metu apie įvykio eigą ir apelianto prieš jį atliktus veiksmus davė nuoseklius parodymus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtino betarpiškai po nusikaltimo su nukentėjusiuoju bendravusio liudytojo D. G. parodymai, kad 2010 m. rugpjūčio mėn. pradžioje, tiksliai dienos neprisimena, apie 01.30 val. jam su draugais einant (duomenys neskelbtini) gatve, pribėgęs vaikinas pasakė, kad du vaikinai, grasindamai peiliu, atėmė iš jo mobiliojo ryšio telefoną. Liudytojo D. G. teigimu, vaikinas buvo išsigandęs, todėl jis juo iš karto patikėjo ir nubėgo ieškoti telefoną atėmusių vaikinų, tačiau jų nerado. Sugrįžęs algal prie nukentėjusiojo jam padavė savo mobiliojo ryšio telefoną, iš kurio jis išsikvietė policiją. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir liudytojo A. L. parodymai, kad jis matė kaip abu A. perėjo į kelio, kur buvo nukentėjusysis, pusę ir vienas paskui kitą nubėgo prie nukentėjusiojo, o sugrįžę atgal liepė kartu su jais bėgti, o jam nubėgus pas A. A. į namus, ant lovos matė padėtas monetas ir telefoną Nokia 8800, kurį jis pasiėmė pakrauti A. palikdamas savo mobiliojo ryšio telefoną. Iš 2011-08-10 daiktų pateikimo bei apžiūros protokolų matyti, kad liudytojas A. L. tyrėjams pateikė iš nukentėjusiojo M. D. pagrobtą mobiliojo ryšio telefoną Nokia 8800 Sirocco. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindų, kurie keltų abejones aukščiau paminėtų liudytojų parodymų pagrįstumu. Nors nuteistasis R. A. pripažino vienas iš nukentėjusiojo pagrobęs telefoną ir centus, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau aptartų įrodymų visumą konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tokius nuteistojo R. A. parodymus atmetė ir juos vertino tik kaip siekį padėti bendravykdytojui - teistumus turinčiam ir kaltę neigiančiam broliui A. A. padėti išvengti atsakomybės. Kolegijos nuomone, aptartų įrodymų visuma paneigia apelianto A. A. parodymus, kad jis M. D. plėšime nedalyvavo. Taigi aukščiau aptartų įrodymų visumos pagrindu kolegija laiko esant įrodyta, kad A. A. ir R. A. plėšimo būdu, t. y. grasindami tuoj pat prieš nukentėjusįjį panaudoti fizinį smurtą (sumušti), iškraustė nukentėjusiojo kišenes ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną bei pinigus. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms išteisinti nuteistąjį A. A. nėra pagrindo.

Nuteistieji V. A. ir R. A. apeliaciniais skundais kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo neginčija, tačiau teigia nesutinkantys su jiems paskirtomis, jų manymu, per griežtomis, bausmės ir prašo skirti švelnesnes bausmes, o R. A., be to, dar prašo taikyti BK 92 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad neturi pagrindo keisti apylinkės teismo sprendimo ir apeliantams švelninti paskirtų bausmių, nes jos paskirtos nepažeidžiant LR BK 54 straipsnyje reglamentuotų bausmės skyrimo pagrindų bei BK XI skyriaus nuostatų, reglamentuojančių nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taip pat taikyti BK 92 str. ir nuteistajam R. A. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Teismas, skirdamas nuteistiesiems V. A. ir R. A. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį ir pobūdį – V. A. padarė du tyčinius, baigtus apysunkius ir vieną tyčinį, baigtą, sunkų nusikaltimus, kuriais pažeidė valstybės finansų sistemą, saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, asmens sveikatą bei žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. R. A. padarė du tyčinius, baigtus, apysunkius nusikaltimu, kuriais pažeidė valstybės saugomą ir ginamą privačią nuosavybę, asmens sveikatą. Taip pat atsižvelgė į tai, kad nusikalstamos veikos nepilnamečio T. G. atžvilgiu padarytos pastarajam negalėjus pasipriešinti nuteistiesiems. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes atsižvelgė ir į tai, kad nėra jų atsakomybę lengviančių aplinkybių. Apeliantų atsakomybę sunkina tos aplinkybės, kad nusikalstamas veikas V. A. ir R. A. įvykdė bendrininkų grupe bei būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. A. teigia prisipažįstantis padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai besigailintis.

LR BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra: kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiame punkte nustatytos kelios savarankiškos lengvinančios aplinkybės. Viena iš jų yra kaltininko prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas aplinkybe, lengvinančia jo atsakomybę, jei kaltininkas ikiteisminio tyrimo ar pirmosios instancijos teisme pripažino esmines bylos aplinkybes bei dėl jų nuoširdžiai gailisi. Pagal formuojamą teismų praktiką, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai jis savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, pripažįsta esmines jam inkriminuotos veikos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (pavyzdžiui, atsiprašo nukentėjusiojo asmens, atlygina jam padarytą žalą ir pan.). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. A. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino tik iš dalies, keitė savo parodymus, nepripažino esminių įvykio – nepilnamečio seksualinio prievartavimo - aplinkybių, byloje nėra duomenų, kad dėl padarytų nusikaltimų nukentėjusiojo T. G. būtų atsiprašęs. Atsižvelgusi į šias aplinkybes kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo V. A. pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Skirdamas apeliantams V. A. ir R. A. bausmes už jų padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į jų asmenybes, t. y. kad V. A. yra nepilnametis, teisiamas trečią kartą, naujas nusikalstamas veikas įvykdė esant neišnykusiam teistumui, administracine tvarka nebaustas, Kėdainių specialiosios mokyklos ir Kėdainių Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės charakterizuojamas neigiamai, jo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos bei vaikų nepriežiūros, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK įrašytas kaip policiją dominantis vaikas, Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės kabineto įskaitoje neįrašytas, nedirba, nesimoko. R. A. yra nepilnametis, yra teistas už nusikaltimą nuosavybei – plėšimą, tačiau jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo metu teistas nebuvo, administracine tvarka nebaustas, Kėdainių specialiosios mokyklos charakterizuojamas neigiamai – nesilaiko mokyklos elgesio taisyklių, nemandagus, žemina klasės mokinius, iš jų tyčiojasi, agresyvus, jam pasireiškia priešiškumas ir piktybinė agresija nukreipta į silpną ir negalinčią duoti adekvataus atkirčio auką, dirba lėtai ir atmestinai, mokymosi motyvacijos neturi, paliktas kartoti kurso dėl mokyklos nelankymo, jam buvo skirta vidutinės priežiūros priemonė – atidavimas į Kauno apskrities socializacijos centrą 1 metų laikui, t. y. nuo 2009-03-03 iki 2010-03-03, Kėdainių Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovės charakterizuojamas neigiamai, jo šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, socialinių įgūdžių stokos bei vaikų nepriežiūros, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK buvo įrašytas kaip policiją dominantis vaikas, o nuo 2010-08-03 įrašytas į policijos profilaktinę įskaitą, Kėdainių PSPC psichikos sveikatos ir priklausomybės kabineto įskaitoje neįrašytas. Įvertinusi apeliantų padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, jų asmenybes, atsižvelgusi į R. A. ir V. A. neigiamo elgesio pastovumą, jų nenorą laikytis įstatymų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas padarė pagrįstas išvadas, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus R. A. ir V. A. už jų padarytas nusikalstamas veikas realias laisvės atėmimo bausmes. Nuteistajam V. A. apylinkės teismo už LR BK 180 str. 1 d. paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo, už LR BK 214 str. 1 d. – vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo, o už LR BK 150 str. 3 d. – dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės, nuteistajam R. A. apylinkės teismo už LR BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-07-16 T. G. plėšimo) paskirta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo, o už LR BK 180 str. 1 d. (dėl 2010-08-07 M. D. plėšimo) – dvejų metų laisvės atėmimo bausmės yra mažesnės už nurodytų straipsnių sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes kolegija konstatuoja, kad apeliantams V. A. ir R. A. paskirtos bausmės tiek savo rūšimi, tiek trukme yra adekvačios jų padarytiems nusikaltimams, asmenybių pavojingumui ir tinkamai individualizuotos, todėl nėra aiškiai per griežtos. Byloje nėra nustatyta kokių nors išimtinių aplinkybių, dėl kurių V. A. ir R. A. turėtų būti švelninamos bausmės. Apeliantai savo skunduose nenurodė jokių aplinkybių, galinčių turėti esminę reikšmę skiriant bausmes ir parenkant jų rūšis bei nustatant bausmių trukmes. Taigi kolegija konstatuoja, kad nėra jokio pagrindo apeliantams V. A. ir R. A. švelninti paskirtų bausmių. Teismas, bendrindamas V. A. bausmes, taikė palankesnius bausmių subendrinimo būdus, t. y. apėmimo ir dalinį, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Nuteistasis V. A. savo skunde teigia norintis mokytis ir baigti mokyklą. Tačiau iš Kėdainių specialiosios mokyklos 2010-09-03 charakteristikos matyti, kad nuteistasis V. A. mokymosi motyvacijos neturėjo, mokyklą lankė nenoriai, 2010-04-26 I. A. prašymu buvo išbrauktas iš mokinių sąrašo. Taigi V. A. turėdamas galimybę mokytis, į mokslą nežiūrėjo pakankamai atsakingai, todėl jo skundo teiginiai apie norą mokytis bei baigti mokyklą yra deklaratyvūs. Be to, pažymėtina, kad mokytis galima ir laisvės atėmimo vietoje. Teismas, bendrindamas R. A. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes, taikė palankesnį bausmių subendrinimo būdą, t. y. dalinį, todėl apeliantui skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė taip pat negali būti laikoma aiškiai per griežta. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog apylinkės teismas nepagrįstai taikė BK 63 str. 1 d. ir 9 d. nuostatas ir R. A. naujai paskirtą bausmę subendrino su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžiu paskirta bausme, nes Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, skundžiamo nuosprendžios dalis, kuria R. A. naujai paskirta subendrinta bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 9 d. subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2011-01-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, keistina panaikinant skundžiamu nuosprendžiu R. A. taikytą bausmių subendrinimą pagal LR BK 63 str. 1 d. ir 9 d. (LR BPK 328 str. 1 p.).

BK 92 straipsnyje numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas: a) nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip 4 metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus; b) teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. BK 92 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Dėl to, net ir esant formaliems pagrindams pagal nusikalstamos veikos kategoriją, esminė minėto straipsnio taikymo sąlyga yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe, elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, darant nusikalstamą veiką, tiek jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, turi būti įvertinta, ar yra pagrindas manyti, kad, atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą, asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai (kasacinės bylos Nr. 2K-105/2009, 2K-539/2009, 2K-575/2009).

Nuteistasis R. A. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo nepilnametis. Skundžiamu nuosprendžiu R. A. paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų termino. Taigi pirmoji bausmės vykdymo atidėjimo sąlyga formaliai yra, tačiau kiti byloje esantys duomenys neleidžia konstatuoti, kad yra antroji bausmės vykdymo atidėjimo taikymui būtina sąlyga. Skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotas veikas R. A. padarė 2010-07-16 (plėšimas T. G. atžvilgiu) ir 2010-08-07 (plėšimas M. D. atžvilgiu). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. A. buvo laikinai sulaikytas 2010-08-10, tą pačią dieną jis buvo apklaustas įtariamuoju dėl nukentėjusiojo M. D. atžvilgiu įvykdyto plėšimo. Tačiau R. A., žinodamas apie vieną iš jam inkriminuojamų veikų, 2010-11-22 vėl įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuospendžiu. Kolegijos nuomone, toks nuteistojo elgesys rodo jo antivisuomenines nuostatas, aiškų visuotinai priimtinų elgesio normų ignoravimą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad R. A. buvo aktyvus jam inkriminuotų nusikalstamų veikų dalyvis, nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe, vieną iš nusikalstamų veikų padarė prieš nepilnametį, kuris dėl neblaivumo negalėjo nuteistiesiems pasipriešinti, nusikalstamų veikų padarymo metu pats buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Teisėjų kolegija, vertindama nusikaltimų padarymo mechanizmus, nenustatė aplinkybių, kurios būtų privertusios R. A. nusikalstamai veikti prieš jo paties valią. Kolegijos nuomone, visos šios ir aukščiau nurodytos R. A. asmenybę apibūdinančios aplinkybės rodo vienos būtinųjų sąlygų bausmės vykdymo atidėjimui – pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų, nebuvimą. Taigi apeliantui R. A. taikytis LR BK 92 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 2 d. 2 p.,

nusprendė:

Iš dalies tenkinti nuteistojo R. A. skundą.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. naujai paskirta bausmė vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d. ir 9 d. subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2011-01-31 Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams ir šešiems mėnesiams pakeisti: panaikinti skundžiamu nuosprendžiu R. A. taikytą bausmių subendrinimą pagal LR BK 63 str. 1 d. ir 9 d.

Nuteistųjų V. A. ir A. A. apeliacinius skundus atmesti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Tomas ZdanavičiusTeisėjai Arnoldas ŠukaitisSigitas Bagdonavičius