Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje ir nuteistas 5 metų laisvės atėmimo bausme.

Į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitytas E. S. laikas išbūtas laikiname sulaikyme ir kardomajame kalinime (suėmime) nuo 2020 m. vasario 4 d. iki nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. birželio 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad veikdamas bendrai su nenustatytu (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus nuteistuoju, neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis tikslu jas platinti tarp (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus nuteistųjų, tai yra, 2019 metų pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) mieste iš nenustatyto asmens neteisėtai tikslu platinti įgijo 4,3883 g. psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir 0,0522 g. psichotropinės medžiagos – amfetamino, jas parsigabeno ir laikė savo namuose (duomenys neskelbtini), įmarkino į marlės audinio gabalą, pastarąjį įsiuvo po striukės pamušalu ir 2019 m. kovo 4 d. 10.02 val. (duomenys neskelbtini), esančiame AB „(duomenys neskelbtini)“ centriniame pašto skyriuje platinimo tikslu išsiuntė pašto siuntinyje į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių nuteistojo D. S. vardu, tačiau ši medžiaga 2019 m. kovo 6 d. atlikto siuntinio patikrinimo metu buvo aptikta ir paimta (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriaus saugumo valdymo skyriaus pareigūnų.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šiuo atveju, apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl E. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje.

5. Apeliaciniame skunde ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, kurio pagrindu buvo daromos išvados dėl E. S. kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, su skundo argumentais sutikti negali ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino laikydamasis BPK 20 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių. Visi byloje surinkti duomenys, nesuteikiant prioriteto nei vienam iš jų, pirmosios instancijos teismo buvo išanalizuoti ir įvertinti, juos palyginus tarpusavyje bei kitų byloje objektyviai nustatytų duomenų kontekste. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą, nenustatyta. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas įrodymus vertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytų taisyklių. Iš skundžiamo nuosprendžio argumentų ir motyvų matyti, kad teismas, darydamas teisines išvadas, rėmėsi ta dalimi įrodymų, kurie tarpusavyje sutapo, buvo patvirtinti kitais įrodymais.

6. Iš apeliacinio skundo turinio, jame išdėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų prašymų matyti, kad E. S. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tai, jog jis per klaidą, nenorėdamas išsiuntė striukę su narkotinėmis medžiagomis, o narkotines medžiagas turėjo tik savo reikmėms, be tikslo platinti. Teisminio nagrinėjimo metu E. S. kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad visiškai prisipažįsta tik dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo be tikslo jas platinti, tačiau neigia platinęs psichotropines medžiagas, kadangi jas išsiuntęs paštu per klaidą. Nuteistasis parodė, kad (duomenys neskelbtini) mieste įsigijo sau vartoti miltelių pavidalu jam žinomas psichotropines medžiagas - amfetaminą ir metamfetaminą. Bijodamas, kad jos nebūtų aptiktos policijos pareigūnų, nuteistasis namuose jas ištirpino vandenyje, po to tame vandenyje išmarkino marlės atraižą, marlę išdžiovino, išardęs savo padėvėtos striukės pamušalo siūlę, marlę įsiuvo striukėje po pamušalu iš vidinės pusės, paliko namuose ir užmiršo. 2019 metų pavasarį iš matymo pažįstamas (duomenys neskelbtini) miesto gyventojas jo paprašė už 20-30 eurų atlygį išsiųsti savo vardu siuntinį jam nežinomam nuteistajam į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių, kurio duomenis užrašytus ant lapelio jam perdavė. Jam sutikus, vyriškis perdavė maišelį su drabužiais, rankšluosčiais ir avalyne bei žadėtą atlygį. Jis tarp perduotų daiktų radęs naują striukę, kurią apkeitė su savo padėvėta striuke, pamiršęs apie joje įsiūtą marlę su psichotropinėmis medžiagomis. Kadangi jis su savimi neturėjo asmens dokumento, todėl paskambino pažįstamam benamiui O. V. ir paprašė, kad jis išsiųstų siuntinį. Šiam sutikus ir atėjus į paštą, jis į kartoninę dėžę sudėjo visus iš vyriškio gautus daiktus ir sukeistą savo striukę, pats savo ranka užrašė siuntėjo - O. V. ir gavėjo duomenis, bei kartu su O. V. dokumentu išsiuntė, pastarajam atidavė kaip atlygį likusius nuo pašto paslaugos pinigus (3 t. b.l. 107-108). Ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis nenurodė aplinkybės, jog sukeitė savo striukę su duota išsiųsti striuke (2 t. b.l. 134-135, 142). Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis nurodė, kad bandė išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo pareigūnams nepasakydamas, kad žinojo, jog striukėje yra įsiūtos psichotropinės medžiagos.

7. Apklausta liudytoja A. N. nurodė, jog dirba (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje saugumo valdymo skyriuje, į jos darbines funkcijas įeina pašto siuntinių nuteistiesiems tikrinimas. Liudytoja stebint nuteistajam D. S. čiuopiant rankomis patikrino jam atsiųstą siuntinį, kuriame buvo nauji ir dėvėti drabužiai, tame tarpe ir striukė. Vienintelė striukė sukėlė įtarimą, kadangi vienas skvernas buvo storesnis už kitą, viduje užčiuopė sukietėjusį papildomą įsiuvą, pamušalo gamyklinės siūlės apie 15 cm buvo išardytos ir naujai grubiais dygsniais, kitos spalvos siūlais užsiūta. Ji su nuteistojo D. S. sutikimu toje vietoje išardė pamušalo siūlę ir rado iš vidinės audinio pusės prisiūtą gelsvą spalvą įgavusios sukietėjusios marlės gabalą, tuomet liudytoja suprato, kad įsiuvas įmirkytas tikėtina narkotine ar psichotropine medžiaga. Nuteistasis D. S. dėl šio įsiuvo nieko negalėjo paaiškinti (1 t. b.l. 20, 24-25, 3 t. 108-109). Liudytoja D. D. dirbanti (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje nurodė analogiškas aplinkybes, kaip ir liudytoja A. N. (1 t. b.l. 21, 27-28). Liudytojas O. V. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad pažįsta E. S., kurio prašymu 2019 metų pavasarį, galimai kovo mėnesį, iš centrinio (duomenys neskelbtini) miesto pašto du kartus savo vardu išsiuntė siuntinius nuteistiesiems į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių. Abu kartus siuntinius išsiųsti O. V. vardu prašė E. S. ir motyvuodavo, jog jis su savimi neturintis asmens dokumento. Abu kartus už išsiuntimą E. S. jam sumokėjo po 10 eurų. Jis matė, kad abu kartus E. S. į siuntinį sudėjo atsineštus iš polietileninio maišelio drabužius ir avalynę, tame tarpe ir striukę, bei savo ranka užrašė reikiamus užrašus ant siuntinio paketų. (1 t. b. l. 115-116). Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad ant dešiniajame striukės skverne esančios gelsvos spalvos audinio skiautės, prisiūtos juodu siūlu, gautas asmens identifikavimui tinkamas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis (1 t. b. l. 84-85). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro duomenimis ant striukės įsiuvo rastas vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su registre saugomu E. S. profiliu (1 t. b. l. 88). E. S. nesutinkant su aukščiau minėta specialisto išvada ir gautais duomenimis iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro buvo atliktas papildomas tyrimas, kurio metu nustatyta, jog atlikus DNR tyrimą ant striukės dešiniajame skverne esančios gelsvos spalvos audinio skiautės, prisiūtos juodu siūlu, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis sutampa su E. S. DNR profiliu (Specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), 3 t. b. l. 58-59).

8. Pagal BK 260 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas. Įrodinėjant narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimo veiksmus, svarbiausią reikšmę turi šių medžiagų perdavimo kitam asmeniui faktas. Tai reiškia, kad narkotinės ar psichotropinės medžiagos gali būti parduodamos, išmainomos, dovanojamos, jomis apmokama skola, atlyginama už darbą ar kitas paslaugas ir panašiai, tai yra, minėtos medžiagos gali būti perduodamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. S. psichotropines medžiagas laikė savo žinioje, įsiuvęs į savo striukę, 2019 m. kovo 4 d. išsiuntė į (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektorių. Nors nuteistasis ir neigia, kad jis turėjęs tikslą platinti psichotropines medžiagas išsiuntė į pataisos įstaigą, tačiau baudžiamosios bylos duomenys paneigia šią nuteistojo versiją. Kaip teisingai pažymėjo (duomenys neskelbtini) apylinkės teismas, aukščiau aptarti liudytojo O. V. parodymai patvirtina, jog į įkalinimo įstaigas nuteistiesiems siuntimas paštu nuteistajam E. S. nebuvo atsitiktinis neplanuotos situacijos padiktuotas veiksmas, jis tai darė nebe pirmą kartą, už pinigus, kaskart pasitelkdamas socialinėje rizikoje esantį benamį ir tuo pačiu akivaizdžiai siekdamas nuslėpti savo, kaip tikrojo siuntėjos tapatybę, siuntimui skirtus daiktus turėjo iš anksto susidėjęs krepšyje ir nieko iš jo turinio nešalino ir neapkeitė. Be to, atsižvelgiant į nuteistojo finansinę padėtį ir rastų psichotropinių medžiagų kiekį akivaizdu, kad tokių medžiagų platinimas yra jo pragyvenimo šaltinis. Taip pat psichotropinių medžiagų laikymo būdas patvirtina, kad nuteistasis jas įgijo ir laikė ne sau kasdienybėje pagal poreikį vartoti, tačiau planuodamas, ketindamas įmirkyto ir paslėpto įsiuvo drabužyje pavidalu perduoti kitam asmeniui. Taigi, nuteistojo paskutiniais parodymais pareikštas striukių sukeitimas ir per klaidą išsiuntimas savos striukės su neva tai pamirštomis psichotropinėmis medžiagomis, ne tik kad paneigtas aukščiau aptartais bylos duomenimis, bet jau pats savaime yra akivaizdžiai išgalvotas, siekiant savo parodymus kaip įmanoma labiau priderinti prie DNR tyrimų rezultatų ir kitų byloje neginčijamai nustatytų aplinkybių, tokiu būdu siekiant bent jau dalies išvengti baudžiamosios atsakomybės (už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis jų platinimo tikslais). Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu E. S. veikoje nustatyti visi būtini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas E. S. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojų A. N., D. D. ir O. V. parodymais, specialistų išvadomis ir įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais ir teismo posėdyje ištirtais rašytiniais bylos duomenimis.

9. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nebuvo išimtos jo turimų telefonų išklotinės, o tai parodytų, jog jokių bendravimų su (duomenys neskelbtini) pataisos namų (duomenys neskelbtini) sektoriuje esančiai nuteistaisiais nebuvo. Tačiau pažymėtina, jog įrodymų rinkimas negali būti begalinis procesas, jų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad pakaktų bylai svarbioms aplinkybėms nustatyti ir pagrįstoms išvadoms padaryti. Aukštesniojo teismo nuomone, nagrinėjamu atveju byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų E. S. kaltei pagrįsti ir jo atžvilgiu apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

10. Be to, apeliaciniu skundu nuteistasis prašo paskirti jam švelnesnę bausmę. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad E. S. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažino, jog nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad E. S. praeityje 8 kartus teistas (paskutinį kartą Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 8 metams, bausmę atliko), teistumas neišnykęs. Praeityje E. S. buvo skiriamos arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, kad šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Be to, iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 1 metus matyti, kad E. S. baustas administracine tvarka 3 kartus, paskirtos baudos nėra sumokėtos (2 t. b.l. 68-69). Šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad E. S. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartinis nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Apygardos teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis atitinka sankcijos vidurkiui.

11. Įvertinusi visas paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo E. S. apeliacinis skundas nepagrįstas, visos skunde minimos aplinkybės buvo teisingai įvertintos pirmosios instancijos teismo priimant apkaltinamąjį nuosprendį, nuteistojo veika, numatytos BK 260 straipsnio 1 dalyje kvalifikuota teisingai. Bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė apeliantui tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka apelianto asmenybę, yra adekvati (proporcinga) jos padarytai nusikalstamai veikai. Todėl tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

12. Baudžiamąją bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (3 t. b. l. 154-155). Pažymoje nurodyta, kad E. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 133,78 eurai ir tokia suma yra priteistina valstybės naudai. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pagal naująją šiuo metu galiojančią straipsnio redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį.

13. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. S. anksčiau teistas eilę kartų, inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė neseniai atlikęs laisvės atėmimo bausmę. Nuo 2003 metų niekur nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos, duomenų apie nuteistojo turimą turtą nėra. Esant nurodytoms aplinkybėms, apibūdinančioms E. S. turtinę padėtį laikytina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Įvertinus paminėtas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad išlaidos už E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo priteisti iš E. S. antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.