Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Meilučio, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo E. S., gim.(duomenys neskelbtini), lietuvio, Lietuvos Respublikos piliečio, nedirbančio, Užimtumo tarnyboje neregistruoto, turinčio pagrindinį išsilavinimą, susituokusio, teisto, paskutinį kartą 2011 m. sausio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, teistumas neišnykęs,

skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. S. taikomos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 4 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. E. S. kaltinamas tuo, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis turėdamas tikslą jas platinti, t. y. 2019 m. pavasarį, tiksliau nenustatytu laiku, bendrininkaudamas byloje nenustatytam asmeniui dėl neteisėto disponavimo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti tarp Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus nuteistųjų, Klaipėdos mieste, tiksliau nenustatytoje vietoje, perėmęs iš nenustatyto asmens, laikė 4,3883 g. psichotropinės medžiagos metamfetamino ir 0,0522 g. psichotropinės medžiagos amfetamino, kurias, įmarkinęs į marlės skiautę ir pastarąją įsiuvęs į striukę po jos pamušalu, 2019 m. kovo 4 d. per Klaipėdos m. centrinį AB „Lietuvos paštas“ skyrių Liepų g. 16, Klaipėdos m. išsiuntė Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus nuteistojo D. S. vardu, 2019 m. kovo 6 d. šias medžiagas patikros metu aptiko ir paėmė pataisos namų pareigūnai. Tokiais veiksmais E. S. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalyje.

2. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai, išnagrinėję Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą skirti kardomąją priemonę – suėmimą, 2020 m. vasario 6 d. nutartimi prokuroro pareiškimą tenkino iš dalies ir paskyrė kaltinamajam E. S. kardomąją priemonę – suėmimą 2 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. vasario 4 d. To pačio teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi suėmimo terminas E. S. pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 4 d. Suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas tais pagrindais, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei daryti naujus nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai).

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Kaltinamojo E. S. skundas atmetamas.

6. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, pratęsdamas E. S. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą 3 (trims) mėnesiams, tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes kardomajai priemonei pratęsti, nepažeidė BPK 119, 121, 122 ir 127 straipsnių normų reikalavimų, nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų, pagal kurias niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tik tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas.

7. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis E. S. galimai padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra: daiktiniai įrodymai, tame tarpe psichotropinės medžiagos, kuriomis buvo neteisėtai disponuota, liudytojų A. N., D. D., O. V. parodymai, teismo medicinos specialisto išvada bei Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro duomenys apie kaltinamojo DNR buvimą ant daiktinių įrodymų bei kita bylos medžiaga. Apylinkės teismas teisingai įvertino nurodytus duomenis, BPK 121 straipsnio 2 dalies taikymo klaidų nepadarė.

8. Kardomųjų priemonių paskirtis apibrėžta BPK 119 straipsnyje. Šiame straipsnyje numatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse nurodytų, sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylos duomenis, juos dar kartą įvertinusi, pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad duomenų, pagrindžiančių kardomosios priemonės – suėmimo taikymo pagrindų, numatytų BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose, buvimą šioje proceso stadijoje surinkta pakankamai.

10. Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo tikslingumo. Kaltinamojo charakterizuojančių duomenų visuma, galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, pobūdis, pavojingumas įrodo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto suėmimo taikymo pagrindo buvimą. E. S. kaltinamas tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų yra pakankamai ir jie apylinkės teismo nutartyje nurodyti bei įvertinti tinkamai. Kaltinamasis E. S. ilgą laiką (daugiau nei 13 metų) buvo įtrauktas į neturinčių gyvenamosios vietos asmenų apskaitą Klaipėdos m. (2 t. b. l. 59, 60, 65), savo gyvenamosios vietos šiame mieste ar kitoje šalies vietovėje nėra deklaravęs iki šių dienų, su šeima negyvena. E. S. niekur nedirba, Užimtumo tarnyboje taip pat nėra registruotas, duomenų apie legalaus pragyvenimo šaltinio turėjimą byloje nėra (2 t. b. l. 66, 67). Pats kaltinamasis nurodė, kad dirbdavo nelegaliai (2 t. b. l. 147). Išlaikytinių ar kitų asmenų, kuriems būtų reikalinga kaltinamojo pagalba ir priežiūra, E. S. taip pat neturi. Šių aplinkybių visuma patvirtina, kad kaltinamojo socialiniai ryšiai tiek su šeimos nariais ir (ar) artimais giminaičiais, tiek su nepastovaus pobūdžio gyvenamąja vieta Klaipėdos mieste yra minimalūs ir nepakankami, kad sulaikytų jį nuo galimybės slapstytis. E. S. tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jo sugyventinė yra nėščia ir laukiasi jo kūdikio, esant aukščiau aptartų aplinkybių visumai, tvirtų šeiminių ar socialinių ryšių buvimo neįrodo ir bėgimo (slėpimosi) tikimybės savaime nešalina. Be to, skunde nurodytos aplinkybės apie kaltinamojo sugyventinės galimą nėštumą, nebuvo pagrįstos dokumentais ar kitais oficialiais duomenimis. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, E. S. nusikalstamos veiklos recidyvo bei jo pasislėpimo nuo teismo grėsmės nepašalina bei esmingai nemažina ir jo nurodytos aplinkybės apie asmenų judėjimo laisvės suvaržymus dėl Lietuvoje ir daugelyje Europos valstybių paskelbtų karantinų, kadangi dėl pandemijos kylanti šalyje ekonominė krizė, nagrinėjamo klausimo aspektu, ne mažina, o atvirkščiai - didina linkusio nusikalsti, nedirbančio ir neturinčio pajamų asmens nusikalstamo elgesio recidyvo tikimybę. Teisėjų kolegijos vertinimu paminėti duomenys šioje proceso stadijoje yra pakankami manyti, kad kaltinamasis, suvokdamas gresiančios bausmės griežtumą, gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.

11. Skundžiamoje nutartyje teisingai buvo įvertintos ir aplinkybės, pagrindžiančios BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo pagrindą. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas jeigu asmuo įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar minėtame straipsnyje nurodytų apysunkių nusikaltimų. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmenį padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos ir kiti duomenys.

12. Kaltinimai E. S., kaip minėta, pareikšti dėl vieno sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymo. Nusikaltimas, kvalifikuotas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Praeityje kaltinamasis ne kartą teistas už tyčinius nusikaltimus nuosavybei, atlikęs už tai realaus terminuoto laisvės atėmimo bausmes, jo nusikalstamos veikos pastebimai sunkėja, paskutinė 2018 m. liepos 20 d. baigta atlikti bausmė buvo teismo paskirta taip pat už tyčinį sunkų nusikaltimą. Kaltinamasis jam šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, nauja nagrinėtina šioje byloje veika taip pat susijusi su siekiu gauti neteisėtų pajamų. Taip pat kaltinamasis baustas ir administracine tvarka. Paminėtos aplinkybės pagrindžia manymą, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti asmuo, rodo jo nihilistinį požiūrį į visuotinai priimtas socialinio elgesio normas, o tai patvirtina didesnį jo pavojingumą visuomenei, taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje, jis ir toliau gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. E. S. nedirba, jokių duomenų apie legaliai gaunamas pajamas nėra, tiriama nusikalstama veika susijusi su siekiu gauti neteisėtų pajamų. Remiantis bylos duomenimis E. S. vaidmuo galimai disponuojant psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti nebuvo antraeilis (pats kaltinamasis įsigijo psichotropines medžiagas, jas paslėpė striukėje, išsiuntė siuntinį į pataisos namus). Paminėtų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatyto pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvimą.

13. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir kaltinamojo skundo teiginiai, jog šiuo metu jis pasikeitė, pasimokė iš savo neteisėto elgesio, nuoširdžiai galisi ir kaltina tik pats save, išėjęs į laisvę kurs šeimą su jo kūdikio besilaukiančia sugyventine, kadangi galimybę savo elgesį koreguoti teigiama linkme ir įgyvendinti visus skunde išdėstytus tikslus kaltinamasis jau turėjo, tačiau ja nepasinaudojo ir vėl nusikalto, todėl manyti, jog šiuo metu kaltinamasis jau yra pasirengęs savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, susilaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo laisvėje, teisinio pagrindo nėra. Kaltinamojo elgesio korekciją iš esmės patvirtinančių duomenų skundu apygardos teismui nepateikė ir pats E. S..

14. Aukštesnysis teismas nesutinka ir su skundo argumentu dėl kaltinamojo teisų į tinkamą gynybą pažeidimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai, kad teismo posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas E. S. paskirto suėmimo termino pratęsimo klausimas, dalyvavo ne ikiteisminio tyrimo metu jį atstovavęs advokatas, o kitas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtas gynėjas, nepagrindžia kaltinamojo teisių pažeidimo fakto, todėl toks skundo teiginys laikytinas formaliu. Kaip matyti iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo (3 t. b.l. 47-48), kaltinamojo interesus atstovavęs advokatas R. Bučma, priešingai nei teigiama skunde, aktyviai dalyvavo sprendžiant kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės pakeitimo klausimą, prašė teismo kaltinamajam sušvelninti kardomąją priemonę. Tai, jog teismas šių advokato R. Bučmos prašymų netenkino bei dar trims mėnesiams pratęsė E. S. paskirto suėmimo terminą, nesudaro pagrindo teigti, jog buvo pažeistos kaltinamojo teisės į gynybą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą į teismo posėdį kviesti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paskirtą gynėją, nesant byloje jokių duomenų apie kaltinamojo susitarimą atstovauti jo interesus su kitu gynėju, ne tik objektyviai išsprendė šį klausimą, tačiau ir tinkamai užtikrino E. S. teisę į gynybą.

15. Įvertinusi aukščiau paminėtų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą kolegija sprendžia, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas šiuo konkrečiu atveju neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas ir suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, kita vertus, aukštesnės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog šiuo atveju be paminėtų teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Taikyti švelnesnes kardomąsias priemones, nesusijusias su laisvės suvaržymu, kaip to skunde prašo kaltinamasis, nėra pagrindo. E. S. nuolatinės gyvenamosios vietos neturi ir jos Lietuvoje nėra deklaravęs, jo asmenybė charakterizuojama iš esmės neigiamai. Įvertinus paminėta, taip pat atsižvelgiant į faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, esant neabejotinai nustatytiems BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktuose numatytiems suėmimo pagrindams, spręstina, jog su laisvės atėmimu nesusijusių kardomųjų priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju nebus efektyvus ir neužtikrins BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekimo.

16. Konstatuojama, kad kardomosios priemonės – suėmimo terminas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartimi kaltinamajam E. S. pratęstas pagrįstai, todėl kaltinamojo skundą tenkinti ir skundžiamą nutartį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

nutaria:

kaltinamojo E. S. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. balandžio 2 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.