- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-10
- Bylos Nr.
- e2YT-1190-674/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-36-3-01963-2024-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aurelija Petkevičienė
- Pareiškėjas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Suinteresuotas asmuo
- M. Š.
dalyvaujant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Raseinių rajono savivaldybėje atstovei Renatai Kizienei,
uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pareiškimą suinteresuotam asmeniui M. Š. dėl motinos valdžios apribojimo būdo pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – pareiškėjas) pateikė pareiškimą, po to jį tikslino ir patikslintu pareiškimu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-615-1135/2024, kuriuo laikinai apribota motinos valdžia M. Š., vaiko A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir neterminuotai apriboti motinos valdžią M. Š., vaiko A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
2.1 Pareiškime nurodė, kad M. Š. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimu buvo laikinai apribota motinos valdžia nepilnamečių vaikų D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), ir A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Tuo metu Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus, manė esant tikslinga laikinai apriboti motinos valdžią, nes laikinas motinos valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės M. Š. ryšiai su nepilnamečiais vaikais nėra nutrūkę, palaikomas kontaktas, bendraujama. Atsakovė su dukra A. bendrauja, o sūnus D. su ja nebendrauja, pyksta dėl jos alkoholio vartojimo. Teismo nuomone, M. Š. stinga motyvacijos priimti sprendimams, kurie keistų gyvenimo būdą, padėtų susidoroti su problema. Atsakovė neadekvačiai vertina savo galimybes savarankiškai susitvarkyti su priklausomybe alkoholiui ir tiek rimtai nevertina problemos rimtumo, kad jos elgesys daro neigiamą įtaką vaikams ir kyla gretutinės problemos: negalėjimas grįžti vaikams į šeimą, negebėjimas susitvarkyti su motinos pareigomis, nedarbas ir esant nustatytoms aplinkybėms yra pagrindas tenkinti ieškinį ir apriboti laikinai motinos valdžią M. Š.. Nepilnamečiams vaikams D. A. ir A. A. buvo nustatyta nuolatinė rūpyba, vaikų nuolatine rūpintoja paskirta R. V., nepilnamečių gyvenamoji vieta nustatyta pas rūpintoją.
2.2 Pareiškėjas nurodė, kad teismui laikinai apribojus motinos valdžią M. Š., toliau buvo taikoma atvejo vadyba bei teikiamos socialinės paslaugos. (duomenys neskelbtini) D. A. sulaukė pilnametystės. Raseinių socialinių paslaugų centre 2024 m. lapkričio 18 d. vykusiame M. Š. šeimos atvejo vadybos posėdžio metu nuspręsta tęsti socialinės priežiūros šeimai paslaugą, motyvuoti M. Š. gydytis nuo priklausomybės alkoholiui, aktyviai integruotis į darbo rinką, reguliariai mokėti išlaikymą vaikams, palaikyti ryšį su vaikais ir kt. Atsižvelgiant į išdėstytus faktus bei išsakytą specialistų nuomonę, M. Š. nesprendžiant alkoholio vartojimo problemos, nebendradarbiaujant su paslaugas teikiančiais specialistais, nesant teigiamų pokyčių šeimoje, buvo priimtas sprendimas kreiptis į Teismą dėl neterminuoto motinos M. Š. valdžios apribojimo. Antstolis Ričardas Kudrauskas 2024 m. gruodžio 17 d. pateiktame rašte nurodė, jog vykdo du išieškojimus iš Š. dėl išlaikymo, pirmos eilės išieškotojos R. V. naudai. Vykdymo laikotarpiu periodiškai yra atliekamos užklausos bei nustatyta, kad 2024 m. gruodžio 17 d. skolininkė M. Š. VSDFV duomenimis, niekur nedirba, jai visos priklausančios sąskaitos areštuotos, tačiau piniginių lėšų jose nėra. Pagal antstolių informacinės sistemos duomenų bazę nustatyta, kad M. Š. atžvilgiu vykdoma 10 vykdomųjų bylų, iš jų 5 vykdomosios bylos yra pirmos eilės išieškojimai. 2024 m. gruodžio 17 d. duomenimis, išlaikymo įsiskolinimą sudarė 3 914,77 Eur.
2.3 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau- Tarnyba) Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Globojamo (rūpinamo) vaiko 2024 m. lapkričio 15 d. aplankymo akte užfiksuota A. nuomonė, kad su mama paskutinį kartą bendravo galimai 2024 m. birželio mėnesį, mama skambino, daugiau neskambino, nesidomėjo ja, jos nebendravo, susitikę nebuvo. Rūpintoja taip pat nurodžiusi, kad vaiko motina nebendrauja, nepalaiko jokių ryšių su vaiku, vaikui bendrauti su motina sudaro visas galimybes, tačiau motina nerodo jokios iniciatyvos. Raseinių socialinių paslaugų centras 2024 m. gruodžio 10 d. raštu pateikė informaciją, jog M. Š. šeimai teikiamos socialinės priežiūros šeimoms paslaugos, su paslaugų gavėja dirba socialinė darbuotoja dirbanti su šeimomis. Apsilankymų metu klientei taikytas informavimas, tarpininkavimas, konsultavimas, taip pat motyvacinių pokalbių metu nuolat aptariami atsparumo priklausomybės alkoholiui klausimai, M. Š. motyvuota, skatinta priimti pagalbą, sprendžiant alkoholio vartojimo problemą. Pastebima, kad moteris nėra linkusi bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja, nerodo jokios iniciatyvos kažką keisti ir spręsti jau įsisenėjusias problemas, klientė yra visiškai nemotyvuota spręsti savo problemas ir nusišalinusi nuo motinos pareigų. M. Š., specialistų apsilankiusių jos namuose manymu, ir toliau vartoja alkoholį, nesikeičia. Pateiktame rašte nurodoma, jog 2024 m. balandžio 24 d. nuvykus į M. Š. namus, lovoje rasta gulinti M. Š.. Moteris žadinama kurį laiką neprabudo, gulėjo su nešvariais rūbais, kambaryje ant žemės mėtėsi maisto likučiai, apatiniai ir kiti nešvarūs moters rūbai. Prabudus kurį laiką moteris nesuprato kas atvyko, iš jos išvaizdos ir sklindančio nemalonaus alkoholio kvapo buvo galima spręsti, kad moteris galimai neblaivi. Pradėjus kalbinti moterį, ji juokėsi, kalbėjo nerišliai, sunkiai dėliojo sakinius. Moteris buvo informuota, kad bus kviečiami policijos pareigūnai girtumui nustatyti ir tai išgirdusi moteris pradėjo plūsti necenzūriniais žodžiais, darėsi agresyvi, bandė stotis nuo lovos, bet dėl savo esamos būsenos, nugriūdavo ant lovos. Moteris ir toliau vartodama keiksmažodžius specialistų atžvilgiu, plūdo ir teigė, kad tai jie kalti dėl visko kas šiuo metu su ja vyksta. Bandant moterį raminti ir suvaldyti jos emocijas, į namus grįžo jos brolis, kuris pasak klientės, jai turėjo parnešti degtinės ir kuris jos duotus pinigus išleido, degtinės neparnešė. Tada klientė pradėjo konfliktuoti su broliu. M. Š. brolis pasišalino iš namų ir po kurio laiko grįžo su degtinės buteliu. Tuomet klientė kartu su savo broliu akivaizdžiai atsidarė degtinės butelį ir pradėjo kartu vartoti alkoholį. Po to moteris aprimo, kalbėjo nerišliais sakiniais, juokėsi ir laukė atvyksiančių policijos pareigūnų. Po keletos išgertų stikliukų pradėjo vemti tiesiog kambaryje ant grindų, bet tai jai netrukdė ir toliau vartoti degtinę. Jos teigimu, jai taip dažnai nutinka, bet po to pasidaro geriau ir toliau ji gali vartoti alkoholį. Atvykus policijos pareigūnams moteris juokėsi iš esamos situacijos, bandant įpūsti į alkotesterį iš pirmo karto nepavyko, antru pūtimu ji pripūtė 3,83 prom. Išvykus policijos pareigūnams moteris teigė, kad jai reikalinga pagalba ir norinti nustoti gerti. Klientės pasiteirauta ar ji sutiktų vykti į priklausomybės ligų centrą detoksikacijos programai, ji patvirtino kad vyktų. Socialinė darbuotoja tarpininkavo su Šiaulių priklausomybės ligų centru, kur paslaugų gavėja buvo užregistruoja detoksikacijos programai, bet kai 2024 m. balandžio 29 d. klientė telefonu buvo informuota apie atsilaisvinusią vietą gydymo įstaigoje, ji pareiškė kad nebevyks, nes nematanti tam poreikio.
2.4 Pareiškime nurodoma, kad su šeima nepavyksta užmegzti ryšio. Lankantis šeimoje klientės nepavyksta rasti namuose, o jei randama, moteris miega būdama galimai neblaivi, nesiorientuojanti. Klientės mama, kuri gyvena kartu su dukra, kiekvieną kartą ieškant M. Š. neslėpdama atvirauja, kad dukra girtauja kiekvieną dieną, nekeičia savo gyvenimo būdo. Iš namų išeina ir grįžta būdama visiškai neblaivi ir neorientuota. Su kliente ryšys palaikomas telefonu, bet ji pokalbio metu vengia bendrauti, sutartų susitikimų ar susitarimų nesilaiko, į neatsakytus skambučius nereaguoja ir neatskambina. Jei pavyksta susitikti ir pabendrauti su paslaugų gavėja, ji atvirai pasakoja, kad su dukra ryšio nepalaiko, jokių sprendimų sprendžiant alkoholio problemą, ar darbo paieškos ji neketina vykdyti ir neplanuojanti kažką keisti. Moteris yra atviravusi, kad A. A. visiškai nenori su ja bendrauti ir palaikyti ryšio. Pasak klientės, dukra jaučia pyktį jos atžvilgiu dėl susidariusios situacijos. M. Š. nerodo jokios inciatyvos su ja susitikti ir bandyti, užmegzti ryšio taip pat, nesikreipė į globos centrą, derinant susitikimus su dukra. Anot moters, ji su dukra retkarčiais palaikanti ryšį tik bendraujant ryšio priemonėmis (telefonu). Šiuo metu moteris nuolatinio darbo neturi, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, priteisto išlaikymo vaikams nemoka. Pasak paslaugų gavėjos, ji neturinti galimybės mokėti, nes pati pragyvena iš atsitiktinių gautų pajamų. Konsultacijų metu klientė buvo motyvuojama spręsti alkoholio vartojimo problemą, stabilių pajamų užtikrinimą ir kt., siūloma pagalba priimti gydymo metodus (ilgalaikę reabilitaciją, stacionarų gydymą). Klientė teigė, kad ji išbandžiusi ne vieną metodą sprendžiant savo alkoholio vartojimo problemą, tad neketinanti priimti gydymo nuo alkoholio. Su paslaugų gavėja buvo bendrauta dėl galimybės susirasti nuolatinį pastovų darbą, siūlyti įvairūs darbo skelbimai. Moteris teigė, kad ji neketinanti ieškotis darbo, kadangi turinti didelius įsiskolinimus antstolių kontoroms. Klientei buvo siūlyta pagalba tarpininkaujant su antstolių kontoromis, stengiantis sudaryti palankesnes sąlygas mažinant įsiskolinimus. M. Š. aiškino, kad ieškotis darbo čia Lietuvoje neketina, nes finansiškai neapsimoka. Klientė yra ne kartą raštiškai socialinei darbuotojai pateikusi paaiškinimą, kad pagalbos plane numatytų įsipareigojimų ji neketina vykdyti, siūlomos pagalbos atsisako.
2.5 Šių metų lapkričio 18 d. vykusio M. Š. atvejo vadybos posėdžio metu moteris atvirai dar kartą išsakė savo nuomonę, kad savo gyvenimo būdo neketinanti keisti, kad alkoholį vartoja nuolat ir susigrąžinti dukrą ji šiuo metu neturinti galimybės dėl netinkamų gyvenimo sąlygų. Pasak klientės, šiuo metu jos nepilnametei dukrai yra geriau gyventi su globėja, nei su ja. Rokiškio socialinių paslaugų centro Globos centras 2024 m. gruodžio 9 d. pateiktame rašte nurodė, jog biologinė motina M. Š. į Globos centrą nesikreipė, dukra nesidomėjo. Globos centro turimais duomenimis, motina su dukra paskutinį kartą yra bendravusi telefonu 2024 m. liepos mėnesį. Motina nerodo jokių realių veiksmų, kad dukra galėtų augti biologinėje šeimoje. Pagal (duomenys neskelbtini) gimnazijos pateiktą informaciją, A. A. mokykloje sekasi gerai. Su mokykla ryšį palaiko globėja, kuri domisi mergaitės ugdymu.
2.6 Skyriaus manymu, M. Š. visiškai nusišalinusi nuo motinos pareigų, nebendrauja ir nebendradarbiauja nei su socialiniais darbuotojais, nei su Tarnybos Skyriaus specialistais, neteikia dukrai priteisto materialinio išlaikymo, nesidomi jos ugdymu, auklėjimu, neieško išeičių keisti situacijos ir užtikrinti vaiko teisės gyventi šeimoje. Mano, kad patikslintas pareiškimas turėtų būti tenkinamas pilnai.
3. Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė patikslintą pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad M. Š. situacija ne tik, kad nesikeičia į gerą, tačiau ir toliau ji vartoja alkoholį, problemų nesprendžia. A. A. tėvystė nėra nustatyta, tėvas nežinomas. M. Š. dabar jau pilnamečio sūnaus D. močiutė prisiėmė globoti mergaitę, nes tarp jų yra ryšys, nors D. dabar ir pilnametis jau, o jos nėra giminaitės. D. močiutė prisiėmusi globoti A. A., yra D. tėvo mama.
4. Suinteresuotam asmeniui M. Š. teismo siųsti procesiniai dokumentai įteikti, ji informuota apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką. Suinteresuotas asmuo į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjo atstovė nurodė, kad ji iš vakaro buvo susisiekusi su M. Š., ši patikino, kad apie teimo posėdį žino, tačiau neatvyks, neturi lėšų. Atstovė nurodė, kad M. Š. sakiusi, jog gavo pašalpą ir nuo jos iš karto antstolis atskaičiavo pinigus, todėl nebeturi iš ko atvykti. Atsižvelgiant į tai, byla nagrinėjama suinteresuotam asmeniui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
5. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškėjo atstovės paaiškinimų, nustatyta, kad A. A. tėvystė nenustatyta, motina M. Š.. 2024 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu M. Š. buvo laikinai apribota motinos valdžia vaikų A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), ir D. A., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Šiai dienai D. A. jau sulaukęs pilnametystės. Iš M. Š. priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai po 180 Eur per mėnesį. 2024 m. balandžio 29 d. nutartimi A. A. nustatyta rūpyba ir jos rūpintoja paskirta R. V.. Pagal antstolio Ričardo Kudrausko raštus dėl informacijos pateikimo matyti, kad M. Š. išlaikymo nemoka, yra įsiskolinimas. Raseinių socialinių paslaigų centro duomenimis, M. Š. gyvena jos mamai nuosavybės teise priklausančiame bute, ten yra centralizuotas šildymas, penki kambariai su virtuve. Nurodoma, kad M. Š. buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą nuo 2014 m. iki 2018 m., vėliau taikoma atvejo vadyba. Apribojus motinos valdžią M. Š., nuo 2024 m. balandžio 29 d. A. A. globėja tapo R. V.. A. A. gyvena adresu: (duomenys neskelbtini). M. Š. nuolat teikiamos socialinės paslaugos, tačiau nurodoma, kad su šeima nepavyksta užmegzti ryšio, lankantis namuose ji nerandama, jei randama – nuolat miega, būna neblaivi, nesiorientuojanti. M. Š. mama neslėpdama nurodo, kad dukra nuolat girtauja, nekeičia savo gyvenimo būdo. Su M. Š. bendraujama telefonu, tačiau ji nelinkusi bendrauti, susitarimų nesilaiko, pati atvirai nurodo, kad su dukra ryšio nepalaiko. Pasak moters, dukra jai jaučia pyktį dėl susidariusios situacijos. Ji nuolatinio darbo neturi, Užimtumo tarnyboje nesiregistruoja, išlaikymo nemoka. M. Š. buvo motyvuojama spręsti alkoholio vartojimo problemą, siūlyta pagalba tarpininkaujant su antstoliais, tačiau pagalbaą priima vangiai. 2025 m. lapkričio 18 d. atvejo vadybos posėdžio metu M. Š. atvirai nurodė, kad neketina keisti savo gyvenimo būdo, kad nuolat vartoja alkoholį ir neturi galimybių susigrąžinti dukrą. Pasak jos, šiuo metu dukrai geriau gyventi pas globėją. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė Vaiko globos (rūpybos) priežiūros aktą 2024 m. gruodžio 2 d., Nr. 7GPA-524, kur išvadoje nurodyta, kad rūpintoja stengiasi tinkamai atlikti rūpintojos pareigas, užtikrina A. A. tinkamą priežiūrą, saugumą, sveikatos priežiūrą, ugdymąsi, tenkina jos poreikius, globos išmoką naudoja išimtinai vaiko poreikių tenkinimui; Skyrius negavęs informacijos apie netinkamai atliekamas vaiko globėjos pareigas. Skyrius taip pat pateikęs Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktą 2024 m. lapkričio 15 d., Nr. 7GVA-678, - jokių pastabų dėl rūpybos neišsakyta, A. A. rūpyba vyksta tinkamai, rūpintoja tenkina visus nepilnamečio vaiko poreikius; išklausyta A. A. nuomonė: A. teigė, kad su mama paskutinį kartą bendravo 2024 m. birželį, skambino mama, po to nebeskambino, ja nesidomėjo, nebendravo, susitikę nebuvo. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rašte nurodyta, kad A. A. gimnazijoje mokosi nuo 2024 m. gegužės 13 d., jai mokslai sekasi gerai, pamokos praleistos dėl pateikisnamų priežasčių, rūpintoja nuolat informuoja dėl pamokų nelankymo, su mokykla bendradarbiauja; A. A. ateina į mokyklą tvarkinga, turi visas priemones mokymuisi, lanko sporto studiją. Rokiškio socialinių paslaugų centras pateikė informaciją, kad A. A. motina į globos centrą nesikreipė, dukra nesidomėjo. Centro turimais duomenimis, motina su dukra paskutinį kartą bendravo 2024 m. liepos mėnesį. Nurodė, kad motina nerodo jokių realių veiksmų, kad vaikas galėtų augti biologinėje šeimoje. 2024 m. lapkričio 18 d., BĮ Raseinių socialinių paslaugų centre buvo sudarytas M. Š. Pagalbos planas, priimtas sprendimas kreiptis į teimą dėl neterminuoto motinos valdžios ribojimo A. A. atžvilgiu, nes M. Š. situacija nesikeičia, gyvenimo būdas išlieka ydingas.
6. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. (Civilinio kodekso 3.155 straipsnis).
7. Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (LR CK 3.180 str. 1 d.). Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008). Tėvų valdžia gali būti ribojama tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t.y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios ribojimas.
8. Nagrinėjamu atveju M. Š. yra laikinai apribota motinos valdžia nepilnametės dukros A. A. atžvilgiu, mergaitei nustatyta rūpyba. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad M. Š. išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, piktnaudžiauja alkoholio, su specialistais bendradarbiauja vangiai, atvirai išsako savo poziciją, kad keistis nežada, vartoja alkoholį ir nemato galimybės, kad dukra galėtų grįžti gyventi pas ją, mano, kad vaikui geriau pas globėją. M. Š. neatlieka pareigos auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą A. A.: kaip nurodė A. A. – su mama telefonu paskutinį kartą kalbėjo 2024 m. birželį, susitikę nebuvo. M. Š. nesirūpina ir materialiniu dukros išlaikymui, neteikia priteisto išlaikymo, išieškojimą vykdo antstolis, yra įsiskolinimas, nes sąskaitoje nėra lėšų. M. Š. nedirba, pragyvena iš atsitiktinikų pajamų. M. Š. visiškai yra apleidusi savo kaip motinos pareigas, nesidomi dukros socialine ir dvasine gerove. M. Š. net į teismo posėdį neatvyko, kur sprendžiamas klausimas dėl griežtesnio motinos teisių ribojimo. Ji tam neteikia jokios esminės reikšmės, elgiasi pasyviai dukros atžvilgiu, nesiekia susigrąžinti dukros į šeimą. Teismo suteikta galimybė motinos valdžią ribojus laikinai, jokių siekiamų rezultatų nedavė ir manytina, kad ateityje neduos. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybe ir pareiškėjo atstovės išsakytus argumentus, yra pagrindas tenkinti patikslintą pareiškimą ir M. Š. neterminuotai apriboti motinos valdžią A. A. atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 5 dalis).
M. Š. išaiškinama, kad neterminuotai apribojus motinos valdžią, sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką ir, jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams išlieka pareiga teikti savo vaikams materialinį išlaikymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos nepaskirstomos ir nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 406 straipsniu, 408 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Pakeisti laikino motinos valdžios apribojimo būdą, nustatytą 2024 m. sausio 23 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. e2-615-1135/2024, ir motinos M. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdžią jos dukros A. A., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu apriboti neterminuotai.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.