Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui A. B. ir išvadą teikiančios institucijos Jonavos rajono socialinių paslaugų centro atstovei Ž. T.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Ž. patikslintą pareiškimą dėl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo ir jų gyvenamosios vietos nustatymo su motina (suinteresuoti asmenys: A. Ž., P. B., R. P. ir A. P.; išvada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau ir – Skyrius)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.179 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Ši priemonė yra laikina, nes gali būti panaikinama, jei išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo atskirtas nuo tėvų. Vaikų atskyrimo nuo tėvų panaikinimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti pagrįstas tik fakto, jog išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo tėvo, nustatymu. Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatytos vaikų ir tėvų atskyrimo sąlygos, o taip pat ir nuostata dėl vaiko atskyrimo nuo tėvo panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).

Todėl, sprendžiant pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą, teismo nuomone, reikalinga nustatyti, ar išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikytas vaikų atskyrimas nuo motinos, kas būtų pagrindas panaikinti vaikų atskyrimą nuo jos, ir ar atskyrimo nuo motinos panaikinimas nepažeis nepilnamečių vaikų interesų.

Nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2544-814/2013 atskyrė D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų motinos L. Ž. ir tėvo A. Ž.. D. ir D. šiuo metu yra pilnametės.

,,Atsakovei L. Ž. nustatytas (duomenys neskelbtini). Ji nedirba, nuo 17 metų, jai nustatytas II grupės invalidumas dėl (duomenys neskelbtini). Paskutinių metų bėgyje atsakovė turėjo psichinės sveikatos sutrikimų, nuolat kas kelis mėnesius gydoma stacionare (duomenys neskelbtini), diagnozė - (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) duomenimis, atsakovei patartina pastoviai lankytis pas psichiatrą ir naudoti paskirtus medikamentus (byloje surinktais duomenimis, atsakovė ne visada tinkamai vartoja jai skirtus vaistus, atsakovo A. Ž. rašytiniu paaiškinimu – „valgo kaip saulėgrąžas“ (I t., b. l. 71)). Taip pat VšĮ Jonavos PSPC duomenimis buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini). A. Ž. nustatytas (duomenys neskelbtini) darbingumas, atsakovas oficialiai nedirba, diagnozė – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)duomenimis nustatytas I grupės invalidumas po 1992 m. patirtos sunkios galvos traumos, liekamųjų reiškinių, 2011 kovo mėn. diagnozuota (duomenys neskelbtini). Teismas nesutinka su atsakovų atstovo advokato L. M. teiginiu, kad nė vieno iš atsakovų susirgimai nepatenka į 2011-07-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakyme Nr. 386 ligų sąrašą, dėl kurių jie negalėtų vykdyti savo kaip tėvų pareigų. Priešingai, atsakovei L. Ž. diagnozuota ne tik (duomenys neskelbtini), tačiau ir (duomenys neskelbtini) ir ši liga patenka į 2011-07-17 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą ligų sąrašo, kuriomis sergant asmuo negali būti skiriamas vaiko globėju (rūpintoju), 3 punktą ((duomenys neskelbtini)) (viešai prieinama informacija, http://sena.sam.lt/lt/main/teisine_informacija/ministro_isakymai?id=24381). Tačiau teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad vaikų atskyrimas nuo tėvų įstatymo nėra tiesiogiai siejamas su liga, jis siejamas su objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių tėvai negali gyventi kartu su vaikais, o liga tik viena iš galimų objektyvių aplinkybių. Įstatymas netgi apskritai nenumato tokių objektyvių aplinkybių baigtinio sąrašo, vadinasi, teismui suteikta prerogatyva objektyvias aplinkybes konstatuoti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrus visus byloje esančius įrodymus. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes - atsakovų ligos, socialinių įgūdžių trūkumas, nedarbas (atsakovas nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, kad jis dirba), problemos dėl dukrų mokymosi, elgesio, jų nenakvojimo namuose, darytina išvada, kad atsakovai dėl savo ligų ir socialinių įgūdžių trūkumo (t. y., ne dėl savo kaltės, o dėl objektyvių aplinkybių) negali tinkamai pasirūpinti vaikais, negali patenkinti jų pagrindinių poreikių (maitinimo, sveikatos priežiūros, užtikrinti vaikų ugdymosi proceso, saugios aplinkos), kad vaikai išaugtų visavertėmis, išsilavinusiomis ir doromis asmenybėmis.

Teismo posėdžio metu D. Ž., D. Ž. bei E. Ž. (kiti vaikai dėl savo amžiaus nuomonės išreikšti negali) nurodė, jog nori gyventi kartu su tėvais (nors E. Ž. raštu prieš tai buvo išdėsčiosi priešingą nuomonę). Teismui sprendžiant bet kurį su vaiku susijusį klausimą, turi būti atsižvelgta į vaiko, sugebančio suformuluoti savo pažiūras, nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (CPK 380 str. 1 d., CK 3.183 str. 2 d., 3 d.). Tačiau išanalizavus surinktus įrodymus byloje, įvertinus D. Ž. parodymus teismo posėdžio metu, kad gyventi su tėvais patogiau, nei globos namuose, nes namie gali daryti ką nori, kada nori išeiti ir grįžti, darytina išvada, kad šis vaikų noras nėra pakankamas, kad nepilnamečiai vaikai galėtų gyventi su tėvais, kadangi gyvenimas su tėvais prieštarautų vaikų interesams.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustačius atsakovų kaltės, teismas konstatuoja, jog surinkta pakankamai įrodymų, kad vaikai su atsakovais gyventi negali, teismas konstatuoja, kad yra pagrindas atskirti D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), D. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), E. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), B. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), nuo jų tėvo A. Ž. ir motinos L. Ž. (CK 3.179 str.).“

Taip pat nustatyta, jog Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-2688-527/2016 pakeitė nepilnamečių vaikų E., B. ir E. Ž. nuolatinį globėją, juo paskiriant R. P. ir A. P., gyv. (duomenys neskelbtini).

Dėl pas globėjus R. P. ir A. P. vaikams sudarytų sąlygų ir dėl vaikų noro likti gyventi su globėjais

Kaip nustatyta iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus (toliau ir – Skyrius) 2019 m. lapkričio 7 d. Išvados, Skyriaus specialistams lankant R. ir A. P. šeimoje globojamus minėtus vaikus būdavo nustatoma, kad globėjai vaikams suteikia visas tinkamas sąlygas, vaikams sudaryta saugi aplinka. Asmenų pranešimų apie tai, jog R. ir A. P. netinkamai užtikrina globojamų (rūpinamų) vaikų interesus, negauta, išskyrus 2019 m. rugsėjo 18 d. iš Kauno apskrities Jonavos r. vyriausiojo policijos komisariato gautą pranešimas, jog nepilnametė E. Ž. atsisako gyventi kartu su globėjais. E. nurodė, jog globėjai per daug ją kontroliuoja, teigė, jog globėjas A. P. vartoja jos ir kitų globojamų vaikų atžvilgiu fizinį smurtą. A. ir R. P. neigė smurto vartojimą, nurodė, jog kontroliuoja globotinės E. grįžimą laiku namo, dėl E. elgesio kreipėsi pas psichologą. E. Ž. užpildyta grėsmės vaikui lygio anketa, nustatant pirmą grėsmės lygį. Tą pačią dieną E. buvo laikinai apgyvendinta (duomenys neskelbtini). E. Ž. nurodyta informacija, jog ji patiria fizinį smurtą globėjų šeimoje, buvo perduota Jonavos policijos komisariatui. 2019 m. rugsėjo 20 d. Jonavos rajono socialinių paslaugų centre įvyko vaiko globos (rūpybos) peržiūra, jos metu E. Ž. išreiškė norą grįžti pas savo globėjus, nurodė, jog išeiti iš globėjų ją paskatino pilnametė sesuo D., pasak jos, D. skatinama ji sakiusi netiesą dėl gyvenimo sąlygų globėjų šeimoje. E. nurodė, jog globėjai ja rūpinasi, myli, nenaudoja nei fizinio, nei psichologinio smurto. Buvo įvertinta, jog R. ir A. P. šeima pareigas atlieka tinkamai, nuolat bendradarbiauja su Jonavos socialinių paslaugų centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, namuose yra sudarytos tinkamos sąlygos vaikams augti ir ugdytis, globėjų šeimoje yra patenkinti vaiko fiziniai ir emociniai poreikiai, atsižvelgiant į šias aplinkybes bei išreikštą E. Ž. norą, E. grąžinta į globėjų šeimą.

Skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Išvada taip pat patvirtina, jog 2019 m. rugsėjo 28 d. Skyriaus specialistei aplankius globojamus Ž. buvo nustatyta, kad vaikams pas globėjus sudarytos saugios ir pakankamai geros gyvenimo sąlygos. Vaikai nurodė norintys gyventi kartu su savo globėjais, pas tėvus grįžti nenorėtų. Gavus teismo įpareigojimą pateikti išvadą dėl pareiškimo, aiškinantis aplinkybes, į Skyrių buvo iškviesti R. ir A. P. bei jų globojami vaikai Ž.. Visi kviesti asmenys į Skyrių pokalbiui atvyko 2019 m. lapkričio 5 d. R. ir A. P. nurodė, kad vaikai juos vadina tėčiu ir mama, nors jie yra paaiškinę vaikams, jog jų tėvai yra L. ir A. Ž., kuriuos vaikai dabar vadina mama L. ir tėčiu A.. Pasak R. ir A. P., E. ir E. yra nurodę, jog nenori grįžti gyventi pas savo tėvus, E. kartais pasakanti, jog gal ir išeitų gyventi pas savo mamą, tačiau tai daranti tada, kai jai kas nors neleidžiama, globėjų manymu, taip E. bandanti manipuliuoti. Nedalyvaujant globėjams R. ir A. P., Skyriuje išklausyta nepilnamečių vaikų E., B. ir E. Ž. nuomonė. B. nurodė, jog jam patinka gyventi globėjų šeimoje. Gyvendamas pas globėjus jis daug ko išmoko, neseniai išmoko pjauti žoliapjove žolę, taip pat kartu su globėju A. daro iš medžio lėktuvų ir sraigtasparnių modelius, taip pat mokosi gaminti valgyti, B. tai patinka. B. nurodė, jog jam labai patinka gyvūnai, jų daug yra pas globėjus. B. teigimu, su globėjais, savo seserimis bei kitais kartu gyvenančiais asmenimis jis sutariantis gerai, B. niekas neskriaudžia. B. yra įpratęs gyventi kartu su globėjais. E. Ž. nurodė, kad gyvenanti globėjų šeimoje jai gerai sekasi, ji gerai su visais sutarianti. E. teigimu, ji turinti daug draugų, turi draugų kaime bei mokykloje. Pas globėjus E. labai patinka, jog čia daug gyvūnų, jai ypač patinka vištos ir katė. Gyvendama pas globėjus E. išmokusi plaukti. Jei E. padaranti ką nors ne taip, globėjai pasikalba ir paaiškina, kaip reiktų elgtis, E. teigimu, jos niekas neskriaudžia. E. teigimu, ji norėtų gyventi kartu su savo globėjais, nes su jais gerai sutaria bei yra įpratusi su jais gyventi. E. Ž. nurodė, jog jai gerai sekasi. Mokosi (duomenys neskelbtini), jos mokymosi vidurkis yra 6 balai, E. norėtų, jog jis būtų aukštesnis ir teigia dėsianti tam pastangų. E. patinka žaisti futbolą, bet futbolo būrelio ji nelanko, nes mano, kad tai gali sutrukdyti jos mokslams. E. teigimu, jos santykiai su globėjais bei kitais kartu gyvenančiais asmenimis yra šilti. Pasak E., jos niekas neskriaudžia. Iš globėjų buvo išėjusi, nes ją skatino taip pasielgti pilnametė sesuo D.. E. nuomone, išeidama iš globėjų ji elgėsi netinkamai. E. nurodė, jog gyvendama pas globėjus ji turinti savo pareigas, mano, kad tai yra gerai ir jog jai to reikia. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globėjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tėvais. E. nori toliau gyventi globėjų šeimoje, dėl to ji tvirtai apsisprendusi.

Iš 2019 m. rugsėjo 18 d. Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2521 (b. l. 76-91) nustatyta, kad E. Ž. telefonu (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, nurodydama, kad globėjas A. prieš ją vartoja necenzūrinius žodžius, fiziškai smurtauja ir dėl to E. nori būti apgyvendinta vaikų globos namuose. Dėl nurodytų priežasčių vaiko teisių specialistai buvo nusprendę nustatyti pirmo lygio grėsmę, tačiau 2019 m. rugsėjo 20 d. Vaiko perdavimo atstovams pagal įstatymą aktu Nr. 4TSB-2356 (b. l. 72) E. Ž. buvo grąžinta atgal globėjams. Kaip nustatyta iš byloje esančios išvados bei pačios E. Ž. paaiškinimų teismo posėdyje, tokį klaidinantį prašymą E. buvo pareiškusi skatinama pilnametės sesers D. Ž., tuo labiau, kad tuo pačiu metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 19 d., teisme buvo registruotas pareiškėjos pareiškimas, kurio surašymo data – 2019 m. rugsėjo 2 d.

Iš 2019 m. rugsėjo 20 d. Jonavos socialinių paslaugų centro vaiko globos (rūpybos) peržiūros akto Nr. 54 (b. l. 68–69) matyti, kad globėjų (rūpintojų) šeima savo pareigas atlieka tinkamai, nuolat kontaktuoja su Centro specialistais, sistemingai ir pagal poreikį lankosi psichologo konsultacijose, konsultuojasi su ugdymo įstaiga, o E. artimieji darė neigiamą įtaką mergaitės priimtiems sprendimams. Iš 2019 m. rugsėjo 28 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 95–97) matyti, kad globėjai tinkamai atlieka savo pareigas: globotinei E. Ž. yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, saugi aplinka. Globos pašalpa naudojama pagal paskirtį. Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2560 (b. l. 101–116) nustatyta, kad grėsmė vaikams nekyla. Anketoje nurodoma, kad buvo gauta informacija apie tai, kad globėjų šeimoje auganti nepilnametė atsisako grįžti į namus, kilo konfliktas, teigia, kad globėjai smurtauja prieš ją bei kitus šeimoje globojamus vaikus. Anketoje taip pat nurodoma, kad išvadą teikiančios institucijos darbuotojams apklausus E. Ž., nustatyta, kad jokių konfliktų tarp E. Ž. ir globėjų nebuvo, E. nežino, kodėl sesė E. buvo išvykusi iš namų, taip pat E. nurodė, kad ji su globėjais sutaria labai gerai, nesipyksta ir nenori grįžti į vaikų namus arba pas biologinius tėvus.

Iš 2019 m. rugsėjo 28 d. globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 117-119) matyti, kad globėjai tinkamai atlieka savo pareigas: globotiniui B. Ž. yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos, saugi aplinka. Globos pašalpa naudojama pagal paskirtį. Iš 2019 m. rugsėjo 23 d. grėsmės vaikui lygio nustatymo anketos Nr. 4GL-2561 (b. l. 123-138) nustatyta, kad grėsmė vaikams nekyla. Anketoje nurodoma, kad buvo gauta informacija apie tai, kad globėjų šeimoje auganti nepilnametė atsisako grįžti į namus, kilo konfliktas, teigia, kad globėjai smurtauja prieš ją bei kitus šeimoje globojamus vaikus. Anketoje taip pat nurodoma, kad išvadą teikiančios institucijos darbuotojams apklausus B. Ž., nustatyta, kad jokių konfliktų tarp E. Ž. ir globėjų nebuvo, tik E. Ž. nupirkus naują telefoną prasidėjo E. neklausymai ir jos piktumai. B. taip pat nurodė, kad nenorėtų niekada kitur gyventi.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus (Jonava) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimas patvirtina, jog prokurorė nutraukė ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-41948-19, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nutarime nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys neduoda pagrindo teigti, kad A. P. vartojo fizinį smurtą globotinės E. Ž. atžvilgiu. Fizinę jėgą naudojo tik siekiant nuraminti nukentėjusiąją jos pykčio priepuolių metu, o ne siekiant jai sukelti fizinį skausmą. Nukentėjusiosios E. Ž. nurodytos įvykio aplinkybės atitinka A. P. nurodytoms aplinkybėms.

E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiškino, kad jai (duomenys neskelbtini), ji eina į (duomenys neskelbtini), pas globėjus P., kuriuos vadina tėčiu ir mama, atsikraustė kai jai dar nebuvo suėję (duomenys neskelbtini). Jai sekasi gerai, kartu dar gyvena 7 vaikai ir netikra sesė. Su globėju A. ji gerai sutaria, kartu žaidžia kortomis, geria arbatą, padaro filmų vakarą, visokius darbelius su klijais. Būna, kad būnant su tėčiu kartu užmiega. Su mama eina į šiltnamį ir prie gėlių, kartais braškes renka. Ji nori, kad viskas liktų taip, kaip yra. Savo globėjus (mamą ir tėtį) ji pažįsta gerai ir gali pasakyti, kad jie labai mėgsta gyvūnėlius, vaikus, nes jie dar ir dar ir dar atsiveda vaikų. Su kitais vaikais ji sutaria gerai. Ji gyvena viena savo atskirame kambaryje. Tie namai yra dideli, juose daug žaidimų ir daug gyvūnų. Namuose ji yra atsakinga už vištas. Be to, dar turi namų darbus daryti. Jos pažymiai įvairūs. Mama su tėčiu kartais pyksta ant jos, kai tingi kambarį tvarkytis. Dabar jau nėra jokių bausmių, ankščiau būdavo, kad reikėdavo daryti lizdą šiltnamyje. Pas juos dar yra didelis baseinas. Jos brolis ir sesė gerai sutaria su tėvais, bet ji su broliu ir sese nedraugauja, nes jie miegot neleidžia. Kai ji tik atsikraustė gyvent pas globėjus, ji labai norėjo išmokti plaukti, o tėtis jai nupirko pripučiamą čiužinį ir pats pripūtė. Tada ji galėjo plaukioti kiek nori, o po to pati galėjo mokintis. Dabar ji ir plaukti moka, ir rusiškai kalbėti moka, nes iš televizoriaus išmoko. Ji žino, kad E. nori gyventi su tikra mama, nes jai globėjai neleidžia ilgai būti su telefonu. E. visada būna su telefonu rankose nuo ryto iki vakaro. Jai būtų liūdna, jeigu E. išvažiuotų gyventi pas tikrą mamą, nes nebūtų su kuo pasipykti. Geriausia jai būtų pas globėjus. Vasarą jie važiuoja į turgų ir pardavinėja agurkus, pomidorus. Globėjai neprieštarauja, kad ji bendrautų su sesėmis. Ji niekada nenorėjo pabėgti iš namų. Vieną sykį ji buvo išgąsdinta namuose ir pabėgo pas tėtį miegoti. Jai nuperka rūbelių, dėl to nuvažiuoja į turgų. Kartą norėjo, kad nupirktų jai gražią suknelę, tada pasakė, kad nupirks, kai gražiai elgsis. Taip išėjo, kad ji tą pačią dieną gavo tą suknelę. Batus ji pati išsirenka, tačiau drabužių ilgį globėjai išrenka. Ir rūbelių, ir batų užtenka – nebetelpa spintoje. Ji antri metai mokinasi (duomenys neskelbtini), kur jai patinka. Jeigu reiktų jai keisti mokyklą, jai būtų didelis iššūkis, reikėtų išsiskirti su klase. Ji nenorėtų pakeisti mokyklos. E. šnekėjo su savo globėjais, kur ji norėtų gyventi. Iš pradžių ji sakė, kad pas globėjus, o paskui – pas mamą. Globėjai jos neįkalbinėjo ką sakyti.

B. Ž., apklaustas teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiškino, kad jis gimęs (duomenys neskelbtini). Jis nori likti gyventi (duomenys neskelbtini) su globėjais, su kuriais sutaria gerai. Su globėjais jie pasistatė namelį. Jie kartu su tėčiu žvejoja, keliauja. Globėjus vadina tėvais. Jo mama yra gera, ji dirba parduotuvėje ir kiekvieną dieną jiems kažko skanaus atveža. Saldumynus jie gali valgyti tik savaitgalį, nes jeigu jie prisivalgo jų, tai nuėję į mokyklą pradeda dūkti. Tėtis yra geras globėjas. Pačioje pradžioje kada juos atvežė pas šiuos globėjus ir po to paėmė atgal į vaikų namus, jis apsiverkė, nes norėjo grįžti atgal. Tėtis toks, kad kada mama jam neleidžia žiūrėti ,,multikų“, tėtis leidžia įsijungti, o jam pasakius, kad mama neleidžia, tėtis sako vis tiek junk. Jis turi savo nuosavą kambarį. Jis mokosi (duomenys neskelbtini), jam sekasi gerai. Jei jis kažko nesuprantu iš matematikos, tai tėtis padeda. Mama iki vakaro būna darbe ir po to būna per vėlu daryti namų darbus. Jis žino, kad E. ir E. nori gyventi su šitais globėjais. Namuose jis turi kiekvieną dieną praplauti grindis, susitvarkyti kambarį, išplauti indus ir eiti pas avis, avims nešioti vandenį, padėti grūdų. Jam patinka šiuos darbelius daryti. Kartais tėvai supyksta, kad jie papasakoja visiems to, ko nereikia. Jie pasako, kad taip daryti nereikia. Jokių balsų nebūna. Su vyresnėmis seserimis bendrauja, susitikinėja su jomis baruose, restoranuose. Pas juos tik D. buvo atvykusi per gimtadienį. Su jomis daugiau norėtų susitikti. Globėjai neprieštarauja, kad jie bendrautų. Kai tėtis mato, kad jis pradeda išaugti iš savo rūbų, jis paskambina mamai, pasiklausia ir sekančią dieną nuvažiuoja ir nuperka jam rūbelius. Jis matuoja tuos rūbus ir jeigu sako, kad jam tinka, tėtis nuperka, o jeigu ne, tai ne. Rūbelių ir batų jam užtenka. Jis turi daugiausia drabužių iš visos šeimos, 10-12 džinsų. Valgyti daro visi. Rytais jie pavalgo pusryčius ir tėtis dar duoda pietums pinigų, kad kažką nusipirktų pavalgyti. Visada užtenka maisto. Su globėjais dėl tolimesnio gyvenimo jis kalbėjo ir jie sakė palaikantys jo apsisprendimą gyventi arba pas mamą, arba pas juos. Jie neįkalbinėjo jo likti pas juos. Per šventes jis neturi laiko būti su mama, nes pas juos būna šventės. Pagal tėtį, jeigu vienas vaikas kažką gauną, tai ir kiti turi kažką gauti. Jis niekada nebuvo pabėgęs iš namų.

E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiškino, kad ji gimė (duomenys neskelbtini), šiuo metu jai yra (duomenys neskelbtini). Šiandien ji čia atvyko dėl to, kad mama nori ją susigrąžinti. Ji žino, kad nori būti pas globėjus. Ankščiau ji, susipykusi su globėjais, norėjo grįžti pas mamą, galvojo, kad viskas bus fantastika, tačiau jos nuomonė pasikeitė, ji suprato, kad jai reikia globėjų griežtumo. Tas susipykimas buvo jos kaltė, tačiau po to viskas susitvarkė ir jie „belekaip“ gerai sutaria. Jos nuomonė dėl sugrįžimo pas mamą pasikeitė todėl, kad kiek ji nuo 12 metų gyvena pas globėjus, čia yra normali šeima – čia susipyksta, čia susitaiko. Globėjai jos niekaip neįkalbinėjo. Ji, kol įvykis neįvyko, gali savo nuomonę kaitalioti kas valandą, kol svarsto. Prieš pirmą teismą ji buvo pasidariusi tokias „svarstykles“ ir galvojo grįžti pas mamą, tačiau ji mokinasi gimnazijoje, kur viskas „nutrūks“, iš jos pradės tyčiotis. Ji visą laiką kovoja už save, jeigu jai kas nors ką nors padaro, ji kreipiasi į mokyklos direktorių ar pavaduotoją, nes mokykloje kovojama su patyčiomis. Ji tokio charakterio, kad jeigu užeina, ji tiesiog viską „šluoja“. Dėl charakterio ją vadina „ispane“. Jos globėjai žino jos charakterį, žino, iš kur ji yra atėjusi. Kol ji buvo vaikų namuose ji auklėtojus koliojo, spardė, mušėsi. Po to ji padarė labai didelį perversmą savyje. Ji nesimuša. Buvo vienas kartas, kad globėjus „pasiuntė“, tačiau po to su jais vis tiek gi reikia eiti. Pas juos yra taip, kad eini ir viską padarai, jeigu ko nors nepadarai, vis tiek liepia padaryti viską gerai. Šeimoje nėra jokio šauksmo, jokių „razborkių“, nemėgsta „skundalių“. Gyvena visi skirtinguose kambariuose didokame nuosavame name. Ji, tėtis, mama ir kitas brolis patys antrą aukštą pasidarė. Ji gavo šiuos žmones ir nenori jų prarasti. Savo globėjams ji jaučia šeimos šilumą. Jeigu ji juos praras, pasibaigs jos visas gyvenimas. Ji turi tos laisvės, gali sėdėti prie „kompo“. Mokykloje L. klausia: ,,kaip pas tave gali būti santykiai su netikra šeima, su netikru tėčiu, čia gi įšaldyti santykiai“. Pas ją nėra jokių įšaldytų santykių. Šalti santykiai gali būti, jeigu tu praeini pro nepažįstamą asmenį. Ji kartais lankosi pas psichologą, žino, kad ten gali būti atvira „dūšia“. Kartais ji „išsišoksta“, ji gali šaukti, rėkti, bet su savo rėkimu ji bando kovoti. Jeigu ji su globėjais dabar būtų susipykusi, tai ji vis tiek pas juos liktų. Ją gali kur nori kišti, bet niekas neišveš iš namų. Jeigu liktų pas globėjus, ji norėtų su savo tikrąja mama bendrauti kaip ir bendravo. Kai ji būna su globėjais, tai jie niekad nedraudžia su niekuo bendraut. Su tikrąja mama jų bendravimas vyksta per susitikimus kavinėse ir kepyklėlėj, kurių buvo kažkur penkiolika. Buvo vienas susitikimas „Centre“ su tais telefonais. Ji labiau norėtų pas draugus eiti nakvoti nei pas mamą Ji turi tų draugų kaime. Jau ganėtinai ilgai išdraugauta, gyvenimo vietos nei vienas nepakeitė, dėl to ji ir nenori pas mamą gyventi, nes turi draugų, laisvą gyvenimą, kitus tėvus, kurie ją augina. Vasaros atostogas ji praleidžia namie. Jie padeda vienas kitam šeimoj, turi šiltnamį. Su globėjais ji gali išgyventi, nes jie ją paėmė nuo 12 metų ir pas juos namuose nėra tokio smurto. Ji matė, kaip mama „daužė“ sesę, o dabar ji mato šeimą, šilumą, kurios ji nenori prarast. Dėl to ikiteisminio tyrimo įvykio paaiškino, kad kai ji pradėjo su sese kalbėti ir pasakė, kad su globėju apsistumdėme ,,biški“ (nors apsistumdyta buvo draugiškai), sesė, kurie pati nieko nematė, pamanė, kad prieš ją smurtą naudojo. Tada (jau buvo ruduo) ji buvo išėjus su mažamečiu vaiku, išėjus pradėjo lyti, grįžinėjant ji jai paskambino ir kokias taip dvi valandas jos klausinėjo visokių nesąmonių, į tuos klausimus ji neatsakinėjo, tiesiog patylėjo. Žiūri, kad jai kažkas skambina, tai galvojo, kad tėtis skambina, nes jis telefone įdiegė sekimo programą tam atvejui, jeigu jai būnant mieste jai kažkas atsitiktų, tai yra labai gerai. Tas įvykis įvyko „netyčiom“, ją „užvedė“ sesė, tą dieną ji buvo labai įsiutus, nes anksti atsikėlė. Kai atvažiavo tėvas ir ją tiesiog išgąsdino, kad ji kažką ne taip padarė, ji tiesiog nubėgo. Ir po to jai bebėgant jai skambino sesė, klausinėjo kas buvo ir sakė skambinti policijai. Kadangi ji dar nebuvo atsigavusi, buvo pasiklydusi, emocinga, sesė ją išbalansavo, gavosi taip, kad ji pati to nesuvokdama paskambino policijai. Kitą dieną atsibudusi ir po to, kai į globėjo telefonu užduotą klausimą, ar norinti grįžti, ji atsakė neigiamai, ji suprato, kad prarado šeimą. Globėjas prieš ją nesmurtaudavo. Kai ji turėjo ilgus plaukus, jis juos draugiškai nesmarkiai patempdavo, o paskui ji jam paimdavo už galvos. Nebuvo nė karto, kad globėjas jai būtų ką nors padaręs skaudžiai. Jie su globėjais daro rankdarbius, ji dar dirbo turguje. Turgus jai patiko, nes ten yra poilsis. Su žmonėmis reikia mokėti derėtis, jai patinka skaičiuoti pinigus, ji labai greitai susiskaičiuoja. Jie darbus yra susiskirstę, jeigu kažkas užtruko, tai eini ir padedi. Ji nesijaučia kažkaip verčiama dirbti, kaimas yra kaimas. Jai patinka kaime, nes ten yra gyvūnėlių – avių ir avinukų. Su sese D. ji nelabai bendrauja dėl to įvykio rugsėjo pradžioj, kai buvo iškviesta televizija. Nors televiziją atseit ne sesė iškvietė, bet jai atrodo, kad sesė, nes tą pirmą dieną, kai ji atsikėlė vaikus namuose, sesė jai skambino ir sakė išeiti į lauką, kalbėti su televizija, dar su jais buvo H., jos buvęs vaikinas. Ji sakė, kad niekur neis, nieko nedarys, nes yra užsispyrusi. Tai buvo tuo tikslu, kad ji greičiau atsirastų pas mamą. Buvo toksai įvykis, kad ji su tėčiu buvo nuvažiavę pasiimti brolius iš mokyklos, tačiau jai liepė niekur neiti ir ji keletą minučių laukė mokykloje, kol tėtis nuvažiavo ir parvažiavo, o į jos klausimą atsakė, kad buvo televizija. Ir visą savaitę ji niekur pas draugus nėjo, tik į mokyklą ir namo. Ji tiesiog niekur nenorėjo eiti, nenorėjo, kad vėl pasikartotų tas pats. Ji iš kaimo turi geriausią draugę, kuriai ji visada išsipasakoja, kuri ją išklausiusi patarė daryti kaip pačiai geriau. Prieš pirmą teismą lapkričio mėnesį ji su drauge kalbėjo, ji sakė, kad mama padavė į teismą, o draugė sakė, kad jos vis tiek bendraus. Vakar buvo toks renginys, kur buvo globėjų susitikimas ir su ja kalbėjo žmogus, ankščiau gyvenęs su globėjais. Jis viską išpasakojo iš dūšios ir ji suprato, kad jeigu ji išeis, ji nieko neturės. Ji savo nuomonės nepakeis. Ji turi gyventi normalioje aplinkoje. Kai su D. kalbi, tai temos būna „razborkės“, muštynės, ji tokia yra, su D. laisvai gali pakalbėti, ji supranta, ji gali dirbti psichologe arba socialine darbuotoja. Su E. ir B. ryšiai geri. Jeigu jai kažko iš rūbų reikia, ji sako ir kitą dieną su globėjais važiuoja ir nusiperka. Ji renkasi pati, bet žiūriu ar jai tinka ir patinka. Rūbų jai niekada netrūko. Po lova ne tai, kad būtų patalynė, o yra pilna rūbų. Batų ji turi pakankamai, tik tuo metu ji neturėjo batų tam sezonui, todėl kitą dieną turėjo važiuoti ir pirktis batus.

Visi šie aptarti įrodymai, teismo nuomone patvirtina, kad suinteresuoti asmens A. P. ir R. P. savo, kaip globėjų, pareigas atlieka tinkamai, o visų trijų vaikų nuomonė yra vienareikšmiška – jie nori ir toliau likti gyventi su globėjais, kuriuos jie vadina tėvais, toje pačioje aplinkoje, kurią jie laiko savo tikraisiais namais, kur gyventi jiems saugu, kur užtikrinami jų įvairiausi poreikiai (sveikatos, mokymosi, gyvenamo ploto, laisvalaikio praleidimas ir pan.).

Dėl vaikų bendravimo ir ryšio su biologine motina ir dėl vaikų noro bei galimybių gyventi su ja

Pareiškėja savo patikslintame pareiškime nurodo, kad tarp jos ir vaikų yra susiklostę glaudūs ryšiai, tačiau su tokiais pareiškėjos argumentais nesutinka vaikų globėjai, suinteresuotas asmuo (pareiškėjos dukra) E. Ž. ir išvadą teikiančios institucijos.

Skyriaus 2019 m. lapkričio 7 d. Išvada patvirtina, jog į Skyrių pokalbiui atvykę 2019 m. lapkričio 5 d. R. ir A. P. nurodė, kad pareiškėja su jais nebendrauja, ji retai išreiškia norą susitikti su vaikais (2018 m. susitikdavo maždaug 1 kartą į du mėnesius, 2019 m. įvyko turbūt du susitikimai su vaikais). Susitikimai vykdavo kavinėje, trukdavo apie 1 val. laiko. Susitikimų metu pareiškėja mažai kalbėdavosi su vaikais. Norą susitikti su vaikais ji išreikšdavo likus kelioms dienoms iki jos pageidaujamo laiko. Vaikai patys neprašo susitikti su mama. Globėjų teigimu, jie neriboja ir netrukdo vaikų bendravimo su jų tėvais. Pasak globėjų, pareiškėja vaikais pradėjo domėtis pradėjus maždaug metams po to, kai jie tapo vaikų globėjais. B. nurodė, kad kartais susitinka su mama ir tėčiu, susitikimuose taip pat dalyvauja seserys E. ir E.. Jis grįžti gyventi pas savo tėvus nenorėtų, nes beveik nepažįsta savo mamos, su ja kartu gyveno jau seniai, iš vaikystės prisimena, kad mama jį yra mušusi, daugiau iš savo gyvenimo su tėvais beveik nieko neprisimena, jis yra įpratęs gyventi kartu su globėjais. E. Ž. nurodė, kad su mama kartais susitinka, susitikimai su mama patinka, kai susitinka, išgeria kartu arbatos. E. teigimu, grįžti gyventi pas savo tėvus ji nenorėtų, ji norėtų gyventi kartu su savo globėjais, nes su jais gerai sutaria bei yra įpratusi su jais gyventi. E. Ž. nurodė, jog su mama ji kartais susitinka, susitikusi kartais supranta, jog neturi apie ką su ja kalbėti, yra atpratusi nuo mamos. E. mano, jog jei būtų grąžinta mamai, mama nesugebėtų ja tinkamai pasirūpinti, mama jai leistų daryti viską, ką ji norinti, nebūtų kontrolės, todėl E. galimai pradėtų vesti netinkamą gyvenimo būdą, galimai nebeskirtų dėmesio mokslui. E. teigimu, ji yra pripratusi gyventi kartu su globėjais, mananti, jog jai taip yra geriau negu gyventi kartu su tėvais. E. nenorėtų grįžti pas savo mamą, nori toliau gyventi globėjų šeimoje, dėl to ji tvirtai apsisprendusi.

Jonavos rajono socialinių paslaugų centro (toliau – Centras) padalinio Globos centro 2019 m. gruodžio 11 d. raštas patvirtina, jog Centro specialistai, vadovaudamiesi Kauno apylinkės Teismo 2019 m. lapkričio 29 d. nutartimi, sudarė tinkamas sąlygas L. Ž. susitikti su vaikais: E., E. ir B. Ž.. Atsižvelgiant į pareiškėjos prašymą, gruodžio 5 d. 15.30 val. buvo organizuotas vaikų ir biologinės motinos susitikimas, trukęs apie 1 valandą ir stebėtas Centro specialistų. Susitikimo pradžioje E. ir E. pasakojo mamai apie bendravimą su bendraklasiais, kitais namuose globojamais vaikais, E. kalbėjo apie E. virtualius susirašinėjimus su vaikinais, B. su mama bendravo mažiau, buvo nekalbus, pabuvęs su mama 30 min. teigė, kad norėtų eiti pas tėtį (globėją A. P.), nes jis dažniausiai būna su tėčiu ir su juo jaučiasi saugiausiai. E., pabuvusi su mama apie 35 minutes, teigdama, kad eina į tualetą, išėjo, tačiau negrįžo, nes nuėjo pas globėją A. P.. Likusio susitikimo laiką mama bendravo su E., kuriai pasakojo apie artėjantį teismą, tačiau E. pokalbį palaikė iš dalies, nes tuo metu žaidė telefonu. Viso susitikimo metu vaikų ir biologinės mamos bendravimas buvo paviršutiniškas, tiek mama, tiek ir vaikai naudojosi telefonais. Bendravimą ir pokalbius palaikydavo vaikai, mamai sunkiai sekėsi sudominti ir išlaikyti jų dėmesį rodant nuotraukas telefone. Susitikimo pabaigoje vaikai atsisveikino ramiai, nebuvo sutrikę, L. Ž. vaikams pateikė, kad su jais susitiks š. m. gruodžio 18 d. teismo posėdyje. Centro specialistai, siekdami Teismui pateikti išsamesnę vertinimo medžiagą, pasiūlė pareiškėjai iki gruodžio 18 dienos susitikti su vaikais dar kartą, tačiau ji atsisakė (paaiškinimo kopija pridedama). Minėti vaikai nuo 2013 m. gruodžio 13 d. yra globojami P. šeimoje. Centras teikia pagalbą tiek vaikų globėjams (rūpintojams), tiek minimiems vaikams. Pastarieji sistemingai lankosi Centro specialistų konsultacijose, vaikams, esant poreikiui, užtikrinamas psichosocialinės pagalbos teikimas. Vaikų globėjai sistemingai bendrauja ir bendradarbiauja su specialistais, tinkamai vykdo savo kaip globėjų pareigas.

E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiškino, kad tikroji mama kartais atveža dovanų (grandinėlę ir apyrankę), bet su ja ji nenori gyventi. Ji tik žino mamos vardą, pavardę ir kad ji yra mama. Su tikrąja mama norėtų bendrauti taip, kad į svečius nuvažiuotų, pasimatytų. Nežino, kiek kartų norėtų su mama pasimatyti – daug kartų, bet daug pinigėlių tam reikėtų. Norėtų bendrauti 2–3 kartus per savaitę, kokią valandą. Ji žino, kad E. nori gyventi su tikra mama, nes jai globėjai neleidžia ilgai būti su telefonu. E. visada būna su telefonu rankose nuo ryto iki vakaro. Jai būtų liūdna, jeigu E. išvažiuotų gyventi pas tikrą mamą, nes nebūtų su kuo pasipykti. Jai užtenka to, kiek ji dabar pažįsta savo tikrą mamą. Viena nakvynė pas tikrą mamą būtų gerai, visas savaitgalis jai būtų per daug, nes ji pasiilgtų savo namų. Vieną ar dvi dienas per atostogas norėtų praleisti su mama, bet ne ilgiau, nes vasarą pas ją namuose yra baseinas, kur ji norėtų maudytis. Ji nežino, ar nori nuvažiuoti pas tikrą mamą per kokias nors šventes. Tikros mamos draugą ji pažįsta, buvo su juo susitikusi. Jis truputį juokingas. Su juo susirašinėjo. Ji antri metai mokinasi (duomenys neskelbtini), kur jai patinka, o jeigu reiktų jai keisti mokyklą, jai būtų didelis iššūkis, reikėtų išsiskirti su klase, ko ji nenorėtų.

B. Ž., apklaustas teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiškino, kad jis nenori grįžti pas mamą gyventi. Tik per gimtadienį jam tikri tėvai ką nors dovanodavo. Su savo tikra mama jie bendrauja kai ji būna laisva ir paprašo susitikti, jei tai būna savaitgalis ir globėjas nuveža. Tačiau po 15 minučių jis išeina, o po 20 minučių E. išeina. Jie pabėgo iš susitikimo su mama, nes jautėsi, kad yra prie svetimo žmogaus. Jam nesinori daugiau laiko praleisti su tikra mama. Jis prisimena, kai jo tikroji mama jį į radiatorių buvo sudaužiusi. Per mėnesį kokius tris kartus norėtų su tikra mama susitikti. Su nakvyne pas mamą jis nenorėtų praleisti laiko, nes yra prisirišęs prie globėjų. Jeigu mama kažką įdomaus sugalvotų ką veikti per vasarą, tai jis sutiktų ir tėtis leistų. Jeigu bent viena sesė norėtų gyventi su tikra mama, tai teismas juos išskirtų. Jeigu E. norėtų gyventi pas tikrą mamą, jis pritartų. Mamos naują draugą jis matė, kai jis buvo atvykęs į vieną susitikimą. Su tuo P., kuris yra svetimas žmogus, jis nenori bendrauti ir susipažinti. Jis nenorėtų keisti mokyklos. Su tikra mama per mėnesį būna 8–10 susitikimų. Kuomet jie susitinka su tikrąja mama tėtis visą laiką jiems kažko nuperka skanaus iš savo pinigų. Tikroji mama jiems yra padovanojus žaisliuką. Vieną kartą jis jos buvo paprašęs nupirkti čiulpinuką ir jai pritrūko pinigų. Per šventes jis neturi laiko būti su mama, nes pas juos būna šventės. Kalėdas, Kūčias ir Velykas pas tikrą mamą sutikti norėtų. Nuvažiavus pas mamą norėtų palapinėje miegoti, nes tilptų mama ir kiti vaikai. Pas mamą namuose jis nenorėtų miegoti, nes jei mama paduos jam kažkokio maisto, kurio jis nežino, tai, aišku, jis nieko nevalgys. Mama dažnai saldumynų vietoj maisto prideda, saldainių. Dėl maisto jam ir nesinori nakvoti pas mamą, tik palapinėje. Be globėjų jis būti nenorėtų. (duomenys neskelbtini) jis nebuvo ir tai jam yra svetimas miestas. Jeigu E. norėtų gyventi su tikrąja mama, jis norėtų gyventi su E.. Nes jeigu E. kažkur eina, tai ir jis einu. Su E. jie irgi kartu eina. Tuose namuose jis jaustųsi saugus, nes juose būtų E.. Jeigu E. eitų susitikti su draugais, jis pasiklaustų, ar gali kartu su dviračiu pasivažinėti. Norėtų gyventi arba su globėjais, arba su sese. Jeigu sesė išeitų iš šių namų, tai jis kartu su ja, o jeigu liktų, tai tuomet grįš pas globėjus. Jeigu E. išeitų pas tikrą mamą, o E. liktų pas globėjus, tai tuomet jis liktų pas globėjus, nes žino, kad tėtis iš karto pasiims kitus vaikus. Jeigu E. išeitų pas mamą, tai norėtų sugrįžti pas globėjus, bet negalėtų.

E. Ž., apklausta teismo posėdyje dalyvaujant teismo vaikų psichologei, paaiškino, kad žino, jog nori būti pas globėjus. Jos mama žadėdavo jai, kai ji buvo vaikų namuose, kad ją pasiims, kad ji nebijotų, lauktų jos, tačiau taip ir nesulaukė jos jau du kartus. Ji su mama nesutaria. Jų bendravimas tik ,,labas“, ,,viso gero“ ir telefonas, per pasimatymus „Labas, labas. Kaip sekasi“, po kelių minučių vaikams „kiša“ telefoną. Per paskutinį pasimatymą ji buvo „prilipusi“ prie telefono, naršė Facebook, susirašinėjo per Mesendžerį, nes nebuvo įdomu. Ankščiau ji, susipykusi su globėjais, norėjo grįžti pas mamą, galvojo, kad viskas bus fantastika, tačiau jos nuomonė pasikeitė, ji suprato, kad jai reikia globėjų griežtumo. Tas susipykimas buvo jos kaltė, tačiau po to viskas susitvarkė ir jie „belekaip“ gerai sutaria. Ji žino, kad tas P. (mamos draugo sūnus), su kuriuo ji susirašinėjo, yra geriantis, jis klausinėjo, ar ji turi vaikiną. P. manė, kad jeigu ji pas mamą grįš, tai jie bus geri draugai. Jos nuomonė dėl sugrįžimo pas mamą pasikeitė todėl, kad kiek ji nuo 12 metų gyvena pas globėjus, čia yra normali šeima – čia susipyksta, čia susitaiko. Jeigu ji grįš pas mamą ir jos susipyks, tai ji tokį „šumą“ pakels. Mama sako: ,,Tu čia grįši ir pamatysi, kaip viskas yra gerai.“ Globėjai jos niekaip neįkalbinėjo. Ji, kol įvykis neįvyko, gali savo nuomonę kaitalioti kas valandą, kol svarsto. Prieš pirmą teismą ji buvo pasidariusi tokias „svarstykles“ ir galvojo grįžti pas mamą, tačiau ji mokinasi gimnazijoje, kur viskas „nutrūks“, iš jos pradės tyčiotis. Su tikrąja mama jų bendravimas vyksta per susitikimus kavinėse ir kepyklėlėj, kurių buvo kažkur penkiolika. Buvo vienas susitikimas Centre su tais telefonais. Su mama susitikdavo, kai ji būna laisva, savaitgaliais pagrinde. Dažniausiai vasarą susitikdavo, išskyrus kai buvo išvažiavę į užsienį. Ji su tikrąja mama nebendrauja dažniausiai. Kai ji buvo mažytė, tikroji mama ją buvo sugriebusi savo aštriais nagais, ant nugaros tada buvo sudrėskimai ir nuo tos vaikystės ji turi traumą. Ji ją gerbia kaip mamą, kad ji davė jai gyvenimą. Ji gerai prisimena, kai mama brolį metė į radiatorių, ir nuo tokių jos veiksmų, kai ji nepagalvodavus ką nors padarydavo, jai ,,užsiliko“. Su nakvyne ji pas mamą nelabai norėtų likti. Ji labiau norėtų eiti nakvoti pas draugus, su kuriais ganėtinai ilgai išdraugauta, gyvenimo vietos nei vienas nepakeitė, dėl to ji ir nenori pas mamą gyventi, nes turi draugų, laisvą gyvenimą, kitus tėvus, kurie ją augina. Nelabai ji norėtų pas ją nakvoti savaitgaliais. Vasaros atostogas ji praleidžia namie, padeda vienas kitam šeimoj, turi šiltnamį. Savaitę ji tikrai neišbūtų pas mamą. Po savaitės ją į „psichuškę“ išvežtų, spėtų net susimušti su ja, nors ji ir nesimuša. Su globėjais ji gali išgyventi, nes jie ją paėmė nuo 12 metų ir pas juos namuose nėra tokio smurto. Ji matė, kaip mama „daužė“ sesę, o dabar ji mato šeimą, šilumą, kurios ji nenori prarast. Lapkritį vienintelis dalykas, kuris ją veikė, buvo kita sesė, kuri jai sakė, kad jeigu ji grįš pas mamą, gyvens su ,,pijokėliu“, ir klausė, ar ji norinti tokio gyvenimo. Ji tokio gyvenimo matyti tiesiog nenori. Jie planavo pas mamą važiuoti ir apžiūrėti, kaip ji gyvena. Realybėje ji norėtų nuvažiuoti ir pažiūrėti kaip jie gyvena. Kiek ji žino, ten yra mažas butelis nuosavame name, 55 kvadratų, kur yra du ,,salionai“ sujungti. Apžiūrėjus kaip ji gyvena, tai turėtų įtakos jos apsisprendimui gyventi ar ne su mama. Ji nemano, kad pasikeistų jos nuomonė pamačius kaip mama gyvena.

Skyrius kreipėsi į Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrių Švenčionių rajone su prašymu patikrinti pareiškėjos gyvenimo ir buities sąlygas bei pateikti turimą su pareiškimu susijusią informaciją. Pateiktame 2019 m. spalio 25 d. šeimos sąlygų tyrimo akte Nr. 3TSD nurodoma, jog pareiškėja apie 4 m. gyvena kartu su sugyventiniu P. B. (teisinga pavardė – B.), gim. (duomenys neskelbtini), butas nuosavybės teise priklauso jam. Buto plotas 55,86 kv. m, jame du kambariai, padarytas remontas. Vaikams būtų skirtas vienas kambarys, jame yra švaru, tvarkinga, yra baldai.

Teismas pažymi ir tai, kad pareiškėja nepateikė jokių patikimų įrodymų apie tai, kad ji, nors ir dirbdama ne visą darbo dieną, gebės užtikrinti absoliučią vaikų priežiūrą, jų maitinimą, vedimą pas gydytojus ir psichologus, jų laisvalaikį.

Be to, pažymėtina ir tai, jog, kaip pareiškėja nurodė teismo posėdžio metu, ją nuo Naujų Metų atleidžia iš darbo, pranešdama teisme apie šią aplinkybę ji pavartojo išsireiškimą „per jus netenku darbo“, tuo kaip ir kaltindama savo vaikus, dėl pasimatymo su kuriais jai teko keletą kartų vykti į Jonavą, taip pat vaikų globėjus, neatvežusius jai vaikų į (duomenys neskelbtini), taip pat su šeima dirbančius globos centro darbuotojus, suorganizavusius jos ir vaikų susitikimą, ir netgi teismą, įpareigojusį Centrą tokį susitikimą suorganizuoti, kad motinai galėtų kuo ilgiau ir kokybiškiau pabendrauti su savo vaikais. Teismo nuomone, yra matomas nuolatinis pareiškėjos siekis pačiai neprisiimti atsakomybės, bet perkelti ją institucijoms ar kitiems asmenims, visiškas savikritiškumo nebuvimas.

Be to, tai, jog pareiškėja dėl dažnesnio bendravimo su savo vaikais galėtų prarasti darbą, taip pat reiškia ir tai, jog pareiškėja tokiu atveju neturėtų net minimalių lėšų vaikų išlaikymui, jų poreikių patenkinimui, tad vaikų grąžinimas motinai akivaizdžiai pažeistų vaikų interesus ir dėl šios priežasties.

Pažymėtina ir tai, jog pareiškėja teismo posėdyje nurodė, jog ji, uždirbdama 270 Eur ir invalidumo pensijos gaudama 185 Eur, per mėnesį vaikų išlaikymui moka tik po 80 Eur, nes tiek ,,nuskaičiuoja direktorius“, tačiau, kai vaikai atvažiuos pas ją gyventi, ji vaikams skirs daugiau pinigų, o dabar ji nenori duoti pinigų svetimiems žmonėms, nes nežino, kur jie tuos pinigus padeda. Ši aplinkybė taip pat vertintina pareiškėjos nenaudai, kadangi tokie pareiškėjos paaiškinimai reiškia arba tai, jog ji, turėdama galimybę savo vaikams mokėti daugiau pinigų išlaikymui, to nedaro sąmoningai, t. y. elgiasi nesąžiningai vaikų atžvilgiu, arba ji meluoja, kad, vaikams atvykus gyventi pas ją, turės galimybę vaikų išlaikymui skirti didesnes sumas, kas reikštų, kad vaikai turėtų gyventi nuolatiniame nepritekliuje.

Iš nustatytų aplinkybių visumos darytina labiau tikėtina išvada, kad jai šiuo metu pareiškėjai labiau svarbūs yra jos turtiniai interesai, nebenorint vaikams mokėti teismo priteisto išlaikymo, kurio dalis išskaičiuojama iš jai mokamo atlyginimo, o kita dalis kaupiasi kaip nuolat didėjantis įsiskolinimas, kurį kažkada reikės sumokėti.

Iš to, kas nustatyta, darytina išvada, jog motinos, kuri nuo 2013 m. su vaikais bendrauja tik epizodiškai, ryšys su vaikais yra labai silpnas (ypač su B., kurie iš gyvenimo su mama prisimena tik blogus ir jį traumavusius dalykus), susitikusi su vaikais mama bendrauja paviršutiniškai, mama ir vaikai daugiau laiko praleidžia telefonuose negu bendraudami, bendravimą ir pokalbius palaikant vaikams, mamai nesugebant sudominti vaikų ir išlaikyti jų dėmesį, mamai beveik nesidomint vaikų emocijomis, pasiekimais ir pan. Vaikai menkina motinos nupirktas lauktuves ir maistą (pavyzdžiui, saldumynus), sakydami, kad daug jų valgyti yra nesveika. Vaikų parodymų pagrindu darytina išvada, kad vaikai su motina susitinka ir bendrauja ne dėl to, kad jos pasiilgsta ir be jos negali gyventi, o dėl to, kad mama kartais išreiškia pageidavimą su jais susitikti, ko pasekoje jie visi nuvažiuoja į kavinę ir gauna dovanų (lauktuvių). Be to, neatmestina ir tai, kad vaikai (konkretus atvejis su E.), tikėdamiesi iš globėjų gauti daugiau laisvių, savo noru išvykti gyventi pas mamą gali ir manipuliuoti, nors patys suvokia, kad tai visiškai neatitiktų jų interesų Vaikai teisme nurodė, kad ne tik gyventi, bet ir likti ilgiau nakvoti pas motiną savaitgaliais jie nenori. Vaikai teigia mylintys mamą ir tėtį (kuriais jie vadina globėjus), su kuriai jiems gera, šilta ir saugu, su kuriais nori gyventi toliau. Nenustatyta, kad vaikai jaustų liūdesį išsiskirdami su motina.

Vaikai yra išreiškę norą gyventi kartu su savo globėjais, bet ne su mama, vaikai sugeba savo nuomonę išreikšti bei ją pagrįsti. Pažymėtina, kad tokia jų nuomonė yra nuosekli, vaikai savo norą gyventi su globėjais skyriaus specialistams išsakė šių metų vasarą, kai specialistai lankė globojamus vaikus, taip pat su jais buvo bendrauta rugsėjo mėnesį, kai buvo atvejis su E., vaikai taip pat išreiškė norą gyventi su globėjais, laiko juos savo šeima. Teikiant išvadą teismui Skyriuje taip pat buvo išklausyta vaikų nuomonė dėl jų grįžimo pas mamą, vaikai nurodė norintys gyventi su globėjais. Teismo posėdžio metu vaikų nuomonė buvo išklausyta dar kartą, vaikai vėl išsakė norą gyventi kartu su globėjais bei pagal savo sugebėjimus gana išsamiai ją pagrindė. Teismo nuomone, savo nuomonę gyventi su globėjais šiuo atveju vaikai išreiškė sugebėdami ją vertinti kritiškai ir sugebėdami numatyti savo pasirinkimo pasekmes.

Pažymėtina, kad vaikai turi specialių poreikių, jiems konstatuota ne po vieną susirgimą, dėl ko jiems reikalinga ne tik įprastinė priežiūra, bet ir nuolatinio dėmesio skyrimas jų sveikatai, todėl yra labai abejotina, jog pareiškėja, kuriai stebimas emocinis nestabilumas ir asmenybės nebrandumas, sugebėtų tinkamai užtikrinti jų interesus. Teismas sprendžia, kad šiuo metu pareiškėja dar neturi galimybės skirti visiems trims savo vaikams dėmesio tiek, kad vaikų vystymasis pasivytų sveikų vaikų lygį.

Be to, konstatuotina ir tai, jog pareiškėja iki pareiškimo teismui pateikimo ir net bylos nagrinėjimo metu nepakankamai rūpinosi tuo, kad vaikai pamažu grįžtu pas ją. Pažymėtina ir tai, jog pareiškėjai nebuvo apribota galimybė domėtis, kaip gyvena ir auga jos vaikai, kaip jiems sekasi mokslai, kokios yra jų sveikatos problemos ir kaip su jomis tvarkomasi. Teismo nuomone, šia teise ji beveik nesinaudojo arba naudojosi netinkamai, nes ji galėjo ir privalėjo domėtis vaikų sveikata ir mokslais, kreiptis į vaikų gydytojus ir mokytojus dėl tokio pobūdžio informacijos, dalyvauti vaikų renginiuose ir susirinkimuose mokykloje, tačiau to nedarė.

Teismo nuomone, byloje nėra pateikta pakankamai duomenų, kad būtų galima spręsti, jog išnyko visos priežastys, dėl kurių pareiškėjai buvo taikytas atskyrimas nuo jos vaikų, dėl ko pareiškėjos pareiškimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas..

Įvertinus išanalizuotų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad šiuo metu grąžinti vaikų jų biologinei motinai dar negalima, tačiau tai nereiškia, kad toks veiksmas visiškai negalimas ir ateityje. Tokiam veiksmui, teismo nuomone, reikalingas laikas, per kurį motina privalo imtis realių veiksmų, siekdama realaus savo vaikų susigrąžinimo. Skyriaus ir Centro specialistai privalo užtikrinti galimybę pasiekti to, kad pareiškėja kreiptųsi į psichologus, kurių pagalba šioje situacijoje aiškiai reikalinga ne tik vaikams, bet ir pačiai motinai.

Teismo nuomone, vaikų emocinis ryšys su globėjais yra tvirtas, saugus, teigiamas, vaikai prie globėjų yra prisirišę kaip prie tikrųjų tėvų, jiems svarbi globėjų nuomonė ir jų nustatytos taisyklės, o vaikų dabartiniai santykiai su mama, nors ir nėra visiškai nutrūkę, vaikai ją vertina dėl to, kad ji juos pagimdė, yra nepakankami, vaikai nurodė norintis su ja bendrauti ir matytis daugiau. Šiuo atveju privalu šiuo santykius vystyti, skiriant tam daugiau dėmesio iš abiejų pusių. Šioje stadijoje ypatingai svarbi Skyrių pagalba motinai ir globėjams. Vaikams būtina skirti daugiau laiko kokybiškesniems pasimatymams su motina, nes tiek kartų, kiek motina su vaikais susitinka šiuo metu, aiškiai per mažai, kad būtų sustiprintas motinos ir vaikų (ypač mažesniųjų) ryšys. Vaikų pasimatymai su motina kol kas laikytini tik formaliais. Vaikai turi įprasti, kad jiems galima su motina bendrauti tada, kai ir jie to nori, o ne tik tada, kai globėjai atlieka formalią pareigą nuveždami juos į pasimatymus su motina, kai ji to paprašo. Tokio amžiaus vaikai jau suvokia, kad globėjai emociškai priešinasi tokiai situacijai, ir šis veiksmas aiškiai persiduoda vaikams. Šiuo atveju Centras privalo suteikti globėjams pagalbą, siekiant jiems pašalinti šį emocinį trukdį. Tai, kad teismo posėdyje pareiškėja aiškiai rodė savo antipatiją globėjams, tai, kad ji jiems neskambina ir su jais nederina susitikimų, neklausinėja apie vaikų būklę, rodo, kad jai taip pat būtina psichologo pagalba. Tai patvirtina ir tas faktas, kad pareiškėja teismo posėdyje apkaltino visus (Skyriaus, Centro darbuotojus, globėjus, teismą) tuo, kad ji dėl šitos situacijos, kai darbo dieną, buvo atvykusi į Centrą pasimatyti su vaikais, gali netekti darbo. Tai rodo, kad pareiškėja jaučiasi nesaugiai, mano esanti skriaudžiama, dėl susiklosčiusios situacijos kaltina visus, bet nemato tame savo pačios kaltės. Teismas pripažįsta, kad pareiškėja pasirodė esanti labai kategoriška, aiškiai pripažįstanti tik savo teisybę ir nematanti reikalo atsižvelgti į kitų nuomonę, nors iki vaikų nuomonės išklausymo teigė, kad viskas priklausys nuo vaikų nuomonės, tačiau ją išklausius ir sužinojus, kad vaikai nori likti su globėjais, apsigalvojo ir ėmė teigti, kad ,,eis iki galo“. Kol ji nesiims realių veiksmų, pvz. nesikreips į psichologus pagalbos, nepradės domėtis savo vaikų sveikata (neišsiaiškins, kokiomis ligomis jie serga ir koks gydymas jiems būtinas), jų maitinimosi įpročiais, jų mokslais (neišsiaiškins, kokiose klasėse ir kokius dalykus bei pas kokius mokytojus jie mokosi, kokias užduotis jiems užduoda atlikti namuose, nepradės bendrauti su jų mokytojais ir pan.), vaikai negali būti grąžinami į emociškai šaltą ir atšiaurią aplinką. Staigus jų perkėlimas iš saugios ir jiems priimtinos aplinkos, kokia suteikta globėjų, teismo nuomone, būtų absoliučiai nepamatuotas ir juos traumuojantis veiksmas, kurio negali sankcionuoti teismas. Teismas neabejoja, kad šioje situacijoje vaikų grąžinimas motinai ir tarpasmeninių ryšių nutraukimas su globėjais vaikus paveiktų psichotraumuojančiai. Pažymėtina ir tai, jog prieš grąžinant vaikus motinai vaikų emocinis ryšys taip pat turi būti sukurtas ne tik su motina, bet ir kartu su ja gyvenančiu jos sugyventiniu, tuo labiau, kad gyvenamasis būstas, į kurį pareiškėja nori atsivežti savo vaikus gyventi, priklauso vien tik jam asmeninės nuosavybės teise. Šiuo gi atveju vaikai su juo matėsi tik vieną kartą ir beveik nebendravo, o, paklausti apie mamos draugą, kalbėjo apie jo sūnų P., kas rodo visiško motinos sugyventinio ryšio su vaikais nebuvimą.

Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas nepilnamečių vaikų gyvenimo aplinkybes, į tai, kad vaikai jau daugiau kaip 6 metai auga atskirti nuo motinos, o globėjų P. šeimoje gyvena daugiau kaip tris metus, į tai, jog tarp vaikų ir motinos nėra susiformavusio stipraus emocinio ryšio, nėra vaikų pakankamos pagarbos biologinei motinai, taip pat į teisme išsakytą vaikų nuomonę, kad jie nori gyventi su globėjais, laiko, kad, esant vaikų priešiškam nusiteikimui gyvenimo su motina atžvilgiu, pareiškėja nesugebės tinkamai įgyvendinti savo kaip motinos pareigų – formuoti tinkamą vaikų požiūrį į tam tikras gyvenimo vertybes, rūpintis tinkamu jų auklėjimu, jų mokymusi, o svarbiausia – sveikta, dėl ko laikytina, kad aplinkybės vaikų atskyrimui nuo motinos taikymui neišnyko. Teismas laiko, jog vaikų interesai, panaikinus vaikų atskyrimą nuo motinos ir grąžinus vaikus motinai, būtų iš esmės pažeisti. Todėl pareiškėjo pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

Atskirtam nuo vaikų tėvui išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, išlieka teisė bendrauti su vaikais. Toks teismo sprendimas yra reikalingas vaikų interesams užtikrinti ir nepažeis nepilnamečių vaikų teisės į šeimos ryšius, nes vaikų atskyrimas nuo motinos leidžia vaikams pilnaverčiai bendrauti su motina bei suteikia pagrindą vaikams likti gyventi įprastoje aplinkoje, kurioje vaikai jaučiasi saugūs, kartu su globėjais.

Teismo nuomone, vaikų ir motinos tarpasmeninių emocinių ryšių atkūrimui rekomenduojami reguliarūs nepriverstiniai susitikimai, tėvystės (globos) pareigų su globėjais dalijimasis, būtinas aktyvus dalyvavimas šiame procese (kad skatintų vaikus bendrauti su motina). Pasikeitus aplinkybėms, tai yra sustiprėjus vaikų ir motinos emociniam ryšiui, pareiškėja turi teisę dar kartą kreiptis į teismą dėl vaikų atskyrimo nuo motinos panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 263, 270, 279 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 408 ir 443 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškėjos pareiškimą atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.