- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-12-05
- Bylos Nr.
- 1A-638-574/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22678-2022-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jurgita Mačionytė, Audrius Cininas, Mindaugas Povilanskas
- Nuteistasis
- O. H., G. P.
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Civilinis ieškovas
- A. B., M. O., R. O.
- Advokatai
- Jolanta Teresė Litvinskienė, Anna Grinevič
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo:
O. H. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) numatytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, jam paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas.
G. P. pripažintas kaltu padaręs BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai) numatytas nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis jam paskirta subendrinta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 1 metų laisvės atėmimas, bausmę atliekant pataisos įstaigoje.
Civilinio ieškovo A. B. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš O. H. ir G. P. solidariai A. B. priteista 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.
Byla dalyje dėl civilinių ieškovų M. O. ir R. O. pareikšto 1500 Eur civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. O. H. ir G. P. nuteisti už tai, kad jie pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą: jie, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę ir turėdami vieningą tyčią įsibrovus į butą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. birželio 20 d. laikotarpiu nuo 8.50 val. iki 11.44 val., kartu atvyko prie buto (duomenys neskelbtini) (priklausančio A. B.), po ko O. H. naudodamas pasirinktą spynos durų raktą, sugadindamas 10 Eur vertės spyną bei apgadindamas durų staktą, atrakino buto duris ir jie pateko į butą, kur pasikėsino pagrobti buvusį ir nukentėjusiajam A. B. priklausantį turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes bute nerado jiems vertingų daiktų.
2. Taip pat, O. H. ir G. P. pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą: jie, veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę ir turėdami vieningą tyčią įsibrovus į butą pagrobti svetimą turtą, 2022 m. birželio 21 d. laikotarpiu nuo 12.00 val. iki 12.50 val., kartu atvyko prie buto (duomenys neskelbtini) (priklausančio V. V.), po ko O. H., parinkęs durų spynos raktą, atrakino duris ir taip jie pateko į butą, iš kurio paėmė bute buvusį nukentėjusiajai V. V. priklausantį turtą: vestuvinį žiedą – 300 Eur vertės; auksinį žiedą su geltonos spalvos akute – 250 Eur vertės; auksinę 5 rublių Nikolajaus II monetą – 400 Eur vertės; 7 vnt. 2 eurų Lietuvos progines monetas bei vieną 2 eurų estišką monetą – 20 Eur bendros vertės ir 5 Eur kupiūrą – bendros 975 Eur vertės, taip pat paėmė nukentėjusiajai R. O. priklausantį turtą: mėlynos spalvos moterišką piniginę – 10 Eur vertės; 5 eurų monetą, skirtą Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 25-mečiui – 20 Eur vertės, ir nukentėjusiesiems M. O. ir R. O. priklausančius grynuosius pinigus – 1050 Eur, t. y. bendrai nukentėjusiesiems M. O. ir R. O. priklausantį 1080 Eur vertės turtą, ir su šiais daiktais pasišalino iš buto, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes po nusikalstamos veikos padarymo buvo pastebėti ir 13.05 val. sulaikyti policijos pareigūnų.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir, dalyje dėl byloje pateikto nukentėjusiojo civilinio ieškinio, kurioje jis atmestas, priimti naują (pakeistą) sprendimą – nukentėjusiojo civilinį ieškinį visiškai patenkinti.
3.1. Nurodo, jog su skundžiamu nuosprendžiu dalyje, kurioje atmestas jo civilinis ieškinys, nesutinka. Mano, kad nuosprendis šioje dalyje yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas tinkamai neįvertinus visų susijusių aplinkybių ir bylą šioje dalyje iš esmės išsprendus neteisingai, netinkamai taikant materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai neatsižvelgiant į Lietuvos teismų praktiką, kt., todėl nuosprendis šioje dalyje turėtų būti panaikintas/ pakeistas, pilnai tenkinant jo pateiktą 3000 Eur civilinį ieškinį.
3.2. Skunde apeliantas cituoja nuosprendžio dalį, kurioje nurodyta, kad byloje visiškai įrodyta, jog kaltinamieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje (du epizodai), nurodomos faktinės aplinkybės ir teigia, jog nepaisant to, kas išdėstyta, nuosprendyje visiškai nepagrįstai pasisakyta, kad šie asmenys nusikalstamos veikos nepabaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. nes bute nerado jiems vertingų daiktų.
3.3. Nesutinka su teismo išvada, kad aplinkybėms dėl turtinės žalos pagrįsti jis nepateikė jokių įrodymų – dokumentų/nuotraukų, sąskaitų, patvirtinančių XVII amžiaus monetų kolekcijos turėjimą bei durų sugadinimo/keitimo faktus. Jo niekada ir nebuvo prašyta pateikti papildomų įrodymų/duomenų dėl jo, šiuo atveju, neabejotinai patirtos žalos, t. y. apgadintų durų, sugadintos spynos ir kt.
3.4. Nors pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pasisako apie tai, kad neva durys vis dar nėra sutvarkytos (nepateiktos jų tvarkymo sąskaitos ir/ar kt.), reiškia, jog jos ir nebuvo apgadintos, tačiau su tuo taip pat visiškai nesutinka. Jis tikėjosi duris sutvarkyti po to, kai jam bus atlyginta su tuo susijusi žala, siekiant išlaikyti status quo, jeigu, pvz., paaiškėtų, kad byloje yra reikalinga atlikti dėl apgadinimų ekspertizę ar pan., be to, nukentėjusysis pageidavo ir pageidauja, kad tai būtų sutvarkyta pačių kaltinamųjų, o ne nukentėjusiojo asmeninėmis lėšomis, ir apie tai aiškiai pasisakė, tačiau, kaip matyti iš nuosprendžio, tai pirmosios instancijos teismo nebuvo tinkamai įvertinta, skundžiamoje dalyje priimant neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį.
3.5. Nukentėjusiojo nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje pažeidė BPK 20 straipsnio ir kitas nuostatas, netinkamai įvertino bylos įrodymus, savo išvadas nuosprendyje iš esmės grindžia vien tik kaltinamųjų asmenų duotais paaiškinimais bei prielaidomis, teismo išvados yra prieštaringos. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, nepareikalavo iš nukentėjusiojo jas patvirtinančių įrodymų, ką turėjo padaryti, ko pasėkoje byloje tinkamai nenustatė visų reikšmingų aplinkybių ir bylos tinkamai ir išsamiai neišnagrinėjo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.
Šalies argumentai
5. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. B. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras, nuteistieji ir jų gynėjai prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nukentėjusiojo A. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dalyje dėl neteisingai nustatytų faktinių bylos aplinkybių bei jam padarytos turtinės žalos atlyginimo.
7. BPK 109 straipsnis numato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinę ar neturtinę žalą, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Civilinio ieškinio išsprendimą reglamentuojančio BPK 115 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 307 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nurodyta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas teismo sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo (1 punktas). Sisteminė šių normų analizė suponuoja išvadą, kad civilinį ieškinį baudžiamajame procese gali pareikšti dėl nusikalstamos veikos žalą (turtinę ir (ar) neturtinę) patyręs asmuo, ieškinys reiškiamas šią žalą nusikalstamais veiksmais padariusiam arba už jo veikas materialiai atsakingam asmeniui, o teismas, pripažinęs asmenį kaltu ir nustatęs, kad pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, jo atlyginimą priteisia iš kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažinto asmens.
8. Taigi civilinio ieškinio patenkinimą įstatymas sieja su apkaltinamojo nuosprendžio priėmimu ir juo nustatytomis faktinėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nuteistieji pasikėsino pagrobti svetimą turtą įsibrovę į patalpą. Teismas nenustatė, jog iš nukentėjusiojo buto buvo pagrobtas koks nors turtas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatyta, jog iš nukentėjusiojo buto nuteistieji būtų pagrobę senovines monetas. Pirmosios instancijos teismas pakankamai motyvavo šias išvadas nuosprendyje. Šioje dalyje pažymėtina, kad nuteistiesiems nebuvo pareikštas kaltinimas dėl monetų vagystės. Tokių aplinkybių nenustatė ir pirmosios instancijos teismas, nekeitė nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių. Tam pagrindo nėra ir bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
9. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nenurodė kad iš buto buvo pagrobta senovinių monetų kolekcija. Protokole-pareiškime A. B. nurodė, kad laikotarpiu nuo 2022 m. birželio 17 d. apie 12.00 val. iki 2022 m. birželio 22 d. apie 20.30 val. bute (duomenys neskelbtini), sugadinus, išlaužus medinių durų spyną, kurios vertė 10 Eur, buvo patekta į buto vidų ir pasikėsinta pavogti jame esantį turtą, tačiau išvarčius bute esančius daiktus iš buto niekas nebuvo pavogta. Jam padaryta 10 eurų turtinė žala (1 t., b. l. 1-3). Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 22 d. nukentėjusysis A. B. parodė, kad 2022 m. birželio 22 d. apie 20.30 val. sugrįžo į namus. Įkišus raktą į durų spyną ir sukant raktą spynos užraktas nejudėjo, o palenkus durų rankeną, durys atsidarė. Užėjęs į butą pastebėjo kambaryje išmėtytus daiktus. Apžiūrėjęs įėjimo durų spyną, pastebėjo, kad spyna, kurios vertė 10 Eur, yra sugadinta, sulaužyta, jam padaryta 10 Eur turtinė žala. Apžiūrėjęs butą ir išmėtytus daiktus, pastebėjo, kad nieko nėra paimta. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 72-74). 2022 m. rugpjūčio 18 d. bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį dėl 3000 Eur turtinės ir neturtinės žalos to, kad nusikaltimo metu buvo sulaužytos buto durys, baldai ir pavogta numizmatinė kolekcija (t. 4, b. l. 53).
10. Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis paaiškino, kad buvo sulaužytos durys ir pavogtos stalčiuje gulėjusios XVII amžiaus monetos, kurios šiuo metu neįkainotos. Dėl nusikaltimo patyrė 2500 Eur turtinę ir 500 Eur neturtinę žalą. Apylinkės teismas, atmesdamas ieškinį dėl 2500 Eur turtinės žalos atlyginimo nurodė, jog nurodytoms aplinkybėms dėl turtinės žalos pagrįsti A. B. nepateikė jokių įrodymų (dokumentų/nuotraukų ir pan.). Teismas tokias išvadas motyvavo tuo, jog iš karto po pranešimo apie įsibrovimą į butą 2022 m. birželio 22 d. apie 20.27 val., policijos pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kuri buvo apžiūrėta laikotarpyje nuo 2022 m. birželio 22 d. 22.45 val. iki 2022 m. birželio 23 d. 00.03 val. Apžiūros protokole konstatuota, kad buvo sugadinta durų spyna ir pažeista medinė durų stakta (1 t., b. l. 54, 60). A. B. savo 2022 m. birželio 22 d. protokole – pareiškime (surašytas laikotarpiu nuo 22.39 val. iki 22.51 val.) nurodė, kad bute niekas nepavogta, tik išlaužus medinių durų spyną jam padaryta 10 Eur turtinė žala (1 t., b. l.). 2022 m. birželio 22 d. (laikotarpiu nuo 22.57 val. iki 23.26 val.) atlikus nukentėjusiojo A. B. apklausą, jis nurodė, kad apžiūrėjęs butą ir išvartytus daiktus, pastebėjo, kad nieko nėra paimta, tiesiog sugadinta įėjimo durų spyna, kurios vertė 10 Eur (1 t., b. l. 72-74). Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teismo posėdyje A. B. nepateikė jokių XVII amžiaus monetų turėjimo įrodymų (dokumentų, nuotraukų ar pan.), neįvardino nei jų skaičiaus, nei įsigijimo aplinkybių, nei vertės. Tiek surašydamas pareiškimą, tiek duodamas parodymus A. B. teigė, kad jokie daiktai nebuvo pavogti, apžiūrėti daiktus iki policijos pareigūnų atvykimo A. B. turėjo daugiau nei dvi valandas laiko, ir, turėdamas kaip teigia neįkainuojamą vertybę, iš karto nepažiūrėjo tos vietos, kur tokia vertybė buvo laikoma, o pastebėjęs jos dingimą į policiją nesikreipė. Ši versija dėl numizmatinės kolekcijos pagrobimo atsirado tik 2022 m. rugpjūčio 18 d. (prieš teismo posėdį), t. y. praėjus beveik 2 mėnesiams po įsibrovimo į butą. Taip pat A. B. nurodo, kad buvo sulaužytos durys, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad buvo sugadinta spyna ir įsilaužta medinė durų staktos dalis. A. B. nepateikė jokių duomenų (sąskaitos), patvirtinančių, kad po įsilaužimo keitė buto duris/buto durų staktą.
11. Apeliacinės instancijos teisme, siekiant nustatyti ar iš nukentėjusiojo buto galėjo būti pagrobta monetų kolekcija, taip pat, ar nukentėjusiajam buvo padaryta žala ir kokio dydžio, byloje buvo atliktas papildomas įrodymų tyrimas – apklaustas nukentėjusysis, nuteistieji bei ištirti nukentėjusiojo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi duomenys – buto durų fotonuotraukos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. B. parodė, kad padaryta turtinė žala dėl durų staktos sugadinimo – reikalinga pilnai keisti duris. Kiek šiuo metu kainuoja durys rinkos kainomis, nežino. Kada nuteistieji su juo atsiskaitys, neaišku. Prašo tenkinti 3000 Eur ieškinį. 500 Eur neturtinei žalai atlyginti teismas priteisė. Prašo priteisti likusius 2500 Eur. Bute, į kurį įsilaužė nuteistieji, buvo jo protėvių monetų kolekcija. Jų vertės tiksliai nežino, kiekvienos vertė skirtinga. Durų kainos skirtingos. Nupirkus duris, dar kainuoja darbas. Prašo 2500 Eur durų atstatymui, taip pat, sulaužytų baldų remontui. Durų keitimas kainuos 1500 Eur, jas reikia keisti. Už monetas prašo priteisti 1000 Eur. Jo namuose buvo apie 15 monetų nuo 17 amžiaus. Monetos buvo laikomos stalčiuje, didžiajame kambaryje sekcijoje. Sekcijoje buvo baras ir bare nedidelis stalčius. Iš karto po vagystės, kai tyrėjai apžiūrinėjo butą, nepastebėjo, kad dingo monetos. Monetos buvo sekcijoje, kurios fotonuotrauka yra 1 tome, bylos lapas 65. Kai tyrėjai leido pažiūrėti, iškart nepamatė, jog nėra monetų. Pastebėjęs, kad dingo monetos, į tyrėją nesikreipė, nes gavo laišką, kad tyrimas sustabdytas, taip pat telefonu pranešė, kad nėra jokių pirštų antspaudų, dirbo su pirštinėmis, byla bus nutraukta, todėl galvojo, kad asmenys, įsilaužę į jo butą, nebus surasti. Monetų fotonuotraukų neturi. Su nuteistaisiais nederino dėl žalos atlyginimo. Teisėjas paklausė kiek patyrė materialinės žalos ir moralinės žalos. Jis atsakė, kad moralinė žala – 500 Eur ir 2500 Eur materialinė žala. Nuteistieji pasakė, kad pripažįsta neturtinę žalą, o dėl turtinės žalos atlyginimo nesutinka. Sulaužytų durų vertę – 1500 Eur grindžia šalyje galiojančiomis kainomis. Dokumentų, patvirtinančių, kad durys tiek kainuoja, neturi.
13. Taigi nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde teigia, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino aplinkybių dėl jo patirtos žalos, nepaprašė pateikti papildomų duomenų apie patirtą žalą, tačiau, išsamių ieškiniui pagrįsti aplinkybių nukentėjusysis nenurodė ir apeliacinės instancijos teismui, taip pat nepateikė reikalavimus pagrindžiančių duomenų, išskyrus 2022 m. rugpjūčio 24 d. darytas durų fotonuotraukas, iš kurių nėra galimybės nustatyti, jog fotonuotraukose matomi sugadinimai padaryti nusikaltimo dieną, t. y. 2022 m. birželio 20 d.
14. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusysis nurodė, jog durų nei keitė, nei jas remontavo, jokių dokumentų (sąmatos ar kt.), patvirtinančių patirtos turtinės žalos dydį, neturi, durų sugadinimus vertina 1500 Eur. Tačiau, paties nukentėjusiojo viso proceso metu nurodomos aplinkybės apie durų sugadinimą, leidžia abejoti durų keitimo būtinumu, juo labiau, kad byloje nėra jokių minėtą aplinkybę patvirtinančių duomenų (žalos vertinimo, sąmatos ar kt.). Teismo posėdžio metu apeliacinės instancijos teismui pateiktos durų fotonuotraukos, darytos 2022 m. rugpjūčio 24 d. Atsižvelgiant į tai, kad byloje neįrodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepataisomai sugadintos nukentėjusiojo buto durys, dėl ko jas būtų reikalinga keisti ir jam dėl to padaryta 1500 Eur žala. Civilinis ieškovas nepateikė žalos dėl sugadintų durų pagrindžiančių duomenų, taigi neįrodė savo reikalavimo ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino civilinio ieškinio šioje dalyje. Tokie duomenys nepateikti ir apeliacinės instancijos teismui.
15. Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas. t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala, kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos minėtos aplinkybės, todėl, jei bent į vieną iš nurodytų klausimų atsakoma neigiamai, civilinis ieškinys turi būti atmestas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-628/2013 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje nėra nustatytų tokių aplinkybių, kadangi nukentėjusysis neįrodė patirtos žalos. Turtinės žalos kriterijus konkrečiau nemotyvuotas, nepagrįstas faktiniais bylos duomenimis. Savo teiginius nukentėjusysis grindžia tik žodiniais paaiškinimais, tačiau nepateikia jokių tiesioginių ar netiesioginių įrodymų.
16. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų, apeliacinės instancijos teisme taip pat negalėjo nurodyti detalesnio monetų kolekcijos apibūdinimo, nurodydamas, kad jų buvo apie 15, jos surinktos nuo 17 amžiaus ir jas vertina 1000 Eur, tačiau šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, jog monetų kolekcija bute buvo ir nuteistieji ją pagrobė. Taigi, byloje nei ją nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinėje instancijoje, nenustatytos faktinės aplinkybės, jog nuteistieji pagrobė iš nukentėjusiojo buto monetų kolekciją.
17. Teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nuteistasis O. H. parodė, kad dėl 1500 Eur už duris atlyginimo nesutinka. Su 500 Eur suma sutiko pirmosios instancijos teisme, ši suma buvo bendra ir turtinei, ir neturtinei žalai atlyginti. Nuteistasis G. P. parodė, kad nesutinka mokėti už duris 1500 Eur. Sutinka atlyginti žalą, kurią priteisė apylinkės teismas.
18. Nors nuteistieji teigia, jog sutiko atlyginti 500 Eur sumą, kuri yra bendra turtinei ir neturtinei žalai atlyginti ir ši suma taip priteista, tačiau iš teisiamojo posėdžio metu užfiksuotų parodymų šios aplinkybės nėra pagrindo konstatuoti. Teismas sprendimą priteisti 500 Eur neturtinei žalai atlyginti motyvavo tuo, jog dėl nuteistųjų veiksmų, nukentėjusysis A. B. patyrė stresą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, dėl nesaugumo bute todėl atsirado pasekmės fizinei ir dvasinei sveikatai. Dėl jokios dalies turtinės žalos priteisimo teismas nepasisakė. Visgi, apylinkės teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, nustatė didesnę sumą, nei paprastai nustatomos bylose, kuriose bylos faktinės aplinkybės yra panašios į aplinkybes nagrinėjamoje byloje, tačiau nurodė, jog nukentėjusiajam buvo padaryta tik neturtinė žala ir nustatė jos dydį – 500 Eur, nepasisakydamas dėl turtinės žalos, dėl kurios pats teismas, aprašydamas teismo nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, sprendė, jog padaryta 10 Eur žala dėl spynos sugadinimo.
19. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies ir iš nuteistųjų nukentėjusiojo naudai solidariai priteistina 10 Eur turtinei žalai atlyginti.
20. Baigiamųjų kalbų metu G. P. gynėja advokatė J. T. Litvinskienė iškėlė klausimą ar nukentėjusiojo apeliacinis skundas nebuvo paduotas praleidus įstatymo nustatytą terminą jam paduoti. Patikrinus minėtą aplinkybę, teisėjų kolegija nustatė, jog terminas apeliaciniam skundui paduoti nėra praleistas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, jis paskelbtas 2022 m. rugsėjo 6 d. Kaip matyti iš siuntos sekimo duomenų, siunta su apeliaciniu skundu Vilniaus apylinkės teismui išsiųsta 2022 m. rugsėjo 26 d., t .y. nepraleidus įstatymu nustatyto termino.
Dėl proceso išlaidų
21. Vilniaus apygardos teismui Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. spalio 19 d., lapkričio 7 d., lapkričio 10 d. bei lapkričio 14 d. pateikė pažymas dėl 735 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų baudžiamojoje byloje.
22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šioje byloje nuteistiesiems gynėjai buvo paskirtas BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y., siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistųjų valios, be to, nuteistieji bylos nagrinėjimo metu, taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu buvo suimti, todėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Nukentėjusiojo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį dalyje dėl turtinės žalos pakeisti.
Nukentėjusiojo A. B. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti iš nuteistųjų G. P. ir O. H. solidariai 10 Eur nukentėjusiojo A. B. naudai turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinio netenkinti.