Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2014-11-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2148-932/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-11-03
Bylos Nr.
1-2148-932/2014
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00044-2014-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Kaltinamasis
J. R.
Nukentėjusysis
I. R.
Advokatai
Zita Malova, Zbignevas Jankovskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2148-932/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00044-2014-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.2.25.4.1; 2.1.15.1.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė - Raizgienė,sekretoriaujant Zitai Tupčiauskienei,dalyvaujant prokurorui Sigitui Jankauskui,kaltinamajam J. R.,kaltinamojo gynėjui advokatui Zbignev Jankovski,nukentėjusiajai I. R.,nukentėjusiosios atstovei advokatei Zitai Malovai,

viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) inžinieriumi-montuotoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2014 m. sausio 8 d., apie 16.50 val., Vilniuje, vairuojamu jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „AUDI A6“ (valst. Nr. GTT 431), Buivydiškių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusės, skirtos važiuoti nuo Ozo gatvės pusės link Laisvės prospekto, pirmąja eismo juosta įvažiavęs į nereguliuojamą Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžą, pažeidė Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, numatančius, kad, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą įėjusį pėsčiąjį, ir 38 punkto reikalavimus, numatančius, kad, jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, jog perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, t. y. vairuojamu automobiliu išvažiuodamas iš Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžos ir priartėjęs prie už važiuojamųjų dalių sankirtos esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią sustojo tos pačios krypties antrąja eismo juosta važiavęs automobilis, jis nesulėtino vairuojamo automobilio greičio ir jo nesustabdė, siekdamas įsitikinti, jog perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti, dėl ko, tęsdamas važiavimą, partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja į kitą Buivydiškių gatvės pusę ėjusią pėsčiąją I. R., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais J. R. padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.

Kadangi J. R., kuris yra kaltinamas neatsargaus nesunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltu ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras, ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Apklausiamas teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. R. parodė pilnai pripažįstantis savo kaltę. Kaltinamojo teigimu, jis 2014-01-08, apie 17 val., savo automobiliu „Audi A4“ (valst. Nr. GTT 431) iš darbo važiavo namo, Buivydiškių gatve link Laisvės pr., pirma eismo juosta, maždaug 50 km/h greičiu. Buvo tamsu, matomumas prastas, šlapdriba, kelio danga šlapia. Artėdamas link nereguliuojamos Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžos, ties viena pėsčiųjų perėja automobilį pristabdė, pravažiavo sankryžą, o prie kitos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesustojo, nes matė, kad pėstieji jau buvo praėję. Nepastebėjo, kad tuo metu tos pačios krypties antroje eismo juostoje būtų važiavęs kitas automobilis. Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją, staiga priešais automobilį išvydo pėsčiąją, kuri judėjo iš kairės pusės į dešinę (žiūrint jo važiavimo kryptimi). Iki tol jos nematė (matė žmogų su šuniuku, nukentėjusiosios draugę, tačiau pačios nukentėjusiosios nematė). Pėsčiąją kliudė priekine automobilio kairės pusės dalimi, ji nukrito ant variklio dangčio, o po to ant važiuojamosios dalies. Bandė stabdyti, tačiau viskas įvyko labai greitai. Pripažįsta, kad nukentėjusiąją partrenkė pėsčiųjų perėjoje, kuri buvo pažymėta ženklais. Tiksliai negali pasakyti, kokiu atstumu sustojo, gal už kokių 15 m. Išlipęs iš automobilio, pribėgo prie nukentėjusios merginos, bandė raminti, padėti, klausė, kaip jaučiasi, ką skauda. Paprašė, kad jos draugė iškviestų greitąją pagalbą. Kitą dieną aplankė ją ligoninėje, bendravo, atsiprašė jos, klausė, kaip galėtų padėti, tačiau mergina sakė, kad jai pagelbės brolis. Po operacijos buvo kalba dėl materialinės pagalbos, tačiau jam konkretus dydis nebuvo įvardintas, o vėliau pasakė didelę sumą. Pilnai pripažįsta savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, išgyvena dėl įvykio, nepastebėjo pėsčiosios. Supranta, kad savo veiksmais sukėlė eismo įvykį, sužalojo pėsčiąją, neginčija, kad jai turi būti atlyginta padaryta žala (ją padengė jo automobilio draudimas). Neturi galimybės sumokėti nukentėjusiosios prašomo dydžio neturtinę žalą. Augina du vaikus, pajamos nėra didelės, galėtų iš santaupų skirti 5-6 tūkst. civilinio ieškinio atlyginimui (jo automobilio draudimas yra kompensavęs nukentėjusiajai turtinę ir neturtinę žalą) (t. 2, b. l. 36-37).

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis J. R. parodė 2014-01-08, apie 16.50 val., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. GTT 431), apie 50 km/h važiavęs Buivydiškių gatvės pirma eismo juosta nuo Ozo gatvės pusės link Laisvės prospekto. Tuo metu jau buvo sutemę, gatvės važiuojamoji dalis buvo apšviesta, kritulių nebuvo, tačiau buvo rūkas, asfaltuota kelio danga buvo šlapia. Važiuodamas minėta kryptimi, priartėjo prie nereguliuojamos Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžos. Jis vairuojamu automobiliu įvažiavo į sankryžą ir kirto ją judėdamas tiesiai, t. y. tęsė važiavimą Buivydiškių gatve. Nepastebėjo, kad tuo metu tos pačios krypties antroje eismo juostoje būtų važiavęs kitas automobilis. Kai vairuojamo automobilio priekine dalimi įvažiavo į sankryžoje buvusią pėsčiųjų perėją, pamatė važiuojamąja dalimi dvi viena paskui kitą bėgančias pėsčiąsias. Žiūrint jo važiavimo kryptimi, jos judėjo iš kairės pusės į dešinę. Jam pasirodė, kad pėsčiosios bėgo įstrižai važiuojamai daliai nuo pėsčiųjų perėjos, tačiau jei pėsčiosios ir liudytojai nurodo, kad buvo judama pėsčiųjų perėja, jis tokios galimybės neatmeta, galėjo būti ir taip. Kai pamatė pėsčiąsias, tarp jų ir automobilio priekinės dalies buvo tik kelių metrų atstumas. Nors jis iškart pradėjo stabdyti automobilį, tačiau vis tiek priekiniu kairiuoju kampu kliudė vieną iš pėsčiųjų. Pėsčioji užvirto ant automobilio variklio dangčio, atsitrenkė į priekinį stiklą ir po to buvo nublokšta ant važiuojamos dalies. Išlipęs iš sustabdyto automobilio, priėjo prie partrenktos merginos ir bandė ją raminti. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai, kurie sužalotą pėsčiąją išvežė į ligoninę. Savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo pripažįsta pilnai, kadangi nesustabdė vairuojamo automobilio prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir partrenkė per vėlai pastebėtą pėsčiąją. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Pėsčiąją lankė ligoninėje, su ja ir jos broliu nuolat bendrauja (t. 1, b. l. 43-44).

Į teismo posėdžio metu užduotus klausimus dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji I. R. parodė dėl nusikalstamos veikos patyrusi didelę neturtinę žalą. Po šio įvykio pasikeitė jos visas gyvenimas. Jai du mėnesius teko pragulėti lovoje, visąlaik gulimoje padėtyje. Kažkaip sugebėjo pabaigti bakalauro studijas, tačiau negalėjo toliau tęsti studijų ir įstoti į magistrantūrą, ką galės daryti ne anksčiau kaip kitais, tačiau po tiek laiko nukentės jos žinios, prasitęs studijų laikas. Taip pat nukentėjo bendravimas su draugais, nebegali dirbti mėgstamo darbo. Teko iškęsti operaciją, skausmą, iki šiol negali vaikščioti, ilgai sėdėti (dėl blauzdikaulio atšakos lūžio kyla skausmas), kojoje liko randas, kuris yra didelis ir matomas. Šiai dienai neaišku, kada galės normaliai vaikščioti. Po kelių mėnesių bus sprendžiamas klausimas, ar teks atlikti dar vieną operaciją. Pačiu palankiausiu atveju jos lauks reabilitacija. Dėl dubens kaulų lūžių neaišku, ar galės pati gimdyti (t. 2, b. l. 39-40).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. R. parodė, kad 2014-01-08, apie 16.50 val., Vilniuje, kartu su drauge G. S. Buivydiškių gatvės dešiniuoju šaligatviu, žiūrint nuo Laisvės prospekto pusės, priėjo nereguliuojamą Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžą, kurioje esančia pėsčiųjų perėja ketino pereiti Buivydiškių gatvės važiuojamąją dalį. Jos, o taip pat vyresnio amžiaus vyras, kuris vedėsi šunį, perėja praėjo Buivydiškių gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Laisvės prospekto pusės. Praėjusios skiriamąją juostą, jos priėjo priešingos krypties eismo pusės važiuojamąją dalį ir sustojo. Kai jiems iš dešinės pusės Buivydiškių gatvės antra eismo juosta važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, jos, įsitikinusios, kad kirsti kelią bus saugu, o taip pat ir minėtas vyras, įžengė į važiuojamąją dalį. Normaliu tempu toliau ėjo perėja į kitą Buivydiškių gatvės pusę. Draugė ėjo jai iš dešinės pusės. Minėtas vyras, kaip jai pasirodė, ėjo kiek atsilikęs nuo jų. Sėkmingai praėjusios eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, antrąją eismo juostą, kurioje prieš perėją stovėjo automobilis, abi įžengė į pirmąją eismo juostą. Praėjus 1-2 žingsnius, ji prie pat savo dešiniojo šono pamatė automobilio žibintų šviesas ir „Audi“ markės automobilio ženkliuką, po ko pajuto smūgį į dešinę koją. Partrenkimo detalių nurodyti negali. Kai atsigavo, jau gulėjo ant važiuojamosios dalies. Draugė ir vyras, kuris, kaip suprato, buvo ją partrenkusio automobilio vairuotojas, domėjosi jos sveikata. Apie eismo įvykį buvo pranešta policijai ir greitajai medicinos pagalbai, kurios darbuotojai ją vėliau išvežė į ligoninę. Kartu su ja į ligoninę važiavo ir ją lydėjusi draugė (t. 1, b. l. 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. S. parodė 2014-01-08, apie 16.50 val., Vilniuje, kartu su drauge I. R. Buivydiškių gatvės dešiniuoju šaligatviu, žiūrint nuo Laisvės prospekto pusės, priėjusios nereguliuojamą Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžą, kurioje esančia pėsčiųjų perėja ketino pereiti Buivydiškių gatvės važiuojamąją dalį. Jos, o taip pat vyresnio amžiaus vyras, kuris vedėsi šunį, perėja praėjo Buivydiškių gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Laisvės prospekto pusės. Praėjusios skiriamąją juostą, jos priėjo priešingos krypties eismo pusės važiuojamąją dalį ir sustojo. Kai jiems iš dešinės pusės Buivydiškių gatvės antra eismo juosta važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, jos, taip pat minėtas vyras, įžengė į važiuojamąją dalį ir normaliu tempu pėsčiųjų perėja toliau ėjo į kitą Buivydiškių gatvės pusę. Ji ėjo arčiau sustojusio automobilio, o draugė - iš dešinės pusės (vyras, atrodo, ėjo kiek atsilikęs nuo jų). Praėjusios eismo pusės, skirtos važiuoti Laisvės prospekto kryptimi, antrąją eismo juostą, kurioje prieš perėją stovėjo automobilis, artėjo link pirmos eismo juostos. Ji kiek sulėtino judėjimo tempą, o gal žiūrėdama į dešinę pusę ir kiek stabtelėjo, nes norėjo įsitikinti, kad iš dešinės pusės pirma eismo juosta važiavęs automobilis sustos prieš perėją jų praleisti. Tuo tarpu I. R. nesustodama įžengė į pirmąją eismo juostą. Iškart po to ji pamatė, kaip iš dešinės pusės pirma eismo juosta važiavęs automobilis priekine dalimi partrenkė I. R.. Pastaroji užvirto ant ją partrenkusio dar judančio automobilio variklio dangčio, o po to nukrito ant važiuojamosios dalies. Automobilis pradėjo stabdyti tik po I. R. partrenkimo ir sustojo pakankamai toli už perėjos ribų. Stabdomo automobilio ratai neslydo. Ją ištiko šokas, ji išsigando ir pasimetė. Nubėgo prie I. R., kuri gulėjo priešais ją partrenkusio automobilio priekinę dalį. Iš automobilio išlipęs vairuotojas pradėjo ant jų šaukti, kad jos netinkamai vaikšto per gatvę. Atsakydama vairuotojui, ji nurodė, kad jos ėjo perėja. Po to vairuotojas nurimo ir pradėjo domėtis I. R. savijauta. Apie įvykį buvo pranešta policijai, iškviesti greitosios pagalbos darbuotojai. Ji surinko už sustojusio automobilio galinės dalies po visą važiuojamąją dalį išsimėčiusius I. R. daiktus. Taip pat buvo surasti I. R. partrenkimo metu nuo jos kojų nukritę batai. Kartu su jomis kelią kirtęs vyras, kuris vedėsi šunį, nuėjo, tačiau prieš tai paliko savo telefono numerį, kurį ji vėliau pateikė į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams. Policijos pareigūnams taip pat paliko savo asmens duomenis ir kartu su I. R. greitosios pagalbos automobiliu išvyko į ligoninę (t. 1, b. l. 32-34).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas R. J. parodė, kad 2014-01-08, apie 16.50 val., Vilniuje, Buivydiškių gatvės dešiniuoju šaligatviu, žiūrint nuo Laisvės prospekto pusės, pasiekė Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžoje esančią nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuria ketino pereiti į kitą Buivydiškių gatvės pusę. Toje pačioje vietoje kelią norėjo pereiti ir dvi merginos. Jie perėja praėjo Buivydiškių gatvės eismo pusę, skirtą važiuoti nuo Laisvės prospekto pusės, po to – skiriamąją juostą ir pasiekė priešingos krypties eismo pusę. Tiek jis, tiek ir greta buvusios merginos sustojo. Kai jiems iš dešinės pusės antra juosta važiavęs automobilis sustojo prieš perėją, jie trise įžengė į važiuojamąją dalį ir normaliu tempu perėja toliau ėjo į kitą gatvės pusę. Artėdamas prie minėtos eismo pusės pirmos eismo juostos, jis pažiūrėjo į dešinę pusę ir pamatė šia juosta iš dešinės pusės artėjantį automobilį. Suabejojęs, ar vairuotojas juos mato ir sustos prieš perėją, jis stabtelėjo ties antrąją ir pirmąją eismo juostas skiriančia linija. Tuo tarpu greta ėjusios merginos ėjo toliau. Staiga išgirdo trenksmo garsą. Pamatė, kad viena iš merginų verčiasi per automobilio priekinę dalį. Negirdėjo, kad tuo metu merginą partrenkęs automobilis būtų stabdomas. Pėsčiąją partrenkęs automobilis sustojo pakankamai toli už perėjos ribų. Partrenkta pėsčioji gulėjo ant važiuojamosios dalies, priešais ją partrenkusio automobilio priekinę dalį. Iškart telefonu apie įvykį pranešė bendrajam pagalbos centrui. Domėjosi partrenktos merginos sveikata, įsitikino, kad ji gyva. Merginą partrenkusio automobilio vairuotojas įvykio vietoje pastatė avarinį ženklą. Įvykio vietoje sustojo dar ir kitas automobilis. Kadangi buvo su šunimi ir įvykio vietoje ilgai pasilikti negalėjo, jis sužalotos merginos draugei paliko savo telefono numerį ir iš įvykio vietos išėjo. Jam beišeinant, į įvykio vietą jau buvo atvykę greitosios pagalbos darbuotojai (t. 1, b. l. 35-36).

Teismo posėdyje apklausta liudytoja N. R. parodė esanti kaltinamojo žmona, santuokoje su pastaruoju gyvena 15 metų, kartu augina du vaikus (vieną mažametį, kitą nepilnametį). Šeima draugiška, su vyru santykiai geri. Ji pati yra pedagogė, jau 15 metų dirba mokykloje (gimnazijoje moko anglų kalbą), yra vertinama kaip kvalifikuota specialistė, jai patikėta auklėjamoji klasė, vadovai ja pasitiki, nuolat kelia kvalifikaciją. Būdama pedagogė, turi psichologinių žinių, geba argumentuotai išdėstyti savo nuomonę, į kurią vyras visada atsižvelgia, įsiklauso, sprendimus priima pasitaręs su ja. Anksčiau niekada nebuvo nei teista, nei bausta administracine tvarka. Mano, kad turi autoritetą vyro akyse. Po įvykio sutuoktinis labai išgyveno, nemiegojo, iki šiol jaučia kaltę, bandė bendrauti su nukentėjusiąja, važiavo pas ją į ligoninę, bendravo telefonu. Toks atsitikimas jam, kaip vairuotojui, įvyko pirmą kartą. Mano, kad jis ir toliau gali vairuoti, tai įvyko dėl neatsargumo, vyras per 20 metų niekuomet nėra vairavęs, būdamas neblaivus, nuolat aiškina vaikams, koks elgesys turi būti kelyje. Prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai laiduojant (t. 2, b. l. 38-39).

Žemesnės instancijos teismas

Eismo įvykio vietos ir transporto priemonės apžiūrų metu buvo nustatyta, kad 2014-01-08 eismo įvykis kilo Vilniuje, nereguliuojamoje Buivydiškių – Dūkštų gatvių sankryžoje, Buivydiškių g. važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Laisvės pr. kryptimi, esančioje apie 4 m pločio kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje pėsčiųjų perėjoje, kuri yra apie 7 m atstumu už gatvės važiuojamosios dalies sankirtos su Dūkštų g. važiuojamosios dalies krašto išvestine sankryžoje (žiūrint Laisvės pr. kryptimi). Minėtos krypties eismo pusę sudaro dvi eismo juostos (3,7 m pločio pirma eismo juosta ir 4 m pločio antra eismo juosta). Ties perėja minėtą gatvės eismo pusę nuo priešingos krypties eismo pusės skiria apie 9 m pločio skiriamoji juosta. Kelio važiuojamoji dalis ties sankryža apšviesta dirbtiniu apšvietimu. Asfaltuota kelio važiuojamoji dalis apžiūros metu buvo šlapia (t. 1, b. l. 5-6, 7-11).

Eismo įvykio metu J. R. vairuotas automobilis „Audi A6 Avant“ (valst. Nr. GTT 431) (savininkas – J. R., gim. 1973 m; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas bendrovėje „Seesam Insurance AS Lietuvos filialas“, liudijimo Nr. LT/AKA 0399987; techninė apžiūra atlikta), po įvykio stovėjo Buivydiškių gatvės važiuojamosios dalies eismo pusėje, skirtoje važiuoti Laisvės pr. kryptimi, kelio ilgio atžvilgiu – apie 22 m atstumu už pėsčiųjų perėjos ribų (žiūrint Laisvės pr. kryptimi), kelio pločio atžvilgiu – pirmoje eismo juostoje, arčiau linijos ją skiriančios nuo antrosios eismo juostos. Automobilis buvo apgadintas, t. y. apgadintas priekinis bamperis ir radiatoriaus grotelės, įlenktas variklio dangtis, išdaužtas priekinis stiklas (ties jo vidurine dalimi) (t. 1, b. l. 12-13, 14, 16-17, 18, 19).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 270/14(01) ir Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 38, nustatyta, kad eismo įvykio metu J. R. buvo blaivus (jo kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b. l. 38, 39).

Valstybinės TMT prie LR Teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 281/14(01) konstatuota, kad eismo įvykio metu I. R. buvo blaivi (jos kraujyje etilo alkoholio nerasta) (t. 1, b. l. 21).

Teismo medicinos specialisto išvadoje nustatyta, kad eismo įvykio metu I. R. patyrė minkštųjų audinių patinimą dešinėje blauzdoje su dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžimais, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžį ir muštinę žaizdą galvoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu ir yra kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 25-26).

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus, teismas pažymi, kad byloje neabejotinai nustatytas tiek paties eismo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai I. R. padaryti kūno sužalojimai, teismo medicinos specialisto įvertinti nesunkiu sveikatos sutrikdymu, faktas, tiek ir tai, kad šiuos sužalojimus 2014 m. sausio 08 d., apie 16 val. 50 min., Vilniuje, už Buivydiškių-Dūkštų gatvių sankryžos, sukėlė kaltinamojo J. R. vairuojamas ir jam nuosavybės teise priklausantis automobilis „Audi A6 Avant” (valst. Nr. GTT 431). Esminė aplinkybė, lemianti išvadą dėl kaltinamojo J. R. kaltumo yra ta, kad pastarasis jam inkriminuojamus Kelių eismo taisyklių 37 punkto reikalavimus, numatančius, jog „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį“, bei 38 punkto, numatančio „jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų < .. >“ reikalavimus, t. y. priartėjęs prie už važiuojamųjų dalių sankirtos esančios nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieš kurią sustojo tos pačios krypties antrąja eismo juosta važiavęs automobilis, nesulėtino greičio ir nesustabdė automobilio, siekdamas įsitikinti, jog perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti, dėl ko tęsdamas važiavimą partrenkė jo važiavimo kryptimi iš kairės pusės į dešinę pėsčiųjų perėja į kitą Buivydiškių gatvės pusę ėjusią pėsčiąją I. R..

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis J. R. savo kaltę pilnai pripažino, neneigė kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių. Jis nematė pėsčiosios ir prieš perėją nepristabdė. Pradėjo stabdyti tada, kai pamatė pėsčiąją, tačiau nespėjo sustabdyti ir priekine kairiąja automobilio dalimi kliudė nukentėjusiąją. Jo parodymai neprieštarauja ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų G. S., R. J., nukentėjusiosios I. R. parodymams, eismo įvykio, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotiems duomenims. Teismo medicinos ekspertė J. M.-Č. patvirtino, kad I. R. nustatyti sužalojimai – minkštųjų audinių patinimas dešinėje blauzdoje su dešinės blauzdos abiejų kaulų lūžiais, dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžis, muštinė žaizda - galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Iš esmės visi surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, tarpusavyje sutampa, papildo vieni kitus, todėl plačiau yra neanalizuotini.

Apibendrindamas teismas konstatuoja, kad kaltinamojo J. R. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad pastarasis pilnai pripažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamojo J. R. gynėjas pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo sutuoktinę N. R..

Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnis numato galimybę asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje nustatyta, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų visų sąlygų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijų nutartys Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008; 2K-31/2010; 2K-51/2010). Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą dėl laiduotojo tinkamumo, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis J. R., kuris kaltinamas padaręs neatsargų nesunkų nusikaltimą, anksčiau baudžiamojon atsakomybėn traukiamas nebuvo (b. l. 45), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 46), savo kaltę pripažįsta pilnai, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme davė nuoseklius parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir išreiškė ne formalų, o nuoširdų gailestį dėl įvykdytos nusikalstamos veikos. Trečioji sąlyga, kurią būtina nustatyti atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip minėta, yra bent dalinis padarytos žalos atlyginimas ar pašalinimas arba įsipareigojimas ją atlyginti. Nors iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nukentėjusiajai I. R. turtinę bei dalį neturtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, tačiau iš kaltinamojo parodymų matyti, kad pastarasis po eismo įvykio domėjosi nukentėjusiosios sveikata, kitą dieną aplankė ją ligoninėje, siūlė savo pagalbą, t. y. aiškiai išreiškė savo valią padėti. Ta aplinkybė, kad konkrečių jo veiksmų tuo metu neprireikė, o vėliau buvo kalbama tik apie piniginę kompensaciją, dėl kurios taip ir nebuvo pasiektas susitarimas, analizuojamu atveju neeliminuoja nurodytos sąlygos, būtinos taikant BK 40 straipsnyje numatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Kaltinamasis J. R. apklausiamas tvirtino suprantantis, jog privalo atsakyti už savo veiksmus, turi pareigą atlyginti nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą, tačiau neturi galimybių ją padengti pastarosios prašoma apimtimi. Kartu su žmona augina du vaikus (mažametį ir nepilnametį), gauna apie 2 000 Lt atlyginimą, todėl pagal savo galimybes galėtų ir sumokėtų nukentėjusiajai 5 000 - 6 000 Lt. Teismas, atsižvelgdamas, jog kaltinamasis po įvykio nebuvo abejingas, domėjosi nukentėjusiąja (pati nukentėjusioji tokių aplinkybių nepaneigė) ir darė tą ne formaliai, o jausdamas kaltę ir išgyvendamas, laiko esant pakankamą pagrindą manyti, kad jis atlygins nukentėjusiajai teismo priteistą žalą, tuo pačiu konstatuojant ir aukščiau nurodytos sąlygos buvimą.

Kaltinamasis J. R. savo kaltę pilnai supranta, įvykdytus veiksmus vertina kritiškai, suvokia, jog ateityje privalo elgtis tinkamai, vairuodamas transporto priemonę būti ypatingai atidus, laikytis Kelių eismo taisyklių, todėl teismas daro išvadą, jog kaltinamasis J. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu konstatuotina esant visas būtinąsias sąlygas, numatytas BK 40 straipsnyje, leidžiančias atleisti kaltinamąjį J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismo posėdyje apklausta N. R. nurodė esanti kaltinamojo žmona, kartu su juo gyvena 15 metų, augina du vaikus. Su vyru sutaria gerai, pastarasis įsiklauso į jos nuomonę, tariasi priimdamas sprendimus. Ji pati yra pedagogė, 15 metų dirba mokymo įstaigoje, yra vertinama, nuolat tobulinasi, jai patikėta auklėjamoji klasė, niekada nebuvo teista, administracine tvarka nebausta. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, taip pat įvertindamas tai, kad N. R. praeityje nebuvo teista (t. 2, b. l. 34), nė karto nebausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 16), teigiamai charakterizuojama darbovietės, (t. 2, b. l. 38) ir yra kvalifikuota specialistė (t. 2, b. l. 17-38), laiko pastarąją vertą teismo pasitikėjimo, mano, kad ji gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam J. R., todėl yra tinkama laiduotoja.

Teismas, įvertinęs minėtų aplinkybių visumą, konstatuoja esant pagrindą atleisti kaltinamąjį J. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal N. R. laidavimą, o baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnis). Laidavimo terminas nustatytinas 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, užstatas neskirtinas.

Atsižvelgdamas į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones, teismas sprendžia ir baudžiamojo poveikio priemonės, o būtent šios teisės atėmimo paskyrimo klausimą. BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 68 straipsnyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles arba tai, jog BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs Kelių eismo taisyklių reikalavimus ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-103/2010, 2K-353/2009, 2K-366/2008). Tuo pačiu teismas turi atsižvelgti į galimybes baudžiamojo poveikio priemone taisomai veikti nuteistąjį. Kita vertus, atsižvelgiant į BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, klausimas – skirti ar neskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, turi būti svarstomas individualiai įvertinant nuteistojo asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitas konkrečios bylos aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių kaltinamojo J. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis įvykdė neatsargią nusikalstamą veiką, teisiamas pirmą kartą. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad J. R. piktybiškai ir šiurkščiai Kelių eismo taisyklių nepažeidė, neatsargų nusikaltimą įvykdė, būdamas blaivus, tamsiu paros metu. Be to, kaltinamojo darbo pobūdis yra tiesiogiai susietas su teisės vairuoti transporto priemonę turėjimu, kadangi pastarajam tenka vykti į skirtingose vietose esančius objektus. Esant šioms aplinkybėms bei siekiant užtikrinti teisingumo bei proporcingumo principų įgyvendinimą, teismas daro išvadą, kad specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonę – atėmimas nagrinėjamu atveju nėra tikslingas.

Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji I. R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2 000 Lt advokato išlaidų apmokėjimo.

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246 – 6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos. Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad J. R. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas. Kaltinamojo civilinė atsakomybė vairuojant transporto priemonę buvo apdrausta „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filiale (t. 1, b. l. 19). Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.987 straipsnį ir su kaltinamuoju sudarytą draudimo sutartį ši įmonė privalo atlyginti kaltinamojo veiksmai padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Taigi nurodyta draudimo įmonė yra tinkamas atsakovas pagal pareikštus reikalavimus. Šiuose deliktiniuose santykiuose kaltinamasis J. R. pagal pareikštus reikalavimus atsako subsidiariai.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji grindžia šiais argumentais: būdama jauno amžiaus, patyrė sužalojimų, jai buvo atlikta operacija, gydymosi procesas tebesitęsia, tiksli jo baigtis neaiški iki šiol – arba bus atlikta dar viena operacija, arba lauks ilgas reabilitacinis gydymas. Ir šiai dienai yra priversta vaikščioti su ramentais, dėl kilusio įvykio ir patirtų traumų neteko įprasto gyvenimo, nukentėjo socialinis gyvenimas, nebegali dirbti mėgstamo darbo, teko atidėti studijas vieneriems metams, kojoje liko dideli randai, patyrė daug skausmo, be to, neaišku ar galės gimdyti natūraliu būdu.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir, nustatydamas nukentėjusiajai I. R. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad eismo įvykiu metu nukentėjusiajai sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, tačiau, nepaisant konstatuoto sveikatos sutrikdymo masto, negalima neatsižvelgti į tai, kad sužalojimai sukėlė ilgalaikes pasekmes. Pažymėtina, kad nukentėjusioji praėjus daugiau nei 10 mėnesių nuo kilusio eismo įvykio jaučia akivaizdžius sunkumus ir jos dabartinis gyvenimas yra ženkliai pasikeitęs. Į teismo posėdį nukentėjusioji atvyko su ramentais, teigė, kad pastarajai sunku ne tik vaikščioti, bet ir ilgesnį laiką sėdėti, kadangi dėl blauzdikaulio atšakos lūžio kyla skausmas. Be to, net ir dabar nėra galutinai aišku, kada bus iki galo pašalintos sužalojimų pasekmės ir nukentėjusioji galės gyventi įprastą gyvenimą. Teismui pateikti medicininiai dokumentai liudija, kad I. R. negali remtis pilnu svoriu, privalo vaikščioti su ramentais ir tik po 2 mėnesių, t. y. ne anksčiau nei 2014 m. gruodžio 13 d. (praėjus beveik metams nuo eismo įvykio), bus sprendžiamas klausimas dėl tolesnio gydymo eigos (b. l. 186-187). Be to, nors nukentėjusioji, būdama tokioje padėtyje, ir sugebėjo pabaigti pagrindines studijas, tačiau buvo priversta atidėti mokslus, siekiant aukštesnės pakopos išsilavinimo (magistro laipsnio), negali dirbti, jos socialinis gyvenimas apribotas, kojoje liko randai. Taigi nukentėjusiajai, kuri yra jauno amžiaus, ilgą laiką tenka kęsti nepatogumus, sveikatai padarytos pasekmės nepašalintos ir dar tęsis konkrečiai nenustatytą laikotarpį. Taip pat atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį (padarytas neatsargus nesunkus nusikaltimas), kaltininkas eismo įvykio metu buvo blaivas, transporto priemonė apdrausta privalomu civilinės atsakomybės draudimu, įvertinus kaltininko turtinę padėtį (t. 1, b. l. 98-102; t. 2, b. l. 13), be to, jo paties išreikštą poziciją, kad sutiktų nukentėjusiajai sumokėti 5-6 tūkst. litų, taip pat teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą (nesant pagrindo dėl tam tikrų faktinių ypatumų nukrypti nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių), paprastai priteisiama nuo 2 000 Lt iki 10 0000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-280/2010, 2K-215/2010).

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį nustato lygų 10 000 Lt. Išskirtinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad žalos dydžio nustatymo kriterijų visumos vertinimas leidžia iš esmės nukrypti nuo neturtinės žalos dydžių, byloje nenustatyta. Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalį transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000 eurų dėl neturtinės žalos). Atsižvelgiant į tai, kad civilinis atsakovas - draudimo bendrovė jau yra atlyginusi 5 400 Lt neturtinę žalą (t. 1, b. l. 117-120), likusi neatlyginta neturtinės žalos suma laikytina 4 600 Lt.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtas advokato atstovavimo išlaidas. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji I. R. pateikė teismui prašymą atlyginti išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti, t. y. 2 000 Lt. Iš teismui pateikto mokėjimo pavedimo Nr. 16521 matyti, kad nurodyta suma apmokėta „už bylos vedimą“ (t. 1, b. l. 198). Teismas mano, kad nukentėjusiosios prašoma priteisti proceso advokato paslaugų išlaidų suma yra kiek per didelė ir negali būti tenkinama visa apimtimi. Pažymėtina, kad byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, per vieną teisiamąjį posėdį, užtrukusį nepilnai pusantros valandos. Vieną teismo posėdį teko atidėti, kadangi kaltinamajam, sudarius susitarimą su kitu gynėju, pastarasis dėl užimtumo anksčiau paskirtame teismo posėdyje negalėjo dalyvauti (t. 1, b. l. 107, 110-11). Tuo tarpu kiti teisiamieji posėdžiai buvo atidėti dėl nukentėjusiosios bei nukentėjusiosios atstovės negalėjimo dalyvauti, dėl ko realiai byla buvo pradėta ir baigta nagrinėti tik 2014 m. spalio 20 d. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nebuvo pateikti detalesni duomenys, kas sudaro nurodytą „bylos vedimą“. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios atstovė keletą kartų tikslino civilinį ieškinį, atsisakydama vienų reikalavimų ir reikšdama naujus, tačiau ta aplinkybė, kad civilinis ieškinys buvo koreguojamas, neturėtų būti pagrindu reikšti didesnius reikalavimus kaltininkui, prašant advokato atstovavimo išlaidų atlyginimo. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas priteisia iš kaltinamojo nukentėjusiajai 1 500 Lt advokato paslaugoms apmokėti.

Kaltinamajam kardomoji priemonė proceso metu nebuvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

J. R., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos N. R., gim. 1976 m. rugpjūčio 19 d., atsakomybėn pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 mėnesių terminą be užstato.

Baudžiamąją bylą Nr. 1-2148-932/2014 dėl J. R. nutraukti.

Nukentėjusiosios I. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš civilinio atsakovo – draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo priteisti nukentėjusiajai I. R. 4 600 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš J. R. nukentėjusiajai I. R. 1 500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidoms už advokato pagalbą apmokėti.

Išaiškinti J. R., kad jam, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai N. R., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį ji laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė