Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. D. įgalioto asmens L. M. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 7 d. nutarties, kuria Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014 m. liepos 18 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarimu A. D. pagal ATPK 161 straipsnį buvo nubausta 100 Lt dydžio bauda už tai, kad 2014-05-26 14 val. buvo užfiksuota, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini) , jai priklausantis statinys stovi netvarkingas, statinio aplinka užversta atliekomis, griūva stogas, sienos, langai.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarimą A. D. apskundė apylinkės teismui.

Kretingos rajono apylinkės teismas 2014-10-07 nutartimi Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarimą paliko nepakeistą.

Apeliaciniame skunde nubaustosios A. D. įgaliotas asmuo L. M. mano, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodo, kad seniūnijos darbuotojai pateikė teismui tik dalį su byla susijusių dokumentų. Prašymą išreikalauti visus šios bylos įrodymus, kurie patvirtintų, kad yra pasibaigę nuobaudos skyrimo terminai (ATPK 35 straipsnis), apylinkės teismas atmetė. Apelianto tvirtinimu, 2013-05-24 Kretingos rajono savivaldybės rašto turinys patvirtina, kad savivaldybė apie tai, jog A. D. žemės sklype stovi neprižiūrimas statinys, žinojo 2013-05-24. A. D. pagal ATPK 161 straipsnį buvo planuojama surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą dar 2013-10-03, o vėliau ir 2013-10-21. L. M. įsitikinimu, vėliausias terminas, nuo kurio turi būti skaičiuojamas pažeidimo paaiškėjimas, yra 2013-05-24, todėl atsakingas asmuo administracinėn atsakomybėn turėjo būti patrauktas ne vėliau kaip iki 2013-11-24. Apeliantas tvirtina, kad A. D. neturi dokumento apie tai, kad Kretingos rajono savivaldybės administracija dėl statinių nepriežiūros perdavė klausimą nagrinėti Kretingos rajono seniūnui, nes savivaldybės Statybos skyrius negali bausti asmenų už statinių nepriežiūrą, jei tie statiniai nėra užregistruoti Nekilnojamojo turto registre. L. M. nesutinka su apylinkės teismo nuomone, kad A. D. buvo nubausta ne už statinio nepriežiūrą, o už „nešvarą bei netvarką žemės sklype“. Tvirtina, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos patvirtintų Kretingos rajono savivaldybės teritorijoje miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisyklių 11 punkte numatyta, kad „Netvarkomų, apleistų, nenaudojamų, griūvančių ar turinčių avarinės būklės požymių statinių (nebaigtų statinių, jų konstrukcijų) ir įrenginių savininkai ar naudotojai privalo užtikrinti švarą ir tvarką priskirtoje teritorijoje bei teritorijoje aplink šiuos statinius ir įrenginius, jeigu nešvaros ir netvarkos priežastis yra tokių statinių ir įrenginių atliekos, susidariusios dėl statinių ir įrenginių nusidėvėjimo. Asmenys privalo vykdyti pastatų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti. Neremontuotini (netinkami naudoti) statiniai nustatyta tvarka turi būti nugriauti.“ L. M. nuomone, byloje nėra jokių įrodymų, kad A. D. priklausančiame žemės sklype nešvaros ir netvarkos priežastis yra tokių statinių ir įrenginių atliekos, susidariusios dėl statinių ir įrenginių nusidėvėjimo. Nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad statinys, esantis A. D. žemės sklype, jai nepriklauso. 2006-04-19 pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. 2-1462 A. D. įsigijo žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Šioje sutartyje jokių duomenų apie tai, kad A. D. kartu su žemės sklypu įsigijo ir sklype stovintį statinį, nėra. Apelianto nuomone, atkuriant nuosavybės teises į žemės sklypą S. N., kuris šį sklypą pardavė A. D., turėjo būti išspręstas ir šiame sklype stovinčio pastato likimas, tačiau tai padaryta nebuvo. A. D. tik 2016 metų vasarą turės galimybę kreiptis į teismą, kad statinį pripažintų jos nuosavybe pagal įgyjamąją senatį, ir tik tada bus galima spręsti klausimą dėl pastato tvarkymo darbų organizavimo.

Nubaustosios A. D. įgaliotas asmuo L. M. prašo skundžiamą nutartį panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą A. D. nutraukti.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-133 patvirtintų Kretingos rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisyklių 11 punkte numatyta, kad netvarkomų, apleistų, nenaudojamų, griūvančių ar turinčių avarinės būklės požymių statinių (nebaigtų statinių, jų konstrukcijų) ir įrenginių savininkai ar naudotojai privalo užtikrinti švarą ir tvarką priskirtoje teritorijoje bei teritorijoje aplink šiuos statinius ir įrenginius, jeigu nešvaros ir netvarkos priežastis yra tokių statinių ir įrenginių atliekos, susidariusios dėl statinių ir įrenginių nusidėvėjimo. Asmenys privalo vykdyti pastatų techninę priežiūrą, laiku juos remontuoti. Neremontuotini (netinkami naudoti) statiniai nustatyta tvarka turi būti nugriauti.

ATPK 161 straipsnyje numatyta, kad savivaldybių tarybų patvirtintų miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas, taip pat miestų ir gyvenamųjų vietovių statinių tinkamos priežiūros taisyklių nesilaikymas užtraukia įspėjimą arba baudą iki dviejų tūkstančių litų. Ši teisės norma yra blanketinė.

A. D. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir paskirta nuobauda pagal ATPK 161 straipsnį už tai, kad ji pažeidė Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr.T2-133 patvirtintų Kretingos rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisyklių 11 punkto reikalavimus, t. y. už tai, kad A. D. priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi netvarkingas statinys, statinio aplinka užversta atliekomis, griūva stogas, sienos, langai.

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos komisija 2014-05-29 akte Nr. K-10 užfiksavo, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), stovi apleistas statinys, pastatas yra griūvantis, išdaužytais langais, kelia pavojų aplinkiniams, gadina kraštovaizdį. Žemės sklypas taip pat labai apleistas, apaugęs ne tik žolėmis, bet ir krūmais.

Teismo posėdyje Kretingos rajono savivaldybės Kretingos seniūnijos atstovė D. Š. teigė, kad A. D. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarimu buvo nubausta pagal ATPK 161 straipsnį už sklypo tvarkymo taisyklių pažeidimą, t. y. ne už pastato, bet už sklypo nepriežiūrą. Sklypas yra prižėlęs, jame priaugę medžių ir tai gadina miestelio kraštovaizdį. Klausimą dėl statinio nagrinėja Kretingos rajono savivaldybės Statybos skyrius (b. l. 17).

Skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas konstatavo, kad A. D. nubausta už tai, kad jos žemės sklypas yra netvarkingas ir nešvarus, nes apeliantė, kaip žemės sklypo savininkė, privalo pagal anksčiau paminėtų taisyklių 11 punktą užtikrinti švarą ir tvarką. Tačiau iš 2014-05-30 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarimo turinio matyti, kad A. D. inkriminuojamas pažeidimas, susietas ne tiek su gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimu, kiek su statinio, esančio žemės sklype (duomenys neskelbtini) nepriežiūra. 2014-05-30 administracinio teisės pažeidimo protokole rašoma apie netvarkingą statinį, statinio aplinką, užverstą atliekomis, nors atliekų fotonuotraukose nematyti, o 2014-05-29 akte Nr. K-10 rašoma apie keliantį pavojų aplinkiniams apleistą pastatą, gadinantį kraštovaizdį, ir žemės sklypą, apaugusį žole ir krūmais, todėl nėra aišku, už kokius konkrečius veiksmus ar neveikimą A. D. yra patraukta administracinėn atsakomybėn – už statinio nepriežiūrą ar už tai, kad žemės sklypas apaugęs žole ir krūmais. Prie Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-05-24 rašto A. D. pridėtos dvi apleisto pastato fotonuotraukos (skundo medžiaga, lapai 3, 4).

Statinių naudojimo tvarką nustato Statybos techninis reglamentas STR 01.12.07:2004, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. D1-347 (pakeistas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. D1-490) (30.5., 33. punktai).

Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos komisijos 2014-05-29 akte Nr. K-10 užfiksuota, kad „žemės sklypas taip pat labai apleistas, apaugęs ne tik žolėmis, bet ir krūmais“, tačiau tai, kad statinio aplinka būtų užversta atliekomis, kaip nurodyta 2014-05-30 administracinio teisės pažeidimo protokole bei Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarime, kad atliekos yra būtent griūvančio statinio ar panašiai, neužfiksuota. Kad prie statinio yra kokių nors atliekų, nematyti ir iš byloje esančių fotonuotraukų (skundo medžiaga, lapas 14).

Pagal Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos komisijos 2014-05-29 akte Nr. K-10 užfiksuotas aplinkybes, kad „žemės sklypas taip pat labai apleistas, apaugęs ne tik žolėmis, bet ir krūmais“, būtų galima manyti, kad A. D. galbūt nevykdė Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2013 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. T2-133 patvirtintų Kretingos rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo taisyklių 5 punkto, kuriame numatyta, kad kiekvienas asmuo prižiūri ir tvarko jam priskirtą teritoriją bei atlieka sanitarinę priežiūrą savo lėšomis arba sudaro atitinkamą sutartį su šiuos darbus atliekančia įmone, reikalavimų. Asmuo priskirtoje teritorijoje privalo valyti teritoriją, tvarkyti atliekas, šienauti žaliuosius plotus (vejas, pievas), sugrėbti arba sušluoti lapus, surinkti nukritusias šakas, tvarkyti nutekamuosius griovius, išrauti šaligatvio plytelių plyšiuose ir šalia borto augančias žoles, valyti šaligatvį, nuimti, nugriauti ar išmontuoti neteisėtai įrengtą išorinę reklamą, neatlygindamas nuostolių jos savininkui.

Pagal teismų praktiką, aiškinant ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. A. D. suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, prieštaraujantis nustatytoms aplinkybėms, kas neleidžia nustatyti kaltinimo turinio, o darant prielaidas apie tai, kuo asmuo kaltinamas, būtų pažeisti ATPK 248 straipsnyje nurodyti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisė į gynybą nuo pareikšto kaltinimo, taip pat ir ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-07 nutartis ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarimas naikintini, o byla grąžintina administracinio teisės pažeidimo protokolą A. D. surašiusiai institucijai tirti iš naujo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014-10-07 nutartį ir Kretingos rajono savivaldybės administracijos Kretingos seniūnijos seniūno 2014-07-18 nutarimą panaikinti, A. D. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo tirti Kretingos rajono savivaldybės administracijai.

Nutartis neskundžiama.