- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-31
- Bylos Nr.
- e2A-616-464/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-57-3-00261-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Rasa Gudžiūnienė
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- V. G., J. G.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 3.1.1.2.3Teisės į tinkamą teismo procesą principas
- 3.1.12.1Įteikimas registruotąja pašto siunta
- 3.1.12.10Įteikimas viešo paskelbimo būdu
- 3.1.12.12.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vilijos Mikuckienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų V. G. ir J. G. ieškinį atsakovei V. P. dėl nuostolių atlyginimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai V. G. ir J. G. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti jiems solidariai iš atsakovės V. P. 45 781,79 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklauso 25/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame jie nuolat negyvena. Ieškovė 2021 m. gruodžio 20 d. gavo žinutę iš kaimynės, kad jiems priklausantis butas buvo aplietas iš virš jų esančio atsakovės buto. Ieškovė 2022 m. liepos 15 d. elektroniniu laišku informavo atsakovę apie padarytą butui žalą ir nurodė patirtų nuostolių dydį. Nors atsakovė pažadėjo nuostolius atlyginti, tačiau to nepadarė.
3. Ieškovų teigimu, iš viso dėl buto apliejimo jie yra patyrę 49 079,76 Eur nuostolius, susidedančius iš bute buvusio sugadinto turto vertės, patirtų buto remonto ir kitų išlaidų. Kadangi trečiojo asmens akcinės bendrovės (toliau – AB) ,,Lietuvos draudimas“ sumokėta 3 297,97 Eur draudimo išmoka padengė tik dalį šių nuostolių, likusią 45 781,79 Eur (49 079,76 Eur – 3 297,97 Eur) jų dalį ieškovai prašo priteisti iš už žalą atsakingos atsakovės.
4. Atsakovė V. P. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jai skirti procesiniai dokumentai ir pranešimas apie teismo posėdį buvo įteikti viešo paskelbimo būdu.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu ieškovų V. G. ir J. G. ieškinį patenkino visiškai ir priteisė jiems solidariai iš atsakovės V. P. 45 781,79 Eur nuostolių atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugsėjo 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat iš atsakovės priteisė ieškovei 2 634 Eur, ieškovui – 290 Eur bylinėjimosi išlaidas, o valstybei – 26 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas.
6. Teismas iš ieškovų pateiktų nuotraukų, filmuotos medžiagos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, liudytojų parodymų nustatė, kad vanduo į ieškovų butą pateko iš viršuje esančio atsakovės buto. Liudytoju apklausto E. G. teigimu, ir pati atsakovė pripažino, kad užliejimas įvyko iš jai nuosavybės teise priklausančio buto. Šių duomenų pagrindu teismas padarė išvadą, kad ieškovams priklausantis butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovės buto, nes atsakovė savo turtu naudojosi netinkamai. Neteisėti atsakovės veiksmai lėmė žalos atsiradimą ieškovams, šie jos veiksmai yra priežastiniu ryšiu susiję su atsiradusia žala, todėl jai kyla pareiga atlyginti ieškovams nuostolius.
7. Teismas nurodė, kad ieškovai dėl virtuvės baldų sugadinimo patyrė 2 692 Eur nuostolius, dėl baro sugadinimo – 326 Eur, dėl kampinės komodos – 403 Eur, dėl odinės kampinės sofos (su miegamąja funkcija ir atverčiama daiktadėže) – 2 995 Eur, dėl miegamojo baldų komplekto (kietmedžio baldų), t. y. spintelės prie lovos (2 vnt.) – 1 934 Eur (967 Eur x 2 vnt.) ir lovos – l 660 Eur, dėl 4 durų spintos su veidrodžiais – 2 431 Eur, dėl indaujos (kietmedžio, 3 durų, 3 stalčių) – 2 516 Eur nuostolius. Ieškovų patirta žala, susijusi su sugadinta įranga, yra tokia: televizorius Samsung – 249 Eur; įmontuojamas šaldytuvas Zanussi – 456 Eur; krosnelė – 999 Eur.
8. Teismo vertinimu, ieškovų būsimos išlaidos, susijusios su vandens paveikto buto atstatymo darbų kaina pagal pateiktą D. S. komercinį pasiūlymą, yra 24 774,75 Eur, o elektros instaliacijos darbų bei medžiagų kaina pagal UAB „Cinitas“ pateiktą pasiūlymą – 6 942,86 Eur. Pagrįstu teismas pripažino taip pat ir ieškovų reikalavimą dėl kitų, susijusių su buto apliejimu, jų patirtų išlaidų atlyginimo, t. y. 503,88 Eur kuro išlaidų, 10 Eur už priekabos nuomą, 14,96 Eur už dujinio šildytuvo nuomą, 20,58 Eur už perforatoriaus nuomą, 7,98 Eur už beržines malkas, 32,75 Eur už briketus (medienos pjuvenas) ir 111 Eur už buitines dujas.
9. Teismas konstatavo, kad ieškovai iš viso patyrė 49 079,76 Eur žalą, nes visi daiktai sugadinti nepataisomai. Kadangi draudimo bendrovė dalį žalos atlygino, 45 781,79 Eur neatlygintą dalį teismas priteisė ieškovams solidariai iš atsakovės.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
10. Atsakovė V. P. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių prašomos priteisti žalos dydį, juo labiau kad draudimo bendrovė nustatė žymiai mažesnius nuostolius nei byloje įrodinėjo ieškovai. Ieškovai nenurodė buto ploto, todėl neįmanoma įvertinti jo remonto išlaidų dydžio, ieškovai nutylėjo tokias faktines aplinkybes, kad atsakovės butas nėra tiesiai virš jų buto.
10.2. Ieškovai rėmėsi individualią veiklą vykdančio D. S. pateiktu komerciniu pasiūlymu, tačiau neaiškios šio pasiūlymo gavimo aplinkybės, dokumentas net nepasirašytas, nėra duomenų ir apie tai, kad jį pateikęs asmuo yra PVM mokėtojas. Ieškovai nurodo darbų kainą su PVM, tačiau teigia, kad darbus atliko patys, ūkio būdu. Vadinasi, PVM jie nemokėjo ir žalos atitinkamoje dalyje patirti negalėjo. Komerciniame pasiūlyme nenurodyti darbų kiekiai, darbų vieneto kaina, medžiagų kiekiai, jų kaina ir t. t.
10.3. Tai, kad ieškovų reikalavimas yra nepagrįstas, patvirtina ir tokios faktinės aplinkybės, jog tie patys elektros instaliacijos keitimo darbai buvo nurodyti tiek D. S. komerciniame pasiūlyme, tiek ir UAB ,,Cinitas“ darbų kiekių žiniaraštyje. Be to, juose nurodyta, kad bute buvo pakeisti 52 vnt. kištukinių lizdų ir 15 vnt. jungiklių, nors iš buto nuotraukų matyti, jog jame nebuvo tiek elektros lizdų, atitinkamai, ir jų keitimo išlaidos yra nepagrįstos. Nereikėjo keisti ir elektros instaliacijos.
10.4. Ieškovai neįrodė, kad visi baldai buvo taip sugadinti, kad juos reikėjo keisti naujais. Įrodymų, patvirtinančių bute buvusių baldų išvežimą bei utilizavimą, sugadintų baldų ir buitinės technikos pakeitimą naujais, į bylą nepateikta. Taip pat nepateikta įrodymų, patvirtinančių sugadintų baldų vertę, buvusį jų nusidėvėjimą.
10.5. Neaišku, kaip tiesiogiai su buto užliejimu sietinas malkų, dujinio šildytuvo, briketų, buitinių dujų naudojimas. Iš pateiktų nuotraukų matyti, kad bute įrengta malkų krosnelė, todėl tokių ir panašių medžiagų naudojimas laikytinas buto eksploatacinėmis išlaidomis. Kodėl šios išlaidos turi būti siejamos su buto užliejimo faktu, ieškovai nepagrindė.
10.6. Ieškovai prašė priteisti išlaidas kuro įsigijimui, pateikdami 9 vnt. kuro įsigijimo skirtingais kiekiais čekius, tačiau nepateikė įrodymų, kad visas šis kuras buvo išnaudotas siekiant pašalinti žalą. Taip pat ieškovai nepagrindė ir reikalavimo dėl išlaidų, susijusių su 310 l dyzelinio kuro įsigijimu. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių kelionių skaičių, jų datas ir kt. Pagal pateiktus dokumentus negalima vienareikšmiškai vertinti, kad tai yra su remontu susijusios išlaidos.
10.7. Atsakovė nebuvo tinkamai informuota apie procesą, todėl ji neturėjo galimybės teikti įrodymus, paneigiančius ieškovų poziciją, negalėjo įgyvendinti savo procesinių teisių byloje. Ieškovams yra gerai žinoma, kad atsakovė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, todėl jai buto, esančio Lietuvoje, adresu siųsti procesiniai dokumentai nebuvo ir negalėjo būti įteikti. Aplinkybė, kad apie bylos nagrinėjimą buvo paskelbta viešo paskelbimo būdu, negali būti laikoma tinkamu ieškovės informavimu apie pradėtą procesą.
10.8. Ieškovams ir teismui buvo žinomas atsakovės elektroninio pašto adresas, kuriuo buvo galima su ja susisiekti. Tačiau jokių dokumentų iš teismo į elektroninį paštą ieškovė negavo, nors liudytojams šaukimai buvo siunčiami būtent elektroniniu paštu. Šaukimas į teismo posėdį atsakovei nebuvo išsiųstas.
10.9. Teismas, neįteikęs atsakovei dokumentų ir negavęs jos atsiliepimo į ieškinį, turėjo priimti sprendimą už akių, o ne nagrinėti ginčą iš esmės, apsunkindamas atsakovės galimybę reikalauti teismo sprendimo peržiūrėjimo.
Atsiliepimas
11. Ieškovai V. G. ir J. G. atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo tokius argumentus:
11.1. Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsakovei nėra suteikta teisė teismui teikti nurodymus, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą.
11.2. Draudimo bendrovė netinkamai atliko savo pareigas, buto apžiūrą atliko paviršutiniškai, nebuvo tinkamai įvertintas turto sugadinimo mastas. Tai, kad turtui buvo padaryta didesnė žala nei nustatė draudimo bendrovė, patvirtina byloje esantys įrodymai – užlieto buto ir sugadintų daiktų nuotraukos, vaizdo įrašai, kurie buvo užfiksuoti antstolės G. Žutautės 2022 m. rugpjūčio 22 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole.
11.3. Tai, kad buvo sugadinta elektros instaliacija, patvirtina trečiojo asmens AB „Lietuvos draudimas“ akto turinys. Vien faktas, kad draudikės atstovas į aktą neįtraukė elektros instaliacijos keitimo darbų, nesudaro pagrindo teigti, kad elektros instaliacijos keitimas nebuvo būtinas. Elektros instaliacijos keitimo būtinumą patvirtina UAB „Cinitas“ pasiūlymas.
11.4. Turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad ieškovai privalėjo pateikti įrodymus apie naujai įsigytus daiktus, yra nepagrįsti.
11.5. Atsakovė buvo tinkamai informuota apie pradėtą bylą, ji pati patvirtino, kad jai buvo žinoma apie jos padarytą žalą ieškovams. Atsakovė savo išvykimo gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas nėra deklaravusi, teismas išnaudojo visas priemones tam, kad procesiniai dokumentai jai būtų įteikti. Dokumentai buvo siunčiami atsakovės registruotu gyvenamosios vietos Lietuvoje adresu, jų neįteikus – viešo paskelbimo būdu. Be to, ir apie posėdį atsakovė buvo informuota tinkamai – viešo paskelbimo būdu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
2. Apeliantė V. P. savo nesutikimą su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu bei prašymą perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, be kita ko, grindžia tuo, kad ji nebuvo tinkamai informuota nei apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, nei apie paskirtus teismo posėdžius, todėl buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, o taip pat kitos jos, kaip proceso šalies, teisės. Teisėjų kolegija visų pirma pasisako dėl tokių apeliacinio skundo argumentų.
3. Asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš teisės į teisingą teismą garantijų, kurios svarba yra pabrėžiama tiek nacionaliniu, tiek ir tarptautiniu lygmeniu. Tik nustačius, kad šalis buvo tinkamai informuota apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, suteikiant jai teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio 1 dalyje numatytomis bylos šalies teisėmis, gali būti sprendžiamas byloje pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumas, atliekamas įrodymų tyrimas bei vertinimas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto aiškinimo yra nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520-469/2018, 17 punktas; 2021 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2021, 13 punktas). Kasacinio teismo cituojamoje EŽTT praktikoje teigiama, kad nors Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis nenustato konkretaus procesinių dokumentų įteikimo būdo (EŽTT 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje Karakutsya prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06, par. 53), tačiau bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Zavodnik prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35). Jeigu teismo dokumentai, įskaitant teismo šaukimus, nėra įteikiami asmeniškai, asmeniui gali būti užkertamas kelias ginti save teismo proceso metu (EŽTT 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 48).
5. Kaip pažymi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019, 21 punktas), EŽTT praktikoje yra nurodyta, kad tais atvejais, kai civilinės bylos išnagrinėjamos nedalyvaujant vienai iš proceso šalių, reikia įvertinti šias aplinkybes: 1) ar teismas buvo pakankamai rūpestingas informuodamas šalis apie teisminį procesą ir ar šalys gali būti laikomos atsisakiusiomis savo teisės stoti prieš teismą ir gintis; 2) ar nacionalinė teisė suteikia galimybę asmenims, sužinojusiems apie prieš juos priimtą teismo sprendimą, reikalauti naujo teismo proceso, atitinkančio rungimosi principą (EŽTT 2014 m. kovo 4 d. sprendimas bylose Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 80). Sprendžiant dėl to, ar asmuo gali būti laikomas atsisakiusiu teisės stoti prieš teismą, išankstinė sąlyga yra ta, kad jis turi būti tinkamai informuotas apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą (EŽTT 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Gyuleva prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 42; 2014 m. kovo 4 d. sprendimas byloje Dilipak ir Karakaya prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 87, 106; 2015 m. spalio 8 d. sprendimas byloje Aždajić prieš Slovėniją, peticijos Nr. 71872/12, par. 58).
6. Procesinių dokumentų įteikimo institutas yra įtvirtintas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje. CPK 122 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124, 130 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.
7. Pagal CPK įtvirtintas procesinių dokumentų fiziniam asmeniui įteikimo taisykles procesiniai dokumentai įteikiami fiziniam asmeniui asmeniškai, o jeigu jis neturi civilinio procesinio veiksnumo – atstovui pagal įstatymą (CPK 123 straipsnio 1 dalis). Kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamosios vietos ar kitu nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu ar darbo vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Jeigu procesinis dokumentas negali būti įteiktas fizinio asmens nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Tais atvejais, kai fizinio asmens gyvenamosios vietos ar kitas nurodytas procesinių dokumentų įteikimo adresas sutampa su fizinio asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, procesiniai dokumentai įteikiami vieną kartą. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteikiamus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis).
8. CPK 130 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kai adresato gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos ir kai CPK nustatyta tvarka nėra galimybės paskirti kuratorių, teismas gali įteikti procesinius dokumentus viešo paskelbimo būdu. Taip gali būti įteikiami ieškinio kopija atsakovui, teismo šaukimai, pranešimai ir kiti procesiniai dokumentai dalyvaujantiems byloje asmenims. Teismas šioje dalyje numatytu atveju priima nutartį, kurioje nurodoma procesinių dokumentų įteikimo viešo paskelbimo būdu data. Visgi Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad šis CPK 130 straipsnyje nustatytas subsidiarus procesinių dokumentų įteikimo būdas yra galimas tik tada, kai yra išnaudotos CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytos procesinių dokumentų įteikimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 39 punktas).
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 6 d. ieškinyje nurodytu apeliantės gyvenamosios vietos adresu išsiuntė ieškinio kopiją ir teismo 2022 m. rugsėjo 5 d. nutartį, kuria jai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės (2 t., b. l. 9–10). AB Lietuvos paštas 2019 m. rugsėjo 19 d. grąžino neįteiktus apeliantei adresuotus procesinius dokumentus, nurodęs, kad apeliantė per siuntos saugojimo terminą pašte siuntos neatsiėmė (2 t., b. l. 11).
10. Pirmosios instancijos teismas su užklausa kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl duomenų apie apeliantės darbovietę pateikimo. Pagal teismui pateiktą pažymą (2 t., b. l. 12) apeliantė darbo santykių neturi, todėl procesiniai dokumentai jos darbovietės adresu objektyviai negalėjo būti siunčiami.
11. Tai nustatęs, pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 22 d. apeliantei skirtus procesinius dokumentus dar kartą išsiuntė jos deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (1 t., b. l. 32), pranešime nurodydamas, kad, vadovaujantis CPK 123 straipsnio 3 dalimi, procesiniai dokumentai laikomi įteiktais praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresatės deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (2 t., b. l. 13). Tačiau ir šį kartą procesiniai dokumentai 2022 m. spalio 3 d. buvo grąžinti teismui su pašto žyma, kad jie nebuvo atsiimti pašte per siuntos saugojimo terminą. Teismas 2022 m. spalio 6 d. trečią kartą išsiuntė apeliantės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu pranešimą, savo turiniu analogišką 2022 m. rugsėjo 22 d. pranešimui (2 t., b. l. 25), kuris 2022 m. lapkričio 11 d. vėl buvo grąžintas teismui dėl tos pačios priežasties – siunta nebuvo atsiimta pašte per siuntos saugojimo terminą (2 t., b. l. 26).
12. Atsižvelgęs į tai, kad apeliantės gyvenamoji ir darbo vietos yra nežinomos, o ieškovai neprašė paskirti kuratoriaus, pirmosios instancijos teismas 2022 m. lapkričio 14 d. nutartimi (2 t., b. l. 27–28) procesinius dokumentus apeliantei pavedė įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant specialiame interneto tinklalapyje, o 2023 m. sausio 3 d. nutartimi (2 t., b. l. 29–30) paskyrė parengiamąjį teismo posėdį nuotoliniu būdu, apie jį apeliantei pranešdamas taip pat viešo paskelbimo būdu. Šioje nutartyje nurodoma, kad, nepaisant apeliantei neįteiktų procesinių dokumentų ir tokio ieškovų prašymo, sprendimas už akių nepriimamas siekiant geriau ir išsamiau įvertinti prašomų priteisti sumų pagrįstumą bei pasirengti bylos nagrinėjimui.
13. Taigi, viena vertus, valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Gyventojų registro duomenys (1 t., b. l. 32) leido pirmosios instancijos teismui įsitikinti, kad apeliantė nuo 2011 m. liepos 14 d. savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo nurodytas ir ieškinyje kaip jos gyvenamoji vieta. Kita vertus, patys ieškovai, ieškinio 32.4 papunktyje motyvuodami savo prašymą taikyti apeliantei laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jos turtą, nurodė, kad apeliantė gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose.
14. Dar daugiau, kaip įrodymą, patvirtinantį jų teiginius apie apeliantės faktinę gyvenamąją vietą, ieškovai pateikė (duomenys neskelbtini) Valstijos 2020 m. gruodžio 2 d. apeliantei išduoto šaunamojo ginklo savininko tapatybės kortelės kopiją (1 t., b. l. 29–30), kurioje, be kita ko, yra nurodytas ir apeliantės gyvenamosios vietos adresas Jungtinėse Amerikos Valstijose – (duomenys neskelbtini). Be to, ieškinio 7 punkte taip pat įvardytas ir apeliantės elektroninio pašto adresas, kuriuo ieškovai su ja komunikavo.
15. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pasirinkęs, kaip yra išaiškinęs kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019, 26, 29 punktai), savo esme teisine fikcija grindžiamą subsidiarų procesinių dokumentų įteikimo apeliantei būdą, nei byloje žinomu apeliantės elektroniniu paštu, nei apeliantės gyvenamosios vietos Jungtinėse Amerikos Valstijose adresu procesinių dokumentų neišsiuntė (nemėgino siųsti) ir apie prasidėjusį procesą apeliantės neinformavo, nors tokia galimybė šiuo konkrečiu atveju realiai egzistavo.
16. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT savo praktikoje yra konstatavęs nepakankamą nacionalinių teismų rūpestingumą, kai, nepavykus teismo procesinių dokumentų įteikti asmeniui deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, nebuvo patikrinta turima informacija apie galimą to asmens buvimo vietą kitoje valstybėje ir (ar) neprašoma kitos bylos šalies pateikti tikslesnės informacijos (EŽTT 2017 m. sausio 17 d. sprendimo byloje Gakharia prieš Gruziją, peticijos Nr. 30459/13, par. 39–44). Iš esmės analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nurodęs, kad, nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi išnaudoti ir kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitą asmens buvimo vietą, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-520/2018, 19–23, 27–28 punktai).
17. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, atitinkamus teismų išaiškinimus, nagrinėjamoje byloje esančią informaciją apie faktinę apeliantės gyvenamąją vietą, neturi pagrindo nesutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių procesiniams dokumentams apeliantei įteikti, t. y. neišsiuntė jų nei byloje žinomu apeliantės elektroniniu paštu, nei žinomu jos gyvenamosios vietos adresu Jungtinėse Amerikos Valstijose. Todėl ir prielaidų procesinių dokumentų įteikimui paliekant pranešimą byloje ir (ar) viešo paskelbimo būdu nebuvo.
18. Nustačius, kad apeliantei nebuvo tinkamai pranešta nei apie pradėtą procesą, nei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, pripažintina, jog apeliantė nebuvo teismo tinkamai informuota apie turimą teisę pareikšti argumentus dėl ieškovų ieškinio vykstančiame teismo procese, todėl nebuvo užtikrinta jos teisė į teisingą teismą.
19. Teisėjų kolegijos vertinimu, informavimo apie prasidėjusį teismo procesą tvarkos pažeidimas galėjo lemti ir neteisingo sprendimo byloje priėmimą. Tik suteikus apeliantei teisę pateikti savo poziciją dėl ginčo esmės ir ją įrodinėti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis galės būti nustatytos sąlygos jos civilinei atsakomybei kilti bei jos atsakomybės dydis. Sprendžiant dėl apeliantės civilinės atsakomybės, į bylą turėtų būti išreikalauta ir ištirta draudimo bendrovės surinkta informacija apie šį draudžiamąjį įvykį, įvertintas pačių ieškovų elgesys po įvykio, t. y. ar jie, būdami atidūs ir rūpestingi asmenys, ėmėsi visų priemonių, kad žala nedidėtų, ar savo neveikimu neprisidėjo prie jų įrodinėjamos žalos padidėjimo, atsižvelgiant į laikotarpį, praėjusį nuo žalą sukėlusio įvykio iki duomenų apie žalą užfiksavimo. Be to, kaip matyti iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų (1 t., b. l. 33–34), patalpos–butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso net keturiems savininkams, t. y. 25/100 dalys ieškovams, 25/100 dalis apeliantei, 25/100 dalys I. S. ir H. S. bei 25/100 dalys J. K.. Kadangi nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl statinio (patalpų) savininko (valdytojo) deliktinės civilinės atsakomybės už jo trūkumus, gali kilti klausimas dėl visiems statinio bendraturčiams tekusių pareigų, susijusių su patalpų–buto priežiūra bei jų vykdymu.
20. Apibendrindama argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nustatyti informavimo apie prieš asmenį pradėtą teismo procesą trūkumai vertintini kaip pagrindinių CPK principų – teisės į teisingą teismą – pažeidimas, kurie apeliacinės instancijos teisme negali būti ištaisyti (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, apeliantės prašymo priimti naujus įrodymus ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo nepasisakoma.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.