- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-06-27
- Bylos Nr.
- 1A-436-397/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10591-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- S. D.
- Nukentėjusysis
- V. D.
- Advokatai
- Kęstutis Dobilas, Jonas Gaidukevičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Vilmai Marčiukaitytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. D. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendžio, kuriuo S. D. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir jam paskirta:
už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą - 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laivės atėmimo bausmė,už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje, padarymą - 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.
Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, didesniąja bausme apimant mažesnę bausmę, ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 (vienų) metų 8 (aštuonių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. kovo 4 d. 15:41 val. iki 2017 m. kovo 6 d. 15:22 val., jį prilyginant 2 laisvės atėmimo dienoms.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl 78,97 Eur išlaidų dalyvavusio byloje gynėjo advokato Jono Gaidukevičiaus pagalbai apmokėti netenkintas.
Daiktiniai įrodymai: fotoaparatas Olympus FE-340 su medžiaginiu dėklu ,,Case logic“, fotoaparatas ,,Praktica“ su medžiaginiu dėkliuku, kvepalai ,,Club nr.1 for men“ be kamštuko, plastikinė signalinio šautuvo dalis su užrašu ,,Signal“, 1,5 l butelis su užrašu ,,Sangria“, 1 l butelis su užrašu ,,Char Donnay“, 1 l butelis su užrašu ,,Muscat Ottonel“, moteriškų juodų pirštinių pora, plaktukas pagal pakvitavimus atiduoti nukentėjusiajam V. D., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. S. D. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. kovo 4 d. apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą įsibrauti į patalpą dėl svetimo turto pagrobimo, per neužrakintas duris įsibrovė į V. D. ūkinį pastatą, t. y. patalpą, iš kurio slapta pagrobė 2 eurų vertės plaktuką ir 5 eurų vertės kaltą, po ko, tęsdamas savo nusikalstamą veiką tuo pačiu adresu, turėdamas tikslą įsibrauti į V. D. gyvenamąjį namą, išdaužė 10 eurų vertės lango stiklą, sugadino lauko durų įleidžiamą spyną ir duris, kurių bendra vertė 20 eurų bei sugadino dviejų durų įleidžiamas spynas ir varčias, kurių bendra vertė 100 eurų, per langą įsibrovė į V. D. gyvenamąjį namą, t.y. patalpą, iš kurio slapta pagrobė 3 butelius naminio vyno, kurio bendra vertė 30 eurų, 10 eurų vertės kvepalus „CLUB Nr. 01“, 100 eurų vertės fotoaparatą „PRAKTICA“, 200 eurų vertės fotoaparatą „OLYMPUS FE-340“, 20 eurų vertės signalinio šautuvo dalį, 20 eurų vertės odines moteriškas pirštines, tokiais savo veiksmais pagrobė svetimo turto už 387 eurų ir sugadino svetimo turto už 130 eurų, bei padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad S. D. išvadų dėl ankstesnių nusikaltimų nėra padaręs, linkęs ir toliau nusikalsti, nesilaikyti įstatymų, yra pavojingas visuomenei, todėl jam skyrė griežčiausią – laisvės atėmimo bausmę.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniame skunde S. D. prašo sušvelninti bausmę.
Žemesnės instancijos teismas
3.1.Skunde apeliantas išreiškė nuomonę, kad teismas skyrė neteisingą ir per griežtą bausmę. Teismas išvadas grindė nuteistojo santykiais su mama, nurodydamas, kad jis neklauso mamos ir sėdi jai ant sprando, nors nėra su ja bendravęs. Paaiškino, kad mamai jis padeda dirbant namų ūkio darbus. Jis nėra blogas, tačiau turi problemų su alkoholiu. Mama yra sutarusi dėl gydymo. Buvo užsikodavęs nuo alkoholio, lankė anoniminių alkoholikų grupę „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). Buvo įsidarbinęs, tai rodo, jog bandė kabintis į gyvenimą. Savo kaltę pripažįsta ir pažada išėjęs į laisvę kreiptis į gydymo įstaigą bei susirasti darbą.
Šalies argumentai
3.2. Skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo argumentu, jog už vagystes yra teistas 15 kartų. Nesutinka, kad nemoka baudų, nes kai dirbo, darbovietė pervesdavo antstoliams baudas. Taip pat mano, jog teismas nepagrįstai lengvinančia aplinkybe nepripažino nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytų nusikaltimų ir kaltės pripažinimo. Teismas teigė, jog prisipažinimas nėra nuoširdus dėl daromų nusikaltimų. Mano, kad šiuo atveju teismas negalėjo vertinti praeityje padarytų nusikaltimų, nes už juos jau bausmes atlikęs. Taip pat nesutinka su teismo teiginiu, jog vagystės yra jo gyvenimo būdas, nes tai skamba kaip profesija, tačiau būdamas laisvėje dirbo statybose aštuonis mėnesius.
4. Nagrinėjant bylą teismo posėdyje nuteistasis S. D. ir jo gynėjas advokatas K.Dobilas prašė tenkinti apeliacinį skundą. Prokurorė D.Augustauskaitė apeliacinį skundą prašė atmesti.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
6. Pagal bylų nagrinėjimo proceso apeliacinės instancijos teisme bendrąsias nuostatas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnyje, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi, be to, paskyrė per griežtą bausmę. Toks nuteistojo S. D. prašymas pagrįstas iš dalies.
7. Analizuojant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį darytina išvada, kad ši aplinkybė pripažintina, esant bent vienam iš trijų alternatyvių pagrindų: 1) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi; 2) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamoje veikoje dalyvavusius asmenis. Tokio išaiškinimo laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88/2008, 2K-77/2013, 2K-49/2014 ir kt.).
8. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai jis laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius. Nuoširdus gailėjimasis nenustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan.). Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas lengvinančia baudžiamąją atsakomybę aplinkybe, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013, 2K-60/2014 ir kt.).
9. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad S. D. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tačiau nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Šį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad nors S. D. ir gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau to nelaiko jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi jo prisipažinimas nėra nuoširdus dėl nuolat jo daromų vagysčių, smulkaus svetimo turto pagrobimo, kas tapę jo gyvenimo būdu, o ne atsitiktiniu poelgiu.
10. Teisėjų kolegijos nuomone, pagal nagrinėjamos bylos aplinkybes teismas be pagrindo nepripažino S. D. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, S. D. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios elgėsi sąžiningai ir davė nuoseklius parodymus apie padarytas nusikalstamas veikas, nesistengė sumenkinti ar išvengti atsakomybės ir savanoriškai išsamiai nurodė jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, pripažino esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes ir nesistengė sumažinti savo veikos masto. Be to, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pats teismas, be kita ko, vadovavosi būtent S. D. bylos nagrinėjimo metu duotais parodymais ir kaltinamojo visišku prisipažinimu. Asmens kratos metu, pareikalavus atiduoti pavogtus daiktus, S. D. pareiškė, kad su savimi turi įvairiausių daiktų (1 t., b.l. 40), daiktai savanoriškai pateikti pagal apyrašą (1 t., b.l. 41). Po atliktos asmens kratos apeliantas papildomai savanoriškai pateikė su savimi turėtą pirštinę (1 t., b.l. 55). Daiktai pagal pakvitavimą atiduoti nukentėjusiajam V. D., kuris dėl atsiimtų daiktų pretenzijų neturi (1 t., b.l. 61-62). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nebuvo pareikštas. Taigi, vertinant S. D. parodymus ir elgesį viso baudžiamojo proceso metu, galima teigti, kad jis parodė esmines jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes, be to, blogai įvertino savo poelgį, nukentėjusiojo dėl padarytų nusikaltimų neatsiprašė, nes buvo sulaikytas ir paleistas tik iš vakaro prieš įvykstant teisiamajam posėdžiui pirmosios instancijos teisme. Įvertinus paminėtas aplinkybes S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismas nepripažinęs BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos aplinkybės nuteistojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas (BPK 328 straipsnio 1 punktas).
11. Tačiau ir nustačiusi S. D. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, įvertinusi kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kolegija nemato pagrindo skirti švelnesnę bausmę apeliantui.
11.1.Kaip matyti iš nuteistojo S. D. apeliacinio skundo, jo prašymas skirti švelnesnę bausmę iš esmės grindžiamas jo asmenybę charakterizuojančiais duomenimis bei siekiu pasikeisti, t. y. kad jis nori gydytis nuo alkoholizmo, įsidarbins, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes.
11.2.Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas S. D. skirtinos bausmės rūšį bei dydį, t. y. paskirdamas jam už tyčinį savanaudišką apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, ir už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje, paskirdamas 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, atsižvelgė į nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų bei jo asmenybės pavojingumą, taip pat įvertino kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (padarytas vienas apysunkis tyčinis nusikaltimas ir vienas baudžiamasis nusižengimas), į S. D. kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia, savanaudiškais tikslais), į nustatytas jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jog jis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei veikas padarė būdamas recidyvistas (BBK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgė, kad pagal savo pobūdį jo padaryti nusikaltimai nėra ypač pavojingi, jo pagrobto turto ir padarytos žalos sugadinant turtą vertė nėra itin didelė. Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir S. D. asmenybę, t. y. kad kaltinamasis yra anksčiau teistas už tyčinius nusikaltimus – vagystes 15 kartų. Tačiau ši aplinkybė tikslintina - S. D. anksčiau yra teistas 15 kartų, vyrauja turtinio pobūdžio nusikaltimų darymas (vagystės). Teismas taip pat pažymėjo, kad šiuos nusikaltimus jis daro intensyviai nuo 2003 metų, nepaisydamas jam skiriamų laisvės atėmimo bausmių. Teismas atsižvelgė į tai, kad daugybę kartų baustas už administracinius teisės pažeidimus, tarp kurių yra pažeidimai susiję su alkoholio vartojimu ir to pasekmė – padaryti smulkaus svetimo turto pagrobimai, tačiau baudų nemoka. Ir nors apeliantas su pastaruoju nuosprendžio argumentu nesutinka, nurodydamas, jog tuo metu, kai jis dirbo, iš darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamos baudos, tačiau administracinių nusižengimų registro duomenimis, informacijos apie baudų sumokėjimą nėra (1 t., b.l. 129-161). Įvertinęs paminėtas nuteistąjį apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, teismas padarė pagrįstą išvadą, kad S. D. išvadų dėl ankstesnių nusikaltimų nėra padaręs, linkęs ir toliau nusikalsti, nesilaikyti įstatymų, yra pavojingas visuomenei, todėl jam skyrė griežčiausią laisvės atėmimo bausmę. Beje, pastebėtina, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirta mažesnė negu jos vidurkis 2 metų ir 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė (bausmės vidurkis – 3 metai 1,5 mėn.), už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 187 straipsnio 3 dalyje padarymą, skyrė 30 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šios bausmės pagrįstai subendrintos bausmių apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Teismo skirta bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
11.3.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nuteistajam S. D. paskirta bausmė yra teisinga bei atitinka tiek nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas, tiek jo asmenybę. Skundžiamame nuosprendyje teismas motyvuotai ir išsamiai išdėstė bei įvertino kiekvieną nustatytą aplinkybę tiek atskirai, tiek ir jų bendrą visumą, neliko neįvertintos nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės. Nepagrįsti apelianto argumentai, jog teismas netinkamai įvertino jo santykius su mama bei tai, jog sprendė, kad vagystės yra tapę jo gyvenimo būdu, nes pats D. D. teismui parodė, kad valgyt duoda motina – negražu jai sėdėti ant sprando, o vagystę įvykdė, nes pritrūko alkoholio. Viskas per alkoholį (1 t., b.l 183-184). Taip pat nesutiktina su apelianto aiškinimais, kad turėtų būti taikomas BK 22 straipsnis, t.y. kad veikos padarytos pasikėsinimo stadijoje, nes iš bylos duomenų aiškiai matyti, kad S. D. sulaikytas gatvėje - netoli nuo apvogtos vietos, o nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje sudėtis - materialioji, jos baigtumo momentas sietinas su turto pasisavinimo momentu, t.y. kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą. Tuo tarpu dėl turto sugadinimo fakto abejonių nekyla. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad aptartų aplinkybių visuma suteikė pagrindą pirmosios instancijos teismui S. D. už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti terminuoto laisvės atėmimo bausmę, už BK 187 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio teisės nusižengimo padarymą – arešto bausmę. Švelninti nuteistajam paskirtąją bausmę jo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo – sušvelninus bausmę, kaip to apeliaciniame skunde prašo nuteistasis, nebus pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyti bausmės tikslai.
12. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam S. D. paskirta bausmė atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis) ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) ir yra teisinga, tad pagrindo ją švelninti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nagrinėjant skundą apeliacinėje instancijoje iš Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos buvo gauta pažyma dėl teisinės pagalbos suteikimo S. D. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-436-397/2017, nurodant, jog tarnyba turėjo 46,32 Eur išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi, šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo S. D. netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 21 d. nuosprendį pakeisti:
pripažinti nuteistojo S. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą aplinkybę, kad S. D. prisipažino ir gailisi padarę nusikalstamą veiką.
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymo priteisti patirtas išlaidas netenkinti.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.