- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-05
- Bylos Nr.
- I-6227-739/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01211-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Pareiškėjas
- V. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos
- Kategorijos
- 20.5.1Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
- 51.4Pasiruošimas nagrinėti administracines bylas teisme
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Dalia Pranckienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1–2) nurodė, kad nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. jis buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje. Jis buvo laikomas pažeidžiant jo teisę į saugų sveikatai bausmės atlikimą šiose patalpose: nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 11 d. karantino patalpoje, kur buvo laikomas periodiškai su 26 asmenimis, nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. kovo 2 d. – 12-to būrio 1-oje brigadoje, kur buvo laikomas periodiškai su 25 asmenimis, nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 19 d. – 15-to būrio 5-oje brigadoje, nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. – 20-to būrio 7-toje brigadoje, nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. – 21-o būrio 4-toje brigadoje, kur buvo laikomas periodiškai su 10 asmenų, nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 10-to būrio 5-toje brigadoje, kur buvo laikomas periodiškai su 10 asmenų. Teigė, kad tuo buvo pažeistos galiojančiuose teisės aktuose įtvirtintos jo teisės į sveiką ir saugią aplinką. Teigė, kad gyvenamosios patalpos ploto dydžio užtikrinimas yra esminė sveikos gyvenamosios aplinkos prielaida. Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m. Teigė, kad vertinant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, reikėtų atskaičiuoti lovų ir spintelių užimamą plotą. Nurodė, kad vienu tualetu naudojosi 15-to ir 16-to būrio, t. y. dviejų būrių nuteistieji. Tad 15-tame būryje jis nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl viso to jis patyrė nemigą, dvasinį sukrėtimą, fobiją aplinkai, nepatogumus. Už patirtą neturtinę žalą pareiškėjas prašė priteisti jam 10 000 Eur žalos atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantys Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepimu į skundą nesutiko su skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 12–18) pateikė duomenis, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas, koks buvo šių gyvenamųjų patalpų plotas, kiek jose buvo įrengta miegamųjų vietų ir buvo nuteistųjų. Teigė, kad minimalaus gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista. Paaiškino, kad pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Dienotvarkėje nustatytu laiku nuteistieji galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pateikė duomenis apie sanitarinį mazgą ir jame įrengtų sanitarinių įrenginių skaičių. Dėl prašomos priteisti neturtinės žalos atsakovės atstovas atsiliepime teigė, kad pataisos įstaigos pareigūnai veikė laikydamiesi teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidė, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veikimu ar neveikimu padarė jam žalos. Teigė, kad nėra būtinų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, atlyginimo.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje, jo nurodytame karantine ir jo nurodytose brigadose (karantinas ir brigados toliau vadinama ir gyvenamosiomis patalpomis): nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 11 d. – karantino patalpoje, nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. kovo 2 d. – 12-to būrio 1-oje brigadoje, nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 19 d. – 15-to būrio 5-oje brigadoje, nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., ir nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. – 20-to būrio 7-toje brigadoje (nes 2017 m. rugpjūčio 28 d. pareiškėjas išvyko į Pravieniškių PN-AK 3-ą sektorių, o 2017 m. rugsėjo 12 d. iš jo sugrįžo), nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., ir nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. – 21-o būrio 4-toje brigadoje (nes 2018 m. gegužės 9 d. pareiškėjas išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, o 2018 m. gegužės 11 d. iš jos sugrįžo), nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 10-to būrio 5-toje brigadoje (b. l. 12–13, 15, 19, 22, 41).
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas per visą šį laikotarpį nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo laikomas ir kitose gyvenamosiose patalpose: 8-to būrio 3-oje brigadoje, 6-to būrio 1-oje brigadoje, 2-to būrio 3-oje brigadoje, 5-to būrio 1-oje brigadoje, 18-to būrio 1-oje brigadoje, 2-to būrio 3-oje brigadoje, 8-to būrio 2-oje brigadoje (b. l. 12–13, 15, 19, 22, 41). Pareiškėjas skunde šių gyvenamųjų patalpų neišvardino, dėl laikymo sąlygų jose gyvenamosiose patalpose nesiskundė.
Pareiškėjo teismui pateiktame Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2019 m. balandžio 15 d. rašte-atsakyme esantys duomenys, kokiose gyvenamosiose patalpose pareiškėjas buvo laikomas nuo 2016 m. spalio 4 d. (b. l. 3), atitinka atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 12–13) ir jo prieduose – Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 22, 41) esančius duomenis.
Kadangi pareiškėjas skunde aiškiai įvardino gyvenamąsias patalpas ir nurodė, kad būtent jose buvo laikomas netinkamomis sąlygomis, ir bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas buvo jose laikomas, byloje sprendžiama dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. (toliau – ginčo laikotarpis) (su pertraukomis), vertinant tuos laikotarpius, kai pareiškėjas buvo laikomas jo nurodytose gyvenamosiose patalpose, t. y. karantino patalpoje, 12-to būrio 1-oje brigadoje, 15-to būrio 5-oje brigadoje, 20-to būrio 7-toje brigadoje, 21-o būrio 4-toje brigadoje, 10-to būrio 5-toje brigadoje.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Bylos duomenimis, pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 11 d. buvo priskirtas paprastajai grupei, nuo 2017 m. lapkričio 29 d. – drausmės grupei, nuo 2018 m. gegužės 29 d. – paprastajai grupei (b. l. 13, 22).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis buvo laikomas karantino patalpoje periodiškai su 26 asmenimis, 12-to būrio 1-oje brigadoje – periodiškai su 25 asmenimis, 15-to būrio 5-oje brigadoje, 20-to būrio 7-toje brigadoje, 21-o būrio 4-toje brigadoje – periodiškai su 10 asmenų, 10-to būrio 5-toje brigadoje – periodiškai su 10 asmenų; nebuvo užtikrinta minimalaus gyvenamojo ploto norma – 3,1 kv. m vienam asmeniui; teigė, kad vertinant vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą, reikėtų atskaičiuoti lovų ir spintelių užimamą plotą.
Tuo tarpu atsakovės atstovas atsiliepime pateikė duomenis, kad karantino patalpoje buvo 13 miegamųjų vietų (b. l. 12), 12-to būrio 1-oje brigadoje pareiškėjas buvo laikomas su 19 asmenų (b. l. 15), joje buvo 21 miegamoji vieta (b. l. 12), 21-o būrio 4-oje brigadoje pareiškėjas buvo laikomas su 2 asmenimis (b. l. 15), šioje brigadoje buvo įrengta 10 miegamųjų vietų (b. l. 13), 10-to būrio 5-toje brigadoje pareiškėjas buvo laikomas su 6 asmenimis (b. l. 15), šioje brigadoje buvo 7 miegamosios vietos (b. l. 13). Tad kai kurie atsakovės atstovo ir pareiškėjo nurodyti duomenys apie tai, kiek gyvenamosiose patalpose buvo įrengta miegamųjų vietų ir laikoma asmenų, nesutampa. Atsakovės atstovas duomenis apie gyvenamųjų patalpų plotą, joje buvusių nuteistųjų skaičių ir įrengtų miegamųjų vietų skaičių pateikė atsiliepime (b. l. 12–13, 15), prie atsiliepimo pridėjo Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus direktoriaus pavaduotojo 2019 m. birželio 27 d. pažymas (b. l. 22, 41) ir Turto valdymo skyriaus vedėjo 2019 m. birželio 28 d. pažymą (b. l. 23), kuriose esantys duomenys apie gyvenamųjų patalpų plotą, miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių atitinka atsiliepime nurodytus duomenis. Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir nurodė gyvenamosiose patalpose buvusių asmenų skaičių (b. l. 1), tačiau nenurodė ir nepateikė jokių tai patvirtinančių konkrečių duomenų, kuriais remdamasis teismas galėtų abejoti atsakovės atstovo atsiliepime ir Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose nurodytais duomenimis. Pareiškėjas taip pat nenurodė konkretaus laikotarpio, tik teigė, kad jis „periodiškai“ buvo laikomas su jo nurodytu skaičiumi asmenų (b. l. 1), ir nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, todėl ir šios priežasties teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Todėl teismas, nustatydamas pareiškėjui ginčo laikotarpiu tekusį gyvenamąjį plotą, vadovaujasi atsakovės atstovo, o ne pareiškėjo nurodytais duomenimis apie gyvenamųjų patalpų plotą ir jose buvusį miegamųjų vietų ir nuteistųjų skaičių.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 11¹ punktas nustato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 22 d. nutarimu Nr. 740 „Dėl Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programos patvirtinimo“, nurodytų projektų įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas negali būti mažesnis kaip: 3,1 kv. m – pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus) (11¹.1 papunktis); 3,6 kv. m – pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose (11¹.2 papunktis). Laisvės atėmimo vietų modernizavimo programa įgyvendinama 2014–2022 metais (minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo 12 punktas).
Taigi, vadovaujantis atsakovės atstovo pateiktais duomenimis (b. l. 12–13, 15, 19, 22–23, 41), nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu skunde nurodytose gyvenamosiose patalpose Pravieniškių PN-AK 2-ame sektoriuje buvo laikomas: nuo 2016 m. spalio 4 d. iki 2016 m. spalio 11 d. – karantino patalpoje, kurios plotas 40,69 kv. m, kurioje buvo įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv. m gyvenamojo ploto (40,69 / 13 = 3,13); nuo 2016 m. spalio 11 d. iki 2017 m. kovo 2 d. – 12-to būrio 1-oje brigadoje, kurios plotas 65,72 kv. m, kurioje buvo laikoma 20 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,29 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 19 d. – 15-to būrio 5-toje brigadoje, kurios plotas 35,79 kv. m, kurioje buvo laikoma 10 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,58 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. birželio 19 d. iki 2017 m. rugpjūčio 28 d., ir nuo 2017 m. rugsėjo 12 d. iki 2017 m. rugsėjo 13 d. – 20-to būrio 7-toje brigadoje, kurios plotas 57,40 kv. m, kurioje duomenimis buvo laikoma 13 asmenų, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 4,42 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2018 m. gegužės 9 d., ir nuo 2018 m. gegužės 11 d. iki 2018 m. gegužės 29 d. – 21-o būrio 4-toje brigadoje, kurios plotas 31,56 kv. m, kurioje buvo laikomi 3 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 10,52 kv. m gyvenamojo ploto; nuo 2018 m. liepos 31 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. – 10-to būrio 5-toje brigadoje, kurios plotas 24,21 kv. m, kurioje buvo laikomi 7 asmenys, įskaitant pareiškėją, todėl pareiškėjui teko 3,46 kv. m gyvenamojo ploto.
Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1595-442/2018; 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1251-858/2018), karantino patalpoje pareiškėjui tekęs gyvenamasis plotas buvo apskaičiuotas, šios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje esančių lovų skaičiaus, kadangi nėra žinomas tikslus patalpoje laikytų asmenų skaičius, o visose kitose gyvenamosios patalpose – gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš patalpoje laikytų asmenų skaičiaus, kadangi atsakovės atstovas teismui pateikė faktinį nuteistųjų, buvusių gyvenamojoje patalpoje, skaičių (b. l. 15, 41). Iš bylos duomenų matyti, kad gyvenamosiose patalpose nuteistųjų skaičius neviršijo įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus (b. l. 12–13, 15, 22–23, 41).
Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose (b. l. 13, 14).
Į bylą pateiktoje 2-ame sektoriuje karantine atliekančių bausme nuteistųjų dienotvarkėje (b. l. 32) nėra nurodyta, kad šie nuteistieji laikomi kamerose. Iš šios dienotvarkės duomenų daroma išvada, kad karantino patalpose laikomi nuteistieji nėra užrakinti jų gyvenamojoje patalpoje, jie naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 5.7 papunktį, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų (toliau – 2017 m. Aprūpinimo normos) 7 punktą, nuteistieji, priskirti paprastajai grupei, naudojasi prausykla ir tualetu, įrengtais viso būrio nuteistiesiems, t. y. minėtos patalpos yra bendro naudojimo. Tuo tarpu kamerų tipo patalpose laikomi nuteistieji naudojasi sanitariniu mazgu ir praustuvu, esančiu jų gyvenamojoje patalpoje (Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 papunktis, 2017 m. Aprūpinimo normų 10.4 papunktis). Todėl, nors Vidaus tvarkos taisyklių 62 punkte (redakcijoje, kuri galiojo 2016 m. liepos 5 d. iki 2017 m. sausio 1 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas 2016 m. spalio 4 d. buvo patalpintas į karantino patalpas (b. l. 12, 15, 22, 41)) nustatė, kad „nuteistuosius, kuriems atliktas sanitarinis švarinimas, pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas uždaro į karantino patalpas“, teismas daro išvadą, kad apskaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą karantino patalpoje, turi būti taikoma minimalaus gyvenamojo ploto norma, nustatyta bendrabučių tipo patalpoms (t. y. 3,1 kv. m, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis), o ne kamerų tipo patalpoms (t. y. 3,6 kv. m, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis).
Pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo laikomas 21-ame būryje, 4-toje brigadoje, buvo priskirtas drausmės grupei (b. l. 12–13, 15, 19, 22). Tad pareiškėjui taikytina 2-ame sektoriuje drausmės grupėje (21-ame būryje) bausmę atliekančių nuteistųjų dienotvarkė (b. l. 39). Iš šios dienotvarkės duomenų matyti, kad nuteistieji gyvenamojoje patalpoje tam tikromis valandomis laikomi užrakinti (laikomi užrakinti 8.30–11.30 val., 13–17 val., 17.30–6.45 val., tačiau patalpa gali būti atrakinama 8.30–11.30 val., 13–17 val.) (b. l. 39). Tai atitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso nuostatas, kurio 75 straipsnio 2 dalis (straipsnio redakcija, galiojusi nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2019 m. liepos 6 d., t. y. tuo metu, kai pareiškėjas buvo laikomas 21-tame būryje), nustatė, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji laikomi užrakinti gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus. Bylos duomenimis, 21-to būrio nuteistieji galėjo naudotis bendru šiam būriui skirtu sanitariniu mazgu, be to, sanitarinis mazgas buvo įrengtas ir kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje (b. l. 15, 24). Iš to, kas nurodyta, teismas daro išvadą, kad apskaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą 21-to būrio 4-toje brigadoje, turi būti taikoma minimalaus gyvenamojo ploto norma, nustatyta kamerų tipo patalpoms (t. y. 3,6 kv. m, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis), o ne bendrabučių tipo patalpoms (t. y. 3,1 kv. m, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis), nors atsakovės atstovas ir teigė, kad pareiškėjas buvo laikomas bendrabučio tipo patalpose (b. l. 13, 14).
Apskaičiuojant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą visose kitose gyvenamosiose patalpose, t. y. 12-to būrio 1-oje brigadoje, 15-to būrio 5-oje brigadoje, 20-to būrio 7-toje brigadoje, 10-to būrio 5-toje brigadoje, taikytina minimalaus gyvenamojo ploto norma, nustatyta bendrabučių tipo patalpoms (t. y. 3,1 kv. m, Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis), kadangi šios patalpos yra bendrabučio tipo (b. l. 13, 14).
Apibendrinus pirmiau nurodytus duomenis apie pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą ir atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjas gyvenamosiose patalpose buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis, kadangi pareiškėjui karantino patalpoje, 12-to būrio 1-oje brigadoje, 15-to būrio 5-oje brigadoje, 20-to būrio 7-toje brigadoje, 10-to būrio 5-toje brigadoje teko ne mažiau kaip 3,1 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 papunktis), o 21-o būrio 4-toje brigadoje teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m gyvenamojo ploto (Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.2 papunktis).
Be to, pareiškėjas neprivalėjo visą dieną būti savo gyvenamojoje patalpoje, jis tuo laikotarpiu, kai buvo bendrabučio tipo patalpose dienotvarkėje nustatytu laiku galėjo laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose ir viso lokalinio sektoriaus teritorijoje bei užsiimti leistina veikla (b. l. 13, 14, 30, 32). Tai pažymėjo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjui I. V. tekusio minimalaus gyvenamojo ploto bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose pataisos namuose (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).
Dalį ploto pareiškėjo gyvenamosiose patalpose užėmė baldai, o 21-to būrio 4-toje brigadoje – ir sanitarinis mazgas (b. l. 14, 23–24), tačiau Vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į jose įtvirtintas minimalias vienam asmeniui turinčias tekti gyvenamųjų patalpų ploto normas turi būti neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas. Tokios praktikos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmenų skundus dėl jų laikymo sąlygų pataisos įstaigose atitikties teisės aktų reikalavimams (2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-786-520/2018; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje A-2922-492/2016). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, atsižvelgiama tik tada, kai nustatomas teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimas, t. y. nustatomi neteisėti veiksmai (neveikimas), ir sprendžiama dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinamas asmeniui realiai tenkantis asmeninės erdvės plotas (2017 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3130-662/2017).
Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir nustatytas byloje faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės atstovo veiksmus analizuojamu aspektu. Teismas atmeta kaip nepagrįstą pareiškėjo skundo argumentą dėl gyvenamojo ploto trūkumo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad vienu tualetu naudojosi 15-to ir 16-to būrio, t. y. dviejų būrių nuteistieji, tad 15-tame būryje jis nebuvo tinkamai aprūpintas sanitariniais įrenginiais.
Iš pareiškėjo nusiskundimo darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi dėl to, kad 15-to ir 16-to būrių nuteistieji naudojosi viena sanitarinio mazgo patalpa. Pareiškėjas nekonkretizavo, kokių sanitarinių įrenginių trūko, bet atsižvelgiant į tai, kad sanitariniame mazge įrengiami unitazai/klozetai, pisuarai ir praustuvės (iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusios Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – 2004 m. Aprūpinimo normos), skirsnis „Prausykla, tualetas“, nuo 2017 m. birželio 8 d. galiojančių 2017 m. Aprūpinimo normų 7 papunktis), darytina išvada, kad pareiškėjas skundžiasi dėl unitazų/klozetų, pisuarų ir praustuvių trūkumo.
Pareiškėjas ginčo laikotarpiu 15-tame būryje buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 19 d. (b. l. 13, 15, 22, 41) ir tuo laikotarpiu buvo priskirtas paprastajai grupei (b. l. 13, 22).
Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojo 2004 m. Aprūpinimo normos, kurios numatė, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. dešimčiai asmenų), klozetu arba unitazu (1 vnt. dvylikai asmenų), pisuaru (1 vnt. dvylikai asmenų). Tad 2004 m. Aprūpinimo normos jau nebegaliojo tuo laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo laikomas 15-tame būryje. Nuo 2017 m. birželio 8 d. galioja 2017 m. Aprūpinimo normos, kurių 7.4 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami praustuve (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų), 7.6 papunktis numato, kad prausykla, tualetas aprūpinami klozetu (kuris gali būti ir tupiamas) arba pisuaru (tik vyrams) (1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų). Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.7 papunktis nustato, kad pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems (kiekvienam būriui). Šių taisyklių 6 punktas nustato, kad kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.6–5.10 punktuose nurodytas patalpas kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, šios patalpos gali būti įrengiamos dviem būriams.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 15) ir jo prieduose – Pravieniškių PN-AK darbuotojų pažymose (b. l. 23–24, 41) pateikė duomenis, kad 15-tame būryje buvo 63 nuteistieji, o 16-tame būryje 2017 m. balandžio 4 d. duomenimis (t. y. tuo metu, kai pareiškėjas buvo patalpintas į 15-tą būrį) buvo 82 nuteistieji, sanitarinis mazgas buvo skirtas naudotis būtent šių dviejų būrių nuteistiesiems, jame buvo įrengti 9 praustuvės, 6 unitazai ir 4 pisuarai. Atsakovės atstovas pateikė duomenis, kad šiame sanitariniame mazge buvo ir 4 kojų plautuvės (b. l. 15, 24), tačiau pareiškėjas nekonkretizavo, kad jų trūko, o 2004 m. ir 2017 m. Aprūpinimo normos jų skaičiaus nereglamentuoja, todėl teismas šių duomenų apie kojų plautuves nevertina.
Iš aukščiau pateiktų duomenų matyti, kad 15-tam ir 16-tam būriui, t. y. dviem būriams, buvo įrengtas vienas sanitarinis mazgas, tad pareiškėjas tuo laikotarpiu, kai buvo 15-tame būryje, naudojosi sanitariniu mazgu kartu su kito – 16-to būrio nuteistaisiais. Kaip jau rašyta, pagal Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 6 punktą, kai esamose pataisos įstaigose dėl nuteistųjų gyvenamųjų korpusų pastatų konstrukcijos yra išimtinių aplinkybių, kliudančių įrengti taisyklių 5.7 papunktyje nurodytą patalpą (t. y. sanitarinį mazgą) kiekvienam būriui, ir nuteistųjų judėjimas būriuose neribojamas, ši patalpa gali būti įrengiama dviem būriams.
Nustačius byloje minėtas faktines aplinkybes ir įvertinus teisinį reglamentavimą, pripažintina, kad atsakovas dalį ginčo laikotarpio – nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 19 d. nevykdė 2017 m. Aprūpinimo normų 7.4 papunkčio nuostatų, kadangi pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais nebuvo aprūpintas tinkamu sanitariniu įrenginių kiekiu 15-tame būryje, kadangi 145 nuteistiesiems (63 + 82 = 145), įskaitant pareiškėją, teko tik 9 praustuvės, tad 17 asmenų teko tik 1 praustuvė (145 / 9 = 16,11 ? 17). Pagal 2017 m. Aprūpinimo normų 7.6 papunktį unitazų ir pisuarų aptariamame sanitariniame mazge buvo pakankamai, nes 145 nuteistiesiems, įskaitant pareiškėją, teko 10 unitazų arba pisuarų (6 + 4), tad 15 asmenų teko 1 unitazas arba pisuaras (145 / 10 = 14,50 ? 15). Kadangi minėto teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. 1R-139 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., nereglamentavo sanitarinio mazgo įrengimo ir įrenginių skaičiaus, teigti, jog atsakovės atstovas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. birželio 7 d., neveikė pagal teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo (žr. Lietuvos vyriausiojo teismo 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1448-415/2019).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo argumentai dėl per mažo sanitarinių įrenginių kiekio ir dėl to patiriamų nepatogumų, laikytini pagrįstais dalyje ginčo laikotarpio – nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 19 d. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje minėtu laikotarpiu konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Byloje buvo nustatyta, kad pareiškėjas dalį ginčo laikotarpio – nuo 2017 m. birželio 8 d. iki 2017 m. birželio 19 d. – 15-tame būryje nebuvo aprūpintas tinkamu unitazų, pisuarų ir praustuvių kiekiu prausykloje, tualete, ir šiuo aspektu buvo nustatyta valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo sąlyga – valstybės valdžios institucijos neteisėti veiksmai (neveikimas) (CK 6.246 straipsnis). Nustatęs neteisėtą neveikimą, teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatuoja esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį (CK 6.247 ir 6.249 straipsniai).
Šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas įkalinimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymu numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą neturtinę žalą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. sprendimą B. prieš Rumuniją, pareiškimo Nr. 61496/08; 2014 m. spalio 2 d. sprendimą H. prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 15319/09; 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi, teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2014 m. sausio 28 d. sprendimą O’K. prieš Airiją, § 202, pareiškimo Nr. 35810/09; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą, § 33, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2008; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-22/2012). Administracinėse bylose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija taip pat nusprendė, kad pažeidimo pripažinimas šiuo atveju laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija už pareiškėjo patirtą skriaudą (2018 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2210-1062/2018; 2017 m. vasario 1 d. nutartis byloje Nr. A-376-662/2017; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis byloje Nr. A146-601/2013).
Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjo 2019 m. liepos 1 d. medicininiame pažymėjime (b. l. 20) ir Pravieniškių PN-AK 2-o sektoriaus Resocializacijos skyriaus psichologo 2019 m. birželio 26 d. pažymoje (b. l. 21) nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu kreipėsi į Pravieniškių PN-AK Sveikatos priežiūros skyriaus medikus ar į psichologus su nusiskundimu dėl fizinės ar psichinės sveikatos sutrikimų, atsiradusių dėl negalėjimo laiku pasinaudoti sanitariniu mazgu.
Teismo vertinimu, laikotarpis, kuriuo buvo nustatytas pažeidimas dėl sanitarinių įrenginių kiekio, yra neilgas.
Pareiškėjas 15-tame būryje, kuriame buvo nustatytas pažeidimas dėl sanitarinių įrenginių kiekio, buvo laikomas iki 2017 m. birželio 19 d., o į teismą su skundu dėl to pareiškėjas kreipėsi 2019 m. birželio 3 d. (b. l. 4), t. y. praėjus beveik dvejiems metams nuo paskutinio atsakovės atstovo neteisėto veiksmo atlikimo dienos. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (CK 6.250 straipsnio prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 straipsnio prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-1343/2012). Todėl aplinkybė, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba, leidžia daryti išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pareiškėjo nurodoma suma.
Teismas, įvertinęs aukščiau šiame procesiniame sprendime paminėtas aplinkybes, sprendžia, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Teismo sprendimu pripažįstama, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje buvo pažeista V. P. teisė į tinkamą sanitarinių įrenginių kiekį įkalinimo vietoje.
Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstą.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.