Telšių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės atstovams UAB „Memelio kapitalas“ direktoriui V. K., advokato padėjėjai Donatai Berezinaitei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio kapitalas“ ieškinį atsakovui R. L. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Byloje kilo ginčas, ar atsakovas turi teisinė pareigą atlyginti nuostolius iniciavęs ikiteisminį tyrimą.

Civilinė atsakomybė pagal CK 6.245 straipsnio 1 dalį – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai).

Siekiant įvertinti, ar atsakovui kyla pareiga deliktinės atsakomybės pagrindu atlyginti nuostolius, būtina nustatyti vieną iš esminių deliktinės atsakomybės elementų – neteisėtus veiksmus. Neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkrečios įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Civilinės atsakomybės teisiniame santykyje kiekvieno asmens elgesys vertinamas atitikties nurodytiems standartams aspektu. Pagal bendrąją taisyklę asmuo atsako tik už jo paties padarytą žalą ir neatsako už žalą, kurią sukėlė kitų asmenų neteisėti veiksmai, nes netiesioginė civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai ją nustato įstatymai (CK 6.246 straipsnio 2 dalis). Dėl to reikalaujanti atlyginti žalą šalis turi įrodyti, kokį konkretų įstatymo ar sutarties įpareigojimą pažeidė atsakovas arba kokiu būdu jis asmeniškai pažeidė bendrą atidumo ir rūpestingumo pareigą. Dėl neteisėtų veiksmų, kaip civilinės atsakomybės pagrindo, pasisakyta ir kasacinio teismo formuojamoje praktikoje.

Nagrinėjamu atveju ieškovė atsakovo neteisėtus veiksmus kildina iš to, kad atsakovas R. L. pateikė nepagrįstą pareiškimą dėl nusikalstamos veikos ir inicijavo baudžiamąjį persekiojimą V. K. tiek kaip fiziniam asmeniui, tiek kaip UAB „Memelio kapitalas“ direktoriui, kai dėl savo galimai pažeistų teisių galėjo ir turėjo kreiptis civilinio proceso tvarka. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. L. 2016 m. lapkričio 28 d. kreipėsi pareiškimu į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl vengimo atsiskaityti už suteiktas paslaugas (e. b. l. 80–81). Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir baigtas, prokurorui nutarus, kad jo metu surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių šį tyrimą užbaigti kaltinamojo akto surašymu, todėl surašius kaltinamąjį aktą, byla perduota teismui. Tokiu būdu, tai nebuvo privataus kaltinimo byla. Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų 2018 m. spalio 11 d. nuosprendžiu V. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 186 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių (e. b. l. 19–27). Šiaulių apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartimi Klaipėdos apygardos prokuratūros prokurorės V. P. apeliacinis skundas atmestas (e. b. l. 8–17). Ieškovė teigia, kad dėl atsakovo akivaizdaus piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis, kuomet jis kreipėsi ne civiline tvarka dėl galimo skolos išieškojimo iš ieškovės, tačiau iniciavo ikiteisminį tyrimą, neišnaudojęs civilinių teisių gynimo būdų, dėl to buvo iškelta baudžiamoji byla ir baudžiamojon atsakomybėn patrauktas UAB „Memelio kapitalas“ direktorius V. K., yra akivaizdūs neteisėti atsakovo veiksmai ir siekis pasipelnyti. Teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka, nes galimybė pranešti apie galimai padarytą nusikalstamą veiką ir skųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus ir priimtus sprendimus numatyta įstatyme ir asmens naudojimasis įstatyme nustatytomis teisėmis negali būti pripažintinos neteisėtais veiksmais. Be to, baudžiamojoje byloje, iš kurios ieškovė kildina neteisėtus atsakovo veiksmus, įtarimai ieškovei UAB „Memelio kapitalas“ nebuvo pareikšti. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, kad ieškovės organizaciniai nepatogumai dėl vykusio ikiteisminio tyrimo negali būti prilyginti atsakovo neteisėtiems veiksmams.

Taip pat sprendžiamų aplinkybių kontekste teismas nenustatė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – žalos. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šiame straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos ar turėtos išlaidos, kurių asmuo būtų nepatyręs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų). Pažymėtina, kad nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl neteisėtų veiksmų prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 2.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Tačiau, minėta, jos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad ją patyrė (CPK 178 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad patyrė 18 300 Eur nuostolius, iš kurių 3 000 Eur už teisines paslaugas ikiteisminiame tyrime bei baudžiamojoje byloje ir 15 300 Eur nuostolius dėl juridinio asmens dalykinės reputacijos sumenkinimo. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas nurodė, kad dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir nagrinėtos baudžiamosios bylos pradėjo mažėti įmonės pajamos, dėl sumažėjusių darbų kiekių, didžiosios įmonės, siekdamos išvengti galimų nesusipratimų, nepasirašė naujų sutarčių dėl didesnės vertės darbų atlikimo. Teigia, kad tokia situacija susiklostė būtent po to, kai atsakovas kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ieškovės direktoriaus atžvilgiu ir buvo inicijuotas baudžiamasis persekiojimas. Net ir esant įsiteisėjusiam išteisinamajam nuosprendžiui, nepataisomai pakenkta įmonės reputacijai ir padaryti didžiuliai nuostoliai įmonei. Prašomą priteisti nuostolių sumą taip pat sudaro ir išlaidos dėl ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu sulėtėjusių įmonės darbų, kuomet įmonės darbuotojai privalėjo vykti į apklausas, taip pat išlaidos už kurą, vystant į teisėsaugos institucijas. Nuostolius sudaro ir dokumentų kopijų rengimai bei teikimai ikiteisminėms institucijoms.

Nagrinėjamu atveju ieškovė turėjo pareigą pateikti teisimui leistinus įrodymus, kurie patvirtintų prašomų priteisti nuostolių dydį, tačiau tokių duomenų nepateikė. Nesant galimybės tiksliai įrodyti jų dydžio, ieškovė savo ieškiniu prašė, kad teismas jų dydį nustatytų savo iniciatyva (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata negali būti aiškinama kaip įpareigojanti teismą visais atvejais savo iniciatyva rinkti įrodymus priteistinų nuostolių dydžiui nustatyti. Teismas, taikydamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turi paisyti rungimosi civiliniame procese principo (CPK 12 straipsnis). Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi teisę rinkti įrodymus savo iniciatyva tik įstatymų nustatytais atvejais (CPK 179 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008).

Byloje esantys pinigų priėmimo kvitas ir banko išrašai patvirtina, kad UAB „Memelio kapitalas“ 2018 m. kovo 21 d., 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. spalio 11 d. pagal pateiktas sąskaitas sumokėjo po 1 000 Eur už teisines paslaugas (iš viso 3 000 Eur) (e. b. l. 28, 29, 30, 31, 32). Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovei niekada nebuvo pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 186 straipsnio 1 dalyje, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu šiuos įmonės nuostolius norima priteisti iš atsakovo. Byloje ieškovės pateikta informacija apie asmenis, vykusius apklausoms į ikiteisminio tyrimo institucijas ir teismus, niekaip nepatvirtina žalos dydžio, nes nėra pateikta jokių leistinų rašytinių įrodymų (e. b. l. 18, 35, 37–39, 40, 130–131). Be kita ko, liudytojai dėl proceso išlaidų priteisimo galėjo kreiptis teisminio nagrinėjimo metu BPK nustatyta tvarka. Pateikta informacija apie teiktas dokumentų kopijas ikiteisminio tyrimo institucijai taip pat neįrodo nuostolių dydžio (e. b. l. 99–101). Teismo vertinimu, visi ieškovės nurodyti organizacinio pobūdžio kaštai savaime negali būti prilyginti turtinei žalai, nesant pagrindimo apie aiškią ir konkrečią materialinę tų kaštų išraišką. Byloje ieškovė taip pat pateikė sutartis pasirašytas tarp ieškovės kaip rangovo ir užsakovų (e. b. l. 102–106; 107–112; 113–128), tačiau šios sutartys nepatvirtina ieškovės prašomų priteisti nuostolių sumos dydžio. Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad prašoma priteisti neturtinės žalos suma yra labiau prevencinė priemonė, siekiant užkardyti tokius veiksmus ateityje, o ne realiai paskaičiuota nuostolių suma. Pažymėtina, kad tokia ieškovės atstovo pozicija nepagrįsta. Civilinės atsakomybės viena iš esminių funkcijų kompensacinė, o ne prevencinė, todėl negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015).

Nagrinėjamų aplinkybių kontekste konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra visų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

Dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje (CPK 95 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad CPK 95 straipsnyje reglamentuoto piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės gali kilti civiliniame procese, ieškovės prašymas dėl 5792 Eur baudos ir 50 proc. nuo paskirtos baudos skyrimo ieškovei, atmestinas kaip nepagrįstas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš priešingos šalies. Įvertinus tai, kad ieškinys atmestas iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos atsakovui. Atsakovas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 500 Eur. Šios išlaidos pagrįstos mokėjimo nurodymais ir priteistinos iš ieškovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio kapitalas“ ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Memelio kapitalas“ 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui R. L..

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą