Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos 2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir nubaustas teisės dirbti valstybės tarnyboje 3 (trejus) metus.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuota iš R. B. 200 Lt valstybei.

Iš nuteistojo R. B. priteista 21.75 Lt (dvidešimt vienas litas ir septyniasdešimt penki centai) valstybei už proceso išlaidas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patruliu, tarnybos metu vykdydamas jam suteiktus įgaliojimus tikrinti transporto priemones vairuojančius asmenis bei jų vairuojamas transporto priemones, o nustačius kelių eismo taisyklių pažeidimus, surašyti administracinius teisės pažeidimų protokolus, 2011 m. birželio 2 d., apie 8 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) esančio namo Nr. 20 kieme, kitam šio policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus patruliui R. Z. tikrinant automobilio (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo V. J. pateiktus dokumentus, reikalavo iš V. J. 600 Lt kyšio už tai, kad šiam asmeniui nebūtų skirta administracinė nuobauda už tariamą pabėgimą nuo policijos pareigūnų (nors toks įvykis nebuvo užfiksuotas, kadangi iki dokumentų patikrinimo V. J. vairuojamo automobilio policijos pareigūnai nestabdė), leisdamas jam suprasti, kad davus kyšį vėliau galimai nustatytas administracinių teisės pažeidimas už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus nebus fiksuotas, tai yra tiesiogiai pareikalavo savo naudai kyšio už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus ir susitaręs su V. J. per du kartus priėmė iš jo dalį, kaip kyšio reikalaujamų pinigų - 350 Lt, o būtent :

2011 m. birželio 2 d., apie 8.30 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. J. automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) atvykus ir sustojus už policijos tarnybinio automobilio ŠKODA OKTAVIA, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini)gatvėje, netoli šios ir (duomenys neskelbtini), R. B. priėjo prie automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n (duomenys neskelbtini) sėdėjusio V. J. ir per šio automobilio langą, savo naudai iš V. J. priėmė dalį kaip kyšio reikalaujamų pinigų - 200 Lt, bei, V. J. paprašius, susitarė dėl mažesnės ankščiau reikalauto kyšio sumos, tai yra, kad V. J. vietoj likusių, kaip kyšio reikalaujamų ir dar neperduotų 400 Lt, iki birželio 10 d. perduos 200 Lt.

Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. birželio 9 d., apie 20.45 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, V. J. automobiliu (duomenys neskelbtini) v/n. (duomenys neskelbtini) atvykus ir sustojus šalia policijos tarnybinio automobilio ŠKODA OKTAVIA, v/n. (duomenys neskelbtini) stovėjusio (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. 22, R. B., priėjęs prie automobilyje (duomenys neskelbtini) v/n. (duomenys neskelbtini) sėdėjusio V. J., tuo metu veikusio kaip nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų dalyvio, per šio automobilio langą, savo naudai iš V. J. priėmė kitą dalį kaip kyšio reikalaujamų pinigų - 150 Lt, bei pasakė, kad likusią kyšio dalį – 50 Lt V. J. jam perduos vėliau.

Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodo, kad duodamas parodymus nurodė, jog nereikalavo iš V. J. kyšio, o tik grąžinti skolą ir dalį jos iš V. J. per du kartus atgavo. Tokie jo parodymai gali būti vertinami kaip įrodymai, nes jie nepaneigti. Paršo V. J. parodymus vertinti kritiškai, nes V. J. siekdamas išvengti skolos grąžinimo galėjo jį (R. B.) apkalbėti. V. J. parodymų nepatikimumą akivaizdžiai patvirtina tokia aplinkybė, kad V. J. neigia jį (R. B.) pažinojęs, tačiau iš slapto garso įrašą matyti, kad į jį (R. B.) V. J. kreipiasi familiariai, t. y. „Žiūrėk, R.“ (1 t., b. l. 57-59). Akivaizdu, kad į nepažįstamą asmenį, tuo labiau – policijos pareigūną V. J. taip familiariai nebūtų kreipęsis.

Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad tik sulaikytas davė teisingus parodymus. Iš ikiteisminio tyrimo pradžioje duotų parodymų matyti, kad „prisipažino“ ne tik paėmęs kyšį, bet ir pasidalinęs su liudytoju R. Z.. Ši aplinkybė ikiteisminio tyrimo eigoje buvo paneigta, todėl „prisipažinimas“ negali būti vertinamas kaip nuoširdus ir teisingas. Mano, kad esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo išvadai, jog jo kaltė dėl kyšio paėmimo visiškai įrodyta ir nekeltų abejonių. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nuosprendis negali būti pripažintas pagrįstu ir teisėtu, nes pažeidžia nekaltumo prezumpcijos principą.

Teigia, kad teismo motyvai dėl inkriminuoto baudžiamojo įstatymo pritaikymo paviršutiniški ir pagal juos negalima spręsti, kodėl daroma išvada, kad gavo kyšį už neteisėtą neveikimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nei jis (R. B.), nei jo porininkas patrulis R. Z. nefiksavo KET pažeidimų, kuriuos galimai buvo padaręs V. J., todėl nebuvo pagrindo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, t. y. jis (R. B.) nesielgė neteisėtai.

Šią bylą paskyrus nagrinėti teismo posėdyje apeliacine tvarka, teisme buvo gautas raštiškas nuteistojo R. B. prašymas palikti jo paduotą apeliacinį skundą nenagrinėtą.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašo apeliacinio skundo nenagrinėti 2012 m. sausio 18 d. teismo posėdyje, nes jo nuomone prašyme nėra aiškiai išreikšta apelianto valia atšaukti paduotą apeliacinį skundą. Prokuroras prašė tenkinti nuteistojo R. B. prašymą ir procesą nutraukti.

Nuteistojo prašymas tenkinamas. BPK 316 straipsnio 1, 3, 5 dalyse yra nurodyta, kad apeliantas turi teisę apeliacinį skundą atšaukti. Prašymai dėl skundų atšaukimo gali būti paduoti iki teismo pranešimo posėdžių salėje apie nuosprendžio ar nutarties paskelbimo laiką ir vietą. Atšaukus apeliacinį skundą, teismas palieka skundą nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukia.

Motyvuoti apeliacinio skundo atšaukimo BPK nereikalauja, šioje byloje nuteistasis R. B. atšaukė savo paduotą apeliacinį skundą raštu. Byloje nėra duomenų, kurie verstų abejoti, kad nuteistasis skundą prašo atšaukti ne savo valia, todėl teismas neturi pagrindo jo prašymo nepriimti ir nepatenkinti. Šioje byloje daugiau apeliacinių skundų nepaduota, todėl nuteistajam R. B. savo apeliacinį skundą atšaukus, kolegija ne tik palieka šį skundą nenagrinėtą, bet ir nutraukia apeliacinį teismo procesą. Nuo šios nutarties priėmimo momento Panevėžio apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nuosprendis laikomas įsiteisėjusiu. Baudžiamoji byla perduodama pirmosios instancijos teismui nuosprendį pateikti vykdymui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. B. apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą ir teismo procesą nutraukti.