- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-10-18
- Bylos Nr.
- I-4464-171/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02367-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
dalyvaujant pareiškėjui D. P.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–2), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), po 20 Eur už kiekvieną kalinimo parą nuo 2017 m. kovo 16 d. iki kalinimo pabaigos neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad nuo 2017 m. kovo 16 d. yra kalinamas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis: kameros perpildytos, nėra ventiliacijos, todėl trūksta gryno oro, ant kameros sienų veisiasi pelėsiai ir grybeliai, nuo lubų krinta tinkas, lupasi dažai, veisiasi parazitai, žiemą būna šalta, o vasarą karšta, nėra karšto vandens indams plauti, staliukai maži, todėl neužtenka vietos valgyti prie stalo.
Sanitariniame mazge pažeidžiamas jo privatumas, nes jis įrengtas prie pat įėjimo, o nuo likusio kameros ploto atskirtas tik sienele. Į dušą veda tik 1 kartą per savaitę ir leidžia praustis tik 15 min., pasivaikščioti veda tik 1 val. per dieną, o į sporto salę – tik 1 kartą per savaitę.
Dėl tokių sąlygų nuolat patiria didelių nepatogumų, baimę dėl galimai atsinaujinsiančios tuberkuliozės, išgyvenimų, dvasinį diskomfortą, periodiškai blogėja sveikata, pareiškėjas yra dirglus, krinta svoris.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime, kurį vėliau patikslino, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 7–16, 72). Taip pat prašo iš pareiškėjo priteisti 2,10 Eur išlaidų už kopijų parengimą.
Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvežtas 2017 m. kovo 17 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 109 (plotas 7,31 m², 2 asmenys kameroje), joje buvo iki 2017 m. kovo 19 d., 2017 m. kovo 20 d. perkeltas į kamerą Nr. 198 (plotas 7,94 m², 1 asmuo kameroje), 2017 m. kovo 21–balandžio 3 d. buvo toje pačioje kameroje (2 asmenys kameroje), 2017 m. balandžio 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 150 (plotas 7,56 m², 2 asmenys kameroje), joje buvo iki 2017 m. gegužės 14 d.
2017 m. gegužės 15 d. išvežtas į Švenčionių areštinę. Į Lukiškių TI-K grįžo 2017 m. gegužės 19 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 123 (plotas 7,42 m², 1 asmuo kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 132 (plotas 7,94 m², 1 asmuo kameroje). Kameroje Nr. 132 buvo iki 2015 m. gegužės 21 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 329 (plotas 7,61 m², 1 asmuo kameroje), joje buvo iki 2017 m. gegužės 30 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. gegužės 31 d. perkeltas į kamerą Nr. 144 (plotas 7,94 m², 2 asmenys kameroje), joje buvo iki 2017 m. birželio 18 d.
2017 m. birželio 19 d. išvežtas į Švenčionių areštinę. Į Lukiškių TI-K grįžo 2017 m. birželio 23 d. ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 122 (plotas 7,38 m², 1 asmuo kameroje), tą pačią dieną perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas 7,94 m², 1 asmuo kameroje), joje buvo 2017 m. birželio 24–27 d. (2 asmenys kameroje), 2017 m. birželio 28 d. perkeltas į kamerą Nr. 257 (plotas 34,57 m², 4 asmenys kameroje), joje buvo 2017 m. birželio 29–liepos 5 d. (6 asmenys kameroje) ir 2017 m. liepos 6–12 d. (5 asmenys kameroje).
Pažymi, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.
Nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 x 0,5 m (0,3 m²), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²). Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara.
Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes tam, kad būtų užtikrinta asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintose Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) nėra nustatyta, kad kamerose būtų sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.
Kamerose langai vėdinti pritaikyti, vėdinama natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie gyvenamąsias kameras reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. Siekdamas palaikyti švarą kamerose, Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kenkėjų kontrolės tarnyba“, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.
Nurodo, kad Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nenustato reikalavimų gyvenamosiose kamerose įrengti karšto vandens tiekimo sistemą. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę iki 15 min., o tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų. Remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kad tai, jog pareiškėjas dušu negali naudotis neribotai, nepablogina jo teisės palaikyti asmeninę higieną taip, kad būtų pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis (2001-07-24 sprendimas byloje Valašinas prieš Lietuvą). Taip pat nurodo, kad pasivaikščioti gryname ore tam skirtoje teritorijoje yra sudaryta galimybė. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpintas tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis. Atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą, suteikiama teisė pasivaikščioti nuo 1 iki 2 val.
Pažymi, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybę pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kino sale, taip pat dalyvauti užimtumo programose: organizuojami stalo žaidimų (šachmatų, šaškių, stalo teniso ir kt.) turnyrai, šiltuoju metų laiku rengiamos tinklinio, krepšinio, sunkumų kilnojimo varžybos. Įstaigoje įrengtoje koplyčioje vyksta religinio pobūdžio renginiai, aukojamos Šv. Mišios. Asmenis lanko dvasininkai, vykdoma dvasinė reabilitacija. Organizuojami profesionalių ir mėgėjiškų kolektyvų koncertai, taip pat gali naudotis riboto interneto prieiga, dalyvauja ŽIV / AIDS ir narkomanijos prevencijos programose. Norėdamas dalyvauti visuomeninėje arba kitoje naudingoje veikloje, asmuo, laikomas Lukiškių TI-K, turi parodyti iniciatyvą, pareikšti norą žodžiu ar raštu, kreiptis į būrio viršininką.
Mano, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą. Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta įstatymų nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 17 d. iki 2017 m. liepos 10 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.
Dėl minimalaus ploto kamerose
Pareiškėjas teigia, kad kameros buvo perpildytos, o sanitariniame mazge buvo pažeistas jo privatumas.
Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².
Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni nei laisvėje esantiems asmenims apribojimai (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Teismui nėra pagrindo šiais duomenimis abejoti.
Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 7–16) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2017 m. kovo 17–19 d., 2017 m. balandžio 4–gegužės 14 d., 2017 m. gegužės 23–30 d., iš viso 52 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotą) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²). Likusiomis dienomis (2017 m. kovo 17–liepos 10 d., iš viso 56 dienas) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus. Be to, 2017 m. gegužės 15–18 d., 2017 m. birželio 19–22 d., iš viso 8 dienas, jis buvo išvežtas į Švenčionių areštinę, todėl Lukiškių TI-K nebuvo.
Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). Nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m, atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).
Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).
Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjui tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, ir pripažįsta, kad pareiškėjas 52 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.
Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).
Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas su kitais nuteistaisiais buvo laikomas 104 dienas. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. liepos 19 d. pranešime Nr. 24-4746 „Dėl D. P. skundo“ (toliau – Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas) (b. l. 51–52) nurodyta, kad sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atitvertas 1,5 m sienele, posto Nr. 7 gyvenamosiose kamerose Nr. 252–257 sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, o kitų gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Atsakovės atstovė atsiliepime, kurį vėliau patikslino, nurodo, kad pareiškėjas kameroje Nr. 257 buvo laikomas nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. liepos 10 d. Kadangi šioje kameroje sanitarinis mazgas įrengtas kaip atskira patalpa, teisė į privatumą pareiškėjui buvo užtikrinta. Kitose kamerose sanitariniame mazge įrengtos užuolaidos, todėl, teismo nuomone, toks sanitarinio mazgo įrengimas taip pat nelaikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir jo teisių pažeidimu.
Dėl netinkamos ventiliacijos, kamerų įrengimo
Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo ventiliacijos, veisėsi pelėsiai ir grybeliai, nuo lubų krito tinkas, luposi dažai, veisėsi parazitai, žiemą buvo šalta, o vasarą karšta, nebuvo karšto vandens indams plauti, staliukai maži, todėl neužteko vietos valgyti prie stalo.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 iki 65 proc. (16 punktas).
Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.
Tų pačių taisyklių 14.6 papunktyje nustatyta, kad kamerose turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad kamerose iki 4 lovų stalo matmenys yra 0,6 x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalų dydis priklauso nuo lovų skaičiaus, jose yra suolai, kurie atitinka stalo dydį. Kameros vėdinamos per langus, jų rėmai lengvai atidaromi ir pritaikyti vėdinti. Pelės, žiurkės ir kiti kenkėjai bei parazitai naikinami. Teismui nėra pagrindo netikėti šiuo pranešimu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Byloje pateikti Nacionalinio visuomenės centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento patikrinimo aktai (b. l. 21–48), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. 2017 m. sausio 9 d. patikrinimo akte (b. l. 21–22) kameroje Nr. 329, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gegužės 22–30 d., Lietuvos higienos normos HN 134:2015 pažeidimų nenustatyta. 2017 m. kovo 28 d. patikrinimo akte (b. l. 28–29) ir 2017 m. kovo 27 d. patikrinimo akte (b. l. 41–42) kameroje Nr. 123, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2017 m. gegužės 19 d., pažeidimų taip pat nenustatyta. Minėtos normos pažeidimų nenustatyta ir 2017 m. balandžio 3 d. patikrinimo akte (b. l. 39–40) kameroje Nr. 109, kurioje jis buvo laikomas 2017 m. kovo 17–19 d., 2017 m. kovo 24 d. patikrinimo akte (b. l. 45) kameroje Nr. 329, kurioje buvo laikomas 2017 m. gegužės 22–30 d. Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atsiliepime nurodytais laikotarpiais, patikrinimai nebuvo atlikti. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl netinkamų kalinimo sąlygų.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešimas bei minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus. Kadangi teisės aktuose nėra nustatyta pareiga įrengti karšto vandens tiekimą į kameras, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Pareiškėjo teiginys, kad kamerose staliukai per maži, todėl neužtenka vietos pavalgyti, vertintinas kritiškai. Iš atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad kamerose iki 4 lovų įrengto stalo dydis yra apie 0,6 x 0,5 m, o kamerose, kuriose daugiau nei 4 lovos, stalo dydis skiriasi atsižvelgiant į lovų skaičių, jose yra suolai, atitinkantys stalo dydį. Taigi, matyti, kad Lukiškių TI-K užtikrino teisę pavalgyti prie stalo. Teismo nuomone, individualūs pareiškėjo poreikiai negali būti vertinami kaip Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai, o tam tikri galimi nepatogumai yra susiję su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į įkalinimo įstaigą.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos ir netinkamo kameros įrengimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl pasivaikščiojimų, sporto salės ir dušo
Pareiškėjas teigia, kad duše 15 min. 1 karto per savaitę, pasivaikščiojimo 1 val. per dieną ir sporto salės 1 karto per savaitę yra per mažai.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji šio Kodekso nustatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. BVK 103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dieną specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio Kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o ligoniai (pagal gydytojų išvadą) – dvi valandas (BVK 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas (BVK 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nei pareiškėjas, nei Lukiškių TI-K nenurodo, kuriai grupei pareiškėjas buvo priskirtas, todėl laikytina, kad jis buvo priskirtas paprastajai grupei.
Kaip nurodė atsakovės atstovas, teisė pasivaikščioti nuo 1 iki 2 val. suteikiama atsižvelgiant į grupę, kuriai priskirti nuteistieji, bei jų buvimo kalėjime laikinumą. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jis gali būti sutrumpintas tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Kadangi pareiškėjas sutinka, kad turėjo galimybę pasivaikščioti 1 val. per dieną, atsakovės atstovas patvirtina, kad Lukiškių TI-K vadovavosi BVK nuostatomis, buvo suteikta galimybė pasivaikščioti nuo dviejų valandų iki valandos, todėl nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K suteikiama galimybė dalyvauti įvairiose užimtumo programose, koncertuose ir kitoje veikloje, tai gali kompensuoti, pareiškėjo manymu, per trumpą pasivaikščiojimo kiemeliuose laiką.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) 96 punkte nustatyta, kad suaugusiems suimtiesiems sąlygos sportuoti ir mankštintis sudaromos pagal galimybes. Tų pačių taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Kaip teigia pareiškėjas, tiek galimybė sportuoti, tiek nusiprausti duše 1 kartą per savaitę jam buvo užtikrinta, taigi, Lukiškių TI-K teisės aktų reikalavimus vykdė. Noras sportuoti, nusiprausti dažniau ir ilgiau vertintinas kaip papildomi pareiškėjo poreikiai, už kuriuos valstybė negali būti atsakinga.
Dėl žalos dydžio
Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 52 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.
Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, t. y. į tai, kad perpildytose kamerose su pertraukomis pareiškėjas buvo laikomas 52 dienas.
Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad toks jo teisės į minimalų plotą (3,6 m²) pažeidimas lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes.
Teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 20 Eur suma už kiekvieną kalinimo parą nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.
Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 520 Eur sumos priteisimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal Dokumentų parengimo išlaidų atlyginimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 (toliau – Tvarka), 6 ir 7 punktus bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informacinį pranešimą Nr. 29 „Dėl dokumentų kopijų parengimo išlaidų indeksavimo“, vienai rašytinio, grafinio A4 formato lapo kopijai parengti nustatytinas 0,06 Eur mokestis. Atsižvelgęs į tai, atsakovės atstovas prašo iš pareiškėjo priteisti 2,10 Eur realiai patirtų išlaidų už A4 formato lapų kopijų, susijusių su bylos nagrinėjimu, parengimą.
Pažymėtina, kad Tvarkos 1, 2 punktuose nustatyta, kad ši tvarka reglamentuoja oficialių rašytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo išlaidų atlyginimą, kai pareiškėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos (toliau vadinama – įstaigos) parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su šių dokumentų originalais. Pareiškėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopiją, turi pateikti įstaigai atitinkamą prašymą pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Šiuo atveju Lukiškių TI-K su ginču susijusią medžiagą teikė vykdydamas teismo nutartį, kaip tai yra nustatyta ABTĮ 67 straipsnio 3 dalyje. Kaip šiuo aspektu yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, bylinėjimosi išlaidos už dokumentų kopijų parengimą nėra priteisiamos, jei įrodymai į bylą pateikti ne pareiškėjo prašymu, o vykdant teismo nurodymą. Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylą, todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atstovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi išlaidas, šiuo atveju netaikytina (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-858/2015).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Lukiškių TI-K prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo D. P. skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti D. P. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 520 (penkis šimtus dvidešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.