- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-20
- Bylos Nr.
- 2SA-185-302/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01753-2011-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Romualda Janovičienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo M. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis D. Š., R. T., M. K., M. K.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio D. Š. 2011-05-23 turto arešto aktą, kuriuo buvo apribotos pareiškėjo nuosavybės teisės į areštuotą turtą, t.y. į jo gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas iš AB „City Service“, bei gaunamas išmokas iš Vilniaus m. VII pensijų skyriaus. Skunde nurodė, kad 2007-07-25 jo sutuoktinė M. K. paėmė 265 000 Lt paskolą iš kreditorių R. T. ir A. K. savo asmeninėms reikmėms, bet ne šeimos poreikiams tenkinti; įsipareigojimo užtikrinimui įkeitė jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, apie paskolos paėmimą pareiškėjas nieko nežinojo. Su sutuoktine 2009-05-21 sudarė povedybinę sutartį, pagal kurios 1.6 punktą visas esantis nekilnojamas turtas priklauso tam sutuoktiniui, kurio vardu jis yra registruotas, visos pajamos yra jas gavusio sutuoktinio asmeninė nuosavybė.
Antstolis D. Š. su skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad antstolis vykdo Vilniaus m. 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomąjį raštą Nr. 176V/2008, išduotą 2008-06-04, t.y. pareiškėjo ir jo sutuoktinės santuokos metu. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė M. K. neturi pakankamai turto, realizavus kurį būtų patenkintas kreditoriaus reikalavimas, bei nedirba ir negauna kitokių išmokų iš kurių galimas išieškojimas, todėl antstolis patikrino ir nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. CK 3.88 str. 2 d., įtvirtina prezumpcija, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, šiai prezumpcijai paneigti pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų.
Kreditorius R. T. su skundu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad jis pateikė antstoliui vykdyti vykdomąjį raštą M. K. ir M. K. santuokos metu. Kadangi pareiškėjo sutuoktinė M. K. neturi pakankamai turto, nedirba ir negauna kitokių išmokų, iš kurių galimas išieškojimas, todėl antstolis pagrįstai patikrino ir nustatė, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas. Pareiškėjas nepateikė argumentų, kuriais remiantis būtų galima nuginčyti CK 3.88 str. 2 d. įtvirtintą nuostatą. Antstolis tinkamai atliko procesinius veiksmus, skundas nemotyvuotas, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Suinteresuotas asmuo M. K. atsiliepimo į bylą nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. nutartimi skundą atmetė. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nagrinėjamu atveju pagal vykdomosios bylos duomenis išieškojimas galimas tik iš skolininkės M. K. turto, kadangi teismas, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika civilinėse bylose dėl išieškojimo pagal sutuoktinių prievoles, nenustatė, kad buvo priimtas koks nors teismo procesinis sprendimas dėl prievolės pobūdžio, duomenų, kad kreditorius būtų pareiškęs atskirą ieškinį pareiškėjui taip pat nėra.
Teismas, vertindamas pareiškėjo pateiktą 2009-05-21 povedybinę sutartį, kuri įsigalioja nuo jos sudarymo dienos, ir kurios 1.6 punkte numatyta, jog nuo šios sutarties sudarymo momento sutuoktinės M. K. ar sutuoktinio M. K. santuokos metu įsigyjamos pajamos (pinigine ir natūrine forma), gautos iš sutuoktinio darbinės, intelektinės ar kitos veiklos, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, įskaitant, bet neapsiribojant tikslinės paskirties išmokomis, yra jas gavusiojo sutuoktinio asmeninė nuosavybė, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu, kad susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, Vilniaus apygardos teismo 2011-06-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2SA-101-520/2011), sprendė, jog povedybinė sutartis sudaryta jau prasidėjus išieškojimo procesui, todėl pareiškėjo lėšos galėjo būti areštuotos.
Teismas pripažino, jog antstolis, areštuodamas pareiškėjo M. K. darbo užmokestį bei išmokas, gaunamas iš Vilniaus m. VII pensijų skyriaus, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, todėl skundo netenkino.
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti antstolio D. Š. turto arešto aktą, kuriuo pareiškėjui M. K. buvo apribotos nuosavybės teisės į areštuotą turtą.
Nurodo, kad perdavus bylą nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Vilniaus apygardos teismo nurodymais nustatyti, koks yra prievolės pobūdis, ar ji asmeninė ar bendra (dalinė ar solidarioji), ar pareiškėjas vykdomajame rašte nurodytas kaip skolininkas, ar yra priimtas teismo procesinis sprendimas dėl prievolės pobūdžio, netyrė šių aplinkybių, todėl teismo nutartis yra formali.
Atsiliepimas
Antstolis D. Š. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą, atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje pati savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
Kreditorius R. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atskirojo skundo, atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų, reglamentuojančių antstolio veiksmų vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto teisėtumą, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2008-06-18 buvo išduotas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus vykdomasis raštas Nr. 176V/2008 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės M. K. išieškotojų A. K. ir R. T. naudai (vykd. b.l. 1). Vykdomajame dokumente nurodyta, jog teismas nusprendė priverstinai iš varžytinių parduoti 0,9700 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) , nuosavybės teise priklausantį M. K.. Hipotekos teisėja 2010-12-20 raštu nurodžiusi, kad baigus hipotekinį išieškojimą iš įkeisto turto, kreditorius likusią neišieškotą sumą turi teisę reikalauti išieškoti iš skolininko neįkeisto turto bendra tvarka, vykdomąjį raštą grąžino antstoliui D. Š. likusios neišieškotos sumos išieškojimo nukreipimui į kitą neįkeistą skolininkei M. K. priklausantį turtą (vykd. b.l. 2). Tą pačią dieną gautas kreditoriaus R. T. prašymas tęsti 308 235,28 Lt skolos išieškojimo iš M. K. (vykd. b.l. 4). 2011-05-10 antstolis nustatė, kad skolininkės M. K. sutuoktinis M. K. gauna su darbo santykiais susijusias pajamas bei socialinę pašalpą arba pensiją (vykd. b.l. 43), ir 2011-05-23 turto arešto aktu areštavo M. K. gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas iš AB „City Service“ bei gaunamas išmokas iš Vilniaus m. VII pensijų skyriaus (vykd. b.l. 48-45). 2011-05-23 patvarkymu antstolis D. Š., remdamasis CPK 667 str. 1 d., pasiūlė kreditoriui R. T. kreiptis į teismą dėl skolininkui priklausančios turto dalies nustatymo (vykd. b.l. 49). Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų areštuojant pastarojo gaunamą darbo užmokestį ir jam prilygintas pajamas bei išmokas, apeliantas su priimta teismo nutartimi nesutinka.
Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, nepasisakė dėl Vilniaus apygardos teismo nutartyje išdėstytų nurodymų – neištyrė prievolės pobūdžio ir su tuo susijusių klausimų, tokiu būdu neatskleidė bylos esmės, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiu argumentu nesutinka.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui būtina pagal prievolės teisinę prigimtį išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2006 ir kt.). Tik nustačius prievolės pobūdį ir jos atsiradimo pagrindą galima nustatyti, kas yra atsakomybės subjektai pagal prievolę – vienas ar abu sutuoktiniai. Tai ir nulemia išieškojimo nukreipimą į skirtingo teisinio režimo turtą: į vieno sutuoktinio asmeninį turtą, į jo dalį bendrame sutuoktinių turte ar į bendrą sutuoktinių turtą. Prievolės vykdymas iš bendro sutuoktinių turto yra prievolės asmeniui nustatymas, todėl tokios prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas.
Kaip matyti iš skundžiamos teismo nutarties, jos motyvuojamojoje dalyje nurodyta, kad vykdomajame dokumente Nr. 176V/2008 skolininke nurodyta tik M. K., joks teismo procesinis sprendimas dėl prievolės pobūdžio nebuvo priimtas, duomenų, kad kreditorius būtų pareiškęs atskirą ieškinį pareiškėjui taip pat nėra, todėl teismas, atsižvelgdamas į Vilniaus apygardos teismo nurodymus, pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju išieškojimas galimas tik iš skolininkės turto, nes teismas nenustatė sąlygų, kurioms esant būtų pagrindas spręsti dėl kitokios nei asmeninės prievolės pobūdžio.
Antstoliui nustačius, jog skolininkė neturi pakankamai turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą, tačiau ji yra sudariusi santuoką su pareiškėju nuo 1975-11-15, priimdamas skundžiamą patvarkymą ir areštuodamas pareiškėjui priklausančias pajamas, susijusias su darbo santykiais, o taip pat pasiūlydamas išieškotojui kreiptis į teismą dėl skolininkės dalies bendrame turte nustatymo, procesinės teisės normų, reglamentuojančių išieškojimą iš fizinių asmenų turto, nepažeidė, nes pagal CK 3.112 str. išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles, atsiradusias iš sandorių, sudarytų po santuokos įregistravimo, galima iš bendro sutuoktinio turto dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, o CPK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į skolininko turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Atkreiptinas dėmesys, jog antstolis nukreipė išieškojimą ne į kito sutuoktinio asmeninį turtą, kaip nurodo apeliantas, tačiau į skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuria pagal Civilinio kodekso 3.89 str. 1 d. 5 p. pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. CK 3.88 str. 2 d. yra įtvirtinta prezumpcija, jog turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, tačiau ši prezumpcija nagrinėjamu atveju nebuvo paneigta, pirmosios instancijos teismui pagrįstai konstatavus, kad jau prasidėjus išieškojimo procesui sutuoktinių sudarytoje povedybinėje sutartyje numatytas turto režimo (statuso) pakeitimas nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pripažinti antstolio veiksmus areštuojant pareiškėjo pajamas, susijusias su darbo santykiais, turint tikslą nustatyti skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, neteisėtais nėra teisinio pagrindo.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismas 2012-04-03 nutartimi nustatė, jog skolininkei M. K. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu M. K. priklauso ½ dalis jos sutuoktinio gaunamų pajamų iš bendro ar asmeninio turto, veiklos, esamų ar būsimų nurodytų ar bet kokio kito pobūdžio pajamų, pensijų, pašalpų bei kitokios netikslinės paskirties išmokų, tokiu būdu ½ dalis šių pajamų priklauso pareiškėjui ir į jas negali būti nukreiptas išieškojimas nenustačius, kad prievolė yra solidari.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas
nutarė:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.