Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-12-20 · Civilinė byla Nr. e2-7322-1006/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-12-20
Bylos Nr.
e2-7322-1006/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-03033-2023-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Justė Kliučinskienė
Ieškovas
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus
Atsakovas
T. S.
Trečiasis asmuo
E. M.
Advokatai
Renata Narbutienė, Giedrė Daironė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-7322-1006/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-03033-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.1; 2.3.4.6;2.3.5.2.1; 2.3.9.2.2; 3.2.6.1; 3.4.1.6
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 20 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justė Kliučinskienė,sekretoriaujant Astai Zacharevičienei, Audronei Glambienei,

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Godai Varkauskaitei,

atsakovui T. S., atsakovo atstovėms Renatai Narbutienei ir advokato padėjėjai Giedrei Daironei,

trečiajam asmeniui E. M.,vertėjaujant Giedriui Račkauskui, Julijai Portnovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui T. S. dėl tėvo valdžios apribojimo, vaikų nuolatinės globos, gyvenamosios vietos nustatymo, nuolatinio globėjo paskyrimo ir išlaikymo priteisimo, trečiais asmuo – E. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

1. Ieškovas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Tarnyba, Skyrius) kreipėsi su ieškiniu atsakovui T. S. (toliau – ir atsakovas), prašydamas: 1) neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią nepilnamečių A. S., Sandros M. S. ir J. S. atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės; 3) nustatyti A. S., Sandrai M. S. ir J. S. nuolatinę globą, jų globėju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti E. M.; 4) A. S., Sandros M. S. ir J. S. gyvenamąją vietą nustatyti pas E. M.; 5) teismo išlaidas išreikalauti iš atsakovo.

2. Ieškovas nurodo, kad nepilnamečių J. S., gim. (duomenys neskelbtini), Sandros M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra T. S., gim. (duomenys neskelbtini). Vaikų motina A. S. mirė (duomenys neskelbtini).

3. Tarnyboje (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas iš policijos per „FleetComplete“ programėlę, kad neblaivus trijų nepilnamečių vaikų tėvas (nustatytas 2,29 prom. neblaivumas) negali pasirūpinti vaikais, namuose netinkamos sąlygos augti vaikams. (duomenys neskelbtini) Tarnybos specialistai, reaguodami į gautą pranešimą, atvyko į įvykio vietą. Tarnybos specialistai, atvykę į įvykio vietą pabrėžė, jog namuose pastebėta netvarka (išmėtyti daiktai, drabužiai), apsilankymo metu Tarnybos specialistai namuose juto nemalonų kvapą. Tą pačia dieną nepilnametės mergaitės buvo laikinai apgyvendintos pas jų pilnametį brolį E. M..

4. 2022 m. vasario 8 d. Tarnybos specialistai bendravo su mažametėmis. J. T. specialistams pasakė, kad nori gyventi kartu su vyresniu broliu, seserimi ir tėvo sugyventine, kuri jai gamina valgyti. Pasak mergaitės, tėvas dažnai būna apsvaigęs nuo alkoholio, o tada jis būna labai piktas. A. specialistams papasakojo, kad jos tėvas nuolat geria, o paklausus ką geria tėvas, ji atsakė „alkoholį“. Mergaitė pažymėjo, kad būdamas girtas tėvas būna piktas, priekabus ir dažnai ją ir jos seseris apšaukia, būna grubus. A. pasakojo, jog ja ir jos sesutėmis daugiausiai rūpinasi tėvo draugė (sugyventinė), anot mergaitės, vadina ją „mama“. Mergaitė išsakė norą gyventi kartu su tėvo sugyventine, taip pat su vyresniuoju broliu E. bei seserimi D., kurie ja ir jos mažesnėmis seserimis pasirūpintų. S. M. pokalbio metu pasakojo, kad tėvas nuolatos vartoja alkoholį (dažnai būna girtas, o pasak mergaitės, tėvas išgėręs būna priekabus ir dažnai apšaukia mergaites). Sandra pasakojo, jog jai ir jos sesutėms gamina tėvo draugė (sugyventinė), su kuria, anot mergaitės, gerai sutaria ir vadina ją „mama“, bet mergaitė išsakė pokalbio metu Tarnybos specialistams, kad tėvo sugyventinė yra dirbanti, todėl negali būti namuose kiekvieną dieną. Mergaitė išsakė norą gyventi kartu su tėvo sugyventine, taip pat su vyresniuoju broliu E. bei seserimi D., kurie ja ir jos mažesnėmis seserimis rūpinasi.

5. 2022 m. vasario 15 d. Tarnyboje gautas BĮ Vilniaus miesto socialinės paramos centro (toliau – Paramos centras) motyvuotas siūlymas dėl atsakovo bei jo nepilnamečių dukrų, kuriame nurodoma, kad nuo 2021 m. rugpjūčio 19 d. iki dabar Paramos centre taikomas atvejo vadybos procesas ir teikiamos socialinių įgūdžiu ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. 2021 m. birželio 17 d., 2021 m. liepos 29 d., 2022 m. sausio 27 d. Paramos centre buvo organizuojami atvejo vadybos posėdžiai, kurių metu atsakovas įsipareigojo: užtikrinti vaikams tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas namuose, konstruktyviai spręsti tarpusavio konfliktus, namuose nevartoti alkoholio, užtikrinti, kad namuose nebūtų neblaivių asmenų, kreiptis į BĮ Respublikinį priklausomybės ligų centro, Vilniaus filialo (toliau – RPLC VF) psichiatrą dėl galimos priklausomybės alkoholiui vertinimo bei gydymo plano sudarymo, vykdyti specialistų rekomendacijas. Taip pat vyras įsipareigojo užtikrinti emocinę pagalbą mergaitėms, užregistruoti jas psichologo pirminei konsultacijai, užtikrinti reguliarų mergaičių konsultacijų lankomumą, atsižvelgti į specialistų rekomendacijas, užtikrinti dukrų ugdymo įstaigos lankomumą, bendrauti su ugdymo įstaigos specialistais, siekiant stiprinti pozityvaus vaikų auklėjimo žinias ir gebėjimus, atsakovas įsipareigojo užsiregistruoti ir lankyti pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo grupės užsiėmimus, bendrauti ir bendradarbiauti su socialine darbuotoja, sudaryti sąlygas lankytis namuose, teikti svarbią informaciją apie pokyčius šeimoje. Motyvuotame siūlyme pažymima, kad vaikų tėvas pagalbos plano įsipareigojimus vykdo iš dalies – bendrauja ir bendradarbiauja su socialine darbuotoja, sudaro sąlygas apsilankyti namuose, užtikrina dukros A. S. psichologo konsultacijų lankymą, užsiregistravo ir lanko Paramos centre individualias konsultacijas pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo klausimais, kreipėsi į RPLC VF psichiatrą dėl galimos priklausomybės alkoholiui vertinimo bei gydymo plano sudarymo, tačiau nesprendžia galimos priklausomybės alkoholiui. Darbo su atsakovo šeima metu pastebima, jog vyras nesugeba savarankiškai pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais, savarankiškai neužtikrina jų ugdymo proceso, sveikatos priežiūros, nėra linkęs bendradarbiauti su ugdymo įstaigos pedagogais, atsižvelgti į socialinės darbuotojos rekomendacijas. Atsakovas su vaikais ir sugyventine V. S. gyvena name, kuris priklausė mirusiai vaikų motinai, būste yra visi būtiniausi baldai bei namų apyvokos daiktai. Būstas šildomas kūrenama krosnimi, šeima perka kūrenimui skirtas malkas. Socialinių paslaugų teikimo metu pastebima, jog būste dažniausiai stengiamasi palaikyti tvarką ir švarą, namų priežiūra rūpinasi sugyventinė. Atsakovas dėl galimos alkoholio vartojimo problemos 2021 m. liepos 9 d. buvo užregistruotas stacionariam gydymui į RPLC VF pagal „Minesotos“ programą. Į pirminę psichiatro konsultaciją vyras vyko kartu su šeimos socialine darbuotoja. Konsultacijos metu specialistai neįžvelgė poreikio tolimesniam atsakovo gydymui dėl galimos priklausomybės alkoholiui, vyrą nukreipė psichologo konsultacijai. Siekiant stiprinti pozityvaus vaikų auklėjimo žinias ir gebėjimus, atsakovui buvo rekomenduota užsiregistruoti Paramos centro socialinės darbuotojos individualioms konsultacijoms. Vyras registraciją konsultacijoms nuolat atidėdavo, teigdavo, jog konsultacijoms neturi laiko, nemato poreikio. Socialinei darbuotojai intensyviai motyvuojant, atsakovas užsiregistravo Pagalbos šeimai skyriaus socialinės darbuotojos individualioms konsultacijoms pozityvios tėvystės įgūdžių ugdymo klausimais. Specialistės teigimu, atsakovui buvo suteiktos dvi individualios konsultacijos tėvystės įgūdžių klausimais.

6. Nepilnametės mergaitės lanko (duomenys neskelbtini) gimnaziją (toliau – gimnazija). Socialinei darbuotojai bendradarbiaujant su gimnazijos socialine pedagoge gaunama informacija, kad nusiskundimų dėl nepilnamečių elgesio ugdymo įstaigoje negaunama, mergaitės gerai sutaria su kitais klasės mokiniais. Yra pasitaikiusi situacija, kuomet A. S. į gimnaziją atėjo su suplyšusiais batais ir netinkama žiemine striuke. Gimnazijos socialinė pedagogė informuoja socialinę darbuotoją, kad atsakovas su gimnazija bendradarbiauja pedagogų iniciatyva. Pažymima, jog siekiant užtikrinti emocinę pagalbą mergaitėms, atsakovui buvo rekomenduota dukras užregistruoti pirminei konsultacijai. Šeima informavo socialinę darbuotoją, jog dėl A. S. psichologo konsultacijų užtikrinimo kreipėsi į ugdymo įstaigą, kurioje ji mokosi. Svarbu paminėti, jog gimnazijos psichologė informavo šeimos socialinę darbuotoją, jog psichologo konsultacijas teikia A. S.. Nepilnamečių sveikatos priežiūra vykdoma VšĮ (duomenys neskelbtini)poliklinikos, (duomenys neskelbtini) klinikoje. Socialinei darbuotojai V. S. informuoja, kad užtikrina mergaičių sveikatos priežiūrą, esant poreikiui kreipiasi į specialistus, laikosi jų rekomendacijų. Socialinės darbuotojos turimomis žiniomis, šeima nesikreipė dėl S. M. S. psichologo konsultacijų užtikinimo. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nesiseka atlikti savo tėvo pareigų – užtikrint vaikų saugumą šeimoje, savarankiškai rūpintis nepilnamečių ugdymosi procesu, vyras pagalbos plano įsipareigojimus vykdo iš dalies, vangiai atsižvelgia į socialinės darbuotojos rekomendacijas. Visos įmanomos pagalbos šeimai priemonės buvo išnaudotos ir buvo neveiksmingos, o vaikų atstovas pagal įstatymą nededa pastangų, nekeičia savo elgesio ir toliau išlieka realus pavojus vaikų fiziniam ir psichiniam saugumui, sveikatai ir (ar) gyvybei arba pavojus, galintis sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai, motyvuotame siūlyme nurodoma, kad tikslinga kreiptis į teismą dėl nepilnamečių paėmimo iš tėvo.

7. 2022 m. vasario 9 d. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja susisiekė su atsakovu, kuris informavo, jog (duomenys neskelbtini) po darbo šventė bendradarbio gimtadienį, todėl namo sugrįžo neblaivus. Anot vyro, jis sugrįžęs nuėjo miegoti, dukros laiką leido kitame kambaryje. Į namus atvykęs buvusios sutuoktinės (nepilnamečių mergaičių motina) sūnus E. M. iškvietė policijos pareigūnus, tačiau dėl kokios priežasties buvo iškviesti policijos pareigūnai, atsakovas nesuprato. 2022 m. vasario 9 d. socialinė darbuotoja telefonu susisiekė ir su E. M., kuris patikino, kad atvykęs į šeimos namus rado savo seseris besišildančias po antklode, kadangi namuose buvo šalta, o mergaičių tėvas miegojo, todėl jis iškvietė policijos pareigūnus. E. M. teigė, kad seseris pasiėmė į savo nuomojamą butą.

8. Atsakovo šeimoje buvo nustatyti galimi smurtiniai vaikų teisių pažeidimai (duomenys neskelbtini), nustatyti galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai (duomenys neskelbtini).

9. 2022 m. vasario 15 d. mergaičių situacija buvo įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. Al-803 „Dėl vaiko situacijos vertinimo aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), buvo surašytos (duomenys neskelbtini) Vaikų situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nustatytas vaikų apsaugos poreikis, nuspręsta netaikyti laikinosios priežiūros priemonės, kadangi ji jau buvo taikoma, tačiau situacija šeimoje nepagerėjo - visos pagalbos priemonės išbandytos. Nustatyti rizikos veiksniai: rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (i) vienam iš vaikų atstovų pagal įstatymą, tačiau kitas vaikų atstovas pagal įstatymą negali užtriktini vaikui saugios aplinkos, jų teisių ir geriausių interesų; rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (-i) ne pirmą kartą; vaikų atstovai pagal įstatymą apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų; vaikų atstovų pagal įstatymą agresyvus elgesys su vaikais, keliantis realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai; vaikai patyrė savo atstovų pagal įstatymą ir (ar) kitų kartu gyvenančių asmenų bet kokios formos smurtą arba vaikai yra patyrę smurtą artimoje aplinkoje, arba vaikai yra smurto artimoje aplinkoje liudininkai ir vaikų atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos; vaikų atstovai pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai, arba vienas iš vaikų atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaikų atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaikų nuo juos žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai; vaikų gyvenimo sąlygos kelia realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai, o vaikų atstovai pagal įstatymą nemato ir (ar) neįvertina tokio pavojaus ar žalos arba neturi galimybių išsaugoti vaikų sveikatą ir (ar) gyvybę; kiti objektyvūs rizikos veiksniai, susiję su vaikų funkcionavimu, vaikų atstovais pagal įstatymą, vaikų aplinka, kurie kelia realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai.

10. (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas telefonu (apie vaikų teisių pažeidimą pranešė tėvo sugyventinė V. S.), kuriame pateikta informacija, kad adresu (duomenys neskelbtini) gyvena atsakovas, kuriam po vaikų mamos mirties priskirta vaikų globa (trys vaikai). Nuo 2021 m. gegužės 16 d. vaiko tėvo nebuvo namuose, pasak pranešėjo, tėvas nesirūpina vaikais, naudoja psichologinį smurtą vaikų akivaizdoje. 2021 m. gegužės 27 d. vaikų situacija buvo įvertinta remiantis Vaiko situacijos vertinimo tvarkos aprašu, buvo surašytos 2021 m. gegužės 27 d. Vaikų situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas vaikų apsaugos poreikis, nuspręsta taikyti laikinosios priežiūros priemonę, kadangi vaiko tėvas galimai negeba tinkamai užtikrinti vaikų priežiūros ir saugios aplinkos, dėl turimos priklausomybės alkoholiui ar narkotinėms medžiagoms. Nuo 2021 m. gegužės 27 d. iki 2021 m. liepos 30 d. vaikų laikinoji priežiūra paskirta asmens, galinčio laikinai prižiūrėti vaikus (prižiūrėtoja paskirta V. S.), ar vaikų ir tėvų ar kitų jų atstovų pagal įstatymą gyvenamojoje vietoje organizuojama nustačius vaikų apsaugos poreikį kartu su tėvu, kadangi tai vienintelis jų turimas atstovas pagal įstatymą. Nustatyti rizikos veiksniai: rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (i) vienam iš vaikų atstovų pagal įstatymą, tačiau kitas vaikų atstovas pagal įstatymą negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos, jų teisių ir geriausių interesų; rizikos veiksnys (-iai) nustatomas (-i) ne pirmą kartą (vaikams praeityje nustatytas galimas smurtas ir galimi nesmurtiniai vaikų teisių pažeidimai); vienas iš vaikų atstovų pagal įstatymą agresyviai elgiasi su vaikais, keldamas realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti reikšmingą žalą vaikų sveikatai, o kitas iš vaikų atstovų pagal įstatymą negali užtikrinti vaikams saugios aplinkos; vaikų atstovas pagal įstatymą yra apsvaigę nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai, arba vienas iš vaikų atstovų pagal įstatymą yra apsvaigęs nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, galimai turi priklausomybės nuo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų požymių, žalingo alkoholio ir (ar) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo požymių, o kitas iš vaikų atstovų pagal įstatymą negali apsaugoti vaikų nuo juos žalojančio elgesio ir tai gali sukelti (sukelia) realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba pavojų, galintį sukelti (keliantį) reikšmingą žalą vaikų sveikatai; vaikų atstovų pagal įstatymą elgesys vaikų atžvilgiu yra agresyvus ir (ar) smurtinis, ir (ar) keliantis arba galintis sukelti realų pavojų vaikų fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei arba galintis sukelti (keliantis) reikšmingą žalą vaikų sveikatai; vaikų atstovas pagal įstatymą buvo dingęs ir jo ieškoma (kol teismas juos pripažins nežinia kur esančiais arba paskelbs mirusiais) arba laikinai negalėjo rūpintis vaikais dėl abiejų tėvų ar vieno iš jų ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Šalies argumentai

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 42 straipsniu ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.2541 straipsnio 2 dalimi, Tarnyba 2022 m. vasario 21 d. pateikė prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl teismo leidimo paimti nepilnametes S. M. S., A. S. ir J. S., iš jų tėvo T. S. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametes iš jų įstatyminio atstovo.

Žemesnės instancijos teismas

12. 2022 m. kovo 17 d. Tarnyboje gauta informacija iš RPLC, kurioje minima, jog atsakovas pirmą kartą kreipėsi į RPLC (duomenys neskelbtini) gydytojo konsultacijai. Konsultacijos metu buvo sudarytas gydymo planas. Nustatyta diagnozė – konsultavimas ir stebėjimas dėl sutrikimo vartojant alkoholį (duomenys neskelbtini). Antrą kartą atsakovas lankėsi RPLC (duomenys neskelbtini) socialinio darbuotojo ir gydytojo psichiatro konsultacijoje. Konsultacijos metu naujai sudarytas gydymo planas. Atsakovas alkoholio vartojimą neigė. Atsakovas psichologo konsultacijos nepageidauja.

13. (duomenys neskelbtini) MK specialistai pateikė rekomendacijas atvejo vadybininkui dėl tolimesnio darbo su atsakovo šeima. MK specialistai pažymėjo, jog MK specialistų darbo su šeima metu, reikšmingi pokyčiai nestebėti – atsakovas neigė alkoholio vartojimo problematiką, neįžvelgė specialistų pagalbos poreikio, neįsisąmonino asmeninio elgesio daromos žalos harmoningam dukrų vystymuisi. Atsakovas nepripažįstant savo elgesio ir esamų problemų priežastinio ryšio, šeimoje išlieka rizika pasikartoti alkoholio vartojimo problemai, vaikų traumavimui.

14. (duomenys neskelbtini) vyko atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsakovas informavo, kad registravosi ir lankėsi pirminėje Respublikinio priklausomybės ligų centro psichiatro konsultacijoje. Informavo, jog yra sudarytas psichiatro gydymo planas, pas psichiatrą lankysis dešimt kartų. Taip pat informavo, kad užtikrina dukrų ugdymosi procesą, kasdien mergaitės lanko ugdymo įstaigą, jas palydi jo sugyventinė. Papildomai su pagalbos plano įsipareigojimais bus supažindintas socialinės darbuotojos apsilankymo namuose metu. Trečiasis asmuo informavo, kad nepilnametės seserys pradžioje apsigyveno pas jį, nuomojamame bute, tačiau būsto šeimininkei neleidus gyventi su nepilnamečiais vaikais, E. M. išsikėlė pas seserų tėvą (atsakovą). Pažymėjo, kad pats vyriškis persikėlė gyventi kartu pas seseris, jas prižiūrėjo, padėjo atlikti namų darbus, savaitgaliais atsiveždavo pas save į nuomojamą būstą. Pažymėjo, kad vėliau susirgo, todėl seserys liko pas savo tėvą. Informavo, kad šiuo metu yra išvykęs dirbti į Palangą, seserys gyvena pas tėvą, laikinoji priežiūra joms nėra nutraukta.

15. (duomenys neskelbtini) vyko atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdis, kuriame atsakovas nedalyvavo, nors ir buvo tinkamai informuotas apie atvejo vadybos posėdį. Posėdžio metu socialinė šeimos darbuotoja informavo, kad atsakovo sugyventinė V. S. kreipėsi į Tarnybą dėl galimybės perimti mergaičių globą, tačiau 2022 m. gegužės 26 d. moteris iš Tarnybos gavo neigiamą atsakymą, kadangi moters pateiktuose dokumentuose nurodyta, kad ji gyvena tame pačiame bute su atsakovu, todėl nepilnametėms nebus užtikrinama saugi aplinka. Pažymėjo, kad nepilnametėms gyvenant Krizių centre šeimos nariai palaiko ryšį su mergaitėmis. Pokalbių metu tiek atsakovas, tiek jo sugyventinė nurodo, kad yra labai motyvuoti ir nori, jog mergaitės sugrįžtų gyventi į šeimą. Taip pat pažymėjo, kad dėl galimo alkoholio problemos atsakovas su socialinės darbuotojos pagalba nuo (duomenys neskelbtini) atnaujino konsultacijas BĮ Respublikiniame priklausomybės ligų centre. Pasak vyro, per šį laikotarpį, pagal rekomendacijas jis dalyvavo 3-4 konsultacijose, duomenų apie konsultacijų lankymą neturima. Paminėjo, kad vyras buvo motyvuojamas lankyti Anoniminių alkoholikų (toliau – AA) grupes bei kreiptis ilgalaikiam gydymuisi į Vilniaus Arkivyskupijos „Caritas“ priklausomų asmenų bendruomenę „Aš esu“. Vyras kategoriškai atsisako lankyti AA grupes ir kreiptis ilgalaikiam gydymuisi, motyvuodamas tuo, kad neturi tam laiko ir nemato poreikio. Informavo, kad siekiant stiprinti pozityvaus auklėjimo žinias ir gebėjimus atsakovui buvo rekomenduota užsiregistruoti individualioms konsultacijoms pas Pagalbos šeimai skyriaus socialinę darbuotoją.

16. 2022 m. birželio 15 d. Tarnyboje gautas sutikimas dėl mergaičių iš VšĮ ,Atsigręžk į vaikus“, kuriame minima, jog įstaiga sutinka suteikti socialines paslaugas nepilnametėms. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) vaikams nustatyta laikinoji globa pas E. M., jo gyvenamojoje vietoje.

17. 2022 m. liepos 20 d. Tarnyboje gauta išvada iš VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globėjų ir įvaikintojų tarnybos, kurioje nurodoma, kad E. M. gali globoti savo seseris.

18. 2022 m. rugpjūčio 8 d. buvo atliekama vaikų globos peržiūra, kurios metu nustatyta, kad globėjas tinkamai vykdo pareigas. Atliepia emocinius bei fizinius vaikų poreikius. Vaikų globos peržiūros metu nuspręsta kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnametėms bei tėvo valdžios ribojimo tėvui T. S.

19. (duomenys neskelbtini) vyko atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu atsakovas informavo, kad negali kreiptis į ilgalaikę reabilitaciją gydymuisi nuo priklausomybės alkoholiui, kadangi turi daug darbų, negali prarasti darbo. Pažymėjo, jog dirba tokį darbą, kad vartoti alkoholio negalintis. Informavo, jog šiuo metu neturi pastoviosios gyvenamosios vietos, gyvena tai pas draugus, tai prie darbo esančiame vagonėlyje. Pažymėjo, jog buvusi sugyventinė V. gyvena atskirai, gyvena pas savo dukrą, tačiau T. ten nėra vietos, jo nepriima. Nurodė, jog gali gultis į ligoninę gydytis priklausomybę alkoholiui jei to reikia, tačiau praras darbą. Informavo, jog ateityje planuoja nusipirkti savo būstą, taip pat nusipirkti naują telefoną, nes dabartinis sugedęs. Pažymėjo, jog nemato prasmės kalbėti atvejo nagrinėjimo posėdyje, kadangi E. M. meluoja, bendraus su socialine darbuotoja atskirai. Taip pat pažymėjo, kad atvyks į vaikų gyvenamąją vietą kartu su socialine darbuotoja, jog ji pamatytų, kaip E. M. meluoja. Trečiasis asmuo informavo, jog mergaičių tėvas vieną kartą buvo atvykęs į namus, tačiau nerado laiko pabendrauti su dukromis, tik pasiėmė reikiamus daiktus. Pažymėjo, jog seses skatina bendrauti su tėčiu, tačiau skambučiai būna inicijuojami iš mergaičių pusės, trunka apie kelias minutes laiko. Pažymėjo, jog bendrauti vaikams su tėčiu nei kiek nedraudžia. Nurodė, jog pravažiuojant pro šalį sesės matė tėvą, verkė. Taip pat nurodė, kad mergaitės rašė ir tėvo sugyventinei, tačiau ji nurodė, kad yra kitame mieste, mergaitės daugiau atsakymų į trumpąsias SMS žinutes nesulaukia.

20. (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto socialinių paslaugų centro Pagalbos šeimai skyriuje buvo organizuojamas atsakovo šeimos atvejo nagrinėjimo posėdis. Pagalbos šeimai skyriaus socialinė darbuotoja informavo, kad nuo paskutinio atvejo vadybos posėdžio situacija atsakovo šeimoje pablogėjo, vyras visiškai nelinkęs bendradarbiauti su specialistais, neatsako į telefono skambučius ir (ar) trumpąsias SMS žinutes ir nevykdo pagalbos plane iškeltų įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį, kad vyras galimai piktybiškai nebuvo linkęs sudaryti sąlygų apsilankyti šeimos namuose. Taip pat paminėjo, jog paslaugų gavėjas neatsižvelgia į specialistų teikiamas rekomendacijas. Pažymėjo, jog atsakovas nuo 2022 metų rugsėjo mėnesio nenurodo savo gyvenamosios vietos adreso. Paslaugų gavėjas pokalbio telefonu metu teigė, jog šiuo metu ieško gyvenamosios vietos, stengiasi ieškoti pastovaus būsto ir laikinai apsistoja pas pažįstamus ar giminaičius. Socialinei darbuotojai bendradarbiaujant su laikinuoju globėju gaunama informacija, kad atsakovas kontaktą su dukromis didžiąją dalimi palaiko mergaičių iniciatyva, trumpų pokalbių metu, tačiau pats pirmas niekada neskambina. E. M. teigimu, mergaitėms per šį laikotarpį buvo kelis kartus susitikusios su tėvu ir jo sugyventine, tačiau susitikimai įvyko sugyventinės iniciatyva.

21. Vaikų laikinasis globėjas E. M. informavo, jog auginti seses sekasi gerai, mergaitės lanko ugdymo įstaigą. Nurodė, kad sunkumų iškyla, ypatingai su namų darbų ruoša, kadangi mergaitės seniau neturėjo kontrolės. Pažymėjo, jog atsakovas su mergaitėmis bendrauja retai, tik mergaičių iniciatyva. Taip pat pažymėjo, kad mergaites buvo pasiėmusi V., buvo pas giminaičius. E. M. informavo, jog sutinka būtų nuolatiniu mergaičių globėju, nemano, jog kažkas šeimoje pasikeis nustačius nuolatinę globą. Informavo, jog mergaičių tėtis prie vaikų išlaikymo neprisideda, nebent V. nuperka mergaitėms saldainių. VšĮ Vaikų ir paauglių socialinio centro globos koordinatorė informavo, kad globėjas bendradarbiaujantis, problemų nekyla, mergaitės tęsia psichologo konsultacijas VšĮ Vaikų ir paauglių socialiniame centre, konsultacijas numatyta tęsti iki naujųjų metų. Taip pat informavo, kad gyvenimo sąlygos mergaitėms yra tinkamos. Pagalbos šeimai skyriaus atvejo vadybininkė informavo, jog yra pateikusi užklausas dėl nepilnamečių mergaičių į ugdymo įstaigą ir sveikatos priežiūros įstaigą. Informavo, kad svarbu sulaukti atsakymų iš ugdymo įstaigos ir sveikatos priežiūros įstaigų, pasiūlė po mėnesio, 2023 m. sausio mėnesį priimti sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnametėms A., S. M. ir J. S. Posėdžio metu nutarta atvejo nagrinėjimo posėdį organizuoti 2023 m. sausio mėnesį. Per kitą atvejo nagrinėjimo posėdį priimti sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnametėms A., S. M. ir J. S..

22. Gautoje informacijoje iš (duomenys neskelbtini) gimnazijos apie vaikus nurodoma, kad fizinio ar psichologinio smurto požymiai prieš mokines nebuvo pastebėti. Apie mergaičių globėjo netinkamą elgesį su mergaitėmis ar kitaip pažeidžiamas jų teises ir teisėtus interesus duomenų mokymo įstaiga neturi.

23. (duomenys neskelbtini) buvo organizuojamas atsakovo šeimos atvejo vadybos posėdis, kurio metu buvo siekiama aptarti atsakovo šeimos situaciją. Šeimos socialinė darbuotoja pažymėjo, jog atsakovas nėra motyvuotas keisti gyvenimo būdą, nesuvokia savo neatsakingų veiksmų pasekmių ir nenori priimti siūlomos pagalbos. Šeimos atvejo vadybos posėdyje nutarta kreiptis į teismą dėl nuolatinės globos nustatymo nepilnametėms. (duomenys neskelbtini) buvo atliekama nepilnamečių vaikų globos peržiūra, kurios metu nustatyta, kad globotojas užtikrina tinkamai vaikų globą. Jis domisi vaikų raida, sveikata, lavina, rūpinasi buitimi, sveikata, atliepia vaikų poreikius.

24. Surinkus atsakovą charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad atsakovas teistas ir per 5 metus baustas administracine tvarka už: (duomenys neskelbtini) tėvo valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaikų interesams, (duomenys neskelbtini) važiavimą viešuoju transportu be talonėlio. Sodros duomenų bazės (duomenys neskelbtini) išrašo duomenimis, atsakovas dirba nuo (duomenys neskelbtini) UAB (duomenys neskelbtini).

Atsiliepimas

25. Atsakovo atstovė advokatė Renata Narbutienė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad atsakovas nesutinka su ieškiniu dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, kadangi deda visas pastangas vykdyti pagalbos plane prisiimtas užduotis. Jis (duomenys neskelbtini) pilnai baigė dalyvavimą stacionarinėje Minesotos programoje, bendradarbiauja su atvejo vadybos specialistėmis ir siekia susigrąžinti dukras.

26. Trečiasis asmuo E. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

27. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinį palaikė, prašė patenkinti pilna apimtimi. Papildomai paaiškino, kad atsakovo bendravimas su dukromis yra minimalus. Šiai dienai neįžvelgia galimybės vaikams grįžti į šeimą, nebent atsakovui nustatyti laikiną tėvo valdžios apribojimą. Galimai, kad ne pačios mergaitės neturi emocinio ryšio su tėvu, o pats tėvas nerodo inciatyvos bendrauti su vaikais. Taip pat neteikia išlaikymo. Atsakovas kaip asmenybė keičia savo gyvenimą būdą, tačiau, kas liečia vaikus, jokių pokyčių nėra. Atsakovas jokių pastangų keistis nededa, taip pat nesilaiko blaivybės, nes galimai vartoja alkoholį.

28. Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino aplinkybes, kuriomis buvo paimtos dukros. Paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 5 mėnesius. Lankė kursus, gydėsi pagal „Minesota“ programą, taip pat lankėsi pas psichologą. Šiuo metu psichologo nelanko. Naujose namuose yra rūpesčių – reikia juos apšiltinti iki šalčių. Su dukromis bendrauja nuolatos, jos dažnai po mokyklos užeina pas jį į darbą. Teigė, kad su dukromis susiskambina, taip pat mergaitės pačios skambina jam. Mergaitėms duoda kišenpinigių, trečiajam asmeniui pinigų vaikų išlaikymui neteikia. Prie mokyklos dienyno neprisijungia. Teigė, kad mergaitės nori grįžti pas jį gyventi. Problemas su savo priklausomybę pradėjo tvarkyti birželio mėnesį, nes prieš tai neturėjo galimybės – reikėjo dirbti ir uždirbti pinigų. Jeigu teismas apribotų jo valdžią vaikų atžvilgiu, sutiktų mokėti išlaikymą vaikams. Šiuo metu jo pajamos yra 830 Eur per mėnesį. Kai dukros ateina pas jį, padeda joms ruošti pamokas, nueina kartu į parduotuvę, duoda kišenpinigių. Dukros jo klausia, kad jas pasiims. Atsakovas joms atsako, kad kai pabaigs tvarkyti namą. Anksčiau vaikais rūpinosi ir jo su sugyventinė.

29. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė ieškinio nepalaikė. Paaiškino, kad atsakovas pats supranta problemą su alkoholiu ir, pasak jo, šiuo metu alkoholio nevartoja. Atsakovas nuolat palaiko ryšį su dukromis, nėra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų. Pareigas vykdo pagal galimybes. Atsakovo atstovės manymu, nėra pagrindo riboti atsakovo tėvo valdžią neterminuotai. Prašė ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškinį palaikė visiškai. Paaiškino, kad vaikams bendrauti su tėvu nedraudžia, tiesiog norėtų žinoti, kur jos yra, kadangi jam rūpi jos. Leistų mergaitėms gyventi su atsakovu, jeigu jis pakeistų savo gyvenimo būdą. Pastebėjo, kad paskutiniu metu atsakovas dažniau būna adekvatus, mažiau vartoja alkoholį, daugiau bendrauja. Atsakovas pastovaus išlaikymo neteikia. Mano, kad bendravimą su atsakovu labiau inicijuoja pačios mergaitės. Sutinka ir toliau rūpintis savo seserimis.

31. Liudytoja V. S. paliudijo, kad pažįsta atsakovą ir trečiąjį asmenį. Atsakovas yra jos sugyventinis. Jos žiniomis, paskutinį kartą atsakovas vartojo alkoholį pavasarį. Šiuo metu su atsakovu kartu negyvena. Atsakovas nebevartoja alkoholio, bendrauja su mergaitėmis, dirba. Ji pati su mergaitėmis sutaria gerai. Jos manymu, būtų geriau, jeigu mergaitės gyventų su tėvu. Atsakovas dukroms duoda kišenpinigių. Liudytojos nuomone, atsakovas galėtų daugiau prisidėti prie vaikų išlaikymo.

32. Nepilnametė S. M. apklausos metu paaiškino, kad gyvena su broliu. Labiau norėtų gyventi su tėčių. Apie tai kalbasi su broliu. Su tėčiu susiskambina. Skambina pati, kartais tėtis pats paskambina. Su atsakovu susitinka du kartus per savaitę. Brolis leidžia matyti su tėčiu. Visos sesės turi savo kambarius. Pamokas dažniausiai padeda daryti brolis. Su broliu gyventi sekasi gyventi 50/50. Brolis kartais pyksta, rėkia. Pyksta, kai mergaitės nesitvarko namų. Pas tėtį namuose taisyklės yra tokios pačios kaip ir pas brolį. Kai tėtis būdavo išgėręs, būdavo ir piktas, ir normalus. Paskutinį kartą su tėčiu matėsi penktadienį. Savaitgalį siūlė susitikti. Su pamote sutaria labai gerai. Tėtis gimtadienio proga paskambino, o savaitgalį buvo susitikę, valgė ledus. Pas tėtį nakvojo vieną kartą. Kai susitinka, tėtis perka saldainių, dešros, atsigerti, daug žaislų ir pan. Susitikę su tėčiu žaidžia, kalbasi, valgo.

33. Nepilnametė A. apklausos metu paaiškino, kad gyvena su broliu. Kartais pykstasi, bet po to vėl gerai sutaria. Su broliu kalbasi apie paauglystę ir apie kitus reikalus. Brolio namuose yra taisyklės, kurių reikia laikytis. Su tėčiu susiskambina, susitinka. Paskutinį kartą su tėčiu matėsi praeitą mėnesį. Kai gyveno kartu su tėčiu, viskas buvo gerai, kartais jis būdavo girtas. Nepatinka, kai brolis pyksta, būna užsidaręs savo kambaryje, bet po to jis išeina ir susitaiko. Norėtų gyventi su tėčiu, nes broliui reikia gyventi savo gyvenimą, susikurti savo šeimą. Brolis su tėčiu matytis leidžia, tik reikia įspėti. Norėtų nakvoti pas tėtį.

34. Nepilnametė J. S. nebuvo apklausta teismo posėdžio metu dėl ligos. Bylos šalys neprašė, kad papildomai ji būtų apklausta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

Dėl tėvo valdžios apribojimo

35. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti, prižiūrėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis). Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą. Tėvų valdžios apribojimas reglamentuojamas tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Tai yra išimtinė valstybės taikoma priemonė (sankcija), kai tėvai netinkamai vykdo pareigas, susijusias su vaiko auklėjimu, vystymusi, sveikata, jo dvasiniu ir moraliniu ugdymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021; 2021 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-251-916/2021). Vaiko teisė į šeimos globą ir priežiūrą bei šeimos ryšius laikoma viena plačiausiai tarptautinės bendrijos pripažįstamų vaiko teisių. Remiantis Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Vaiko teisių konvencija) 9 straipsniu, valstybės dalyvės užtikrina, kad vaikas nebūtų išskirtas su savo tėvais prieš jų norą, išskyrus tuos atvejus, kai kompetentingi organai, vadovaudamiesi teismo sprendimu ir taikytinais įstatymais, atitinkama tvarka nustato, kad toks atskyrimas yra būtinas vaiko interesams.

36. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas; toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais motyvais, atsižvelgiant į geriausius vaiko interesus (EŽTT 1988 m. kovo 24 d. sprendimas byloje Olsson prieš Švediją (nr.1), peticijos Nr. 10465/83, par. 72). Geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobūdžio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas (išskyrus tuos atvejus, kai paaiškėjo ypatingas šeimos netinkamumas), nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų (žr. EŽTT 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo byloje Pontes prieš Portugaliją, peticijos Nr. 19554/09, par. 79).

37. Tėvų valdžios turinys – tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

38. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šią teisės normą konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021). Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo (motinos), kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

39. Laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-2-236/2008).

40. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra išimtinė priemonė ir gali būti taikoma tik tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK3.180 straipsnio 2 dalis). Taigi esminis dalykas ribojant tėvų valdžią yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį.

41. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Svarbu nustatyti, kas vaikui yra naudingiausia, ir įvertinti, kokį poveikį vienoks arba kitoks sprendimas turės vaikui ne tik šiuo metu, bet ir ateityje. Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai, taip pat turi būti įvertinta, ar ir kaip kito tėvų elgesys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314-378/2021).

42. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, kad nepilnametės J. S., gim. (duomenys neskelbtini), S. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo T. S. dukros. Nepilnamečių mergaičių motina A. S. (duomenys neskelbtini) mirė. Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametes iš jų tėvo T. S.. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitėms nustatyta laikinoji globa pas trečiąjį asmenį E. M., jo gyvenamojoje vietoje.

43. Iš byloje pateiktų įrodymų, proceso dalyvių paaiškinimų matyti, jog atsakovas dukromis rūpinasi, nors nuolatinio išlaikymo vaikams neteikia, tačiau pakankamai dažnai bendrauja, kartais joms duoda kišenpinigių, tarp tėvo ir dukrų ryšys nėra nutrūkęs. Mergaitės labai noriai bendrauja su tėčiu. Atsakovas yra dirbantis. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo paaiškino, jog mergaičių tėvas su jomis bendrauja, susitinka, susiskambina. Taip pat iš atsakovo, trečiojo asmens, nepilnamečių S. M. S. ir A. S. bei liudytojos V. S. paaiškinimų matyti, jog situacija, susijusi su atsakovo tėvo pareigų atlikimu nėra bloga, atsakovas su vaikais palaiko ryšį, norėtų susitvarkyti alkoholio vartojimo problemą ir savo buitį, deda pastangas pasikeisti, kad susigražintų dukras.

44. Tiek atsakovas, tiek jo atstovė paaiškino, kad atsakovas nori susigrąžinti dukras į šeimą, kad jis turi gyvenamąją vietą, kurią tvarko (gerina gyvenimo sąlygas), kad jis tvarkosi su alkoholio vartojimu – paskutinį kartą alkoholį vartojo prieš 5 mėnesius, taip pat lankė kursus, gydėsi pagal „Minesota“ programą, birželį vėl užsirašė gydymui, yra darbingas ir pats galėtų ir sugebėtų pasirūpinti vaikais.

45. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat pažymėjo, kad nėra įrodymu, kad vaikams būtų daroma ypatinga žala ar, kad atsakovas nuolatos vartotų alkoholį. Patvirtino, kad, bendraujant su atsakovu, nekilo jokių įtarimų dėl atsakovo piktnaudžiavimo alkoholiu.

46. Tėvų valdžia gali būti tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Laikinas tėvų valdžios apribojimas suprantamas kaip prevencinė priemonė, skatinanti tėvus pakeisti gyvenimo būdą. Tuo tarpu, kaip jau buvo nurodyta anksčiau, neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (ar vienas iš jų) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti.

47. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo ir nepilnamečių vaikų ryšiai nėra nutrūkę. Atsakovas nuolat bendrauja su dukromis tiek telefonu, tiek susiskambina su jomis, jos pačios lankosi pas tėvą jo darbo vietoje, kartu nuvyksta apsipirkti. Atsakovo teigimu, jis norėtų susigrąžinti vaikus, juos auginti ir auklėti. Nepilnametės S. M. S. ir A. S. apklausos metu patvirtino, kad norėtų gyventi su tėvu, kad atsakovas su jomis bei sese J. S. bendrauja, kartais nuperka reikalingų daiktų, duoda kišenpinigių. Nepilnametės mergaitės teigė, kad su tėčiu sutaria gerai. Neigė, kad būtų mačiusios jį vartojantį alkoholį.

48. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad nors atsakovas ir nėra įgyvendinęs visų Tarnybos iškeltų uždavinių, tačiau matyti, jog vaikų tėvas deda pastangas ir yra tikimybė, kad ateityje situacija pasikeis. Taigi, šiuo metu negalima vienareikšmiškai konstatuoti, kad atsakovui nerūpi nepilnamečių dukrų gyvenimai, kad jis nuo vaikų priežiūros yra visiškai nusišalinęs ir toks jo elgesys daro ypatingą žalą vaikų interesams. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms bei vertinant tai, kad neterminuotas tėvo valdžios apribojimas gali būti taikomas tik kaip ultima ratio priemonė (kraštutinė priemonė), teismas mano, kad nagrinėjamu atveju T. S. nėra pagrindo neterminuotai apriboti tėvo valdžią, todėl tėvo valdžia atsakovui dukrų A. S., S. M. S. ir J. S. atžvilgiu apribotina laikinai.

49. Pažymėtina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).

50. Sprendimas dėl tėvo valdžios apribojimo vykdomas skubiai (CPK 496 straipsnis).

Dėl vaikų nuolatinės rūpybos ir gyvenamosios vietos nustatymo

51. Apribojus atsakovui tėvų valdžią, vadovaujantis CK 3.257 straipsniu nepilnamečiam vaikams A. S., S. M. S. ir J. S. nustatytina nuolatinė globa. Tarnyba prašo vaiko nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratoriumi paskirti trečiąjį asmenį E. M..

52. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas (duomenys neskelbtini) nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Tarnybos prašymą tenkino ir leido paimti nepilnametes iš jų tėvo. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus (duomenys neskelbtini) įsakymais Nr. (duomenys neskelbtini) mergaitėms nustatyta laikinoji globa pas E. M., jo gyvenamojoje vietoje. (duomenys neskelbtini) išvadoje nurodoma, kad E. M. gali globoti savo seseris. (duomenys neskelbtini) vaikų globos peržiūros metu nustatyta, kad globėjas tinkamai vykdo pareigas, atliepia emocinius bei fizinius vaikų poreikius. Iš (duomenys neskelbtini) Globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo aktų Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikinasis globėjas tinkamai atlieka savo pareigas. Santykiai su vaikais yra labai geri, šilti. Vaikai yra aprūpinti, užtikrinamas jų fizinis ir emocinis saugumas, vaikų amžių ir brandą atitinkantis auklėjimas. Aplankymo metu vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, globa atitinka vaiko interesus.

53. Byloje taip pat pateikti 2023 m. sausio 24 d. trečiojo asmens sutikimas dėl nuolatinės rūpybos A. S., S. M. S. ir J. S. nustatymo bei 2023 m. sausio 22 d. nepilnametės A. S. sutikimas dėl nuolatinės rūpybos nustatymo pas trečiąjį asmenį.

54. Pagal CPK 503 straipsnio 5 dalį, teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į vaiko nuomonę, jeigu tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad E. M. paskyrimas nuolatiniu vaikų globėju prieštarautų vaikų interesams

55. Nustačius, kad nepilnamečių tėvas tinkamai neįgyvendina tėvo vadžios, remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, teismo vertinimu, trečiasis asmuo E. M. tinkamai atlieka laikinojo rūpintojo pareigas, nesant kitų asmenų, kurie norėtų prižiūrėti ir globoti nepilnametes, ieškovo reikalavimas tenkinamas, nepilnamečių A. S., S. M. S. ir J. S. nuolatiniu globėju ir gaunamų lėšų administratoriumi skiriamas E. M. (CK 3.245, 3.257, 3.259, 3.263 straipsniai, 3.264 straipsnio 3 dalis, 3.265 straipsnis, CPK 493 straipsnis, 494 straipsnio 4 dalis).

56. Trečiajam asmeniui E. M. išaiškinama, kad, vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, vaiko globėjas (rūpintojas) privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

57. Pagal CK 3.255 straipsnį vaiko laikinoji globa (rūpyba) pasibaigia, kai nustatoma nuolatinė globa (rūpyba). Šiuo teismo sprendimu nustačius nuolatinę globą nepilnametėms A. S., S. M. S. ir J. S. pasibaigia vaikų laikinoji globa (CK 3.255 straipsnio 3 punktas).

58. Apribojus atsakovui tėvo valdžią, nustatytina nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad vaikai gyvena laikinojo globėjo E. M. namuose, kur vaikams sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, užtikrinta saugi ir stabili aplinka. Globos peržiūros metu mergaitės nurodė, kad joms patinka gyventi trečiojo asmens namuose. Atsižvelgęs į tai, teismas nustato nepilnamečių vaikų A. S., S. M. S. ir J. S. gyvenamąją vietą kartu su globėju E. M. jo gyvenamojoje vietoje (CK 3.265 straipsnio 1 punktas).

Dėl išlaikymo priteisimo

59. Apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka (CK 3.195 straipsnis). Tėvai privalo materialai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

60. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiams vaikams J. S., S. M. S. ir A. S. po 100 Eur kiekvienai dukrai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos iki vaiko pilnametystės. Ieškovo prašoma priteisti išlaikymo suma nesiekia minimalios mėnesinės algos dydžio po mokesčių (kuri šiuo metu yra 633 Eur), kurios ieškovas pagal teismų praktiką neprivalo įrodinėti, todėl teismas šį ieškinio reikalavimą tenkina visiškai. Vaikai lanko mokyklą, neturi specialiųjų poreikių. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, taip pat į vaikų amžių, sveikatą, poreikius aprangai, maistui, higienai, ugdymui, lavinimui, į atsakovo darbingą amžių bei atsakovo esamą turtinę padėtį, galimybes įsidarbinti ir užsidirbti, teismas daro išvadą, kad prašomas priteisti išlaikymas kartu su valstybės skiriamomis lėšomis yra pakankami užtikrinti būtinus nepilnamečių vaikų poreikius. Remdamasis išdėstytu, teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir priteisia iš atsakovo išlaikymą dukroms po 100 Eur kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės.

61. Priteisto išlaikymo suma turi būti indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

62. Išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavestina tvarkyti (administruoti) uzufrukto teise vaikų globėjui E. M..

63. Sprendimo dalys dėl tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo nukreiptinos vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 496 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

64. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovo ieškinys byloje patenkintas visiškai.

65. Ieškovas šioje byloje atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 14 punktas). Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 59,91 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

66. (duomenys neskelbtini) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

67. Ieškovas byloje duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.

68. Byloje pateiktos (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pažymos, patvirtina, advokatės Renatos Narbutienės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 331,67 Eur.

69. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) pažyma patvirtina, advokato padėjėjos Giedrės Daironės antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 320 Eur.

70. Apeliacinės instancijos teismai ne kartą yra išaiškinę, kad bylinėjimosi išlaidų, susidariusių byloje šaliai teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo tvarka nustatyta CPK 99 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-151-779/2020).

71. CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bylinėjimosi išlaidų atlyginimo taisyklė, pagal kurią, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo atsakovai buvo atleisti, išieškomi iš ieškovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai buvo patenkinti visiškai, atsakovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu yra atleistas nuo 100 proc. šioje civilinėje byloje susidariusių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, taip pat pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimais antrinės teisinės pagalbos išlaidos atsakovui atlyginamos 100 proc. Taigi, abi bylos ginčo šalys neturi pareigos apmokėti byloje valstybės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 282, 496 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovui T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią nepilnamečių vaikų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuolatinę globą, jų globėju, gaunamų lėšų ir turto administratoriumi paskirti E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečių vaikų A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti pas trečiąjį asmenį E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnametėms dukroms A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), S. M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. kovo 1 d.) iki jų pilnametystės.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atleisti atsakovą T. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nuo bylinėjimosi išlaidų šioje civilinėje byloje sumokėjimo į valstybės biudžetą. Šioje civilinėje byloje patirtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas, teismo pašto išlaidas dengti valstybės biudžeto lėšomis.

Sprendimo dalį dėl tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justė Kliučinskienė