Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio proceso, sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), pilietybė Lietuvos Respublikos, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), Lietuva, šeim. padėtis - vedęs, nedirba, teistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, o būtent jis, 2021 m. birželio 7 d. apie 08.33 val., Sniegenų g., Neravų k., Grigiškių sen., Vilniaus m. sav., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,86 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, P. J. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o būtent jis, žinodamas apie 2020 m. gegužės 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam taikoma kardomoji priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones, bei kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti visų rūšių transporto priemones trejus metus, vengė šią priemonę atlikti, t.y. jis, 2021 m. birželio 7 d. apie 08.33 val., magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Sniegenų g., Neravų k., Grigiškių sen., Vilnius, ties „EMSI“ degaline, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šiais savo veiksmais P. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

BK 243 straipsnyje nustatyta atsakomybė tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta veika objektyviai pasireiškia aktyviais veiksmais ar neveikimu, jos turinį nulemia tai, kokios teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo stengiasi išvengti kaltininkas. Ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, t. y. baudžiamasis nusižengimas laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įpareigojimus ir pan.; suvokia savo pareigas, baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, nes dėl jų yra įspėtas, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-81-495/2021, 2K-64-495/2020, 2K-45-942/2021).

Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, jog kaltinamojo P. J. veika atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, sudėtį, jo kaltė byloje įrodyta visiškai.

Byloje nustatyta, jog kaltinamasis P. J. įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo baudžiamuoju įsakymu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trejus metus, o taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 14 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir šiuo nuosprendžiu jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones penkerius metus. Byloje pateikti Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus duomenys apie tai, jog kaltinamasis įstatymų nustatyta tvarka buvo supažindintas su šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir taisyklėmis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad apie paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę jis žinojo, suprato, kad neturi teisės vairuoti automobilio. Taigi byloje nustatyta, jog kaltinamasis P. J. 2021 m. birželio 7 d. apie 08.33 val., magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, Sniegenų g., Neravų k., Grigiškių sen., Vilnius, ties „EMSI“ degaline, vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 4 d. baudžiamąjį sakymą, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir kuriuo jam taikoma kardomoji priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones, bei kuriuo jam skirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti visų rūšių transporto priemones trejus metus, tokiu būdu tyčia vengdamas atlikti teismo jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad kiekvienu atveju, nustačius baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimą, būtina įvertinti, ar padarytas pažeidimas pagal savo pobūdį ir pavojingumą atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 243 straipsnyje, požymius. Teismų praktikoje, vertinant nusikalstamos veikos pavojingumą pagal BK 243 straipsnį, išskiriami du pagrindiniai jos požymiai, t. y. veikos sistemingumas, rodantis aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą, ir tokios veikos piktybiškumas (piktavališkumas), taip pat rodantis ir siekį parodyti nepagarbą teismo sprendimui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-184-648/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis P. J. už analogišką nusikalstamą veiką dėl automobilio vairavimo, esant neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 1,51 promilės, yra teisiamas jau trečią kartą. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, kaltinamajam 2020 m. balandžio 20 d. įvykio metu buvo nustatytos 2,73 promilės, 2020 m. gegužės 19 d. įvykio metu jam nustačius neblaivumo požymius, atsisakė tikrintis etilo alkoholio koncentraciją, nagrinėjamo įvykio metu – 2,86 promilės. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jam jau du kartus buvo skirtos baudžiamojo poveikio priemonės, kaltinamajam faktiškai nuo 2020 metų yra uždrausta vairuoti transporto priemones, tačiau nustatytas jau antras jo vairavimo faktas baudžiamosiose bylose po baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo.

Apibendrinant aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamasis P. J. piktybiškai vengia vykdyti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. nuolat vairuoja neturėdamas tokios teisės ir (ar) tai daro būdamas neblaivus, nesilaiko įstatymais nustatytų elgesio taisyklių, susijusių su didesnio pavojaus šaltinio vairavimu, keliančiu itin didelę grėsmę tiek savo, tiek aplinkinių sveikatai ar net gyvybei, demonstruoja akivaizdžią nepagarbą teismo sprendimams. Taigi ši jo veika yra pavojinga ir atitinka BK 243 straipsnyje numatyto baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas P. J. bausmę atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, teismas pažymi, kad viena jam inkriminuojama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (281¹ straipsnio 1 dalis), kita – baudžiamųjų nusižengimų kategorijai (243 straipsnis). Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistas. Be minėtų aplinkybių teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, baustas administracine tvarka, teistas keletą kartų, kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis P. J. yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Šių aplinkybių visuma rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už BK 243 straipsnyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skyrus 45 parų arešto bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu ir kaltinamajam paskirtina subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė.

Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu, t. y. kaltinamajam skirtina galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Teismas taip pat įvertina aplinkybes, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos yra tiesiogiai susiję su jo polinkiu vartoti alkoholį bei galimą priklausomybę. Byloje gauta VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pažyma, kurioje pranešama, kad P. J. nuo 2021 m. liepos 1 d. gydosi reabilitacijos-adaptacijos centre „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini), gydymosi trukmė nuo vienerių iki pusantrų metų. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis P. J. taip pat nurodė, kad šiuo metu jau 10 mėnesių yra reabilitacijos centre, gydosi priklausomybę nuo psichiką veikiančių medžiagų, dalyvauja anoniminių alkoholikų grupiniuose užsiėmimuose. Atsižvelginat į tai, kas išdėstyta, t.y. įvertinant tai, kad kaltinamasis nori pakeisti savo gyvenimo būdą, teismas nutaria, jog nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, taikant BK 75 straipsnio 2 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams.

Siekiant kontroliuoti bei pakeisti kaltinamojo elgesį ir jo nuostatas, taip pat užtikrinti kaltinamojo elgesio kontrolę (priežiūrą) ir jo turimų įsipareigojimų baudžiamosiose bylose įvykdymą, bausmės vykdymo metu P. J. įpareigotinas: 1) tęsti priklausomybės ligų gydymo programą ir ją baigti; 2) pabaigus gydymą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo ir kitų klausimų

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1 dalies duomenimis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

Kaltinamasis P. J., vairuodamas transporto priemonę, pažeidė KET 14 punkto reikalavimą, t.y. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,86 promilės neblaivumas. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas tokio neblaivumo, šviesiu paros metu, magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda, nesenai vartojęs stiprius alkoholinius gėrimus, po ko sukėlė eismo įvykį. Tokie kaltinamojo veiksmai neabejotinai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Be to, jis už analogiškas veikas (automobilio vairavimą esant daugiau nei 1,51 promilės neblaivumui) jau yra teistas du kartus. Už šiuos nusikaltimus jam jau du kartus buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones 3 bei 5 metų laikotarpiui, kartą konfiskuota automobilio vertę atitinkanti pinigų suma, kartą kaltinamajam priklausanti transporto priemonė, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonė, tačiau net ir tokios priemonės bei paskirtos bausmės kaltinamojo elgesio nepakeitė. Minėta, jog šios aplinkybės rodo didelį kaltinamojo veiksmų pavojingumą, neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti transporto priemones maksimaliam – 5 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo jam paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo dienos, t.y. nuo 2021 m. birželio 7 d. Teismo vertinimu, tik maksimalus 5 metų terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu neturėjo teisės vairuoti automobilio, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam P. J., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taigi kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas nusikalstamą veiką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad minėta transporto priemonė priklauso ne kaltinamajam. Kadangi minėtas automobilis priklauso trečiajam asmeniui, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 820 Eur yra konfiskuotina iš kaltinamojo valstybės naudai. P. J. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas įvykio metu iš P. J. paimtam automobiliui VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Šis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikintina; kita jam skirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, panaikintina nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos. (b. l. 90-91)

P. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 7 d. 08.53 val. iki 2021 m. birželio 8 d. 08.53 val. (viena diena). Vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, P. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas, esantis prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

P. J. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir P. J. paskirti subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. paskirti galutinę bausmę – 8 mėnesių laisvės atėmimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 3, 5, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant nuteistąjį: 1) tęsti priklausomybės ligų gydymo programą ir ją baigti; 2) pabaigus gydymą dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; 3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių/psichotropinių medžiagų).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju į P. J. skirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021 m. birželio 7 d. 08.53 val. iki 2021 m. birželio 8 d. 08.53 val., vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti P. J. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 5 metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo 2021 m. birželio 7 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš P. J. valstybės naudai automobilio VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM, t.y. 820 Eur.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą transporto priemonei VW GOLF, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio vykdymo pradžios, o jį pradėjus vykdyti – panaikinti.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, panaikinti nuo šio teismo nuosprendžio priėmimo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską, esantį prie bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

2) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio kodekso 75 straipsnio 5 ar 6 dalyje numatytų pareigų arba šio kodekso 82 straipsnyje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, ir (ar) šio kodekso 87 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse numatytų įpareigojimų ar draudimų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis arba auklėjamojo poveikio priemonėmis;

3) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.