Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2022-12-22 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1631-1124/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Data
2022-12-22
Bylos Nr.
e1-1631-1124/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-12639-2022-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Lapėnienė
Kaltinamasis
G. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-1631-1124/2022Proceso Nr. 1-01-1-12639-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos:1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS REGIONO apylinkės teismasTeismo baudžiamasis įsakymasLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gruodžio 22 d.Trakai

Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų teisėja Rasa Lapėnienė

supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, įgijęs pradinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta adresu – (duomenys neskelbtini)., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. M. smurtaudamas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (broliui R. M.), o būtent – 2022 m. balandžio 13 d. apie 17:41 val. adresu – (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiuoju R. M. metu, rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į abu veido skruostus lovoje gulinčiam nukentėjusiajam R. M., padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejuose skruostuose (nežymų sveikatos sutrikdymą).

2. Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalimi, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

3. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai (BK 248 straipsnio 2 dalis).

4. Kaltinamojo G. M. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, be jo paties prisipažinimo, patvirtina bylos įrodymų visuma.

4.1. Kaltinamasis G. M. kaltu prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad broliui sudavė ne mažiau kaip tris smūgius. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad 2022 m. balandžio 13 d. dienos metu jam paskambino sesuo R. S., ji pasakė, kad R. M. kabinėjasi prie jo sūnaus D. M. ir jo draugės J. B.. Apie 17:30 val. grįžęs po darbo (būdamas blaivus) užėjo į brolio namus. R. M. sėdėjo lovoje ir gėrė alų, jis buvo gerokai apsvaigęs nuo alkoholio. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, R. M. pradėjo jam priekaištauti, kad sūnus dirba jo žemėje. Žodinio konflikto metu jis liepė jam išeiti iš jo namų. Jis jau ketino išeiti ir, jam einat link durų, R. M. atsistojo nuo lovos ir priėjęs abiem rankomis pastūmė jį į nugarą. Tuomet jis supyko ir, atsisukęs į R. M., jį abiem rankomis pastūmė į krūtinę, dėl to jis nugriuvo ant lovos. R. M., nugriuvus ant lovos, G. M. kaire ranka (jis kairiarankis) sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius į galvos sritį. Kur pataikė, nematė, neneigia, jog galėjo suduoti per veidą. Po suduotų smūgių jį kurį laiką palaikė rankomis prispaudęs prie lovos ir tuomet paleido. Ar po suduotų smūgių R. M. veide matėsi kokie nors sužalojimai, jis nepastebėjo, kadangi iškart išėjo. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Su broliu sutaria neblogai, tačiau dažnai kyla konfliktai, kai jis būna neblaivus. Nurodė, kad tiek jis, tiek brolis gyvena adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo adresu yra du gyvenamieji namai, namus skiria tvora. Papildomos apklausos metu G. M. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltę pripažįsta visiškai. Patvirtino savo ankstesnius parodymus. Nurodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. tarp jo ir jo brolio R. M. kilus žodiniam konfliktui (jo namuose), jis sudavė jam į veido sritį du kartus kairės rankos delnu. Papildė, kad neketino mušti brolio, bet brolis jį „išvedė iš kantrybės“. Dėl tokio savo elgesio nuoširdžiai gailisi, sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su jam pasiūlytos bausmės rūšimi ir sąlygomis (b. l. 193–196).

4.2. Nukentėjusysis R. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2022 m. balandžio 13 d. apie 11 val. jis dviračiu grįžo į namus. Įvažiuodamas į savo kiemą pamatė, kad jo brolio G. M. sūnaus sugyventinė su jam nepažįstamu asmeniu tvarkė šalia namo esantį gėlių daržą. Jam einant pro šalį, jis G. M. sūnaus sugyventinės paklausė, kodėl jie kasinėja svetimą žemę, ji jam atsakė, kad „nelįstų“ ne į savo reikalus ir toliau dirbo prie gėlių darželio, o jis nuėjo į savo namus. Pas jį atėjo draugas pravarde „M“ ir jie kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 13 val. jis nuėjo miegoti. Jam miegant savo lovoje, į namus įsiveržė jo brolis G. M. ir nieko nepasakęs pradėjo jį mušti rankomis. Kuomet nustojo jį mušti, G. M. pradėjo konfliktuoti klausdamas, kodėl R. M. kabinėjasi prie jo sūnaus ir jo sūnaus žmonos (b. l. 15–18).

4.3. Liudytoja J. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra G. M. sūnaus D. M. draugė. 2022 m. balandžio 13 d. apie 12 val., jai būnant namų kieme, prie jos dviračiu privažiavo R. M., jis buvo akivaizdžiai neblaivus. Tarp jų kilo žodinis konfliktas, R. M. ėmė ją vadinti necenzūriniais žodžiais. Ji jam atsakė, kad jos nežemintų ir nuėjo į namus. Grįžusi į namus, paskambino D. M., papasakojo apie konfliktą, jis pasakė, kad paskambins tėčiui G. M., pasakys, kad jis pakalbėtų su R. M., jog jis prie jos daugiau nesikabinėtų. Kas įvyko į namus grįžus G. M., ji nežino. Po įvykio R. M. nematė, todėl, ar jo veide buvo sužalojimų, nežino (b. l. 106–109).

4.4. Liudytojas D. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad G. M. yra jo tėtis. Jis kartu su savo drauge J. B. gyvena adresu – (duomenys neskelbtini)., gyvena kartu su savo tėvu. Tėvo brolis R. M. gyvena netoliese. 2022 m. balandžio 13 d. apie 12 val. jam paskambino draugė J. B., ji pasakė, kad, jai būnant namų kieme, dviračiu atvažiavo R. M., kuris jai priekaištavo neva jie dirba jam priklausančiame žemės sklype, išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Jis paskambino savo tėvui G. M., pasakė, kad jis lieptų R. M. prie jų nesikabinėti ir nekelti konfliktų. Tėtis jam pasakė, kad grįžęs iš darbo nueis pas R. M. pasikalbėti. Kas įvyko į namus grįžus jo tėvui ir ar jis buvo nuėjęs pas R. M., jam nėra žinoma, tuo metu jis namuose nebuvo. Po šio įvykio R. M. nematė, todėl, ar jo veide buvo sužalojimų, atsakyti negali (b. l. 112–115).

4.5. Nukentėjusiojo R. M. protokolo–pareiškimo duomenimis, 2022 m. balandžio 13 d. apie 17.40 val., gyvenamajame name adresu – (duomenys neskelbtini)., jo brolis G. M. kilusio žodinio konflikto metu sudavė jam apie šešis smūgius rankomis į veido sritį, tokiais savo veiksmais sukeldamas jam fizinį skausmą ir padarydamas sužalojimus (b. l. 4–11).

4.6. Įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, kuris priklauso nukentėjusiajam, kambarys. Apžiūrėjus įvykio vietą, daiktų, pėdsakų, turinčių reikšmės tyrimui, nerasta, nieko nepaimta (b. l. 51–54).

4.7. Dokumentų apžiūros protokolo duomenimis, specialistas – Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertas, išnagrinėjęs R. M. medicininį dokumentą – greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelę, forma Nr. 110/a, kurią pateikė VšĮ „Vievio sveikatos priežiūros centras“, bei susipažinęs su įvykio aplinkybėmis, pateikė išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytos poodinės kraujosruvos abiejuose skruostuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėmis nurodomu metu dviem trauminiais poveikiais kietu buku daiktu. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą (b. l. 90).

4.8 Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui dėl nukentėjusiojo R. M. gydymo žala nepadaryta. Vilniaus teritorinė ligonių kasa civilinio ieškinio nereiškė (b. l. 184).

Motyvuojamoji dalis

5. Taigi, pats kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, jo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto nukentėjusiojo parodymai, procesinių veiksmų atlikimo metu (protokoluose ir kt.) užfiksuoti duomenys. Teismo vertinimu, bylos įrodymų visuma yra pakankama G. M. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jo kaltei pagrįsti. G. M. kaltinime nurodytu laiku, vietoje bei aplinkybėmis, padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas savo šeimos nario – brolio, atžvilgiu (rankomis sudavė ne mažiau kaip du smūgius į abu veido skruostus), padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo G. M. veiksmai teisingai, vadovaujantis tokio pobūdžio bylose suformuota teismų praktika, kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teismas sprendžia, kad G. M. padarė įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką – smurtaudamas padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui (broliui).

6. Prokurorė siūlo procesą baigti, priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, ir skirti kaltinamajam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant kaltinamąjį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi, lankymusi gydymo įstaigose; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 12 mėnesių nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

7. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnio 2 dalis). Teismo baudžiamasis įsakymas yra nuosprendis, kurį teismas priima nerengdamas bylos nagrinėjimo teisme (BPK 41 straipsnis).

8. Nagrinėjamu atveju prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų. Kaltinamajam paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis pareiškė, kad su prokurorės kreipimusi dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi sutinka.

9. BK 54 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Viena iš atsakomybę lengvinančių aplinkybių, įtvirtintų 59 straipsnio 1 dalyje yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

10. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis šiuo atveju pripažintina tai, kad kaltinamasis savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo visiškai pripažino, taip pat gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 straipsnis) nenustatytos. Kaltinamasis neteistas (b. l. 48–50), administracinių nuobaudų neturi (b. l. 81–89), yra vedęs, dirba (duomenys neskelbtini).

11. Įvertinęs aptartas aplinkybes teismas konstatuoja, kad baudžiamajame įstatyme numatyti bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, trumpesniam nei įstatyme numatytas laisvės apribojimo trukmės vidurkis, terminui – 6 mėnesiams. Remiantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 6 dalyje numatytas įpareigojimas. Atsižvelgiant į tai, kad smurtinio pobūdžio veika padaryta šeimos nario (brolio) atžvilgiu, kartu su bausme jam skirtina ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, laisvės apribojimo bausmė su nustatytu įpareigojimu bei BK 72² numatyta baudžiamojo poveikio priemone, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju yra pakankama bei proporcinga.

12. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į kaltinamajam paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, jo išbūtas laikinajame sulaikyme, nuo 2022 m. balandžio 13 d. 18.10 val. iki 2022 m. balandžio 14 d. 16.18 val., vieną laikinajame sulaikyme jo išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

13. Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420–422 straipsniais,

nusprendžia:

G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir G. M. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. M. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius (terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos).

Į bausmės laiką įskaityti G. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2022 m. balandžio 13 d. 18.10 val. iki 2022 m. balandžio 14 d. 16.18 val., vieną laikinajame sulaikyme G. M. išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, – panaikinti.

Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tačiau teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Rasa Lapėnienė