Tauragės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Birutei Sragauskienei,

trečiajam asmeniui V. R.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui R. K., trečiasis asmuo V. R., dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė Birutė Sragauskienė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas atsisako ieškinio dalies, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos – iš viso 4600 Eur. Nurodo, kad V. R. R. K. nuo gimimo neglobojo, todėl išlaikymo įsiskolinimas jai negali būti priteistas.

Trečiasis asmuo V. R. atsiliepimo į ieškovo ieškinį nepateikė, teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti, paaiškino, kad sutinka būti anūko R. K. globėja. 2016-15-17 autoįvykio metu žuvo jos dukra, R. K. mama S. R.. R. nei mamos, nei tėčio neprisimena. Močiutę V. R. vadina mama, jos vyrą tėčiu. Vyras neprieštarauja dėl anūko globos. Gyvenimo sąlygos vaikui sudarytos geros, rudenį planuoja leisti į vaikų darželį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad nepilnamečio vaiko R. K., gim. (duomenys neskelbtini), motina yra S. R., tėvas R. K. (R. K.) (l. b. l. 19-20). (duomenys neskelbtini) autoįvykio metu kelyje Marijampolė - Kybartai - Kaliningradas S. R. žuvo. 2016 m. gegužės 23 d. Vaiko teisių apsaugos skyriuje buvo gautas močiutės V. R. prašymas dėl paskyrimo anūko R. K. globėja. Dukrai grįžus į Lietuvą, berniuko tėvas R. K. nė karto vaiko neaplankė, žino tik tiek, kad dukra, reikalui esant, prašydavo vaiko išlaikymui pinigų, bendraudavo su juo epizodiškai ir tik SMS žinutėmis. V. R. R. K. apibūdino neigiamai. Tėvas vaiku visiškai nesidomėjo, nerodė jokio noro ir iniciatyvos jį auginti. Nežinoma tėvo gyvenamoji vieta, neturima jokių kontaktų. Spėjama, kad galbūt jis gyvena (duomenys neskelbtini) (vaiko gimimo įraše nurodyta tėvo pilietybė - (duomenys neskelbtini), paso Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas 2010-08-03). Ji pasakojo, kad R. K. buvo atvykęs į dukters laidotuves, po laidotuvių artimieji kvietė aplankyti sūnų, bet tėvas pamatyti sūnaus nepanoro. 2016-11-21 Vaiko teisių apsaugos skyrius kreipėsi į Valstybės vaiko teistų apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos su prašymu padėti nustatyti tėvo R. K. gyvenamąją vietą ir išsiaiškinti jo nuomonę dėl galimybių pačiam auginti sūnų. 2016-12-08 Skyrius gavo atsakymą iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kad Tarnyba nėra įgaliota rinkti įrodymų civilinėse bylose, išskyrus bylas dėl neteisėto vaiko išvežimo ar laikymo bei įvaikinimo. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.268 straipsniu, Vaiko laikinosios globos organizavimo nuostatų 16 punktu, Skyrius kreipėsi į Šilalės rajono socialinių paslaugų namų atestuotus socialinius darbuotojus su prašymu įvertinti, ar V. R. yra tinkama ir gali globoti savo žuvusios dukters S. R. sūnų R. K.. 2016-06-02 Šilalės rajono socialinių paslaugų namai pateikė teigiamą išvadą dėl V. R. tinkamumo būti vaiko globėja. Išvadoje teigiama, kad V. R. yra pasirengusi laikinai globoti R. K.. Priimtas teigiamas sprendimas dėl V. R. teikimo tapti vaiko globėja pradinio įvertinimo.

Dėl tėvų valdžios apribojimo

Tėvų valdžios esmė yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Todėl, jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pagrindas tokiems tėvams riboti tėvų valdžią. Vienas iš šeimos santykių teisinio reguliavimo principų, numatytų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, kuris reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis aiškinamos ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, tai yra, kai tėvai (vienas iš jų): 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų yra taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Pagal įstatymą tėvai privalo vykdyti savo pareigas vaikams, todėl ir tėvų valdžios neįgyvendinimas dėl tingumo, aplaidumo, abejingumo savo pareigoms laikytinas kaltais veiksmais, kai vengiama atlikti savo pareigas, ar veiksmais, kai nesirūpinama savo vaikais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1225/2002). Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 3.180 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad spręsdamas dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) ne kartą bylose yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Švedija (nr.1) 1988 m. kovo 24 d. sprendimas,, p. 33-34 §72). EŽTT jurisprudencijoje, taip pat pabrėžiama, kad turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti viešojoje globoje ir tėvų intereso vėl būti kartu su vaiku. Sprendžiant šią užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali būti viršesni už tėvų interesus. Tėvams negali būti suteikta teisė į priemonių, kurios padarytų žalą vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymą pagal Konvencijos 8 straipsnį (Johansen v. Norvegija 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas, p. 1008-09). Tačiau pabrėžtina, jog šeimos ryšiai turi būti gyvi, puoselėjami ir palaikomi visų pirma aktyviais tėvų veiksmais. Sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-915/2015). Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu (sprendimo priėmimo) laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-915/2015).

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, nustatyta, kad atsakovas nesirūpina savo vaiku, vengia atlikti savo pareigą auginti, auklėti, rūpintis bei išlaikyti savo vaiką, neužtikrina jam saugios, laimingos vaikystės ir nedalyvauja savo sūnaus gyvenime. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas vaiku visiškai nesidomi, nerodo jokio noro nei iniciatyvos jį auginti, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad padėtis gali pasikeiti. Atsakovas byloje nepateikė įrodymų, duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas gali užtikrinti normalias vaiko gyvenimo, vystymosi, ugdymo sąlygas.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas R. K. nevykdo įstatymo numatytų tėvo pareigų savo vaikui ir nėra jokių duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, ieškovės prašymas tenkintinas ir atsakovui R. K. neterminuotai apribojama tėvo valdžia.

Dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo

Atsakovui apribojus tėvo valdžią bei siekiant be tėvų globos likusiam vaikui sudaryti tinkamas gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, R. K., nustatytina nuolatinė globa (CK 3.256 straipsnis).

2016-06-08 Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. DĮV-988 R. K. nustatyta laikinoji globa nuo 2016 m. gegužės 23 d., jo globėja paskirta V. R., nustatyta vaiko globos vieta (b. l. 18). Bylos duomenys patvirtina, kad V. R. gyvena su vyru V. R. registruotoje santuokoje. Moteris - bedarbė, visą savo turimą laiką skiria vyro, nepilnametės dukters ir anūko R. priežiūrai. Sutuoktiniai augina dar vieną nepilnametę dukrą G. R., gim. (duomenys neskelbtini). Iš globojamo (rūpinamo) vaiko aplankymo akto (b. l. 33-34) matyti, kad šeima gyvena dviejų aukštų name, kuris nuosavybės teise priklauso abiems sutuoktiniams. Viduje tvarkinga, šviesu, erdvu, saugu, Iš VšĮ „Kaltinėnų pirminės sveikatos priežiūros centro“ išduoto medicininio pažymėjimo matyti (b. l. 13), kad V. R. globėja būti gali. Ji - neteista. Vaiko teisių apsaugos Skyrius neturi duomenų apie netinkamą V. ir V. R. gyvenimo būdą ir kad jų šeimoje būtų pažeidinėjami vaikų interesai. Globėjos šeimoje vaikas jaučiasi gerai, puikiai sutaria su namiškiais ir yra visų mylimas. Vaikas labai prisirišęs prie globėjos, vadina ją mama. Santykiai su seneliu taip pat yra labai geri. Esant nustatytoms aplinkybėms bei atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovas prašo nuolatine globėja paskirti būtent V. R., R. K. nuolatine globėja paskirtina V. R.. R. K. globos vieta nustatytina V. R. gyvenamosios vietos adresu. (CK 3.248, 3.249, 3.251, 3.256, 3.257, 3.259 straipsniai, 3.265 straipsnio 1 punktas, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CK 3.271 straipsniu, CPK 504 straipsnio 4 dalimi, išaiškintina, kad vaiko globėjas privalo: 1) užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; 2) rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; 3) auklėti vaiką; 4) spręsdamas klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; 5) netrukdyti vaikui bendrauti su tėvais, jei tai nekenkia vaiko interesams; 6) palaikyti ryšius su vaiko tėvais, informuoti vaiko tėvus ir artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; 7) rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; 8) rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje. Vaiko globėjas (rūpintojas) yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises bei teisėtus interesus, turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai (CK 3.272 straipsnis).

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Apribojus tėvo valdžią, atsakovo pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką ir nuosekliai jos laikosi, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, skelbta „Teismų praktikoje“ Nr. 22 Dėl CK 3.192 straipsnio 2 dalies aiškinimo). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra darbingo amžiaus, todėl pagal galimybes privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, jog atsakovas dirba, atsižvelgiant į įstatyme įtvirtintą tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, iš atsakovo R. K. nepilnamečio sūnaus R. K. išlaikymui priteistina po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymą priteisiant nuo laikinosios globos nustatymo – 2016 m. gegužės 23 d. iki jo pilnametystės, vaiko išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirtina globėja V. R. (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo vykdytina skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 1 dalis, 496 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas, kreipęsis į teismą, bet kurioje proceso stadijoje turi teisę žodžiu ar raštu pareikšti teismui, kad jis atsisako pareikšto ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis, 293 straipsnio 4 punktas). Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad atsisako ieškinio dalies, kuriuo prašo iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos – iš viso 4600 Eur. Pateiktas ieškinio dalies atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, viešajam interesui ir šalių interesams, todėl ieškovės atsisakymas nuo dalies ieškinio priimtinas ir civilinė byla šioje dalyje nutrauktina.

Šalims išaiškintina, kad bylą dėl ieškinio nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio l dalis). Iš atsakovo valstybės naudai priteistinas 113 € dydžio žyminis mokestis (41 € už reikalavimą apriboti tėvų valdžią; reikalavimas dėl nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo ir gyvenamosios vietos nustatymo yra susijęs su reikalavimu dėl tėvų valdžios apribojimo, todėl papildomai neapmokestinamas; 72 € už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo (200 € x 12 mėn. x 3% + 72 €). Taip pat iš atsakovo valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudarančios 10,76 € (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sprendimas, dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdytinas skubiai. Skubiai vykdytinų sprendimų apskundimas jų vykdymo nesustabdo (CPK 282 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 - 270 straipsniais

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvo valdžią R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nežinoma, sūnaus R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Užbaigti laikinąją globą R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), ir nustatyti nuolatinę globą.

Paskirti R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), nuolatine globėja V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą globėjos V. R. gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), sūnaus R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 eurų (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo laikinosios globos - 2016 m. gegužės 23 d. - nustatymo iki vaiko pilnametystės. Priteisto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti globėją V. R., a. k. (duomenys neskelbtini)

Išaiškinti globėjai V. R. jos pareigas užtikrinti vaiko fizinį ir psichinį saugumą; rūpintis vaiko sveikata ir mokymusi; auklėti vaiką; sprendžiant klausimus, susijusius su vaiko interesais, bendradarbiauti su suinteresuotomis valstybės ir vietos savivaldos institucijomis; informuoti vaiko artimuosius giminaičius, jeigu jie to pageidauja, apie vaiko vystymąsi, sveikatą, mokymąsi ir kitais svarbiais klausimais; rūpintis vaiko laisvalaikiu, atsižvelgdamas į jo amžių, sveikatą, išsivystymą bei polinkius; rengti vaiką savarankiškam gyvenimui ir darbui šeimoje, pilietinėje visuomenėje ir valstybėje.

Išaiškinti globėjai V. R., kad vaiko globėjas yra vaiko atstovas pagal įstatymą ir gina jo teises ir teisėtus interesus. Vaiko globėjas turi teisę teismo tvarka reikalauti grąžinti jam vaiką iš bet kurių asmenų, laikančių jį pas save neteisėtai. Globojamam vaikui išlaikyti skirtomis lėšomis disponuoja vaiko globėjas ir tik vaiko interesais.

Priteisti iš R. K. (R. K.), gim. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 113 € (vieną šimtą trylika eurų) žyminį mokestį ir 10,76 € (dešimt eurų 76 centus) teismo turėtas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.

Žyminis mokestis bei kitos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitų, įmokos kodas 5660, mokėjimo paskirtis: bylinėjimosi išlaidos.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis, vykdyti skubiai.

Priimti ieškovo Šilalės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atsisakymą nuo ieškinio dalies, kuriuo prašė iš atsakovo priteisti išlaikymo įsiskolinimą po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo vaiko gimimo iki ieškinio padavimo dienos – iš viso - 4600 Eur ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Šilalės rajono apylinkės teismą.