Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui E. T., nukentėjusiems L. P., E. P., jų gynėjui advokatui Tomui Ryzgeliui, kaltinamajam A. O., jo gynėjams advokatams Vaclovui Kaminskiui, Reginai Atkočaitienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1948-03-10 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą Naujakurių g. 70-28, Kaune, lietuvis, išsiskyręs, turintis aukštąjį išsilavinimą, pensininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d., 145 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. O. grasino nužudyti žmogų, o būtent: 2012 m. gruodžio 25 d., apie 14.20 val., namo adresu (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Kaune, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra grasino nukentėjusiajam L. P., kad nužudys jį ir jo šeimos narius, bei lipančiam laiptais L. P. įdurdamas peiliu į nugaros sritį, padarydamas durtinę žaizdelę juosmens kairėje, kas sukėlė L. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, A. O. sistemingai baugino žmones naudodamas psichinę prievartą, o būtent: 2012 m. gruodžio 25 d. apie 12.00 val., 2013 m. sausio 6 d. apie 13.11 val., 2013 m. sausio 8 d. apie 14.10 val., 2013 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2013 m. vasario 3 d. apie 11.00 val., 2013 m. vasario 3 d. apie 15.00 val., naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusiuosius L. P., E. P. ir G. P., t. y. spardydamas (duomenys neskelbtini) namo 31-o buto duris, belsdamas į savo buto lubas, kurios ribojasi su 31-o buto grindimis, nuolat grasino susidoroti, t. y. nužudyti, papjauti ar sunaikinti nukentėjusiuosius L. P., E. P. ir G. P..

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. O. neigė savo kaltę jam dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo. Paaiškino, jog jį ne kartą buvo sumušę abu Paškauskai, buvo liudininkai, kurie matė, kad jie mušė. Tyrimo metu buvo apklaustas ir kartą parodymus davė teisingus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., teisiamajame posėdyje balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo D. V. parodymus, kur jis parodė, kad 2012-12-25 dirbo radijo šaukiniu 423 kartu su patruliu V. D. . Apie 14.35 val. iš Kauno apskrities VPK budėtojo gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, 2-oje laiptinėje, užpultas žmogus. Užpuolęs asmuo gyvena minėto namo 28-ame bute, nukentėjusysis 31-ame bute. Nuvykus nurodytu adresu 31-o buto gyventojas L. P. paaiškino, kad apie 14.15 val. laiptinėje jį užpuolė 28-o buto gyventojas A. O., peiliu jam durdamas į kairę nugaros pusę virš sėdmenų. L. P. paaiškino, kad minėtas pilietis tos pačios dienos ryte buvo užpuolęs jo žmoną E. P., dėl ko apie 13.00 val. buvo kviesti policijos pareigūnai. L. P. paaiškino, kad 28-o buto gyventojas užpuolė peiliu juoda rankena ir aprūdijusia geležte, padarė jam sužalojimą ir suplėšė drabužius. A. O., sužinojęs kuo jis įtariamas paaiškino, kad jam bloga, kad jis yra sergantis, atsisakė vykti į Santakos policijos komisariatą. A. O. išsikvietė sau greitosios pagalbos ekipažą, vengė sulaikymo, nevykdė teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų. Atvykus medikams, apžiūrėjus jį ir nenustačius jokių sveikatos sutrikimų, A. O. buvo išaiškinta, kad jei jis nevykdys teisėtų reikalavimų, bus naudojamos specialiosios priemonės. Atvykus Santakos PK operatyvinės grupės darbuotojams, kartu su tyrėju A. K. pagal nukentėjusiojo L. P. nurodytus požymius pas A. O. bute buvo rastas ir paimtas galimai nusikaltimo įrankis peilis. Nukentėjusysis L. P. šį peilį atpažino. A. O. buvo sulaikytas ir pristatytas į Kauno m. Santakos PK (1 t., b. l. 46).

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str., teisiamajame posėdyje balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos I. J. parodymus, kur ji parodė, kad gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Kaimyną iš 28-o buto A. O. ir Paškauskų šeimą iš 32-o buto pažįsta nuo vaikystės. Daugybę metų A. O. žino kaip probleminį žmogų. Visą minėtą laikotarpį daugybę kartų girdėjo kaip A. O. plūsta visus Paškauskų šeimos narius necenzūriniais ir žeminančiais žmogaus orumą žodžiais. Tai jis daro ir būdamas savo bute, ir išėjęs į laiptinę. Šūkauja garsiai, kad Paškauskai būdami savo bute girdėtų, tokiu būdu girdi ir visi kiti kaimynai. Taip pat keletą kartų per durų akutę matė, kaip A. O. kas kelias minutes atbėga iš pirmo aukšto ir spiria koja į Paškauskų buto duris. Daugybę kartų girdėjo, kad jis spardo duris, bet prie durų akutės žiūrėti nėjo. Labai dažnai A. O. daužo savo buto lubas, tada taip pat visi kaimynai, o ypač Paškauskai (kadangi jų butas yra virš A. O. buto) patiria triukšmą ir stresą. Toks kaimyno A. O. elgesys yra neprognozuojamas, jis gali būti kelias valandas ramus, o po to staiga pradėti šūkauti ir trankytis. Baisu vienai įeiti ar išeiti iš namo laiptinės, nes negali žinoti, kada jis išbėgs į laiptinę ir ką sugalvos padaryti. A. O. pyktis yra nukreiptas prieš Paškauskų šeimą ir adresuojamas jiems, tačiau toks jo elgesys trikdo visų laiptinės gyventojų ramybę bei normalų gyvenimą. Visi laiptinės gyventojai jo privengia ir bijo, nenori turėti konfliktų (1 t., b. l. 44).

2012-12-25 įvykio vietos apžiūra nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta adresu Naujakurių g. 70, Kaune, atlikus apžiūrą paimtas peilis, kuriuo A. O. grasino ir įdūrė L. P. (b. l. 12-15).

2012-12-28 specialisto išvada nustatyta, kad L. P. konstatuota durtinė žaizdelė juosmens kairėje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 39).

2013-04-03 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas peilis (b. l. 48-49).

2013-04-05 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėti nukentėjusiojo L. P. drabužiai su dūrio žymėmis (b. l. 51-59).

2013-04-05 apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėtas CD su garso įrašu (b. l. 61-62).

2012-12-27 ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal BK 284 str. 1 d. (1 t., b. l. 4), tačiau nukentėjusieji ikiteisminio tyrimo metu ne vieną kartą prašymais kreipėsi į prokuratūrą prašydami A. O. pareikšti įtarimą pagal BK 145 str. numatytos nusikalstamos veikos padarymą (1 t., b.l.138-140, 144-145, 151-152), todėl laikytina, jog yra labai aiškiai išreiškę savo poziciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl BK 145 str. numatytų nusikalstamų veikų įvykdymą bei tinkamai realizavę BPK 167 str. numatytą teisės normą (BPK 167 str.).

Dėl veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo.

Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam jie buvo skirti (kasacinė byla Nr. 2K–639/2010). Vertinant grasinimo realumą nėra būtina nustatyti, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino jį realizuoti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinė byla Nr.2K-300/2013). Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina, kad kaltininko elgesys nukentėjusiojo būtų teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti kaltininko ketinimų ir kad kaltininkas iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (kad tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė byla Nr. 2K–341/2010).Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Būtent šioje baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. O. dėl grasinimo nužudyti, pasitvirtino. Kaip matyti iš nukentėjusiojo L. P. parodymų, kaltinime paminėtu laiku, jam išėjus į laiptinę, savo buto duris atsidarė ir A. O., kuris kažką ėmė nukentėjusiajam kalbėti ir rodyti daiktą, kurį sukiojo prieš save. L. P. iš pradžių nesuprato, kad kaltinamasis rodo peilį, o vėliau pajuto, kad jam tuo pačiu daiktu, t.y. tuo peiliu kaltinamasis dūrė į nugarą žemiau liemens. Kaltinamasis iš karto pabėgo, nukentėjusiajam sakydamas: „Kurva, tave papjausiu“. Tuo metu L. P. pajuto smūgį į nugaros apačią ir skausmą. Tokias aplinkybes patvirtino ir nukentėjusioji E. P. bei nukentėjusioji G. P.. Nors tai yra vienos šeimos nariai, tačiau teismas atsižvelgia į byloje esančių įrodymų visumą bei kitas faktines aplinkybes, patvirtinančias paminėtųjų asmenų parodymus, o būtent: 2012-12-28 specialisto išvada nustatyta, kad L. P. konstatuota durtinė žaizdelė juosmens kairėje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimas galėjo būti padarytas 2012-12-25 (b. l. 39). Teisme apklausti liudytojai D. A., S. A., V. D., nors tiesiogiai paties įvykio nematė, tačiau iš dalies patvirtino būtent L. P. nurodytas teisiamojo posėdžio metu aplinkybes dėl jo sužalojimo. Įvykio metu A. O. buvo neblaivus, jam nustatyta 1,63 promilių (1 t., b.l. 11). Be to, įvykio vietos apžiūros metu buvo paimtas (1 t., b.l. 12-15) ir apžiūrėtas peilis (1 t., b.l.48-49), bei nukentėjusiojo drabužiai su dūrio žymėmis (1 t., 50-60), kurie patvirtina būtent nukentėjusiojo duotus parodymus. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečius A. O. atliktus veiksmus, į tai, kad kaltinamasis tyčia sąmoningai siekė įbauginti nukentėjusįjį bei šiuos ketinimus mėgino realizuoti fiziniais veiksmais, į konfliktiškus nukentėjusiojo ir kaltinamojo santykius, į tai, kad nukentėjęs, jo teigimu, ir anksčiau buvo patyręs įvairaus pobūdžio grasinimų iš A. O. pusės, bei aukščiau išdėstytų įrodymų visumą, pripažįsta, kad nukentėjęs L. P. turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog kaltinamojo grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, A. O. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Žmogaus terorizavimas yra tęstinė veika, t. y. tam tikrą laiką veika besitęsiančios kaltininko veikos, kurių tikslas yra įbauginti žmogų ar žmones. BK 145 straipsnio 2 dalis vardija dviejų rūšių veikas: 1) žmogaus terorizavimas, grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui; 2) sistemingas žmogaus bauginimas, naudojant psichinę prievartą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2013 m. birželio 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-299/2013).

Teismų praktikoje pripažįstama, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies požymis žmogaus bauginimas turi būti susijęs su psichinės prievartos naudojimu. Psichinė prievarta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio prasme – tai grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą ar sunaikinti turtą. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 2 dalies inkriminavimas reikalauja veiksmų sistemiškumo, tie veiksmai turi būti atlikti per palyginti trumpą laiką, vėlesni veiksmai turi būti susiję su ankstesniaisiais, o ne atsitiktiniai veiksmai. Tik tada juos galima laikyti sistema. Šioje baudžiamojoje byloje ištyręs esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. O. dėl sistemingo bauginimo žmonių naudojant psichinę prievartą, taip pat pasitvirtino. Teisiamajame posėdyje apklausiami nukentėjusioji L. P., E. P. nurodė, jog A. O. spardydamas Naujakurių g. 70 namo 31-o buto duris, belsdamas į savo buto lubas, kurios ribojasi su 31-o buto grindimis sistemingi baugino jų šeimą 2012 m. gruodžio 25 d. apie 12.00 val., 2013 m. sausio 6 d. apie 13.11 val., 2013 m. sausio 8 d. apie 14.10 val., 2013 m. sausio 6 d. ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, 2013 m. vasario 3 d. apie 11.00 val., 2013 m. vasario 3 d. apie 15.00 val. Nukentėjusieji nurodė, jog paminėtomis datomis A. O. nuolat jų šeimai grasino susidoroti, t.y. nužudyti, papjauti ar sunaikinti visus tris nukentėjusiuosius. Papildomai teisiamajame posėdyje nukentėjusioji E. P. nurodė, jog kaltinamasis jai sakydavo: „Tave „išdulkinsiu“, o dukrai sakęs, kad tave „išpisiu“ ne tik aš, bet ir grupė vyrų. Kaltinamasis sakė, kad juos(nukentėjusiuosius) reikia iššaudyti ir sunaikinti. Kaltinamasis grasindavo, kad jie nežino su kuo prasidėjo. Tapačias aplinkybes teisme patvirtino ir nukentėjęs L. P. bei nukentėjusiosios G. P. teisiamojo posėdžio metu balsu perskaityti parodymai (BPK 276 str.). Nors šie trys nukentėjusieji yra vienos šeimos nariai, tačiau jų parodymai vertinti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Pastebėtina, jog kaltinamasis iš esmės neigė jam abu inkriminuojamus kaltinimus, iš esmės nepateikdamas teismui jokių jo nurodomus argumentus patvirtinančių faktų, taigi, jo tokia pozicija laikytina tik deklaratyvia bei gynybine, pasirinkta paties kaltinamojo. Pažymėtina, jog tarp šalių buvusius nesutarimus dėl užpilto buto, jeigu tokie įvykiai ir buvo, privalu spręsti civilinio proceso tvarka bei laikantis įstatymų ir visuomenėje viešai pripažįstamų elementarių mandagaus bendravimo taisyklių. Nukentėjusiųjų išdėstytas aplinkybes aptvirtina teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai D. A., S. A.. Jų parodymai iš esmės sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, yra vientisi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios bei nesikeitė teisme, tarpusavyje neprieštarauja bei papildo nukentėjusiųjų parodymus, todėl teismas jais netikėti neturi jokio pagrindo. Be to, kaip matyti iš teisiamojo posėdžio metu išklausytų parodymų, prieš kaltinamąjį nėra asmeninio pobūdžio pykčių, taigi, nėra ir priežasčių šį asmenį apkalbėti. A. O. kaltinime nurodytomis datomis išsakyti žodžiai visiems trims nukentėjusiems „nužudysiu“, „papjausiu“, „išpisiu“, nukentėjusiųjų vadinimas „pyderu“, „kurva“ , durų spardymas bei beldimas į savo buto lubas, kurios ribojasi su 31-ojo buto grindimis, teismas pripažįsta psichine prievarta, kadangi šie veiksmai vertintini kaip kaltinamojo realūs grasinimai šiuo metu ar ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš nukentėjusius ar sunaikinti jų turtą. Paminėtus veiksmus jungia vieninga kaltinamojo tyčia, t.y. A. O. nusikalstamai veikė prieš tris nukentėjusiuosius tam tikrą kaltinime nurodytą periodą (tęstinę veika, turinti sistemiškumo požymių), ir visų šių tam tikrą laiką besitęsiančių A. O. veiksmų tikslas buvo vienas – įbauginti žmones. Tiek iš L. P., tiek iš E. P. duotų parodymų teisme, tiek iš teisme pagarsintų G. P. parodymų, kuriuos patvirtino teisme apklaustų liudytojų parodymai, darytina pagrįsta išvada, jog A. O. sistemingai ne vieną kartą darė pavojingą tyčinį poveikį L. P., E. P., G. P. psichikai, verčiant juos bijoti, ir norėjo taip elgtis. Be to, įvertinus jau aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, jog L. P. buvo A. O. sužalotas peiliu, visi trys nukentėjusieji turėjo pagrįstą manymą, jog kaltinamojo išsakyti grasinimai gali būti realiai įvykdyti. Esant tokioms teismo nustatytoms bylos aplinkybėms, A. O. inkriminuojama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį bei įrodyta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

Dėl civilinių ieškinių.

BPK 109 str. numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Ikiteisminio tyrimo metu pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 37,47 Lt žalos atlyginimo (b. l. 32-34) civilinis ieškovas palaikė ir prašė nagrinėti jam nedalyvaujant. Ieškinio dydis pagrindžiamas byloje esančiais duomenimis, todėl dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo teismas neturi pagrindo abejoti. A. O. pripažinus kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo, ikiteisminio tyrimo metu nurodyta žala ir teisme palaikytas civilinis ieškinys 37,47Lt sumai yra pagrįstas ir tenkintinas pilnai (BPK 109 str., 112 str., 113 str., 115 str. 1 d., CK 6.279 str. 1 d.).

Nukentėjusioji G. P. šioje byloje yra pareiškusi 10000,-Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 63-66). Nukentėjusioji E. P. šioje byloje yra pareiškusi 10000,-Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 71-74). Nukentėjęs L. P. šioje byloje yra pareiškęs 15000,-Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (2 t., b.l. 67-70). Visuose trijuose ieškiniuose nurodoma, jog patirti neigiami išgyvenimai sukėlė nuolatinę psichologinę įtampą, blogus dvasinius išgyvenimus, neigiamas emocijas. Ji jaučiasi nesaugi dėl savo sveikatos ir gyvybės, jie yra įbauginti, patiria dėl to didelius nepatogumus, sumažėjusi bendravimo galimybė su aplinka. L. P. papildomai dėl A. O. išpuolio peiliu nurodo, jog niekada gyvenime nebuvo patyręs smurto, todėl yra labai sukrėstas, iki šiol jaučia nuolatinę baimę ir įtampą.

Nusikalstama veika asmeniui padarytos neturtinės žalos samprata ir jos apskaičiavimo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnyje. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo įvertinti ne tik CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą. CK normos taip pat nenustato maksimalios ir minimalios neturtinės žalos dydžio ribos. Tai palikta teismo diskrecijai. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio klausimas yra ne teisės, bet fakto klausimas, dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. O. grasino nužudyti L. P. tai, kad A. O. naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino nukentėjusiuosius L. P., E. P., G. P.. Esant tokiai situacijai svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiųjų interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtus dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis, jo interesai, kad iš kaltinamojo priteisiamas žalos atlyginimo dydis būtų teisingas (t. y. adekvatus jo kaltės laipsniui) bei realus. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Kiekvienoje byloje, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių, žalos dydis nustatomas individualiai, kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra sukeltos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus dvasiniams išgyvenimams, emocinei būsenai. Specialisto išvadoje (1 t., b. l. 39) konstatuotas L. P. nežymus sveikatos sutrikdymas. Neabejotina, kad dėl A. O. nusikalstamų veiksmų nukentėjęs L. P. patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog dėl patirto kūno sužalojimo L. P. buvo kiek apribotos judėjimo galimybės, nukentėjusiojo L. P. gyvenimo kokybė, vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, buvo pablogėjusi. Nukentėjusioji E. P. teisme paaiškino, jog iš kaltinamojo ji pastoviai patyrė pažeminimą, bauginimą, dėl durų spardymo ir daužymo į sienas, ji negalėdavo normaliai pailsėti. Visa šeima dėl A. O. veiksmų bijo net savo šešėlio. Tą patį patvirtino ir L. P.. Nei vienas nukentėjusysis byloje nepateikė dokumentų, patvirtinančių jų gydimąsi dėl minėtų sveikatos pablogėjimo požymių.

Iš kitos pusės teismas taip pat turi įvertinti ir šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina ir tai, kad esant situacijai, kai įstatymas nereglamentuoja konkrečių žalos atlyginimo dydžių, teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, remiasi teismų praktikos formuojamais pavyzdžiais. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų yra šalies ekonominio gyvenimo rodikliai, bendras pragyvenimo lygis, vidutinės gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje 3K-3-263/2007), todėl visiems trims nukentėjusiesiems priteistinas neturtinės žalos dydis turi atitikti protingumo kriterijų, būti adekvatus padaryto nusikaltimo pasekmėms.

Bylos duomenimis, A. O. kaltę neigia ir nepripažįsta jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų įvykdymo. Jis yra pensijinio amžiaus, pragyvena iš gaunamos pensijos, gyvena vienas, turi pastovią gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į virš išdėstytų aplinkybių visumą, bei vertinat kaltinamojo amžių, šeiminę padėtį, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius nukentėjusiųjų sveikatai ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, neturtinė žala nukentėjusiajam L. P. mažintina iki 2000Lt, neturtinė žala nukentėjusiajai E. P. mažintina iki 1000Lt, neturtinė žala nukentėjusiajai G. P. mažintina iki 1000Lt. Kitoje dalyje visi trys civiliniai ieškiniai atmestini.. Teismo manymu, toks neturtinės žalos dydis atitinka padarytų veikų pavojingumą, nuteistojo turtinę padėtį, jo kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas.

Dėl bausmės skyrimo.

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį (padaryti nesunkus ir apysunkis tyčiniai nusikaltimai), kaltės formą (nusikaltimai padaryti veikiant tiesiogine tyčia), nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus (nusikaltimai padaryti siekiant savanaudiškų tikslų), nusikalstamų veik stadiją (abi veikos baigtos), kaltinamojo asmenybę. A. O. neteistas ( 1 t., b. l. 130 ); galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t., b. l. 131-133 ); Kauno apskr. priklausomybės ligų centre neregistruotas ( 1 t., b. l. 135); VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje psichiatrijos ligoninėje neregistruotas (1 t., b. l. 137). A. O. sunkinančia aplinkybe dėl BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo pripažintina tai, kad jis įvykio metu buvo neblaivus (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). K. Lengvinančių aplinkybių abiejuose epizoduose nenustatyta. A. O. yra garbaus amžiaus pensininkas, nedirba, kaip pats skundėsi, turi sveikatos sutrikimų, taip pat turi pastovią gyvenamąją vietą. BK 145 str. 1 d. numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys. Teismo manymu, viešieji darbai, įvertinus kaltinamojo amžių bei sveikatos būklę, yra neskirtini,. Bauda, įvertinus tai, jog kaltinamasis gyvena tik iš gaunamos pensijos ir yra priteisti pakankamai dideli ieškiniai, taip pat neskirtina. Laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgus į jau paminėtus kriterijus bei tai, jog veika įvykdyta prieš kaimynystėje gyvenančius asmenis, kuriuos kaltinamasis sutikdavo kasdiena, taip pat teismo manymu, nepasieks baudžiamajame kodekse numatytųjų bausmės tikslų. Todėl už BK 145 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. O. skirtina trumpalaikė laisvės atėmimo bausmė – areštas, atitinkamai parenkant jo trukmę. BK 145 str. 2 d. numatyta tik viena bausmių rūšis – laisvės atėmimas iki ketverių metų, kuris ir skirtinas kaltinamajam, o trukmę nustatant taip pat atsižvelgiama į virš išdėstytas aplinkybes. Į bendrą bausmės trukę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas. (BK 66 str.).

Tačiau teismas atsižvelgia į tai, jog A. O. yra pirmą kartą teisiamas, yra garbaus amžiaus, todėl daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. O. skyrus realią laisvės atėmimo bausmę, bus padaryta didelė neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams – neturėtų galimybės išlaikyti savo būstą, nutrūktų ryšiai su sūnumi. Todėl darytina išvada, jog A. O. resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo, neizoliavus jo nuo visuomenės

BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Atsižvelgdama į tai, teismas daro išvadą, kad kaltinamajam turi būti skirta ne viena tarpusavyje suderinama BK IX skyriuje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė.

Dėl proceso išlaidų.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį gali šių išlaidų ir nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Kadangi šioje byloje kaltinamajam gynėjas advokatas privalomai buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. numatytu pagrindu, tai tokio advokato darbo apmokėjimui valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos iš principo galėtų būti priteistos iš kaltu pripažinto A. O. šioje byloje vadovaujantis jau minėtomis BPK 106 str. nuostatomis. Tačiau teismas įvertina asmens turtinę padėtį, t.y. tai, jog A. O. yra pensininkas, gyvena vienas, šioje byloje jam priteisti pakankamai didelės sumos civiliniai ieškiniai, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtos išlaidos 430Lt sumai yra nepriteistinos.

Nukentėjusiųjų atstovas advokatas T.Ryzgelis teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti iš kaltinamojo bylinėjimosi išlaidas. Iš byloje pateiktų pinigų priėmimo kvito matyti, jog advokatui už atstovavimą L. P. sumokėjo 800Lt, E. P. sumokėjo 600Lt, G. P. sumokėjo 600Lt ( 2 t., b. l. 176). Baudžiamoji byla išnagrinėta ne viename teisiamajame posėdyje, visuose juose dalyvavo advokatas T.Ryzgelis, taip pat yra paruošti ir teismui pateikti procesiniai dokumentai (civiliniai ieškiniai). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad nukentėjusiųjų išlaidos advokato darbo apmokėjimui yra pagrįstos ir todėl priteistinos iš kaltinamojo.

Šioje byloje laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Kaltinamajam A. O. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas įtariamojo periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: peilis, paimtas įvykio vietos apžiūros protokolu, saugomas Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK (b. l. 12-15), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str., 115 str., 272 str., 276 str., 297-299 str., 301-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti jam bausmę – 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtą laiką nuo 2012-12-25 iki 2012-12-26, nuo 2014-01-06 iki 2014-01-08, nuo 2014-04-09 iki 2014-04-22, nuo 2014-05-15 iki 2014-06-16.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 1 d., 2 d. 1 p., 8 p., paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, šiuo laikotarpiu įpareigojant A. O.:

neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;atsiprašyti nukentėjusiųjų L. P., E. P., G. P..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir iš A. O. priteisti Kauno teritorinei ligonių kasai 37,47Lt (trisdešimt septynis litus 47 cnt.) už nukentėjusiojo L. P. gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333.

Nukentėjusiojo L. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. O. priteisti L. P. naudai 2000Lt (du tūkstančius litų), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios E. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. O. priteisti E. P. naudai 1000Lt (vieną tūkstantį litų), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusiosios G. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. O. priteisti G. P. naudai 1000Lt (vieną tūkstantį litų), kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. O. nukentėjusiojo L. P. naudai patirtoms advokato darbo išlaidoms apmokėti 800Lt(aštuonis šimtus litų).

Priteisti iš A. O. nukentėjusiosios E. P. naudai patirtoms advokato darbo išlaidoms apmokėti 600Lt(šešis šimtus litų).

Priteisti iš A. O. nukentėjusiosios G. P. naudai patirtoms advokato darbo išlaidoms apmokėti 600Lt(šešis šimtus litų).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų 430Lt išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. O. nepriteisti.

A. O. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y.: peilį, paimtą įvykio vietos apžiūros protokolu, saugomą Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.