- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-06-22
- Bylos Nr.
- 2-586-82/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00326-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eduardas Meidus
- Pareiškėjas
- G. R., B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 30.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 28.15.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Eduardas Meidus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. R. ir B. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo
Aprašomoji dalis
nustato:
Šalies argumentai
Pareiškėjos G. R. ir B. V. prašė nustatyti faktą, kad jos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1/3 dalį šių nekilnojamųjų daiktų (kiekviena po 1/6 dalį): 1953 m. pastatyto rastinio gyvenamojo namo 55,48 m², 1969 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, 1969 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, 1940 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, 1940 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).
Pareiškėjos nurodė, kad, 1989 mirus jų motinai A. J., jos su broliu K. J. lygiomis dalimis paveldėjo motinos turtą – sodybą, esančią (duomenys neskelbtini), su esamais ūkiniais pastatais. 1994-06-28 mirus broliui, pareiškėjos toliau rūpinosi ir prižiūrėjo sodybą, vėliau sužinojo, kad broliui priklausančią turto dalį paveldėjo brolio žmona D. J. (vėlesnė pavardė – K.). Po D. K. mirties 2000-12-29 dėl jos turto paveldėjimo į notaro biurą niekas nesikreipė, todėl pareiškėjos pradėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus valdyti kaip savo. Pareiškėjos nurodė, kad niekas kitas į palikimą nepretendavo, todėl jos mano, kad nuo 2000 m. jos iki šio laiko nepertraukiamai, teisėtai, sąžiningai, atvirai ir kaip savo valdę 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), įgijo į šiuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad neginčija pareiškėjų pareiškimo dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko pažyma (19 b.l.) patvirtina, kad 1/3 dalies 1953 m. pastatyto rastinio gyvenamojo namo 55,48 m², unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1969 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1969 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1940 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/3 dalies 1940 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės registruotos D. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu. Į likusią šių nekilnojamųjų daiktų dalį nuosavybės teisės po 1/3 dalį registruotos pareiškėjų G. R. ir B. V. vardu.
Iš Sodros duomenų bazės pažymos matyti, kad D. K. (gim. 1955-03-06, asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios pavardė VĮ Registrų centras pažymoje nurodyta J.) 2000-12-29 mirė.
Įgyjamoji senatis – tai pirminis nuosavybės teisės į daiktą įgijimo būdas. Įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi nėra vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui – įgijėjui, taip pat nėra teisių perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimą įgyjamąja senatimi reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste –LR CK) ketvirtosios knygos trečiojo skirsnio (4.68 – 4.71 straipsnių) normos, taip pat kitos su įgyjamosios senaties institutu susijusios CK normos. Viena iš sąlygų nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą įgyti įgyjamąja senatimi yra ta, kad asmuo nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, t. y. sąžiningai įgijęs (užvaldęs) daiktą, valdo jį kaip nuosavą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (LR CK 4.22, 4.68 straipsniai). Pagal LR CK nustatytą reguliavimą nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi konstatuojamas esant nustatytų sąlygų visetui.
Asmuo, pageidaujantis įgyti nekilnojamąjį daiktą nuosavybėn įgyjamosios senaties pagrindu, privalo valdyti daiktą teisėtai (LR CK 4.23 str., 4.68 str.). Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas. Pagal LR CK 4.69 straipsnio 3 dalį įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus, todėl asmuo negali tokį daiktą teisėtai valdyti kaip savą. Gi iš byloje esančių įrodymų matyti, kad būtent nuosavybės teisės į 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų yra registruotos D. J. vardu, taigi pareiškėjos neturėjo pagrindo manyti po D. J. mirties esančios šių daiktų savininkės, teisėtai užvaldžiusios ir valdančios nekilnojamuosius daiktus.
Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, konstatuotina nesant LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios patvirtintų pareiškėjų nekilnojamųjų daiktų valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, viseto, nes pareiškėjos neįrodė (LR CPK 178 str.), kad būtų sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdę ne mažiau kaip 10 metų 1/3 dalį jų nurodytų nekilnojamųjų daiktų.
Pareiškimas atmestinas (LR CPK 533 str.), nes pareiškėjų pateikti įrodymai nepatvirtina pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijus nuosavybės teises į 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų: 1953 m. pastatyto rastinio gyvenamojo namo 55,48 m², 1969 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, 1969 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, 1940 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, 1940 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini).
Iš pareiškėjų į valstybės biudžetą priteistina po 6,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 88 str. 1d.3p, 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268 - 270, 533 straipsniais
nusprendžia:
Pareiškimą atmesti.
Priteisti iš G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 6,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
(Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (įmokos kodas - 5660), privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“, AB, įrodymą pateikti teismui).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.