- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-07
- Bylos Nr.
- 2A-606-280/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00326-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pirm.), Laimutė Sankauskaitė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Pareiškėjas
- G. R., B. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Utenos apskrities VMI
Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-606-280/2011
teisėjas Eduardas Meidus Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00326-2011-5
2011 m. spalio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. R., B. V. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. R. ir B. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Utenos apskrities VMI dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjos G. R. ir B. V. prašė nustatyti faktą, kad jos įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teises į 1/3 dalį šių nekilnojamųjų daiktų (kiekviena po 1/6 dalį): 1953 m. pastatyto rąstinio gyvenamojo namo 55,48 m², 1969 m. pastatyto rąstinio pastato – ūkinio pastato, 1969 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, 1940 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, 1940 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, esančių Galelių k., Utenos rajone. Nurodė, kad 1989 m. mirus jų motinai A. J., jos su broliu K. J. lygiomis dalimis paveldėjo motinos turtą – sodybą, esančią Galelių k., Utenos r., su esamais ūkiniais pastatais. 1994-06-28 mirus broliui, pareiškėjos toliau rūpinosi ir prižiūrėjo sodybą, vėliau sužinojo, kad broliui priklausančią turto dalį paveldėjo brolio žmona D. J. (vėlesnė pavardė – K.). Po D. K. mirties 2000-12-29 dėl jos turto paveldėjimo į notarų biurą niekas nesikreipė, todėl pareiškėjos pradėjo minėtus nekilnojamuosius daiktus valdyti kaip savo. Pareiškėjos nurodė, kad niekas kitas į palikimą nepretendavo, todėl jos mano, kad nuo 2000 m. iki šio laiko nepertraukiamai, teisėtai, sąžiningai, atvirai ir kaip savo valdo 1/3 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų, esančių Galelių k., Utenos r. ir įgijo į šiuos nekilnojamuosius daiktus nuosavybės teises įgyjamosios senaties pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2011 m. birželio 22 d. sprendimu pareiškimą atmetė. Nustatė, jog turtas, kurį pareiškėjos nori įgyti įgyjamosios senaties pagrindu VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre registruoti D. J. vardu, kuri 2000-12-29 mirė. Į likusią šių nekilnojamųjų daiktų dalį nuosavybės teisės po 1/3 dalį registruotos pareiškėjų G. R. ir B. V. vardu. Darė išvadą, kad nuosavybės teisės į 1/3 dalį nekilnojamųjų daiktų yra registruotos D. J. vardu, taigi pareiškėjos neturėjo pagrindo manyti po D. J. mirties esančios šių daiktų savininkės, teisėtai užvaldžiusios ir valdančios nekilnojamuosius daiktus. Konstatavo nesant LR CK 4.68 - 4.71 straipsniuose numatytų sąlygų, kurios patvirtintų pareiškėjų nekilnojamųjų daiktų valdymo teisėtumą, sąžiningumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, viseto, nes pareiškėjos neįrodė (LR CPK 178 str.), kad būtų sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai valdę ne mažiau kaip 10 metų 1/3 dalį jų nurodytų nekilnojamųjų daiktų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjos G. R. ir B. V. prašo Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo patenkinti pareiškimą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išdėstė bendras nuostatas, tačiau taip ir nepaaiškino, ko pritrūko, kad būtų pripažinta nuosavybė pagal įgyjamąją senatį, nes namą bei ūkinius pastatus valdo visą laiką kaip savo, neišskirdamos kažkurios 1/3 dalies ir tikrai nemano, kad kažkas kitas yra savininkas, tuo labiau, kad apie 1/3 dalies priklausymą D. K. sužinojo tik gavusios Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą, kuriame buvo nurodyta kaip bendrasavininkė, nes niekada nebuvo atvažiavusi ar domėjusis šiuo turtu. Sužinojus, kad ji mirė, suprato, jog gali būti turto paveldėtojai, todėl sužinojo notarų biure, kad dėl turto paveldėjimo byla nėra užvesta. Tik tuo įsitikinusios, kad nėra asmens, kuriam nuosavybės teise priklausytų turtas, jos atvirai, nuo 2001 m. valdė visą namą su ūkiniais pastatais. Nurodo, kad valdymo neįregistravo, tačiau turto viešą valdymą, pilnai įrodo tai, kad abi atvirai su savo šeimomis šiuo turtu rūpinuosi, ji prižiūrėjo, jame leido laisvalaikį, puoselėjo aplinką, tai matė ir kaimynai, ir visi kiti žmonės. Paties turto dalys nebuvo atskirtos ar kažkaip padalintos, viską valdė sąžiningai, bendrai kaip savo, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai jau 10 metų, per visą šį laikotarpį daikto savininkas, jei toks būtų, nors joms nežinomas, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto ja nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Utenos rajono apylinkės teismo sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str.1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos dokumentais nustatyta, kad 1/3 dalis 1953 m. pastatyto rąstinio gyvenamojo namo 55,48 m², unikalus Nr. 8298-7056-6014, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto rąstinio pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6025, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6036, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto rastinio pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6047, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6058, esančių Galelių k., Utenos rajone, nuosavybės teisės registruotos G. R. vardu. 1/3 dalis 1953 m. pastatyto rąstinio gyvenamojo namo 55,48 m², unikalus Nr. 8298-7056-6014, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto rąstinio pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6025, 1/3 dalis 1969 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6036, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto rąstinio pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6047, 1/3 dalis 1940 m. pastatyto iš lentų pastato – ūkinio pastato, unikalus Nr. 8298-7056-6058, esančių Galelių k., Utenos rajone, nuosavybės teisės registruotos B. V. vardu. Likusi 1/3 šių nekilnojamųjų daiktų dalis nuosavybės teisės registruotos D. J., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri 2000-12-29 mirė (b.l. 19-21,51).
Būtent pareiškėjos G. R. ir B. V. prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą 1/3 nekilnojamajam turtui, kuris registruotas D. J. vardu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas Civilinių bylų skyriaus 2011 m. vasario mėn. 21 d. nutartyje (civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011) yra nurodęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
1. Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas.
2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis).
3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis).
4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas.
5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas.
6. Daiktas valdomas nepertraukiamai.
7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas).
8. Valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Daiktas (1/3 dalis gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų) nuosavybės teise registruotas D. J. vardu. CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas draudimas įgyti įgyjamąja senatimi kito asmens nuosavybės teise registruotus daiktus. Be to Utenos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepime nurodė (b.l. 46), kad D. K. (J.) mirė 2000 m. gruodžio 29 d., būdama susituokusi su V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) Vadinasi D. J. nuosavybės teisės su jos mirtimi pasibaigė, šiam turtui turi būti taikomi pavedėjimo teisiniai santykiai ir pagal CK 4.69 straipsnio 3 dalį draudžiama juos pripažinti įgytus nuosavybės teise įgyjamąja senatimi dėl jų ilgalaikio valdymo. Pareiškėjos jų nurodytomis aplinkybėmis pagal įstatymą ( CK 5.11 str.) negali paveldėti D. J. (K.) palikimo, tuo atveju, jeigu D. J. (K.) palikimo nepaveldi įpėdiniai pagal įstatymą ar testamentą. Jeigu teisėti įpėdiniai palikimo nepriima, kas gali būti ir nagrinėjamu atveju, paveldimas turtas pagal CK 5.62 str. pereina valstybei. Taigi šiuo atveju suinteresuotas asmuo Utenos apskrities VMI nagrinėjamomis aplinkybėmis negali sutikti su pareiškėjų prašymu, o privalo imtis veiksmų, kad perimti paveldėjimo teise valstybei galintį pereiti turtą, po to spręsti dėl jo perleidimo vienu ar kitu būdu, jeigu susitartų su pareiškėjomis. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ginčo turtas nuosavybės teisėmis yra registruotas D. J. (K.) vardu, po jos mirties pareiškėjos turto paveldėti teisėtai negali, o kiti įpėdiniai palikimo nepriėmė, tai, atsižvelgiant į pirmiau nurodytą CK 4.69 straipsnio ir 4.70 str. aiškinimo ir taikymo praktiką, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų nuosavybės teisėms įgyti pagal įgyjamąją senatį, nes pareiškėjos turtą valdo nors ir nepertraukiamai virš 10 metų, bet jų valdymas negali būti pripažintas sąžiningu ir teisėtu, kai į ginčo turtą nagrinėjamu atveju turi didesnes teises ne jos, o kiti asmenys (turintys teisę į D. J. (K.) palikimą). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad D. J. vardu registruotą turtą pareiškėjos G. R. ir B. V. negalėjo teisėtai valdyti kaip savo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytą CK normų aiškinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti nėra pagrindo. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą priteistinos iš apeliančių G. R. ir B. V. (b.l. 61, CPK 88 str. 1 d. 3 p., CPK 92 str).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš G. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir B. V. (duomenys neskelbtini) po 2,00 Lt (du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinėje instancijoje, į valstybės biudžetą, jas sumokant į VMI surenkamąją sąskaitą , įmokos kodas 5660.