Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos J. D. prašymą dėl skolininko pakeitimo ir vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr.2-39-445/2015 išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pagal 2016-10-07 priėmimo-perdavimo aktą pasikeitė pradinis atsakovas, turtas patikėjimo teise buvo perimtas VĮ „Turto bankas“.

2015-04-01 sprendimu buvo nustatytas servitutas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro ( įm. k. 302471203), turto patikėjimo teise priklausančių statinių bei inžinerinių tinklų (ryšių, elektros, vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos įrenginiai ir jų apsaugos zonos) eksploatavimui, servitutinio žemės sklypo ploto dydis 988 kv. m., koordinačių žiniaraštyje pažymėti taškai 12; 13; 14; 15-atstumai tarp servituto posūkio taškų yra: tarp 12 ir 13 taškų-45,86 m.; tarp 13 ir 14 taškų-21,20 m.; tarp 14 ir 15 taškų yra 46,06 m. ir tarp 15 ir 12 taškų-21,81 m., pagal UAB „Žemėtvarka“ 2015-01-30 sudarytą žemės sklypo planą, nustatant, kad šis planas yra sudedamoji nustatomo žemės sklypo servituto dalis.

Nustatytas servitutinis mokestis, įpareigojant Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centrą (įm. k. 302471203) mokėti šį mokestį J. K., a.k. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po devynis šimtus eurų ( 900 EUR) per metus, nuo 2014-09-17, neterminuotai iki servituto pabaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas atmestinas.

Subjektinių teisių perėmimas materialinėje teisėje yra pagrindas perimti ir procesines teises. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo proceso stadijoje ((Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 48 straipsnio 1 dalis)).

Procesinį teisių perėmimą reglamentuoja dvi normos, įtvirtintos CPK 48 straipsnio 1 dalyje ir 596 straipsnyje. Jeigu pirmoji iš jų nustato bendrąsias procesinių teisių perėmimo sąlygas, tai antroji reglamentuoja proceso dalyvių pakeitimo procedūrą vykdymo procese. CPK 596 straipsnis taikomas tik tada, kai pradėtas vykdymo procesas, t. y. antstolis yra pradėjęs vykdymo veiksmus. Šioje byloje antstolis nėra pradėjęs vykdymo veiksmų, nes nėra išduotas vykdomasis raštas.

2016-10-07 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras valstybės turto, perduodamo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise, perdavimo ir priėmimo aktu Nr.A5-493/15.11-2S, perdavė Valstybės įmonei „Turto bankas“, o ši įmonė priėmė, gyvenamąją namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (užstatytas plotas 37,20 kv. m.).

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia dėl procesinių teisių perėmimo. Kokiu teisiniu pagrindu ir kurioje proceso stadijoje turėtų būti atliekamas procesinių teisių perėmimo įteisinimas teisinio kvalifikavimo požiūriu sprendžia teismas, kuriam pareiškiamas prašymas dėl procesinių teisių perėmimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-943/2016).

Pagal nekilnojamojo turto registro duomenis VĮ „Turto bankas“ nuo 2017-10-08 patikėjimo teise valdo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (užstatytas plotas 37,20 kv. m.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Taigi, servitutas yra išvestinė daiktinė teisė, suteikianti galimybes jos turėtojui naudotis svetimu daiktu.

Pagal CK 4.124 straipsnio 1 dalį servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

CK 4.124 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka.

Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami.

Pagal pareiškėjos pateiktą 2017-01-17 nekilnojamojo turto registro išrašą, 2015-04-01 sprendimu nustatytas servitutas žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro ( įm. k. 302471203), turto patikėjimo teise priklausančių statinių bei inžinerinių tinklų (ryšių, elektros, vandentiekio, lietaus ir kanalizacijos įrenginiai ir jų apsaugos zonos) eksploatavimui, servitutinio žemės sklypo ploto dydis 988 kv. m., koordinačių žiniaraštyje pažymėti taškai 12; 13; 14; 15-atstumai tarp servituto posūkio taškų yra: tarp 12 ir 13 taškų-45,86 m.; tarp 13 ir 14 taškų-21,20 m.; tarp 14 ir 15 taškų yra 46,06 m. ir tarp 15 ir 12 taškų-21,81 m., pagal UAB „Žemėtvarka“ 2015-01-30 sudarytą žemės sklypo planą, nustatant, kad šis planas yra sudedamoji nustatomo žemės sklypo servituto dalis, nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre ( tokie įrodymai teismui nepateikti). Tik įregistravus servitutą gali būti sprendžiama dėl procesinių teisių perėmimo. Atsižvelgiant į šias teisiškai reikšmingas aplinkybes teismas sprendžia, kad šiuo metu nėra pagrindo pakeisti skolininką. Byla teisme jau yra išnagrinėta ir sprendimas įsiteisėjęs, todėl negali būti taikomi pagrindai šaliai pakeisti pagal CPK 45 straipsnį.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

prašymą atmesti.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.