Vilniaus apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ugnius Trumpulis teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamų klausimų esmė

1. Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Institucija) Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimu V. B. buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 538 straipsnį įspėjimu, nes ji, būdama Rusijos Federacijos piliete, pasibaigus leidimo laikinai gyventi, kuris galiojo nuo 2021 m. spalio 5 d. iki 2023 m. kovo 13 d., galiojimo terminui, iš Lietuvos Respublikos neišvyko ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 124 straipsnio 1 punktą, kuris įpareigoja užsienietį išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos, ir ĮUTP 39 straipsnio 2 punktą, kuriame nurodoma, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi, todėl nuo 2023 m. kovo 14 d. šalyje ji buvo neteisėtai.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. spalio 20 d. nutartimi paliko Institucijos Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą nepakeistą ir V. B. skundo netenkino.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. B. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį ir nustatyti, kad jos buvimas Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. kovo 13 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo teisėtas, pripažinti, kad ji nepadarė administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

4. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesudarė jai galimybės susipažinti su Institucijos atsiliepimu, kuris buvo pateiktas prieš pat teismo posėdį, o jos atstovui nebuvo suteikta pakankamai laiko tam, jog jis galėtų tinkamai susipažinti su šiuo atsiliepimu. Tokiu būdu buvo pažeista apeliantės teisė į gynybą, o pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. V. B. ir jos atstovas negalėjo tinkamai pasirengti atsikirtimams ir pateikti papildomus įrodymus, paneigiančius Institucijos atsiliepime išdėstytus argumentus ir teiginius.

5. V. B. tvirtina, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu Institucijos atstovams buvo nepagrįstai leista gauti bei pateikti papildomus įrodymus, kurie nebuvo pateikti iki teismo posėdžio ir su kuriais nei pati V. B., nei jos atstovas iš anksto nebuvo supažindinti. Tuo pačiu pirmosios instancijos teismas nesuteikė V. B. galimybės pateikti papildomus įrodymus, kuriuos pateikti būtinybė atsirado tik tuomet, kai Institucija pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą į skundą. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmėtė apeliantės atstovo prašymą daryti pertrauką arba atidėti teismo posėdį tam, kad apeliantė ir jos atstovas galėtų išsamiai susipažinti su pateiktu atsiliepimu, tinkamai parengti atsikirtimus, esant reikalui, pateikti papildomus įrodymus.

6. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Institucijos sprendimas, kuriuo buvo panaikintas V. B. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jai buvo įteiktas tinkamai. Nurodoma, kad elektroninio laiško, su kuriuo apeliantei buvo atsiųstas Institucijos sprendimas, pavadinime buvo nurodytas ne apeliantės turėto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje numeris, o paties sprendimo numeris, todėl ji nesuprato, jog laiškas yra skirtas jai. Ji pagalvojo, kad dokumentas buvo atsiųstas suklydus. Be to, elektroniniu paštu siųsto sprendimo V. B. nepavyko atidaryti, nes jis buvo atsiųstas formatu, kuriam atidaryti reikalingos papildomos žinios. V. B. neturėjo pagrindo tikėtis turimo leidimo panaikinimo, nes nieko neteisėto nepadarė, ji pagrįstai tikėjosi greitu metu gauti naują leidimą, pagal jos dar 2023 m. sausio mėnesį pateiktą prašymą.

7. Apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti ANK 16 straipsnio nuostatas, nepagrįstai konstatavo, jog teisės pažeidimas nebuvo padarytas esant būtinojo reikalingumo sąlygoms, tokiu būdu dar kartą parodė savo šališkumą. Skunde pabrėžiama, kad V. B. su savo sutuoktiniu augina du nepilnamečius vaikus, todėl jos išvykimas iš Lietuvos Respublikos būtų sukėlęs neproporcingą ir nepataisomą (arba sunkiai pataisomą) žalą jos šeimai, nepilnamečiams vaikams, nes sutuoktiniui būtų sudėtinga arba apskritai neįmanoma vienam dirbti ir prižiūrėti vaikus. Gauti vizą ir, trumpam išvykus, sugrįžti į Lietuvos Respubliką V. B. taip pat negalėjo, nes Institucija priėmė neteisėtus sprendimus, kuriais buvo atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje bei nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2025 m. rugsėjo 14 d. jai buvo uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad V. B. veiksmais galimai padaryta žala valstybei buvo akivaizdžiai mažesnė už tą, kurios buvo siekta išvengti pasiliekant Lietuvos Respublikoje.

8. Apeliantė teigia, kad tuo atveju, jeigu dėl savo nerūpestingumo ir padarė teisės pažeidimą, ji labai gailisi. Ji aiškina, kad nenumatė, jog dėl neišvykimo iš Lietuvos Respublikos, bus patraukta atsakomybėn dėl administracinio nusižengimo padarymo. Be to, ji tikėjosi, kad po Institucijos neteisėtų sprendimų apskundimo administraciniam teismui, prieš ją Institucija nesiims jokių neteisėtų veiksmų.

9. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Institucijos Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas yra neteisėtas, nes jis buvo surašytas po to, kai Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. sprendimu buvo panaikintas neteisėtas atsisakymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat uždraudimas atvykti į Lietuvos Respubliką. Skunde pabrėžiama, kad Institucijos sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kurio apeliantė neskundė, buvo grindžiamas tokiais pačiais argumentais, kaip ir anksčiau minėti neteisėti sprendimai.

10. V. B. aiškina, kad sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo priimtas 2023 m. vasario 28 d., tačiau jai elektroniniu paštu buvo išsiųstas tik 2023 m. kovo 13 d., t. y. iš esmės tuo pačiu metu, kai buvo priimtas neteisėtas 2023 m. kovo 12 d. sprendimas atsisakyti pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kai iki jos turėto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos buvo likusios tik kelios dienos. Tokiu būdu buvo apsunkinta jos galimybė skųsti neteisėtus sprendimus.

11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad V. B. buvimas Lietuvos Respublikoje po leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos turi būti laikomas teisėtu, nes ji į Instituciją kreipėsi laiku ir nustatyta tvarka, o Institucija, kaip nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas, neteisėtai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir neteisėtai uždraudė atvykti į Lietuvos Respubliką. Net ir nustačius, kad nuo 2023 m. kovo 14 d. iki 2023 m. rugpjūčio 28 d. apeliantė Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo neteisėtai, reikia pripažinti, jog toks jos elgesys buvo sąlygotas (išprovokuotas) neteisėtų Institucijos veiksmų.

12. Apeliantė aiškina, kad ji ateityje ketina gauti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir tapti Lietuvos Respublikos piliete. Neteisėto buvimo Lietuvos Respublikoje faktas, jos įsitikinimu, gali tapti kliūtimi įgyvendinant šiuos tikslus. Nors kreipimosi dėl leidimo nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje ir (ar) kreipimosi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo metu ji formaliai jau nebus laikoma bausta administracine tvarka, tačiau pats neteisėto buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje faktas niekur nedings ir gali turėti neigiamos įtakos pageidaujamų sprendimų priėmimui.

13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nebuvo gautas.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

V. B. apeliacinis skundas tenkintinas.

14. Šioje administracinio nusižengimo byloje yra nustatyta, kad V. B. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojo iki 2023 m. kovo 17 d. (b. l. 38) Institucija 2023 m. vasario 28 d. sprendimu panaikino V. B. leidimą laikinai gyventi, nurodydama, kad apeliantės gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui. Institucijos 2023 m. kovo 12 d. sprendimu buvo atsisakyta V. B. pakeisti leidimą laikinai gyventi, nes jos gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, o Institucijos 2023 m. kovo 15 d. sprendimu buvo nuspręsta uždrausti jai nuo sprendimo priėmimo dienos nustatytą laiko periodą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes ji gali kelti grėsmę valstybės saugumui.

15. Institucijos 2023 m. kovo 12 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimai buvo apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2023 m. liepos 5 d. sprendimu panaikino paminėtus du sprendimus ir įpareigojo Instituciją iš naujo išnagrinėti V. B. prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimo, kuris įsiteisėjo 2023 m. liepos 20 d., turinio matyti, kad Institucijos sprendimai buvo panaikinti, nes jie buvo formalūs, nepakankamai motyvuoti individualia V. B. situacija. V. B. keliama grėsmė valstybės saugumui buvo siejama tik su jos atsakymu į vieną iš jai pateiktų klausimų („Kam priklauso Krymas?“), kuris buvo suformuluotas nevienareikšmiškai, nesant jokių kitų duomenų, kurie patvirtintų grėsmės valstybės saugumui realumą. Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad Institucijos sprendimuose konstatuota V. B. keliama grėsmė valstybės saugumui yra tariama bei formali, nepagrįsta jokiais duomenimis.

16. Institucijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimas, kuris elektroniniu paštu V. B. buvo išsiųstas 2023 m. kovo 13 d., taip pat patalpintas „Migris“ sistemoje, nebuvo skundžiamas ir nebuvo panaikintas. Aplinkybės, kad V. B. iš pradžių manė, jog elektroniniu paštu atsiųstas dokumentas buvo skirtas ne jai, ji neturėjo pakankamai žinių, kaip atidaryti siųstą dokumentą, niekaip nepaneigia fakto, kad aptariamas sprendimas apeliantei buvo įteiktas tinkamai. Akivaizdu, kad V. B. kilus abejonių dėl subjekto, kuriam iš tikrųjų buvo skirtas elektroniniu paštu atsiųstas dokumentas, ji, siekdama pašalinti kilusias abejones, galėjo ir privalėjo kreiptis į šį dokumentą išsiuntusios Institucijos atstovą. Tas pats pasakytina ir apie galimybes atidaryti atsiųstą dokumentą ir susipažinti su jo turiniu. Tuo pačiu apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Institucijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimo turinys yra iš esmės toks pats, kaip ir sprendimų, kurie buvo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimu, turinys, t. y. jis buvo grindžiamas iš esmės tokiais pačiais argumentais, kurie, kaip jau minėta, buvo pripažinti nepakankamais tam, jog būtų galima konstatuoti, kad V. B. kelia grėsmę valstybės saugumui.

17. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, faktą, kad Institucijos 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 12 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimuose padarytos išvados apie V. B. tariamai keliamą realią grėsmę valstybės saugumui neatitiko faktinės situacijos, šie sprendimai buvo formalūs, patvirtina ir tai, jog apeliantei 2023 m. rugpjūčio 28 d. vis tik buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (b. l. 75).

18. Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu ir tais atvejais, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (ĮUTP 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ar gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas (ĮUTP 39 straipsnio 1 dalies 2 punktas). ĮUTP 124 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad, vertinant susidariusią situaciją formaliai, V. B. iš Lietuvos Respublikos privalėjo išvykti iki 2023 m. kovo 14 d. 00.00 val., o jos buvimas Lietuvos Respublikoje nuo anksčiau nurodyto momento turėtų būti vertinamas kaip neteisėtas ir užtraukiantis atsakomybę pagal ANK 538 straipsnį. ĮUTP 139 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra nustatyta, kad apskųsto sprendimo vykdymas nesustabdomas, kai leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikintas dėl to, kad užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Kaip jau buvo minėta, Institucijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas V. B. leidimas laikinai gyventi, apskritai nebuvo apskųstas. Tuo pačiu teigtina, kad Institucijos 2023 m. kovo 12 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimų apskundimas Vilniaus apygardos administraciniam teismui nesustabdė šių sprendimų vykdymo. Vis tik apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, net ir susidarius aptartai faktinei situacijai, bausti V. B. pagal ANK 538 straipsnį nebuvo pakankamo pagrindo.

19. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį įtvirtinta administracinė nuobauda, požymius. Padaryta veika laikoma administraciniu nusižengimu, kai ji ne tik formaliai atitinka konkrečiame ANK straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį, bet ir yra pavojinga. Tiek administracinės atsakomybės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai asmens elgesys, tik formaliai atitinkantis administracinio nusižengimo požymį, nesant jo pavojingumui, vertinamas kaip atitinkamo administracinio nusižengimo padarymas. Sprendžiant, ar asmens veika yra pasiekusi administraciniam nusižengimui būdingą pavojingumą, atsižvelgiama į tokios veikos objektyviuosius (jos mastą, pobūdį, padarinius, grėsmę saugomiems teisiniams gėriams ir pan.), subjektyviuosius (kaltės laipsnį, tyčios kryptingumą, veikos motyvus, tikslus, asmens socialinę brandą ir pan.) požymius. Taip pat gali būti vertinama ir pati situacija, kuriai esant buvo padaryta veika (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-895/2019).

20. Kaip jau buvo minėta, V. B. veika (pasireiškusi neveikimu) formaliai atitinka ANK 538 straipsnyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėtį. Vis tik šiuo atveju būtina įvertinti ir šiuos faktus: 1) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendimu Institucijos 2023 m. kovo 12 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimai buvo panaikinti, kaip formalūs ir nepakankamai motyvuoti individualia V. B. situacija; 2) Institucijos 2023 m. vasario 28 d. sprendimas nebuvo skųstas ir panaikintas teismo, tačiau jame buvo išdėstyti iš esmės tokie patys argumentai kaip ir Institucijos 2023 m. kovo 12 d. ir 2023 m. kovo 15 d. sprendimuose, kurie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. liepos 5 d. sprendime buvo pripažinti formaliais; 3) V. B. 2023 m. rugpjūčio 28 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje; 4) apeliantė, kuri Lietuvos Respublikoje gyvena bei dirba nuo 2014 metų, kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, augina du mažamečius vaikus, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai, nekėlė grėsmės valstybės saugumui; 5) realios žalos teisės aktuose saugomiems gėriams (valdymo tvarkai) V. B. nepadarė; 6) papildomų veiksmų, kad apeliantė išvyktų ar būtų išsiųsta iš Lietuvos Respublikos, nebuvo imtasi; 7) formalaus teisės pažeidimo padarymą lėmė Institucijos padarytos klaidos; 8) apeliantė tyčia neveikė taip, kaip numatyta teisės aktuose, nes siekė išlaikyti turimus pozityvius socialinius ryšius, pasirūpinti savo šeima. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad V. B. padaryta veika pagal savo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, taip pat atsižvelgiant į jos padarymo situaciją, nepasižymi administraciniam teisės nusižengimui būdingu pavojingumu. Taigi skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartis bei Institucijos vyresniojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas yra naikinami, o administracinio nusižengimo teisena V. B. nutraukiama, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktas).

21. Konstatavus, kad administracinio nusižengimo teisena V. B. nutrauktina, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, apeliantės argumentai, susiję su būtinojo reikalingumo sąlygų egzistavimu, nėra analizuojami bei vertinami.

22. V. B. nedalyvavo teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas skundas dėl Institucijos vyresniojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo. Apeliantės atstovas neprieštaravo, jog skundas būtų nagrinėjamas nedalyvaujant jo atstovaujamajai, kuri apie teismo posėdį buvo informuota tinkamai. Taigi šiuo atveju nėra suprantami apeliaciniame skunde reiškiami priekaištai, kad apeliantei neva nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su Institucijos atsiliepimo į pateiktą skundą turiniu. V. B., pasirinkdama nedalyvauti teismo posėdyje, apie kurį ji buvo informuota, tuo pačiu sutiko ir su tokio savo pasirinkimo pasekmėmis. Teigtina, kad šiuo atveju apeliantės teisė susipažinti su Institucijos atsiliepimu į skundą buvo įgyvendinta per jos atstovą. Priešingai, nei tvirtinama apeliaciniame skunde, V. B. atstovui buvo sudaryta galimybė susipažinti su Institucijos atsiliepimo, kurio apimtis nėra didelė (du lapai), turiniu. Apeliantės atstovas pirmosios instancijos teismui nenurodė, kad per laiko tarpą, kuris buvo suteiktas susipažinti su Institucijos atsiliepimu į skundą, jis negalėjo/nesugebėjo susipažinti su šio dokumento turiniu, dėl ko negali tinkamai atstovauti apeliantės interesų.

23. Niekuo nepagrįstas teiginys, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl Institucijos vyresniojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimo, neturėjo teisės leisti Institucijos atstovui pateikti papildomų duomenų. Toks teiginys nėra pagrįstas nei konkrečiomis normomis, nei teismų praktikos pavyzdžiais ir yra vertintinas kaip deklaratyvus. Čia pastebėtina ir tai, kad jokių prieštaravimų dėl to, kad Institucijos atstovas pateikė papildomus duomenis, V. B. atstovas teismo posėdžio metu neišsakė, taip pat jis nepateikė prašymų susijusių su naujų duomenų pateikimu.

24. Deklaratyvus ir V. B. teiginys, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Teigtina, kad teismo nešališkumo principo esmė yra ta, jog nagrinėjantis bylą teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių. Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y., abejonė dėl teismo nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo tvirtinti, kad skundžiamą procesinį sprendimą priėmęs teismas buvo šališkas. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pažymi ir tai, kad asmens teisė į teisingą (sąžiningą) bylos nagrinėjimą nereiškia tokio asmens teisės į konkretų bylos nagrinėjimo rezultatą arba į tai, kad teismas pritartų tam tikram, jo procesinę poziciją atitinkančiam įrodymų vertinimui. Taigi vien tai, kad apeliantė nesutinka su skundžiamu sprendimu, deklaratyviai tvirtina, kad buvo apribotos jos bei jos atstovo teisės, nėra pagrindas konstatuoti, jog skundą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. spalio 20 d. nutartį bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus skyriaus vyresniojo specialisto 2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimą ir, vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo teiseną V. B. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 538 straipsnyje, nutraukti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.