- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-07
- Bylos Nr.
- I-4402-283/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00607-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- S. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
Procesinių sprendimų kategorijos: 20.1; 20.2.1.1; 20.2.1.2; 20.2.3.2; 20.5.1; 37.3; 55.1.3 (S)
2019 m. spalio 7 d.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas S. B. (toliau – ir S. B., ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN, ir atsakovės atstovas), priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai, atsiradusiai dėl jo kalinimo Marijampolės PN netinkamomis sąlygomis 2013 m. lapkričio 15 d. - 2014 m. balandžio 2 d. laikotarpiu, atlyginti. S. B. skunde teigė, kad, atlikdamas Marijampolės PN laisvės atėmimo bausmę, buvo priverstas jauti gėdą ir pažeminimą, kadangi sanitariniuose mazguose ir dušuose buvo pertvarų, todėl pareiškėją galėdavo stebėti kiti nuteistieji. Be to, S. B. nurodė, kad Marijampolės PN trūko laisvam judėjimui skirto ploto, kadangi gyvenamosios patalpos buvo 100-105 m² ploto, o jose gyveno po 28-32 nuteistuosius, gyvenamąjį plotą dar mažino baldai. S. B. prašė netaikyti ieškinio senaties termino, kadangi jis nežinojo apie senaties termino institutą, be to, Lietuvos Respublika yra Europos Sąjungos narė, todėl senaties terminas negali būti taikomas (b. l. 2-4). Papildomuose paaiškinimuose S. B. prašė netaikyti senaties termino, nes atlikdamas bausmę Marijampolės PN, bijojo susidorojimo, gresiančių nuobaudų, todėl negalėjo kreiptis į teismą (b. l. 25).
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovės atstovas nurodė, kad pareiškėjas bausmę Marijampolės PN atliko nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. Pareiškėjui atlikus bausmę, jis buvo paleistas į laisvę, o jo asmens byla, kurioje buvo visa informacija apie gyvenamąsias patalpas, brigadas ir būrius, į kuriuos S. B. buvo paskirtas, 2018 m. gegužės 24 d. sunaikinta. Marijampolės PN atsiliepime pažymėjo, kad reikalavimams dėl padarytos žalos (turtinės ir neturtinės) atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.125 straipsnio 8 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje yra nustatytas ieškinio senaties termino pradžios momentas – ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t. y. dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Marijampolės PN tvirtino, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių negalėjo anksčiau nei 2016 m. kovo 18 d. (paskutinės galimos kreipimosi į teismą dienos) kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos, kilusios dėl tariamai netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN, atlyginimo Atsakovės atstovas nurodė, jog ieškinio senaties terminas pasibaigė 2017 m. balandžio 2 d. ir prašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 12-14).
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti neturtinę žalą, pareiškėjo teigimu, patirtą Marijampolės PN atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sąlygomis.
S. B. prašė atlyginti neturtinę žalą, kurią, jo teigimu, dėl netinkamų kalinimo sąlygų Marijampolės PN patyrė nuo 2013 m. lapkričio 15 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. Atsakovės atstovas prašė taikyti ieškinio senatį.
Bylos duomenimis, S. B. laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atliko nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 15 d. ir buvo paleistas į laisvę. Nurodytą aplinkybę patvirtina Marijampolės PN Saugumo valdymo skyriaus 2019 m. balandžio 4 d. pažyma „Dėl bausmės atlikimo“ (b. l. 15). Pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą, šios faktinės aplinkybės neginčijo.
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, sprendžiama, jog nagrinėjamoje byloje ginčo laikotarpis yra nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 2 d.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikomos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2018 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2160-552/2018, 2018 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1376-822/2018, 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1487-552/2018 ir kt.).
CK 1.124 straipsnis apibrėžia, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Reikalavimams dėl žalos atlyginimo taikomas CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. CK 1.127 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.131 straipsnio 1 dalis nustato, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį. Teisės moksle ir teisminėje praktikoje laikomasi aiškinimo, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismą prašymu apginti pažeistą teisę, tačiau, ginčo šaliai pareikalavus taikyti ieškinio senatį, tai yra pagrindas atmesti ieškinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad šis terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 ir 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio kompetencijai priskirtas vienodos teismų praktikos formavimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4 straipsnis), nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., 2008 m. liepos 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2008, 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2013, 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015). Taigi, pasibaigus ieškinio senaties terminui, asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad skundų padavimo terminai yra susiję ir su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, jog asmenys, manantys, kad jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama, kad savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (žr., pvz., 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis užtikrina ne tik teisinį stabilumą, bet ir teisinį baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 22083/93, 22095/93)).
Įvertinus skundo teiginius ir argumentus, daroma išvada, kad pareiškėjas nuo 2013 m. gruodžio 10 d., t. y. nuo bausmės atlikimo Marijampolės PN pradžios, juto skunde nurodytus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, orumo pažeminimą. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas turėjo ir galėjo suvokti įvairaus pobūdžio teisių į nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimus. Bylos duomenimis, S. B. skundą administraciniam teismui parengė ir išsiuntė tik 2019 m. kovo 18 d. (b. l. 5). Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių, nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių per nustatytą senaties terminą kreiptis į teismą. Tokių svarbiomis pripažintinų aplinkybių teismas nenustatė ir bylos nagrinėjimo metu. Teismas laiko deklaratyviais pareiškėjo papildomuose paaiškinimuose nurodytus teiginius, jog už kreipimąsi į teismą jam galėjo grėsti susidorojimas, kadangi šie teiginiai nėra paremti jokiais objektyviais įrodymais, t. y. pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kokie pareigūnai jam grasino susidorojimu už skundų teikimą teismui, kada šie grasinimai buvo išsakyti, be to, byloje nėra duomenų, kad apie tokius pareigūnų veiksmus S. B. būtų pranešęs kompetentingoms institucijoms. Be to, teismas vertina, kad pareiškėjas, atlikęs teismo paskirtą laisvės atėmimo bausmę ir 2014 m. balandžio 2 d. išėjęs į laisvę, būdamas aktyvus, turėjo galimybę nedelsti ir kreiptis į teismą dėl Marijampolės PN galimai patirtos neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos valstybei atstovaujantys Marijampolės PN atsiliepime suformulavo prašymą taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senatį ir nurodė, kad tuo pagrindu skundas turėtų būti atmestas (b. l. 12-14). Dėl šios priežasties sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsakovės atstovo reikalavimu, taikoma ieškinio senatis ir pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos, galimai kilusios nuo 2013 m. gruodžio 10 d. iki 2014 m. balandžio 2 d. Marijampolės PN atliekant laisvės atėmimo bausmę netinkamomis kalinimo sąlygomis, atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo S. B. skundą atmesti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.