Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-05-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-293-350-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2010-02-12Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2010-05-06Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-06
Bylos Nr.
1A-293-350-2010
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00139-2009-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Gaputis, Eligijus Gladutis, Evaldas Vanagas
Civilinis atsakovas
UAB DK „PZU Lietuva“
Advokatai
Alfonsas Mašalas
Baudžiamoji byla Nr. 1 A-293-350/2010Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00139-2009-7Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.2.25.4.1; 2.4.6.
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2010 m. balandžio 6 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko Algirdo Gapučio (pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Evaldo Vanago,

sekretoriaujant Astai Railaitei,dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei,gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendžio, kuriuo A. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 281 str. 1 d., ir nuteistas 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda, įpareigojant ją sumokėti per 6 mėnesius.

A. B. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones, vieneriems metams.

Priteista iš UAB DK „PZU Lietuva“ L. M. 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir 181 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2009m. balandžio 11 d., apie 06.10 val., Rokiškio m., Respublikos g., apie 54 m iki sankryžos su Jaunystės gatve, antroje eismo juostoje, vairuodamas J. B. priklausantį automobilį „Mercedes Benz CL 500“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) Jaunystės gatvės kryptimi, pažeidė KET 9, 133, 134 ir 135 punktų reikalavimus, tai yra nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, važiavo ne mažesniu, kaip 88,1 km/h greičiu, t.y. viršydamas gyvenvietėse leistiną 50 km/h greitį, atsiradus kliūčiai ir iškilus grėsmei eismo saugumui nesulėtino greičio, neapvažiavo toje pačioje eismo juostoje bei ta pačia kryptimi važiavusio P. M. vairuojamo automobilio „VW Sharan“ valst.nr. (duomenys neskelbtini) priklausančio L. M., ir į jį atsitrenkė, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „Mercedes Benz CL 500“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) keleivio D. K. sveikata ir nesunkiai sutrikdyta automobilio „VW Sharan“, valst.nr. (duomenys neskelbtini) keleivės L. M. sveikata.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovė prašo Rokiškio rajono apylinkės teismo 2010-02-12 nuosprendį civilinio ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš UAB DK „PZU Lietuva“ pakeisti - civilinį ieškinį atmesti.

Pažymi, jog draudiko atsakomybė yra sutartinė, todėl draudimo kompanija atsako tik prisiimtų įsipareigojimų ribose. Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, bei pagal pačią draudimo sutartį.

Šioje byloje draudiko atsakomybė kildinama Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties AYAS Nr. 7222943, 2007 m. gegužės 17 d. LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 bei LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių pagrindu.

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 dalis nurodo, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio LR teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 500 000 eurų (tarp jų 1000 eurų dėl neturtinės žalos padarymo). Taigi, maksimali suma, kurią gali išmokėti draudikas visų nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų neturtinei žalai atlyginti yra 1000 eurų (3452,80 Lt).

Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12 straipsnis numato principus, kuriais vadovaudamasis draudikas apskaičiuoja atlygintinos neturtinės žalos dydį. Taisyklių 12.1. str. nurodyta, kad laikinojo nedarbingumo atveju, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 20 litų, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal Įstatymą maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.

Remiantis byloje esančia specialisto išvada nustatyta, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji L. M. 32 dienas buvo laikinai nedarbinga. Tokiu būdu jai buvo apskaičiuota ir išmokėta 640 Lt draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti.

UAB DK „PZU Lietuva" raštu buvo informavusi apylinkės teismą, kokia draudimo išmoka buvo išmokėta L. M. neturtinei žalai atlyginti, bei nurodė, kokiomis įstatymo nuostatomis vadovaujantis ji buvo apskaičiuota, tačiau teismas į draudiko paaiškinimus neatsižvelgė ir nemotyvuotai priteisė iš atsakovo papildomą 2000 Lt sumą, tuo pažeisdamas aukščiau paminėtų Taisyklių nuostatas, kuriomis yra įpareigotas vadovautis draudikas.

Pažymi, kad LR CK 6.254 str. 2 d., nurodyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Todėl teismui nustačius didesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį nei civilinei ieškovei jau buvo išmokėta draudiko (640 Lt) ir kaltininko A. B. (1000 Lt), atlygintinos žalos dydžio skirtumas turėjo būti priteistas iš atsakingo už žalą asmens.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas ir prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.)

Sutinkamai su LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., tarp skundžiamu nuosprendžiu nuteisto asmens A. B. ir apelianto UAB DK „PZU Lietuva" sudarytos ir nusikaltimo padarymo metu galiojusios sutarties pagrindu, apeliantas buvo įsipareigojęs atlyginti kaltais nuteistojo A. B. veiksmais sukelto vieno eismo įvykio LR teritorijoje metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims jų patirtą žalą, kuri neviršija 500 000 eurų, tarp jų 1000 eurų (3452,80 litų) neturtinę žalą.

Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas iš apelianto priteisė nukentėjusiajai L. M. 2000 litų neturtinės žalos atlyginimo, atsižvelgdamas į tai, kad dalis šios žalos nukentėjusiajai jau buvo atlyginta, t.y. kad 640 litų buvo atlyginęs apeliantas- UAB DK „PZU Lietuva“ ir 1000 litų- nuteistasis A. B.. Vadinasi, apylinkės teismas nustatė, kad dėl autoįvykio nukentėjusiajai L. M. buvo padaryta 3640 litų neturtinė žala. L. M. autoįvykio metu jai padarytą neturtinę žalą įvertino 20000 litų, šiai sumai pareikšdama civilinį ieškinį.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad dėl nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu padaryto neatsargaus nusikaltimo jai buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata- padaryta muštinė pakaušio žaizda, kuri buvo susiūta, galvos smegenų sukrėtimas, dėl ko ji buvo praradusi sąmonę, vėmė. Akivaizdu, kad dėl jos atžvilgiu padaryto nusikaltimo L. M. buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, taip pat gydymosi laikotarpiu buvo ženkliai sumažėjusi jos bendravimo galimybė, negalėjo laisvai rinktis savo buvimo vietos, buvo priversta pakeisti įprastą gyvenimo ritmą ir būdą.

Neturtinės žalos sąvoka yra apibrėžta civilinio kodekso 6.250 straipsnyje. Jame nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Be to, šiame straipsnyje įtvirtinta išimtinė teismo teisė įvertinti neturinę žalą pinigais. Vadinasi, įstatymo leidėjas tik teismui suteikė teisę, esant ginčui, nustatyti materialinį neturtinės žalos dydį.

CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinti neturtinės žalos įvertinimo pinigais kriterijai- nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis, jo kaltės rūšis ir forma, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčias reikšmės bylai aplinkybės, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Taigi, neturtinės žalos turinį sudaro visa eilė įstatyme nurodytų ( ir ne tik, nes šis sąrašas nėra baigtinis) dėl nusikalstamos veikos atsiradusių pasekmių.

Tuo tarpu apeliaciniame skunde minimas neturtinės žalos apskaičiavimo principas, įtvirtintas LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 12.1 p. sveikatos sutrikdymo atveju numato vienintelį neturtinės žalos kriterijų- gydymosi (laikino nedarbingumo) trukmę. Vadovaujantis minimu norminiu aktu į kitus CK 6.250 str. 1 d. numatytus kriterijus neatsižvelgiama visiškai.

Iš šių taisyklių viso 12 straipsnio turinio matyti, kad pagal jų 1 punkte numatytą kriterijų neturtinė žala apskaičiuojama tik kai nukentėjusysis trečiasis asmuo, turintis teisę į tokios žalos atlyginimą, su apskaičiuota suma sutinka, kadangi šio straipsnio 5 punktas numato galimybę teisę į išmoką turinčiam asmeniui tartis dėl žalos dydžio su draudiku, o nenusitarus- ginčyti draudiko nustatytą neturtinės žalos dydį, taip pat ir teisme.

Vadinasi, apeliaciniame skunde minimų taisyklių neturtinės žalos nustatymo kriterijus net ir draudikui yra orientacinio pobūdžio, jis draudikui neužkerta kelio sveikatos sutrikdymo atveju savo valia nustatyti kitokio dydžio neturtinę žalą ir nukentėjusiajam išmokėti ne tik po 20 litų už laikino nedarbingumo dieną, bet ir didesnę sumą.

Byloje nėra jokių duomenų, kad apeliantas dėl šio autoįvykio būtų dar kokiam nors nukentėjusiajam trečiajam asmeniui atlyginęs kokios nors dydžio neturtinę žalą. Tokiu būdu, šioje byloje bendra iš apelianto priteistos ir jo savanoriškai išmokėtos L. M. neturtinės žalos suma -2640 litų- neviršija maksimalios sumos- 3452,80 litų, kurią atsakovas pagal sutartį su žalą padariusiu asmeniu- nuteistuoju A. B. buvo įsipareigojęs už jį atlyginti.

Atsižvelgiant į tai, kad L. M. buvo sukeltas ilgalaikis fizinis skausmas, dvasinis sukrėtimas, taip pat gydymosi laikotarpiu, kuris truko 32 dienas, buvo ženkliai sumažėjusi jos bendravimo galimybė, ji negalėjo laisvai rinktis savo buvimo vietos, buvo priversta tuo laikotarpiu pakeisti įprastą savo gyvenimo ritmą ir būdą, nėra pagrindo apylinkės teismo nustatyto ir priteisto iš apelianto neturtinės žalos dydžio, laikyti aiškiai per dideliu. Pažymėtina ir tai, kad apeliantas iš esmės šioje byloje nustatytos neturtinės žalos dydžio ir neginčija.

Taigi, apeliacinio skundo teiginys, kad neturtinės žalos dalis, viršijanti nukentėjusiajai jo išmokėtą neturtinės žalos atlyginimą, šioje byloje turi būti priteista tiesiogiai iš nuteistojo A. B. yra visiškai nepagrįstas:

LR Vyriausybės 2008-02-13 nutarimu Nr. 122 patvirtintos Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklės nedraudžia draudikui kiekvienu atveju individualiai susitarti su teisę į draudimo išmoką turinčiu asmeniu dėl abi šalis tenkinančio išmokos dydžio. Pagal LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d., tarp A. B. ir apelianto sudarytos ir nusikaltimo padarymo metu galiojusios sutarties pagrindu, UAB DK „PZU Lietuva“ buvo įsipareigojusi atlyginti A. B. veiksmais sukelto vieno eismo įvykio LR teritorijoje metu nukentėjusiesiems tretiesiems asmenims jų patirtą neturtinę žalą, kuri neviršija 1000 eurų (3452,80 litų) neturtinę žalą.Skundžiamu nuosprendžiu iš UAB DK „PZU Lietuva“ priteistos ir bendrovės savanoriškai atlygintos dėl šio įvykio neturtinės žalos bendra suma neviršija maksimalios draudimo sumos.

Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra jokio pagrindo mažinti apelianto sutartinių įsipareigojimų A. B. dydžio.

Tokiu būdu, apylinkės teismo nuosprendis apeliacinio skundo ribose yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Civilinio atsakovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algirdas GaputisEligijus GladutisEvaldas Vanagas