Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (pirmininkaujantis ir pranešėjas), Aušrelės Mažrimienės, Vidos Stonkuvienės, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant pareiškėjos E.B. atstovui K. E. B., atsakovo Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui Augeniui Pranui Demeniui, 2012 m. vasario 21 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų J. G., I. B. ir E. B. skundą atsakovui VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centras dėl VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. liepos 4 d. sprendimo Nr.941 dalies panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skunde nurodoma, kad atsakovas nepagrįstai atsisakė įregistruoti daiktinę teisę pagal pateiktą 2011 m. kovo 16 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartį, kuria tarp paveldėtojų išspręstas ginčas dėl paveldėjimo. E.B. ir I.B. po tėvo mirties priėmė paveldėjimą, o tarp paveldėtojų kilęs ginčas ir kiti su nekilnojamuoju daiktu susiję ginčai išspręsti sudarant teisme taikos sutartį. Mano, kad pareiškėjų E. B. ir I. B. vardu daiktinės teisės viešajame registre turėtų būti įregistruotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.255 straipsnio 2 punkte numatytais pagrindais, tai yra teismo sprendimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2011 m. liepos 4 d. priimto sprendimo Nr. 941 „Dėl nuosavybės teisių, įregistravimo Nekilojamojo turto registre“ dalies, kuria netenkintas pareiškėjų prašymas dėl nuosavybės teisės įregistravimo į nekilnojamuosius daiktus, registro (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini), esančius Šilutės r.sav., Šilutės sen., (duomenys neskelbtini) ir nurodyta, jog pareiškėjai dėl daiktinių teisių įregistravimo gali kreiptis į VĮ Registrų centras tik turėdami dokumentą patvirtinantį nuosavybės teisių atsiradimą, tai yra tik įsiteisinę paveldėjimą.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (toliau –Nekilnojamojo turto registro įstatymas) reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Šio Įstatymo 8 straipsnyje nustatyta, kad teritoriniai registratoriai tvarko nekilnojamojo turto registrą, įregistruoja nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre registruojamos šios daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą: 1) nuosavybės teisė; 2) turto patikėjimo teisė; 3) valdymas kaip savarankiška daiktinė teisė; 4) servitutas; 5) uzufruktas; 6) užstatymo teisė (superficies); 7) ilgalaikė nuoma (emphyteusis). Taip pat Nekilnojamojo turto registre registruojami su nekilnojamaisiais daiktais, daiktinėmis teisėmis į juos ir šių teisių suvaržymais susiję juridiniai faktai, ir vienas iš jų yra registruoto nekilnojamojo daikto paveldėjimas (12 straipsnio 3 punktas). Nekilnojamojo turto registro įstatymo 14 straipsnis reglamentuoja, jog daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą nekilnojamojo turto registre registruojamos nekilnojamojo daikto registro įrašu, kuriame nurodomi duomenys apie daiktinės teisės turėtoją bei dokumentas, kurio pagrindu atsirado registruojama teisė. Pagal 22 straipsnį, daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, yra: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoto nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytynėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Paveldėjimo teisės liudijimas patvirtina paveldėjimo faktą ir yra pagrindas įregistruoti daiktinę teisę į paveldėtą turtą. Lietuvos Respublikos civilio kodekso (toliau - CK) 5.66 ir 5.67 straipsniuose yra nustatyta paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tvarka ir terminai. Paveldėjimo teisės liudijimas – tai valstybės nustatytos formos dokumentas, kuris patvirtina, kad įpėdinis priėmė palikimą ir įgijo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Teisės į palikimą atsiradimą ir lemia būtent palikimo priėmimas. Byloje pateiktas 2008 m. balandžio 30 d. liudijimas apie palikimo priėmimą, kuris paliudija, jog dukra E.B. ir dukra I. B. 2007 m. gruodžio 20 d. mirus R. B. a.k. (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė. Taigi, pareiškėjos E. B. ir I. B. priėmė palikimą. Pagal CK 5.68 straipsnio ir 5.70 straipsnio nuostatas įpėdiniai, kartu paveldėję palikėjo turtą, yra paveldėto palikimo bendraturčiai, kurie turtą gali pasidalinti bendru sutarimu. Nekilnojamųjų daiktų padalijimas įforminamas notarine sutartimi, ji turi būti įregistruota viešajame registre. Tik įpėdiniams nesutarus dėl turto pasidalijimo, pagal kiekvieno jų ieškinį turtą padalija teismas.

Iš bylos duomenų matyti, kad tarp įpėdinių dėl paveldėto turto buvo kilęs ginčas, kuris nagrinėtas Šilutės miesto apylinkės teisme. Ginčas pagal ieškovės L. B. ieškinį atsakovei J. G. bei tretiesiems asmenims – I. B. ir E. B. ir kt. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtinė sutuoktinių nuosavybe, turto dalies nustatymo bei kreditoriaus reikalavimo palikimą priėmusiam asmeniui, 2009 m. gruodžio 14 d. nutartimi patvirtinus taikos sutartį, buvo išspręstas. Šia teismo nutartimi nustatytas R. B., mirusio 2007 m. gruodžio 20 d., turėto turto teisinis režimas, paveldėtojams nustatytos paveldimo turto dalys. 2011 m. kovo 16 d. Šilutės rajono apylinkės teismas nutartimi atnaujino procesą minėtoje civilinėje byloje, panaikino Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 14 d. nutartį ir priėmė naują nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp ieškovės L. B., J. G. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų I.B. bei E. B. Šios taikos sutarties 3 punkte nustatyta, kad į šios taikos sutarties 1 dalyje nurodytą turtą – ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste) po nutarties, kuria patvirtinama ši taikos sutartis įsiteisėjimo, nuosavybę lygiomis dalimis po ½ paveldimą dalį pagal įstatymą įsiteisins R. B. dukterys: I. B. ir E. B.

Kaip jau minėta paveldėjimo teisės liudijimas yra dokumentas fiksuojantis paveldėjimą. Toks juridinę reikšmę turintis faktas gali būti įformintas notaro patvirtintu dokumentu tik tuomet, kai įvykdomos visos įstatymo nustatytos sąlygos, atliekami visi paveldėjimui būtini formalumai bei išsprendžiami tarp paveldėtojų ar kitų suinteresuotų asmenų dėl paveldimo turto kilę ginčai. Esant ginčui toks dokumentas – paveldėjimo teisės liudijimas - gali būti išduotas tik tuomet, kai įsiteisėjusiais teismo sprendimais konstatuojama asmens teisė paveldėti ir padalijamas paveldimas turtas. Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartis, kuria nustatytos I. B. ir E. B. nuosavybės teisės į paveldimą turtą dalys yra įsiteisėjusi. Tam, kad teises į paveldėtą turtą galėtų įgyvendinti visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą ir pan.), įpėdinis gali prašyti notaro išduoti dokumentą, patvirtinantį jo teisių į palikimą įgijimą - paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66.straipsnis). Civilinio kodekso 4.255 straipsnio 5 punkte numatyta, kad paveldėjimo teisės liudijimas yra juridinio fakto įvykdymą (t.y. paveldėjimą patvirtinantis dokumentas). Tai reiškia, kad I. B. ir E. B. turėjo kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą. Palikimo atsiradimo vietos notaro išduotu paveldėjimo teisės liudijimu bus patvirtintas paveldėjimo faktas, Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutarties pagrindu nurodytos paveldimo turto dalys ir būtent šis dokumentas gali būti pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę į paveldėtą turtą viešajame registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 11 straipsnio 1 punktas ir 12 straipsnio 3 punktas).

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjų įgaliotas asmuo 2011 m. birželio 20 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras Klaipėdos filialą prašymu įregistruoti I. B. ir E. B. nuosavybės teises į pastatą, esantį Šilutės r. sav., Šilutės sen., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini). Kartu su prašymu pateikė Šilutės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-119-733/2011, 2008 m. balandžio 30 d. liudijimą apie palikimo priėmimą Nr. 4327. Kaip jau minėta šie dokumentai yra tarpiniai dokumentai atliekant paveldėjimo įteisinimo procedūras, teismo nutartimi nustatytos paveldimo turto dalys (patvirtintas šalių susitarimas dėl paveldimo turto) ir būtent šių dokumentų pagrindu notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą, kuris yra teisinė prielaida daiktinių teisių registravimui viešajame registre.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu nagrinėjant prašymą nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų (2 punktas). Atsakovas nustatęs, kad pareiškėjų įgalioto asmens 2011 m. birželio 20 d. kartu su prašymu įregistruoti I. B. ir E. B. nuosavybės teises į pastatą, esantį Šilutės r. sav., Šilutės sen., (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro (duomenys neskelbtini) paduoti dokumentai nėra pakankami daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimo patvirtinimui, nes nėra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas ir juo nėra nustatytos paveldimo turto dalys, pagrįstai atsisakė įregistruoti pareiškėjų I.B.ir E. B. daiktinę teisę į paveldėtą turtą.

Dėl pareiškėjos J. G. teisės kreiptis teisminės gynybos šioje byloje

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tai reiškia, jog kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas. Pareiškėja J. G. prašo panaikinti atsakovo 2011 m. liepos 4 d. sprendimą Nr. 941, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti E. B. ir I. B. daiktines teises viešajame registre, tačiau nenurodo kaip ginčijamu atsakovo sprendimu yra pažeidžiamos pareiškėjos J. G. subjektines teises. Iš 2009 m. gruodžio 14 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutarties matyti, kad J. G. buvo įgijusi nuosavybės teisę į 1/3 paveldimo turto (ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės mieste), tačiau 2011 m. kovo 16 d. atnaujinus procesą šioje civilinėje byloje teismo nutartyje buvo nurodyta, kad J. G. už 20000 litų parduoda I. B. ir E. B. savo teises į 1/3 paveldimo turto dalį, priklausančią jai po R. B. mirties. Kaip matyti, J. G. nesikreipė prašymu dėl daiktinių teisių ar juridinių faktų registravimo viešame registre, todėl ginčijamu atsakovo sprendimu dėl pareiškėjos J. G. subjektinių teisių nebuvo pasisakyta ir jos teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2011 m. liepos 4 d. sprendimas ginčijamoje dalyje, kuria atsisakyta įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamuosius daiktus, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad pareiškėjos nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarą siekdamos, kad būtų išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, kuriuo nustatytos paveldimo turto dalys pagal 20011 m. kovo 16 d. Šilutės rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį ir registratoriui nepateikė paveldėjimo teisės liudijimo, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Dėl šių aplinkybių nėra teisinių prielaidų tenkinti ir išvestinio skundo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovą įregistruoti pareiškėjų daiktinę teisę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendė:

pareiškėjų J. G., I. B. ir E. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.