Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros šeštojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorei A. P.,

nepilnametės nukentėjusiosios K. M. įstatyminei atstovei ir nukentėjusiajai I. A. (buvusi pavardė – M.),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą adresu – (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2009 m. lapkričio 30 d. Kauno rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 5 ir 10 punktus, 286 straipsnį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio pagrindu paskirta subendrinta bausmė - 2 metai 1 mėnuo laisvės atėmimo. Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuotatas paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn.;

2) 2019 m. sausio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 4 mėnesiams, paskirtą bausmę atlikęs, 2019 m. birželio 25 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis R. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. sausio 25 d. apie 00.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės I. M. atžvilgiu - tampė ją už plaukų, sukinėjo rankas, užsuko dešinę koją, parvertęs ant lovos smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl kaklo srities sumušimo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Jis gi tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo mažametės dukros K. M., gimusios (duomenys neskelbtini) metais, atžvilgiu - du kartus ranka sudavė mažametei į veidą, taip sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis R. M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 140 straipsnio 3 dalį pripažino dalinai. 2020 m. rugsėjo 10 d. teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį nukentėjusioisos buvusios sutuoktinės I. M. atžvilgiu. Įvykio vakarą sutuoktinė jį sužalojo šakute, perdrėskė nugarą, spyrė, todėl jis, atsisukęs į sutuoktinę, paėmė rankomis už kaklo ir ją paguldė. Konfliktas įvyko dėl to, kad sutuoktinei per mesendžerį paskambino kažkoks vaikinas. Tądien jis pats praktiškai nebuvo vartojęs alkoholio, tik buvo išgėręs 0,5 talpos butelį alaus (5 procentų stiprumo), todėl nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio. Patį įvykį matė sūnus, jis viską matė. Nukentėjusiajai I. M. rankų jis nesukinėjo, pastarosios netampė už plaukų. I. M. konflikto metu jam koja spyrė du kartus, t. y. spyrė koja kai jis grįžo iš tualeto, ir spyrė koja jam nueinant link pečiaus. Sūnus O. M. ir M. M. pasakė „tėti einam iš namų, nes mama kvies policiją ir tave vėl išveš“ . Tuomet jis su vaikais išėjo iš namų. Kaltinamojo R. M. paaiškinimu, nukentėjusiajai I. M. jis rankomis paėmė už kaklo ir paguldė, daugiau jai nieko nedarė. Sūnus buvo kambaryje, tik po to į kambarį atbėgo dukra K. Konfliktą su sutuoktine matė sūnus O. M., o M. miegojo kitame kambaryje. K. miegojo mergaičių kambaryje. Tai, kad įvykio dieną jo nugara buvo perbraukta šakute, matė pareigūnai bei jis kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri jį apžiūrėjo, tačiau nesiuntė apžiūrai eksperto. Nukentėjusiosios K. M. atžvilgiu jis nepadarė jokių veiksmų, pageidavo dukros papildomos apklausos, nes taip įvykio dieną nebuvo, tai buvo tik suvaidinta (b. l. 176-177).

2020 m. spalio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusiosios K. M. įstatyminė atstovė ir nukentėjusioji I. A. (buvusi pavardė – M.) parodė, kad kaltinamasis R. M. yra buvęs sutuoktinis, su kuriuo santuoka nutraukta 2020 m. kovo 13 d. Po santuokos nutraukimo ji pasiliko ikisantuokinę pavardę – A. Jų tarpusavio santykiai pradėjo blogėti 2019 m. liepos mėnesį. Su R. M. neveda bendro ūkio. Nukentėjusiosios I. A. (buvusi pavardė – M.) parodymu, įvykio dieną R. M. buvo išgėręs alkoholio. Būdamas neblaivus, pastarasis jai pradeda priekaištauti, muštis. Detaliai visų įvykio aplinkybių neatsimena, tačiau tyrimo metu davė išsamius ir teisingus parodymus. Parodė, kad įvykio metu ji sutuoktinio buvo smaugiama mergaitės akivaizdoje. Mergaitė K. gynė ją, todėl ir pati už tai gavo. K. laiku išbėgo ir telefonu iškvietė policiją. Jei pastaroji nebūtų iškvietusi policijos, ji nestovėtų teisme. Vyras ją smaugė, pradėjo net akyse jai mirgėti. Taip pat vyras ją buvo stvėręs už plaukų ir tampė, užsuko jai dešinę koją. Čia ne pirmas atvejis kai pastarasis ją liečia. Tuomet jų tarpusavio santykiai buvo įtempti, nes ji planavo skirtis. Šeimoje auga šeši vaikai. Nepilnametė K. yra trečiasis vaikas šeimoje. Nukėntėjusiosios parodymu, kuomet kaltinamasis viena ranka laikė jos kaklą, kita ranka jis sudavė dukrai K. per veidą. Suduotas smūgis buvo galingas. Ji negalinti pasakyti į kurią pusę kaltinamasis ranka sudavė į veidą K. Tądien K. skaudėjo suduotą vietą, ta vieta buvo raudona, dėjo jai kompresus. Šiuo metu K. yra 13 metų, ji sakė nenorinti bendrauti su tėvu. Nukentėjusiosios I. A. (buvusi pavardė – M.) teigimu, ji nedarė jokios įtakos nepilnametei K., eidama į teismą apklausai mergaitė sakė pasakys visą tiesą, nemeluos apie tėvą, taip ir buvo. Nukentėjusiosios teigimu, ji įvykio dieną nevartojo smurto sutuoktinio atžvilgiu, t. y. pastarojo šakute nesužalojo ir jam nespyrė.

Nors kaltimasis R. M. iš dalies pripažino kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, nurodęs aplinkybę, kad sutuoktinės I. M. atžvilgiu rankomis suėmė už kaklo ir ją paguldė, tačiau pastarosios nesmaugė, netampė už plaukų ir kojos jai neužsuko, tačiau šią kaltinajamam inkriminuotą nusikaltimą įrodo nukentėjusiosios I. A. (buvusi pavardė – M.) duoti parodymai tyrime ir teisme, kurie yra nuoseklūs, nepilnametės nukentėjusiosios K. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, valstybinės medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr.G504/2020(02), kuria konstatuota, kad I. M. dėl kaklo srities sumušimo, padaryto keitu buku daiktui paveikus kaklo sritį smaugimo metu galimai vieno trauminio psėkoje, galimai užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. sausio 25 d., jos sveikata sutrikdyta nežymiai, ir kita bylos rašytine medžiaga. Taip pat R. M. neigia kaltę padaręs nusikalstamą veiką pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, t. y. sukėlęs fizinį skausmą dukrai K. M., tačiau jį padarius šį nusikaltimą įrodo nukentėjusiosios I. A. (buvusi pavardė –M.) duoti parodymai tyrime ir teisme, nepilnametės K. M. ikiteisminio tyrimo teisėjui tyrimo metu duoti parodymai ir kita bylos ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas

Ikiteisminiame tyrime apklaustas įtariamasis R. M. parodė, kad su sutuoktine I. M. ir šešiais nepilnamečiais vaikais gyvena adresu, (duomenys neskelbtini). 2020 m. sausio 25 d. apie 00.30 val. jis buvo truputį išgėręs brendžio, sėdėjo kambaryje prie stalo su žmona I., kuri taip pat gėrė kažką silpno. I. pasakė, kad eina pas kitą vyrą, su kuriuo važiuos pailsėti. Jai skambino kažkoks vyras, ji prie jo su pastaruoju kalbėjosi, o baigusi pokalbį liepė jam eiti iš kambario. Jam atsistojus, pastaroji apdraskė jo nugarą šakute ir į ją spyrė, delnu sudavė vieną smūgį per veidą, taip sukeldama fizinį skausmą. Tuomet atsisukęs, jis pastvėrė ją už kaklo, paguldė ant grindų ir truputį palaikė. Ji stūmė, spardėsi ir jis ją paleido. Atėjusi iš lauko dvylikametė dukra K. M. pasakė, kad iškvietė policiją. Konflikto metu dukros nebuvo kambaryje, jis pastarosios atžvilgiu jokio fizinio smurto nenaudojo, jai nesudavė. Ar dar kas iš vaikų matė konfliktą nežino, galėjo matyti sūnus O. M. Dukrai pasakius, kad iškvietė policiją, sūnus O. pasiūlė eiti iš čia. Susiruošus eiti, atsikėlė 6 - metis sūnus M. ir visi trys išėjo pas jo mamą J. M., gyvenačią (duomenys neskelbtini). Jis planuoja kreiptis į savo šeimos gydytoją, dirbančią (duomenys neskelbtini) centre, nes skauda nugarą. I. M. dėl jam sukelto fizinio skausmo jokių pretenzijų neturi, kad pagriebė I. už kaklo, labai gailisi (b.l. 118-119, 120,121, 124, 125).

Tyrime apklausta nukentėjusioji I. M. parodė, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 00.30 val. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tame pačiame kambaryje buvo neblaivus sutuoktinis R. M. ir mažametė dukra K. M., gim. (duomenys neskelbtini). Kiti penki jos nepilnamečiai vaikai miegojo kitame kambaryje. Tarp jos ir vyro vyko skyrybų procesas, todėl pastarasis pradėjo jai dėl to priekaištauti, sakė, kad jei jo nebus, tai nebus niekieno. Matydama, kad vyras girtas, nieko jam nesakė, tuomet jis pradėjo ant jos šaukti, kodėl ji su juo nekalba ir prieš ją smurtauti - tampė už plaukų, sukinėjo jai rankas, parvertęs ant lovos pradėjo smaugti, užsuko dešinę koją. Taip jai padarė kūno sužalojimus - apdraskė kaklą, dešinę koją ir sukėlė fizinį skausmą. Dukra viską matė, tėvui šaukė, kad nemuštų mamos. Tuomet sutuoktinis pradėjo smurtauti prieš mažametę dukrą K. - sudavė jai delnu du kartus per veidą, taip dukrai sukeldamas fizinį skausmą. Jis šaukė, kad ją ir dukrą užmuš. Ji liepė dukrai bėgti iš namų. Dukra išbėgusi į lauką paskambino BPC, o vyras atsidarė kambario langą, iššoko per jį ir pabėgo (b.l. 1- 2).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji I. M. patvirtino savo pirminius parodymus, juos papildydama, kad nuo (duomenys neskelbtini) su R. M. oficialiai išsituokė. Gerai įvykio nepamena, nes praėjo nemažai laiko, bet gerai pamena, kaip R. M. 2020 m.sausio 25 d. namuose (duomenys neskelbtini), bendrame kambaryje, pargriovė ją ant lovos ir smaugė, kai ji ištrūkusi nubėgo į vaikų kambarį. R. atbėgo iš paskos, ją pargriovė ant grindų ir abiem rankomis smaugė, kad net aptemo akyse. Jai ir dukrai K. prašant paleisti, jis dukrai sudavė ranka du kartus per skruostą. R. M. tikrai šakute per nugarą nebrėžė, jam nespyrė ir per veidą nesudavė (b.l. 25,26).

Įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 1-10).

Ikiteismniame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta nukentėjusioji mažametė K. M. parodė, kad įvykio tarp tėčio ir mamos dienos neatsimena. Būdama savo kambaryje, išgirdo kaip tėtis su mama barasi. Kai nuėjo į mamos kambarį, tėtis pradėjo mamai tampyti už kojų, mama bėgo į kitą kambarį, tėtis tempė mamą už plaukų, mama parkrito. Tėtis pasakė, kad užsmaugs mamą ir pradėjo smaugti. Kai ji priėjo prie mamos, tėtis jai ranka trenkė du kartus į veidą - į vieną pusę, po to į kitą pusę. Mama liepė jai bėgti ir iškviesti policiją (apklausos metu daryta pertrauka dėl K. M. susijaudinimo). Tęsiant apklausą, mažametė parodė, kad ji išbėgo, paėmė mamos telefoną ir iššoko pro langą. Paskambinusi policijai, grįžo namo vėl per langą. Tai vyko namuose, kur ji gyvena visą laiką. Kai paskambinusi policijai grįžo į namus, nuėjo į tą kambarį, kur tėtis smaugė mamą. Tėtis, paleidęs mamą, nuėjo prie krosnies parūkyti, o išgirdęs, kad atvažiuoja policija, iššoko pro langą. Mama maldavo, kad tėtis paleistų ir gynėsi rankomis, bandė nuo kaklo nuimti tėčio ranką nuo kaklo, ji neįdrėskė tėčiui. Kai būdama savo kambaryje girdėjo tėvus barantis, neatsimena kokius žodžius jie vienas kitam sakė, negirdėjo, kad mama sakytų, jog išeis iš namų. Tik atsimena, kad mama prašė tėčio ją paleisti. Kambaryje, kur barėsi tėvai, buvo O. ir M., jie matė tėvų barnį, viskas vyko 22 valandą su minutėmis. Laiką atsimena, nes tada įjungė krautis telefoną. M. nemiegojo, jis žaidė kitam kambaryje. Tėtis iššoko pro langą atvažiavus policijai. O. ir M. išėjo, nes tėtis liepė eiti jiems pas babą tuo metu, kai kitame kambaryje smaugė mamą. Jie matė, kaip tėtis smaugė mamą. O. žaidė telefonu, kai tėtis su mama ginčijosi. O. buvo apsirengęs treningu, M. buvo su džinsais, abu lyg tai su šlepetėmis, išėjo abu apsiavę batais, kada jie spėjo apsirengti, nematė. O. apsivilko kelnes, megztuką ir žalią „maikę“, abu išėjo su striukėmis. Jie rengėsi berniukų kambaryje, o ji tuo metu buvo mergaičių kambaryje. Ji matė išeinančius brolius. Kai policija atvažiavo, jie buvo išėję. Tėtis smaugė mamą apie 5-4 minutes. Ji per langą iššoko, nes tėtis ją stipriai prie krašto prispaudė, ten ji buvo su mama, vos spėjo pabėgti ir iššokti pro langą su mamos telefonu. Ji ėjo į mamos kambarį paimti telefoną. Tėvai iš pradžių barėsi savo kambaryje, po to nuėjo į berniukų kambarį. Ji iššoko per mamos kambario langą (apklausos metu daryta trumpa pertrauka dėl K. M. susijaudinimo). Po pertraukos liudytoja nurodė, kad tėtis ją prirėmė prie stalo krašto, mama gulėjo ant žemės, ji buvo šalia jos. Ji bandė padėti mamai, todėl tėtis trenkė jai į vieną ir į kitą pusę. Jai skaudėjo 5 minutes, kraujas nebėgo. Su tėčiu ji nesutaria, kartais pykstasi, nebendrauja, su mama sutaria, nesipyksta (b. l. 59-61).

Ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas mažametis M. M. parodė, kad nieko nematė, nes miegojo. Nematė, ką tėtis su mama darė. Dieną miegojo, o naktį atsikėlė, sapnavo kažką. Atsikėlęs ėjo į savo lovą miegoti, naktį su O. išėjo pas babą, kur ir miegojo. Nežino, kodėl taip nutiko. Tėtis buvo namuose, jie visi miega pas babą. Jis nieko nematė, kas ten vyko (b. l. 70-71).

Ikiteisminiame tyrime pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklaustas liudytojas nepilnametis O. M. parodė, kad teismo rūmuose yra dėl tėčio ir mamos. Tai įvyko užvakar, neatsimena kelinta buvo diena. Tėvai kalbėjosi, paskui susipyko, paskui tėtis ėjo parūkyti, paskui mama apdraskė jam nugarą. Kelinta valanda buvo, nelabai neatsimena, nežiūrėjo į valandas. Buvo jis, M. ir tėtis ir paskui nuėjo pas babą, bet tėtis paskui išvažiavo. Tėtis mamos netampė už plaukų, jis visą laiką buvo kambaryje, tik patraukė jis mamą už kaklo ir jie išėjo. K. miegojo, išgirdusi barnį atsikėlė ir mama liepė K. iškviesti policiją. Tėtis buvo blaivus, nes tada jis negėrė, ar prieš tai gėrė, nežino, jis beveik negeria. Tėvų barnis prasidėjo apie dešimtą ar vienuoliktą valandą. Išgirdęs, kad tėvai pradėjo bartis, atėjo į kambarį. Visą laiką, apie 10 minučių, buvo kambaryje. Tėtis paėmė už kaklo mamą ir paguldė ant žemės, nes mama su šakute braukė per nugarą, kai jis ėjo parūkyti. Mama kalbėjo apie bernus, o tėtis nervinosi, jai skambinėjo bernai. Mama sakė, kad nori daugiau laisvės, nesakė, kad nori išeiti iš namų. Kai vyko ginčas, M. miegojo. Jis su tėčiu jį prikėlė, išėjo iš namų ir nuėjo pas babą į (duomenys neskelbtini). Įvykis buvo adresu - (duomenys neskelbtini). Jis gyvena su tėčiu (duomenys neskelbtini), pas babą, su mama beveik nesimato, ant mamos nepyksta, jam su tėčiu geriau, nes mama vedžiojasi bernus, į namus buvo atsivežusi. Tą dieną atsidūrė pas mamą namuose, nes mama su tėčiu buvo susitaikę. Mama atiminėdavo iš tėčio piniginę, telefonus, kad jis tik ateitų ir liktų. Jie mėnesį laiko ten gyveno, buvo viskas gerai, tik paskui mama pradėjo kalbėti apie bernus (b. l. 73-74).

Ikiteisminiame tyrime atliktos akistatos metu tarp nukentėjusiosios I. M. ir įtariamojo R. M. prieštaravimai jų parodymuose nepašalinti (b.l. 97-98,99).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad įvykio dieną - 2020 m. sausio 25 d. 01.05 val. I. M. buvo blaivi (0,00 promilių) (b. l. 111).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2020 m. vasario 14 d. išvada Nr. G 504/2020 (02), I. M. konstatuota kaklo srities sumušimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kaklo sritį smaugimo metu galimai vieno trauminio pasėkoje galimai užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. sausio 25 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos surikdymą (b.l. 37).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2020 m. vasario 14 d. išvada Nr. G 503/2020(02), K. M. kūne medicininiuose dokumentuose objektyvių sužalojimo požymių nekonstatuota ir sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas. Žandikaulio sumušimas nepatvirtintas objektyviais klinikiniais duomenimis ir vertinant sveikatos sutrikdymo mastą domėn neimama (b.l. 67).

Nukentėjusioji I. A. (buvusi pavardė – M.) byloje nepateikė civilinio ieškinio. Ji taip pat nepateikė civilinio ieškinio atstovaudama nepilnametę K. M.

Iš byloje pateiktos valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados 2020 m. vasario 7 d. Nr. G 458/2020 (02) matyti, kad R. M. medicininiuose dokumentuose duomenų apie objektyvius trauminius pakitimus (sužalojimus) 2020 m. sausio 25 d. nėra. (b.l. 107).

Byloje BPC Klaipėdos skyrius pateikė 2020 m. sausio 25 d. užfiksuoto pranešimo iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (I. M. naudojamas abonentas) skaitmeninę garso įrašo kopiją (b.l. 86), kuri tyrime apžiūrėta, darant stenogramą, ir matyti, kad skambinęs asmuo prisistato K. M., prašo greičiau atvykti, nes tėtis smaugia mamą (b. l. 92).

Teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiosios I. A. (buvusi pavardė – M.) duotiems parodymams tyrime ir teisme bei nukentėjusiosios nepilnametės K. M. duotiems parodymams ikiteisminio tyrimo teisėjui, kas atitinka byloje surintai rašytinei medžiagai, t. y. iš skaitmeninės garso įrašo kopijos (b.l. 86), kuri apžiūrėta, darant stenogramą, matyti, kad 2020 m. sausio 25 d. skambinęs asmuo prisistato K. M., prašė greičiau atvykti, nes tėtis smaugia mamą (b. l. 92). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2020 m. vasario 14 d. išvada Nr. G 504/2020 (02) I. M. konstatuota kaklo srities sumušimas, sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kaklo sritį smaugimo metu galimai vieno trauminio pasėkoje galimai užduotyje nurodytu laiku – 2020 m. sausio 25 d. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos surikdymą (b.l. 37). Nukentėjusiosios I. A. (buvusi pavardė – M.) parodymu tyrime ir teisme nustatyta, kad kaltinamasis R. M. panaudojo fizinį smurtą mažametės dukros K. M. atžvilgiu, suduodamas pastarajai du kartus ranka į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausta mažametė K. M. parodė, kad įvykio dieną ji bandė padėti mamai, todėl tėtis trenkė jai į vieną ir į kitą pusę. Jai skaudėjo 5 minutes, kraujas nebėgo (b. l. 59-61).

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Tas, kas BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. ir I. A. (buvusi pavardė – M.) įvykio dieną buvo sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį.

Tas kad baudžiamojo kodekso 1 dalyje nurodytą veiką padarė mažamečiui, yra traukiamas baudžiamojon atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipnsio 3 dalį. K. M. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais. Kaltinamasis R. M. pavartojo fizinį smurtą mažametės atžvilgiu, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį yra kvalifikuota teisingai.

Kaltinamojo R. M. kaltės iš dalies pripažinimą dėl padaryto nusikaltimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kaltės neigimą padarius nusikaltimą pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, teismas vertina jo siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikaltimą pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį ir palengvinti savo teisinę padėtį dėl padarytos nusikaltimo pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad R. M. veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. sausio 25 d. apie 00.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu panaudojo fizinį smurtą savo šeimos nario – sutuoktinės I. M. atžvilgiu - tampė ją už plaukų, sukinėjo rankas, užsuko dešinę koją, parvertęs ant lovos smaugė, sukeldamas jai fizinį skausmą bei dėl kaklo srities sumušimo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis R. M. pavartojo fizinį smurtą mažametės atžvilgiu, todėl jo padaryta nusikalstama veika pagal baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį yra kvalifikuota teisingai.

Skirdamas R. M. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis, 140 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 3 dalis), kad nėra jo atsakomybę lengvinačių aplinkybių. Atsižvelgtina ir į tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui, – tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas bausmes kaltinamajam, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. M. yra teistas, teistumas neišnykęs, paskirtą bausmę atlikęs (b. l. 130-133, 135-140), baustas už administracinius nusižengimus (b. l. 141-143). R. M. nepriklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų ir priklausomybių grupei (b. l. 146), darbdavio charakterizuojamas patenkinamai, kaip pavestą darbą kokybiškai atliekantis darbuotojas, tačiau kartais pažeidžiantis darbo tvarką dėl neatvykimo į darbą be pateisinamos priežasties (b. l. 149).

Kaltinamajam R. M. už padarytos nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 ir 3 dalis skirtinos laisvės apribojimo bausmės, numatytos baudžiamųjų straipsnių sankcijų ribose (BK 48 straipsnio 2 dalis). Skiriant kaltinamajam galutinę subendrintą bausmę, taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalių nuostatos, taikant dalinį bausmių sudėjimą.

Kaltinamajam R. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjos nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nepasišalinti adresu – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine I. M. ir dukra K. M., kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Daiktiniai įrodymai, turėję reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – CD (3 vnt.) ir M. M. piešiniai (3 vnt. sudėti voke), paliktini bylos medžiagoje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 305, 307 ir 310 straipsniais,

nusprendžia:

R. M. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipnsio 2 dalį - 10 (dešimt) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipnsio 3 dalį - 1 (vieneriems) metams mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1,4 dalių pagrindu nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti, taikant dalinį bausmių sudėjimą, ir paskirti R. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 m. 6 mėn. (vieneriems metams šešiems mėnesiams) laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalies 1 punktu R. M. paskirti dalyvavimą elgesio pataisos programoje – 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Paskirtą R. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nepasišalinti adresu – (duomenys neskelbtini), nesilankyti adresu – (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su sutuoktine I. M. ir dukra K. M., palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Daiktinius įrodymus, turėjusius reikšmės nusikalstamų veikų tyrimui ir nagrinėjimui – CD (3 vnt.) ir M. M. piešinius (3 vnt. sudėti voke), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti bylos medžiagoje.

Bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus ir nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.