Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja E. Bartulienė Teisminio proceso Nr. 1-93-1-00492-2011-3

2013 m. rugsėjo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arvydo Daugėlos,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios R. R. atstovės I. R. apeliacinį skundą dėl Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo L. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 137 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2d. 5 p., 8 p., 4 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti mokslą ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžiu R. R. ieškinys patenkintas iš dalies. Iš nuteistojo L. G., a. k. „(duomenys neskelbtini)“, priteista 938,47 Lt (devyni šimtai trisdešimt aštuoni litai keturiasdešimt septyni centai) turtinės žalos ir 10 000 Lt (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios R. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“, naudai. Priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tvarkytoja uzufrukto teise paskirta R. R. atstovė pagal įstatymą I. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“. Kita ieškinio dalis atmesta.

Nuosprendžiu iš L. G., a. k. „(duomenys neskelbtini)“, priteistos procesinės išlaidos, t. y. 800 Lt (aštuoni šimtai litų) advokatės paslaugoms baudžiamoje byloje apmokėti, nukentėjusiajai R. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“. Priteistos sumos tvarkytoja uzufrukto teise paskirta R. R. atstovė pagal įstatymą I. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“.

L. G. dėl šio nuosprendžio apeliacinio skundo nepateikė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Laimonas G. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 21 d., apie 12 val., Šilalės r., Pajūrio mstl., S. Dariaus ir S. Girėno g. 35, Pajūrio Stanislovo Biržiškio gimnazijos rūbinėje dėl neatsargumo, mesdamas skėtį į mažametę R. R., gim. 1999 m., prakirto pastarajai kairės akies voką, padarydamas jai sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl to buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiosios R. R. kūnas (veidas), tai yra sunkiai sužalojo mažametę nukentėjusiąją R. R. dėl neatsargumo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).

Dėl neturtinės žalos.

CK 6.250 str. apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir CK 6.251 str. 2 d. bei CK 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą asmeniui, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Teismų praktikoje yra nustatyta, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį įvertino aplinkybes, kad nukentėjusiajai dėl L. G. veiksmų buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. R. R. dėl sužalojimo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus dėl išvaizdos, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą. Nors apeliantės atstovė teigia, kad teismas neįvertino įrodymų dėl R. R. mokslo bei orientacinio sporto varžybų rezultatų pablogėjimo, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad dėl patirto sužalojimo nukentėjusioji nebegali mokytis, sportuoti, nenurodyta, kad dėl patirtų sužalojimų apeliantė negali gyventi visaverčio gyvenimo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad padarytos neturtinės žalos dydis turėtų būti nustatytas didesnis.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas – subjaurotas veidas, VšĮ Kauno klinikų Vaikų akių ligų skyriuje bendrinėje nejautroje atlikta operacija osptozės plastika, patirti išgyvenimai, fizinis skausmas, į tai, kad nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, taip pat įvertinusi kaltininko turtinę padėtį – nuteistasis neturi turto, gyvena su tėvais, mokosi, kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Pirmosios instancijos teismas savo sprendimą dėl neturtinės žalos dydžio išsamiai ir įtikinamai motyvavo, todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad motyvai atitinka bylos duomenis. Teismas išsamiai aptarė, kokių neigiamų padarinių patyrė nukentėjusioji R. R., įvertino ne tik jos patirtus nepatogumus, bet ir nuteistojo turtinę padėtį, jauną amžių, kad veika padaryta dėl neatsargumo bei formuojamą praktiką panašaus pobūdžio bylose, taigi įvertino visas bylos aplinkybes ir, nustatydamas neturtinės žalos dydį, nepažeidė CK 6.250 str. įtvirtintų nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo šią nuosprendžio dalį naikinti ar keisti.

Nors nukentėjusiosios atstovės apeliaciniame skunde nurodytose bylose Nr. 2K-181/2012, 2K-527/2008, 2K-544/2011, 2K-29/2011 nukentėjusiesiems yra priteisti kitokie neturtinės žalos dydžiai nei šioje nagrinėjamojoje byloje, tačiau jose yra ir visiškai kitos faktinės aplinkybės. Byloje 2K-181/2012 dviem nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteista 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 str. 2 d. 8 p., BK 284 str. 1 d., 137 str. 1 d. Šioje byloje nuteistojo veika padaryta tyčia. Byloje 2K-527/2008 iš nuteistosios pagal BK 137 str. 1 d. priteista 50 000 Lt neturtinės žalos, tačiau šioje byloje matyti, kad sunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, ji dėl dešinės akies obuolio traumos neteko regėjimo ir 35 procentus darbingumo. Byloje 2K-544/2011 iš nuteistojo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. priteista nukentėjusiajam 10 000 Lt neturtinės žalos. Byloje Nr. 2K-29/2011 iš nuteistojo pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. priteista nukentėjusiajam 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Veika padaryta iš chuliganiškų paskatų. Kolegija pažymi, kad nurodyti teismų praktikos pavyzdžiai negali būti besąlyginis kriterijus sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą nagrinėjamoje byloje. Neturtinės žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kurių visuma ir nulemia jos dydį. Apeliantės atstovės nurodytose bylose aplinkybės iš esmės skiriasi, neturtinė žala buvo padaryta esant skirtingam nuteistųjų veikos pavojingumui, skirtingos sveikatos sutrikdymo pasekmės nei nagrinėjamojoje byloje. Todėl nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas rėmėsi sena teismų praktika, todėl netinkamai nustatė žalos dydį.

Taigi nekyla abejonių, jog nustatydamas neturtinės žalos dydį, apylinkės teismas tinkamai taikė CK 6.250 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas, pakankamai atsižvelgė ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 str. 2 d., 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str., išsamiai įvertino aplinkybių visumą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios atstovė I. R. taip pat prašo priteisti Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu nepriteistas 650 Lt turėtas išlaidas už advokato paslaugas ir teikia tris atstovavimo sutartis, patvirtinančias, kad ji advokatei pavedė surašyti skundus. Nurodo, kad jei teismas būtų atsisakęs priimti kvitus motyvuodamas, kad nėra atstovavimo sutarčių, tai ji būtų galėjusi jas pateikti. Vadovaujantis BPK 106 str. nuostatomis, teismas, pripažinęs asmenį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiosios atstovės turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti patvirtina 2012 m. vasario 10 d. pinigų priėmimo kvitai: Nr. 651251, 651255, 651260 (T. 1, b. l. 195, 196, 197) ir pateiktos atstovavimo sutartys (t. 2, b. l. 17, 18, 19). Teisėjų kolegijos nuomone, išlaidos advokato paslaugoms apmokėti (650 Lt) realios ir pagrįstos, todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas.

Nukentėjusiosios atstovė I. R. apeliaciniame skunde prašo priteisti 300 Lt už advokato pagalbą surašant apeliacinį skundą. Teismui pateiktas pinigų priėmimo kvitas (t. 2, b. l. 21) ir atstovavimo sutartis (t. 2, b. l. 20) patvirtina, kad tokia suma buvo sumokėta advokatei I. G. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 106 str. 2 d. pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovui, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios R. R. atstovės I. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, priteistinos 100 Lt išlaidos už advokato paslaugas, suteiktas surašant apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. R. atstovės I. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Šilalės rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 30 d. nuosprendį pakeisti.

Priteisti iš L. G., a. k. „(duomenys neskelbtini)“, R. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“, 650 Lt (šešių šimtų penkiasdešimt litų) išlaidų, turėtų už advokatės pagalbą baudžiamojoje byloje. Priteistos sumos tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. R. atstovę pagal įstatymą I. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“.

Priteisti iš L. G., a. k. „(duomenys neskelbtini)“, R. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“, 100 Lt (vieną šimtą litų) išlaidų, turėtų už advokatės pagalbą surašant apeliacinį skundą. Priteistos sumos tvarkytoja uzufrukto teise paskirti R. R. atstovę pagal įstatymą I. R., a. k. „(duomenys neskelbtini)“.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.