Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Medvedevienės,

dalyvaujant atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovams S. Ž. ir T. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 13 d. rašto Nr. AS-254 „Dėl pakartotinio prašymo“ (toliau – ir Sprendimas Nr. AS-254) teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjui E. V. nuosavybės teise priklauso 0,7243 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini).

Byloje taip pat nustatyta, kad Administracija 2021 m. spalio 8 d. gavo ir užregistravo E. V. prašymą Nr. A12-2914 „Dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo ir adreso suteikimo“, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taip pat ir suteikti adresą.

Atsakovė, išnagrinėjusi parašymą, 2021 m. lapkričio 4 d. raštu Nr. AS-5980 „Dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo ir būdo keitimo“ atsisakė pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir būdą, nes yra numatoma teritorijos plėtra, bet jai nepakanka esamos ir reikia suprojektuoti papildomą inžinerinę infrastruktūrą, todėl šiam sklypui reikia rengti teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą.

Administracija 2021 m. lapkričio 12 d. užregistravo papildytą pareiškėjo E. V. prašymą Nr. A12-3267 „Dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo ir adreso suteikimo“, kuriuo pareiškėjas prašė pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taip pat ir suteikti adresą.

Administracija, išnagrinėjusi parašymą, 2021 m. lapkričio 30 d. raštu Nr. AS-6451„Dėl žemės sklypo naudojimo paskirties ir būdo keitimo“ atsisakė pakeisti Žemės sklypo paskirtį ir būdą, nes (duomenys neskelbtini) miestelio teritorijos bendrajame plane nurodoma, kad inžinerinė (vandentiekio, nuotekos), susisiekimo ir kita infrastruktūra turi būti nustatoma rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, todėl, atsižvelgę į šią informaciją, atsisakė pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą, nes yra numatoma teritorijos plėtra, bet jai nepakanka esamos ir reikia suprojektuoti papildomą inžinerinę infrastruktūrą. Nurodė, kad šiam sklypui reikia rengti teritorijų planavimo dokumentą – detalųjį planą.

Administracija 2022 m. sausio 10 d. užregistravo pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. pakartotinį prašymą Nr. A12-43 „Dėl žemės sklypo paskirties keitimo“, kuriuo jis prašė pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype pakeisti pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, suteikiant adresą.

Administracija, vadovaudamasi Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu (toliau – ir VAĮ), 2022 m. sausio 13 d. raštu „Dėl pakartotinio prašymo“ atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymą ir nurodė, kad pateiktas pakartotinis prašymas, bet nepateikta naujų duomenų, leidžiančių abejoti atsakovės 2021 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. AS-5980 ir 2022 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. AS-6451 pateiktų teiginių pagrįstumu.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai, išnagrinėję administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimo Nr. AS-254 „Dėl pakartotinio prašymo“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjo E. V. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, 2023 m. balandžio 19 d. nutartimi pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą patenkino; Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teismas savarankiško bylai reikšmingų faktinių aplinkybių tyrimo neatliko ir savarankiškų teisinių išvadų byloje nepateikė, t. y. iš esmės neišnagrinėjo kilusio ginčo. Todėl toks teismo sprendimas yra pripažintinas sprendimu be motyvų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad tapatus prašymas viešojo administravimo subjektui gali būti pateikiamas, tačiau jis turi būti pagrįstas naujomis aplinkybėmis ar papildomais argumentais (žr., pvz., 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis pakartotinai nenagrinėtas, analizuojama, ar kreipimesi pateikiami nauji faktiniai duomenys, papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).

Iš pateiktų išaiškinimų darytina išvada, kad draudimas viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą, jeigu jis pats jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu, lemia, jog viešojo administravimo subjektui yra draudžiama pradėti bei vykdyti dvi administracines procedūras, kurių rezultate būtų priimti du galutiniai sprendimai tuo pačiu klausimu. Priešingu atveju, viešojo administravimo subjektas, pažeidęs šį draudimą, rizikuoja, kad vienas iš sprendimų, priimtų tokių procedūrų rezultate, bus neteisėtas, nes juo galbūt bus pažeisti VAĮ reikalavimai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo aspektu taip pat yra pažymėjęs, kad tokiais atvejais, kai dėl dviejų administracinių procedūrų įvykdymo yra priimami du sprendimai, neteisėtu sprendimu paprastai turėtų būti pripažįstamas tas sprendimas, kuris yra priimamas (įsiteisėja) po „pirmojo“ sprendimo priėmimo (įsiteisėjimo), nes priėmus „pirmąjį“ sprendimą, viešojo administravimo subjektui yra draudžiama inicijuoti ir vykdyti antrąją administracinę procedūrą bei priimti iš jos kylančius sprendimus (žr., pvz., LVAT 2016 m. gegužės 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-598-438/2016).

Ginčas nagrinėjamoje byloje kyla dėl Sprendimo Nr. AS-254, kuriuo iš esmės pareiškėjui pateikta informacija apie tai, kad, siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, reikia parengti detalųjį planą, nes yra numatoma teritorijos plėtra, bet jai nepakanka esamos ir reikia suprojektuoti papildomą inžinerinę infrastruktūrą.

Vadinasi, siekiant išspręsti kilusį ginčą, būtina nustatyti, ar atsakovė Sprendime Nr. AS-254 teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad, siekiant pakeisti Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį, būtina parengti teritorijos detalųjį planą.

Pareiškėjas prašymus pakeisti pagrindinę Žemės sklypo žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį (naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) teikė 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 15 d., todėl, nustatant atsakovės ir pareiškėjo teises ir pareigas, tiesiogiai susijusias su pagrindinės Žemės sklypo žemės naudojimo paskirties keitimu, taikytinas Teritorijų planavimo įstatymas (akto redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.), kurio tikslas, be kita ko, užtikrinti darnią teritorijų plėtrą ir racionalią urbanizaciją, nustatant teritorijų planavimo proceso sprendinių sistemiškumo, skirtingo lygmens dokumentų suderinamumo ir tarpusavio poveikio reikalavimus, sudaryti sąlygas gamtinės ir antropogeninės aplinkos darnai, urbanistinei kokybei, išsaugant vertingą kraštovaizdį, biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes.

TPĮ 2 straipsnyje nustatyta, kad detalusis planas – urbanizuotos arba urbanizuojamos teritorijos vietovės lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatomas teritorijos naudojimo reglamentas (2 dalis); kompleksinio teritorijų planavimo dokumentai – teritorijų planavimo dokumentai, kuriuose pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius nustatomas planuojamų teritorijų erdvinis vystymas ir svarbiausi naudojimo ir apsaugos reikalavimai arba reglamentas (8 dalis); kompleksinis teritorijų planavimas – teritorijų planavimas jų erdvinio vystymo kryptims, naudojimo ir apsaugos prioritetams nustatyti (9 dalis); urbanizuojamos teritorijos – savivaldybės ir vietovės lygmens bendruosiuose planuose numatomos kompaktiškai pastatais užstatyti teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatomais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose (36 dalis); urbanizuotos teritorijos – pastatais užstatytos miestų, miestelių, kompaktiškai užstatytų kaimų teritorijos su inžinerinių komunikacijų koridoriais ir neužstatytais bendrai naudoti pritaikytais želdynais, viešosiomis erdvėmis ir valstybiniais miškais miestuose (37 dalis).

TPĮ 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklype, esančiame urbanizuotoje ir urbanizuojamoje teritorijoje, kuriai neparengti ir (ar) nepradėti rengti detalieji planai arba vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas, galima statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis, išskyrus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, kai teritorijai turi būti parengtas detalusis planas arba vietovės lygmens bendrasis planas, kuriame nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas.

TPĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad kai, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą, jie keičiami ar nustatomi žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu Vyriausybės nustatyta tvarka savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, įvertinus gautus visuomenės pasiūlymus ir atsižvelgus į gamtinį ir kultūrinį kraštovaizdį, viešąsias erdves ir jų poreikį, vykdomą ar suplanuotą vykdyti veiklą, esamą ar suplanuotą (suprojektuotą) inžinerinę ir (ar) socialinę infrastruktūrą.

Pagal TPĮ 17 straipsnio 1 dalį, detalieji planai (ar vietovės lygmens bendrieji planai, kuriuose nustatomas detaliųjų planų teritorijos naudojimo reglamentas) rengiami, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytus atvejus, savivaldybės lygmens ir (ar) vietovės lygmens, jeigu jie parengti, bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai: numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir ją reikia planuoti (1 punktas); numatoma keisti ar koreguoti galiojančius detaliuosius planus, keičiant juose nustatytą teritorijos naudojimo reglamentą (2 punktas); juos privaloma rengti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendiniuose nurodytoms gyvenamųjų vietovių plėtrai ir (ar) gamtinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimui reikšmingoms teritorijoms šiuose sprendiniuose nustatytomis sąlygomis (3 punktas).

Detaliesiems planams privalomo teritorijos naudojimo reglamento reikalavimai nustatyti 18 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį detaliuosiuose planuose pagal Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisykles detalizuojant savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, nustatomas fiziniams ir juridiniams asmenims ar kitoms organizacijoms privalomas teritorijos naudojimo reglamentas: teritorijos naudojimo tipas, atitinkantis vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, arba konkreti pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, konkretūs žemės naudojimo būdai (1 punktas); leidžiamasis pastatų aukštis (2 punktas); leidžiamasis žemės sklypų užstatymo tankis (3 punktas); leidžiamasis žemės sklypų užstatymo intensyvumas ar užstatymo tūrio tankis (pramonės ir sandėliavimo objektų ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijose) (4 punktas); galimi užstatymo tipai, atitinkantys vietovės lygmens bendrąjį planą, jeigu jis parengtas, statinių statybos zona, riba ir linija (5 punktas); inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai reikalingų teritorijų ir (ar) inžinerinių komunikacijų koridorių ribos, savivaldybės prioritetinės infrastruktūros vystymo etapai (6 punktas); galimos žemės sklypų ribos ir (ar) žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo principai (mažiausi ir (ar) didžiausi galimi žemės sklypų dydžiai) (7 punktas); atskirųjų želdynų plotai, priklausomųjų želdynų ir želdinių teritorijų dalys procentais (8 punktas).

Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į rengiamo detaliojo plano mastelį, planuojamą teritoriją ir jos vertingumą, planavimo darbų programoje suformuluotus planavimo uždavinius, planavimo organizatorius planavimo darbų programoje nurodo, kad detaliajame plane nustatomi įstatymais pagrįsti papildomi aplinkosaugos, kraštovaizdžio, gamtos ir nekilnojamojo kultūros paveldo (kultūros paveldo vietovių ir jų apsaugos zonų, kultūros paveldo objektų, jų teritorijų ir apsaugos zonų) apsaugos reikalavimai, urbanistiniai ir architektūriniai (pastatų ir viešųjų erdvių išdėstymas, automobilių stovėjimo vietų išdėstymas ir kita), inžinerinės ir socialinės infrastruktūros vystymo, visuomenės sveikatos saugos ar kiti teritorijos naudojimo reglamentai. Pagal šio straipsnio 3 dalį, detaliuosiuose planuose nustatomi planuojamos teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais būdai ir susisiekimo komunikacijos (numatomų skirstomųjų tinklų bei aptarnaujančių gatvių ir pagalbinių gatvių trasų išdėstymas), joms funkcionuoti reikalingų servitutų poreikis. Pagal šio straipsnio 4 dalį, rengiant detalųjį planą, privaloma vadovautis bendrajame plane nustatytomis gamtinio karkaso ir ekologinių tinklų ribomis, jas detalizuojant pagal specifinius vietovės požymius, ir teisės aktų nustatytais veiklos ribojimais. Pagal šio straipsnio 5 dalį, konkretūs žemės sklypo ar jo dalies žemės naudojimo būdai pagal detaliajame plane patvirtintą teritorijos naudojimo tipą nustatomi tvirtinant detalųjį planą, o kitais galimais žemės naudojimo būdais keičiami savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu Vyriausybės nustatyta tvarka informuojant visuomenę.

Nurodytas teisinis reglamentavimas nuosekliai ir aiškiai įtvirtina imperatyvų reikalavimą, jog keičiant žemės sklypo naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, lemiamą reikšmę turi teritorijų planavimo dokumentų sprendinių turinys, nes keisti žemės naudojimo paskirtį ir būdą galima tik tokiomis sąlygomis ir būdais, kuriuos nustato teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai (žr. LVAT 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2171-415/2021).

Teismui vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata dėl kreipimosi tapatumo, tikrinama, ar toks atsisakymas yra teisėtas, t. y. ar iš tiesų išnagrinėtas tapatus ginčas, ar pareiškėjas, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą.

Iš aptartų faktinių aplinkybių darytina išvada, kad pareiškėjas E. V. 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2022 m. sausio 7 d. prašymais dėl žemės sklypo naudojimo paskirties pakeitimo ir adreso suteikimo prašė atsakovės pakeisti jam nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo pagrindinę naudojimo paskirtį iš žemės ūkio į kitą paskirtį, nustatant naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taip pat ir suteikti adresą. Taigi, vertinant pareiškėjo 2021 m. spalio 8 d., 2021 m. lapkričio 15 d., 2022 m. sausio 7 d. prašymų turinį, spręstina, jog jie nebuvo pagrįsti naujomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau 2022 m. sausio 7 d. prašyme pareiškėjas papildomai kvestionuoja konkrečių (duomenys neskelbtini) mietelio teritorijos bendrojo plano, patvirtinto 2014 m. gruodžio 18 d. Plungės rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr.T1-366, sprendinių (vandentiekis, nuotekos, susisiekimas, kita infrastruktūra) taikymą ginčo situacijoje pagal TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, kai vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais planuojamai statybai ir numatomai veiklai vykdyti privaloma pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą. (duomenys neskelbtini) bendrajame plane, kuris patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. T1-366, sprendinių aiškinamajame rašte nurodyta, kad inžinerinė (vandentiekio, nuotekos), susisiekimo ir kita infrastruktūra turi būti nustatoma rengiant žemesnio lygmens planavimo dokumentus, tačiau minėtuose administraciniuose aktuose nėra nurodyti jokie faktiniai duomenys, pagrindžiantys atsakovės atsisakymus pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą dėl numatomos teritorijos plėtros, o būtent kokiems konkretiems numatomiems sprendiniams, susijusiems ir su pareiškėjo Žemės sklypu, nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros.

Sprendime Nr. AS-254 nurodytas pagrindas – nepateikta naujų duomenų, tačiau atsakovė neatliko šių prašymų argumentų tapatumo vertinimo, nenurodė, kurie pareiškėjo argumentai jo prašymuose sutampa, o kurie nesutampa, ar argumentacija visuose prašymuose identiška, ar vis dėlto jie skiriasi savo turiniu ir prasme, t. y. papildomų 2022 m. sausio 7 d. prašymo argumentų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog individualus administracinis aktas turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. LVAT laikosi nuoseklios pozicijos, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2020 m. lapkričio 1 d., iš esmės atitinka ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio VAĮ (nuo 2020 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi redakcija) 10 straipsnio 5 dalies 5–6 punktų nuostatas) iš esmės yra siekiama užtikrinti, jog asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Tuo atveju, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A556-336/2011).

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje, formuodamas Viešojo administravimo įstatymo taikymo praktiką, ne kartą yra akcentavęs, jog visoms viešojo administravimo institucijoms yra keliami, be kita ko, VAĮ nustatyti reikalavimai, inter alia (be kita ko), šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat, kaip minėta, šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. Be to, šios institucijos yra saistomos gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5129-415/2018).

Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovės Sprendimo Nr. AS-254 turinį ir nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo iš esmės buvo nepatenkintas pareiškėjo prašymas pakeisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų, nes Sprendime Nr. AS-254 nenurodyti jokie argumentai ir motyvai, iš kurių būtų galima suprasti, dėl ko pareiškėjo prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nepatenkintas kaip pakartotinis, nes apsiribota tik įstatyme nurodytu pagrindu – nepateikta naujų duomenų.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovės Sprendimas Nr. AS-254 negali būti pripažintas pagrįstu ir atitinkančiu VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte nustatytus reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad išsamesnius teisinius argumentus dėl ginčui reikšmingų aplinkybių atsakovė nurodė atsiliepime ir teismo posėdyje, neturi įtakos vertinant ginčijamo sprendimo Nr. AS-254 teisėtumą ir pagrįstumą. Pagal administracinių teismų praktiką, administracinio akto priėmimo motyvai pagal VAĮ privalo būti nurodomi pačiame administraciniame akte. Skundžiamo sprendimo priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr., pvz., LVAT 2007 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-990/2007, 2013 m. birželio 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-940/2013, 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2015). Taigi, nagrinėjant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tik esant konkretiems sprendimo priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas Nr. AS-254 yra be jokios teisinės argumentacijos. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. prašymą.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovė neatliko tų veiksmų, kurie privalomi nagrinėjant pareiškėjo prašymą, t. y. nepateikė motyvuoto ir aiškaus sprendimo. Teismo nuomone, atsakovė, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą pagal aptartuose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus, turėjo priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimus. Atsakovės veiksmai, kai į pareiškėjo prašymą atsakoma vienu sakiniu, jog pakartotiniame prašyme nepateikta naujų duomenų, leidžiančių abejoti Administracijos 2021 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. AS-5980 ir 2021 m. lapkričio 30 d. rašte Nr. AS-6451 pateiktų teiginių pagrįstumu, kai nenurodoma jokių faktinių aplinkybių (faktų) ir administracinis sprendimas nepagrindžiamas motyvais, kodėl pareiškėjo pateikti argumentai nėra nauji, pripažįstami pažeidžiančiais ir gero administravimo principą.

Atsižvelgdama į šiame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių visumą ir išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas atsakovės administracinis sprendimas Nr. AS-254 neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto reikalavimų, todėl yra naikintinas ir atsakovė įpareigotina iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m. sausio 10 d. prašymą ir priimti sprendimą, atitinkantį VAĮ 10 straipsnio reikalavimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Pareiškėjas skundu prašo iš atsakovės priteisti 822,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 4 dalį, teismas gali nesilaikyti šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas (taip pat ir mediacijos atveju), ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Proceso šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šio straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas ir nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).

Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis).

ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas įstatymo nustatyta tvarka ir terminais prašė priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėją atstovavo advokato padėjėjas V. P. (2019 m. kovo 13 d. atstovavimo sutartis).

Pareiškėjo atstovas pateikė 2022 m. sausio 24 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 2022 – 008 ir, 2022 m. sausio 7 d. sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 2022 – 003, taip pat pateikė 2022 m. sausio 10 d. ir 2022 m. sausio 24 d. mokėjimo nurodymus.

Pareiškėjo atstovo pateiktas 2022 m. sausio 25 d. lėšų pervedimo nurodymas Nr. 1664 patvirtina, kad pareiškėjas už skundo padavimą sumokėdamas žyminį mokestį patyrė 22,50 Eur išlaidų, kurios priteistinos iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (ABTĮ 40 straipsnis).

Pareiškėjas prašo už skundo parengimą teismui priteisti 650,00 Eur. Bylos duomenimis nustatyta, kad skundas teismui buvo pateiktas 2022 m. sausio 25 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčiui skaičiuoti. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą, Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 598,10 Eur vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 1 598,10 Eur vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 punktas). Pagal Rekomendacijų 8.2 papunktį, už skundo teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 3 995,25 Eur suma (1 598,10 x 2,5 = 3 995,25). Kadangi Rekomendacijų 5 punkte numatyta, jog už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojamas 80 procentų Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio, už skundo teismui parengimą pareiškėjui priteistina 520,00 Eur (80 proc.) suma.

Pareiškėjas prašo teismo priteisti 150 Eur išlaidų, patirtų rengiant prašymą Administracijai dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) naudojimo paskirties keitimo. Nors atsakovė nurodė, kad prašymo parengimas dėl sklypo paskirties keitimo nėra bylinėjimosi išlaidos, tačiau teismas sprendžia, jog turėtų būti atlygintos pareiškėjui patirtos išlaidos už minėto prašymo parengimą, kadangi šioje byloje ir kilo ginčas dėl to, kad atsakovė nepatenkino pareiškėjo atstovo rengto prašymo. Taigi, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, numatytas koeficientas – 0,4, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčiui apskaičiuoti (Rekomendacijų 8.16 papunktis). Pareiškėjo atstovas advokato padėjėjas rengė prašymą Administracijai dėl žemės sklypo naudojimo paskirties keitimo 2022 m. sausio 7 d. Už minėto prašymo parengimą gali būti priteisiama iš atsakovės pareiškėjui 48,00 Eur (80 proc.) (150 x 0,4).

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, į prašomą priteisti (822,50 Eur) bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą (520 Eur + 48 Eur + 22,50 Eur), į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą bei į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėjas patyrė 590,50 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios pareiškėjui E. V. priteistinos iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo E. V. skundą patenkinti.

Panaikinti atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 2022 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. AS-254 „Dėl pakartotinio prašymo“ ir įpareigoti atsakovę Plungės rajono savivaldybės administraciją pareiškėjo 2022 m. sausio 7 d. pakartotinį prašymą išnagrinėti iš naujo teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėjo prašymą dėl išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.

Priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos 590,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.