- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-23
- Bylos Nr.
- II-316-1078/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01443-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ieva Narbutaitė
- Pažeidėjas
- R. N.
- Kategorijos
- 16.9.6Transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai (ANK 422 str.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv(duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-1606-2019 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-1606-2019 (toliau – Nutarimas) R. N. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalį dėl to, kad jis 2019 m. sausio 1 d. apie 14.40 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas – 0,90 promilės neblaivumo laipsnis, šiais savo veiksmais pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Jam paskirta administracinė nuobauda – 350 Eurų bauda, administracinio poveikio priemonė – specialios teisės (vairuoti transporto priemones atėmimas) 13 mėnesių.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teismui R. N. pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą administracinėje nusižengimo byloje panaikinti, o administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Nurodė, kad „pažeidimo esmė“ yra neteisingai užpildyta tiek policijos pareigūno 2019 m. sausio 1 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 39-ANR_P-3-2019, tiek skundžiamame nutarime, kadangi tai neatitinka ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijos. Nutarime ir protokole yra nurodyti tik skaičiai 0,90, tačiau ką šie skaičiai reiškia, nėra atskleista. Be to, protokole ir nutarime atsiranda teisės normos dispozicijoje nevartojama sąvoka „girtumas“. R. N. taip pat nurodė, kad protokole ir nutarime yra nurodyta, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 14 punktą, tačiau nėra detalizuojama, kuri konkrečiai iš KET 14 punkte nurodytų sąlygų buvo pažeista ir taikoma. Be to, nėra nurodyta, kokį automobilį konkrečiai vairavo R. N., dėl to negalima konstatuoti, kad pažeidimas buvo padarytas vairuojant transporto priemonę. Taip pat R. N. skunde nurodo, kad nutarimas buvo priimtas pareigūnui nagrinėjant bylą, kai jis nežinojo visų aplinkybių, nebuvo įvertinti liudininkės D. K. paaiškinimai. Pareiškėjas teigia, kad 2019 m. sausio 1 d. naktį šventė su šeima, dieną apie 13.00 val. jo dukra D. K. paprašė, kad ją nuvežtų į (duomenys neskelbtini)., kadangi ryte jautėsi gerai, pagal savijautą manė, kad alkoholio koncentracija jo organizme neviršija leistinos normos. Pakeliui jo duktė D. K. iš parduotuvės nupirko dvi skardines alaus, vieną nealkoholinio alaus skardinę jam, o antrą alkoholinio alaus skardinę sau. Vėliau, (duomenys neskelbtini) gatvėje jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų, jie patikrinę alkoholio detektoriumi pasakė, kad automobilio salone galimai yra alkoholio garų ir liepė sėdėti automobilyje ir laukti. Laukiant policijos pareigūnų jam jo dukra D. K. padavė atsigerti per klaidą vietoje nealkoholinio alaus - alkoholinio alaus, jis jo atsigėrė, po to dar atsigėrė mineralinio vandens ir laukė toliau. Atėjęs pareigūnas nusivedė jį prie tarnybinio automobilio ir davė pūsti į alkotesterį. Alkotesterio parodymai nurodė 0,9, tokie rodmenys jį nustebino. Stovint lauke jis kažką pasirašė, neprisimena ką, tačiau prisiminė, kad policijos pareigūnas rekomendavo gailėtis, nes tokiu būdu būtų išvengta griežtesnės nuobaudos. Jam buvo įteiktos protokolo ir sprendimo nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo kopijos. R. N. nurodė, kad jam buvo kilusi mintis važiuoti atlikti kraujo tyrimą, tačiau jis to nepadarė, nes suprato, kad per klaidą jo dukra jam padavė atsigerti ne nealkoholinio alaus, o būtent alkoholinio alaus.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, atsiliepime į skundą nurodė, kad su R. N. skunde išdėstytais argumentais nesutinka. Nurodė, kad Vilniaus apskrities VPK KPV AVS vyresnysis specialistas byloje surinktus įrodymus įvertino tinkamai, pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris buvo pagrįstas visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog R. N. apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą buvo pranešta tinkamai, buvo išaiškinta teisė pateikti prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo tiek žodine tvarka, tiek elektroninio ryšio priemonėmis, tiek raštiškai, tačiau R. N. tokio prašymo institucijai nagrinėjančiai bylą nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Priimant sprendimą buvo vadovautasi byloje surinktais ir vertinimui pateiktais įrodymais. Atsilipime į skundą nurodyta, kad R. N. administracinio nusižengimo skiltyje asmens pasiaiškinimas buvo nurodyta, kad jis gailisi ir tai buvo įvertinta kaip jo prisipažinimas dėl inkriminuojamo nusižengimo. Atsiliepime taip pat pažymima, jog R. N. dukters D. K. paaiškinimas turėtų būti vertinamas kritiškai.
Prie R. N. skundo buvo pridėtas jo dukros D. K. paaiškinimas, jame nurodyta, kad ji kartu su savo sūnumi ir R. N. apie 14.00 val. išvažiavo su tėvo vairuojamu automobiliu VOLVO V60, valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) gatvę. Pakeliui ji parduotuvėje nupirko vieną nealkoholinio alaus skardinę savo tėvui ir vieną alkoholinio alaus skardinę sau. Netoli kelionės tikslo juos sustabdė policija ir įkišę į automobilio vidų prietaisą liepė tėvui į jį papūsti. Po to liepė palaukti ir papūsti į alkotesterį, kad matavimai būtų tikslūs. Pareigūnui pasišalinus, ji per klaidą paėmė alkoholinio alaus skardinę manydama, jog tai nealkoholinio alaus skardinė, ir padavė tėvui, kuris ją išgėrė. Grįžus policijos pareigūnui, pastarasis išsivedė tėvą pūsti į alkotesterį. Grįžęs tėvas jai pranešė, kad jis „pripūtė“. Po to ji suprato, kad per klaidą iš streso tėvui padavė alkoholinio alaus skardinę. Taip pat prie skundo buvo pridėtos nuotraukos, kuriose matomos alkoholinio alaus ir nealkoholinio alaus skardinės.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. N. nurodė, kad palaiko savo skundą skunde išdėstytais motyvais. Nurodė, kad iš vakaro buvo vartojęs alkoholio, išgėrė 4 taureles brendžio, nuėjo miegoti apie 2 val. nakties. Kitą dieną jautėsi gerai, todėl nusprendė vairuoti automobilį ir kartu su dukra D. K. važiavo (duomenys neskelbtini) g. Juos sustabdė policijos pareigūnas, patikrino alkoholio detektoriumi, kuris parodė, jog salone yra alkoholio garų, ir paliko jį (R. N.) automobilyje. Jis (R. N.) užsinorėjo gerti, todėl jo dukra jam padavė, kaip jis ir jo dukra manė, nealkoholinio alaus skardinę, bet kaip vėliau paaiškėjo – tai buvo alkoholinis alus. Jis išgėrė visą skardinę, kaip manė, nealkoholinio alaus, dar atsigėrė vandens ir nieko blogo neįtardamas nuėjo prie policijos tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumo alkotesteriu. Jam alkotesterio rodmenys pasirodė keisti. Vėliau dukra pastebėjo, jog jam per klaidą padavė alkoholinio alaus skardinę, tada jis suprato, kad nebėra prasmės važiuoti priduoti kraujo į RPLC. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime nedalyvavo, kadangi jam dukra tuo metu dar nebuvo atsiuntusi rašytinio paaiškinimo dėl aplinkybių, o be jo, t. y. be tokio įrodymo, jis nenorėjo dalyvauti bylos nagrinėjime. R. N. nurodė, kad jo dukra gyvena Jungtinėje Karalystėje, iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę išvyko sausio 5 d.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu apklaustas P. R., nurodė, kad jis dirbo policijos pareigūnu, kai buvo sustabdytas pareiškėjo vairuojamas automobilis, tai buvo 2019 m. sausio 1 d. Jo kolega alkoholio detektoriumi patikrino vairuotoją, detektorius parodė, kad vairuotojo iškvėptame ore yra alkoholio garų, todėl vairuotojas buvo nuvestas prie policijos tarnybinio automobilio patikrinti sertifikuotu alkotesteriu. Buvo nustatytas girtumas ir surašytas administracinio nusižengimo protokolas, kiek pamena, vairuotojas pripažino, kad iš vakaro šventė, ryte gerai jautėsi ir negalvojo, kad gali pripūsti. Atsakydamas į teismo ir proceso dalyvių klausimus, liudytojas nurodė, jog po to, kai vairuotojas buvo patikrintas alkoholio detektoriumi, jis nebuvo paliktas vienas automobilyje. Jo kolega tikrino greitu patikrinimu vairuotoją, tada pakvietė jį, o jis su vairuotoju nuėjo prie tarnybinio automobilio. Iš savo darbo praktikos (jis policijoje dirbo 11 metų), gali paaiškinti, kad vairuotojas, kai yra manymas, kad vairuoja neblaivus, niekada nelieka vienas automobilyje be policijos pareigūno priežiūros. Pareiškėjas tikrai negalėjo būti paliktas vienas automobilyje 10 ar 15 minučių, kai buvo patikrintas alkoholio detektoriumi.
Teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas A. R. nurodė, kad naujų metų sausio 1 d. buvo vykdoma prevencinė priemonė blaivumo patikrinimas. (duomenys neskelbtini) g. buvo sustabdytas pareiškėjo automobilis, vairuotojas buvo tikrinamas pirmiausia alkoholio detektoriumi, kuris parodė, kad asmuo galimai vartojęs alkoholį, todėl po to vairuotojas prie tarnybinio automobilio buvo patikrintas alkotesteriu, kuris parodė 0,9 promilės, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, vairuotojas su nusižengimu sutiko. Atsakydamas į klausimus liudytojas nurodė, jog tikrinant asmenį detektoriumi, asmuo turi į jį stipriai pūsti, nes kitaip detektorius nesuveikia. Patikrinus R. N. detektoriumi, jis iškart buvo nusivestas prie tarnybinio automobilio ir tikrinamas alkotesteriu. R. N. po jo patikrinimo detektoriumi vienas automobilyje tikrai nebuvo paliktas 10-15 min. Po patikrinimo detektoriumi nereikia laukti 15 min., kad būtų tikrinama alkotesteriu, tokia pertrauka daroma, jei asmuo su alkotesterio parodymais nesutinka. Šiuo atveju nebuvo jokios prasmės laukti iki tikrinimo alkotesteriu, nes detektorius jokių promilių nerodo. Kai R. N. jau priėjo prie tarnybinio automobilio, tai nuo jo sklido alkoholio kvapas.
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. K., nurodė, jog ji yra pareiškėjo R. N. dukra. Liudytoja paaiškino, jog ji su tėčiu ir savo vaiku važiavo automobiliu, juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrino jos tėčio blaivumą kažkokiu prietaisu ir nurodė likti sėdėti automobilyje. Jie automobilyje turėjo alaus – vieną alkoholinio alaus skardinę, o kitą – nealkoholinio. Jos tėtis norėjo atsigerti, o ji jam per klaidą padavė alkoholinio alaus skardinę. Tada prie jų priėjo policijos pareigūnai, pasikvietė jos tėtį prie savo mašinos, o grįžęs tėtis pasakė, kad pripūtė ir kad reikės surašyti protokolą. Vėliau jos tėtis paprašė parašyti rašytinį paaiškinimą, kada paprašė, nepamena, bet ji tuo metu jau buvo išvykusi iš Lietuvos, o iš Lietuvos ji išvyko sausio 5 d.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
ANK 422 straipsnio 5 dalyje (2016 m. kovo 17 d. įstatymo redakcija Nr. XII-2254) numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų. Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 9 dalis).
Pats R. N. savo kaltės dėl padaryto nusižengimo nepripažino, teigdamas, jog nėra aišku, koks buvo jo blaivumas ar neblaivumas, kai jis vairavo automobilį, nes alkotesteriu buvo patikrintas ne iškart po to, kai vairavo automobilį, o tik po kurio laiko, per kurį jis spėjo per klaidą išgerti alkoholinio alaus skardinę. Tokius pareiškėjo teiginius paneigė byloje apklausti liudytojai policijos pareigūnai P. R. ir A. R., kurie kategoriškai tvirtino, jog po to, kai R. N. buvo patikrintas alkoholio detektoriumi, jis neturėjo jokios galimybės išgerti per klaidą alkoholinio alaus, nes visada buvo matomas policijos pareigūnų ir iškart po patikrinimo nuvestas į policijos tarnybinį automobilį patikrinti girtumą alkotesteriu. Teismas pažymi, jog Policijos pareigūnai A. R. ir P. R. (kuris šiuo metu policijoje nebedirba) įvykio dieną įvykio vietoje atsirado atsitiktinai, jie su kaltinamuoju nėra susieti jokiais ryšiais, tiek A. R., tiek P. R. apklausti teismo posėdžio metu davė parodymus įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, duomenų, kad jie būtų suinteresuoti bylos baigtimi, pareiškėjas nepateikė, todėl pagrindo teigti, jog šių liudytojų parodymai yra neteisingi ir neatitinkantys tikrovės, nėra. Kita vertus, pareiškėjo įvykių versiją, jog po to, kai jis buvo patikrintas alkoholio detektoriumi, jis per klaidą išgėrė alkoholinio alaus, patvirtino liudytoja D. K., tačiau pažymėtina, jog ji yra kaltinamojo dukra, todėl tokie jos parodymai, įvertinus tai, kad jie prieštarauja bylos baigtimi nesuinteresuotų policijos pareigūnų parodymams, laikytini siekiu padėti tėvui išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą, juo labiau, kad rašytinį paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių R. N. liudytojos D. K. paprašė parašyti ne iškart po to, kai neva pastebėjo, kad per apsirikimą išgėrė alkoholinio alaus, o tik po kurio laiko – kaip liudytoja nurodė, tai jau buvo po 2019 m. sausio 5 d.
Byloje surinktų įrodymų (alkotesterio kvito, administracinio nusižengimo protokolo, kuriame pats R. N. parašė, jog gailisi dėl padaryto nusižengimo, kitos bylos medžiagos) ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad R. N. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, tinkamai įvertinus nusižengimo pobūdį bei jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas sprendžia, kad paskirta administracinio poveikio priemonė bei nuobauda nėra per griežtos, jos atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. skundas atmestinas.
Kartu teismas pažymi, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek skundžiamame nutarime esantys techniniai trūkumai, kuriuos skunde įvardija pareiškėjas (prie skaičių 0,9 nėra nurodoma žodžio „promilės“, vartojama sąvoka „girtumas“, nutarime nenurodoma, kokį automobilį vairavo pareiškėjas), netrukdo nustatyti, koks konkretus nusižengimas pareiškėjui buvo inkriminuotas ir už kokį konkretų nusižengimą jis buvo nubaustas, juo labiau, kad pats pareiškėjas teisme nurodė, kad jam yra aišku, dėl ko jis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn. Tokie nurodyti techniniai trūkumai nėra laikytini esminiais, jie, akivaizdu, nesutrukdė pareiškėjui gintis nuo pareikštų kaltinimų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
netenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. skundo ir palikti nepakeistą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-1606-2019.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.