Vilniaus apygardos teismo nutartis

2019-06-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-317-870/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. II-316-1078/2019Nutartis · 2019-04-23Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. AN2-317-870/2019Nutartis · 2019-06-26Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-26
Bylos Nr.
AN2-317-870/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01443-2019-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Pažeidėjas
R. N.
Kategorijos
Administracinio nusižengimobyla Nr. AN2-317-870/2019
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01443-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6.; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. N. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimas Nr. 10-ANR_N-1606-2019,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. R. N. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimu buvo nubaustas už tai, kad jis 2019 m. sausio 1 d., 14:20 val., Vilniuje, Parko g. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai vairuotojui nustatytas 0,90, tai yra lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis. Pripažinta, kad tokiais veiksmais R. N. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą pažeidimą. R. N. paskirta 350 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių.

Šalies argumentai

2. Nesutikdamas su šiuo nutarimu, R. N. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi Apelianto skundą atmetė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimą paliko nepakeistą.

3. Skundu Vilniaus apygardos teismui R. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-316-1078/2013 ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Apelianto vertinimu, skundžiama nutartis priimta vadovaujantis vien tik policijos pareigūnų parodymais bei jų rinkta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Teismas nevykdė pareigos būti aktyviam renkant įrodymus bei nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą, nesilaikė principo, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

5. Pažymi, kad teismas pažeidimo esmę nutartyje nurodė tiksliai taip, kaip numatyta straipsnio dispozicijoje (tik klaidingai nurodydamas pažeidimo padarymo laiką), nors tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek nutarime pažeidimo esmė minėto straipsnio dalies dispozicijai neatitinka. Teismas šiuos administracinį nusižengimą įforminusio ir nutarimą priėmusio pareigūnų pažeidimus įvertino kaip techninius trūkumus, nesutrukdžiusius gintis nuo pareikšto kaltinimo. Nutartį priėmusiai teisėjai Apeliantas sakė, kad galėjo tik nuspėti, kuo buvo kaltinamas. Apeliantas pabrėžia protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo aiškumo svarbą, nurodydamas, kad ANK 422 straipsnio 5 dalis nėra specialiajam subjektui taikoma teisės norma, todėl protokole nurodant pažeidimo esmę teisės normos dispozicija turi būti pateikta pilnai ir suprantama kiekvienam asmeniui, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi spėlioti ir pats tikslintis, kuo yra kaltinamas.

6. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai vadovavosi vien policijos pareigūnų parodymais, atmesdamas jo ir liudytojos D. K. (taip pat įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą) parodymus. Pabrėžia, kad tiek pareigūnų, tiek kitų liudytojų parodymai neturi didesnės įrodomosios galios. Teisme apklaustas P. R. bandė pasakoti apie Apelianto padaryto pažeidimo aplinkybes, nors jį fiksuojant ir įforminant nedalyvavo. Visus veiksmus atliko A. R., o P. R. stovėjo kitoje gatvės pusėje, stabdė pravažiuojančius automobilius ir tikrino jų vairuotojus. Iš abiejų pareigūnų apklausos teisme matyti, kad jie įvykio tiksliai nepamena, apie jį pasakojo pagal tam tikrus nusistovėjusius standartus, arba norėdami nupasakoti aplinkybes taip, kad būtų pateisintas Apeliantui surašytas administracinio nusižengimo protokolas, atsižvelgiant į jo užimamas pareigas, o apie įvykį buvo paskelbta jo darbovietės įvykių suvestinėje ir įvykis buvo aptarinėjamas darbuotojų, pradėtas tarnybinis patikrinimas, kurio metu Apeliantas pateikė paaiškinimą apie įvykio aplinkybes. Į teisėjos klausimą, ar buvo paliktas asmuo vienas automobilyje iki patikrinimo alkotesteriu, atsakė, kad „negalėjo būti“, „taip nedarome“. Pažymi ir tai, kad alkotesterio, kuriuo buvo tikrinamas, gamintojas rekomenduoja palaukti 15 minučių nuo įtarimų dėl neblaivumo konstatavimo iki patikrinimo alkotesteriu atlikimo. Tikėtina, kad būtent dėl šios priežasties A. R., nenorėdamas, esant neaiškumams, atlikti pakartotinio patikrinimo alkotesteriu, liepė laukti Apeliantui savo automobilyje ir išlaukti rekomenduojamas 15 minučių, o pats nuėjo stabdyti ir tikrinti kitus automobilius. Mano, kad pareigūno tikslas buvo per kuo trumpesnį laiką patikrinti kuo daugiau automobilių ir įvykdyti prieš patruliavimą iškeltą uždavinį bei vykti į savo įprastą patruliavimo vietą.

7. Apeliantas cituoja policijos patrulių veiklą reglamentuojančios Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos nuostatas (6.10, 9.3, 20.2 punktai), teigdamas, kad Lietuvos kelių policijos tarnybos specialiosios paskirties automobiliai yra aprūpinti tiek vidiniais, tiek išoriniais vaizdo registratoriais. Policijos automobilis stovėjo kitoje gatvės pusėje įvažiavime į gatvę, priekiu tiesiai prieš Apelianto automobilį. Taigi peržiūrėjus vaizdo registratoriaus įrašą, būtų galima atkurti įvykių seką. Teismo nutartyje nurodoma, kad patikrinimas alkotesteriu buvo atliekamas policijos automobilio viduje, o tai būtų užfiksuota vidiniu policijos automobilio vaizdo registratoriumi. Tačiau atsiliepimą pateikęs Policijos institucijos atstovas jokių vaizdo įrašų teismui nepateikė, o pats teismas jų nereikalavo, nors, esant skirtingiems įvykio liudytojų parodymams, jų teisingumas byloje turėjo būti tikrinamas vadovaujantis kita bylos medžiaga. Šiuo atveju, Apelianto vertinimu, kitų duomenų, kurie patvirtintų policijos pareigūnų parodymus arba paneigtų kitų liudytojų parodymus, pateikta nebuvo. Nebuvo tikrinta, ir ar šalia įvykio vietos yra sumontuotos kokios nors kitos vaizdo kameros. R. N. nuomone, nei nutarimą priėmęs pareigūnas, nei teismas nesiėmė priemonių surinkti pakankamai duomenų, kurie patvirtintų inkriminuojamą nusižengimą.

8. Apeliaciniame skunde pabrėžiama ir tai, kad nutartį priėmęs teismas konstatavo aplinkybę, kad policijos pareigūnai su Apeliantu nėra susieti jokiais ryšiais, tačiau A. R. ir dabar dirba (duomenys neskelbtini) pavaldžioje įstaigoje, o Apeliantas dirba (duomenys neskelbtini). Jo darbovietė nurodyta administracinio nusižengimo protokole. Taigi teismo argumentai apie visišką pareigūnų nešališkumą yra atmestini. Apeliantas taip pat pažymi, kad liudytoja D. K. teismo posėdžio metu paaiškino teismui, kada ir kaip pateikė į bylą savo rašytinį paaiškinimą, tą patį darė ir Apeliantas tiek skunde teismui, tiek teismo posėdžio metu, tačiau teismas vėlesnį paaiškinimo pateikimą traktavo kaip netinkamą.

9. Atsiliepimų negauta.

Apeliacinis skundas netenkinamas

10. Aukštesnės instancijos teismas, kaip tai numatyta ANK 652 straipsnio 1 dalyje, patikrina priimto skundžiamo teismo procesinio sprendimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį ir teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos medžiagoje esančius duomenis, konstatuoja, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2019 m. sausio 17 d. nutarimu R. N. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nubaustas pagrįstai. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas Apelianto skundą, išsamiai išanalizavo teismo posėdžio metu apklaustų asmenų parodymus, byloje surinktus rašytinius duomenis, vertindamas tiek kiekvieną jų atskirai, tiek ir bendrame kontekste, nei vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės, priešingai nei yra teigiama apeliaciniame skunde. Naikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį apeliaciniame skundu nurodomais motyvais nėra teisinio pagrindo.

11. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl administracinio nusižengimo protokole formuluojamo kaltinimo aiškumo. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, toks argumentas buvo pateiktas ir skunde Vilniaus miesto apylinkės teismui, nurodant, kad buvo neteisingai užpildyta protokolo grafa „pažeidimo esmė“, kadangi buvo tiesiog nurodyti skaičiai „0,90“ ir neatskleista, ką šie skaičiai reiškia. Be to, vartojama sąvoka „girtumas“, kurios nėra aptariamo straipsnio dispozicijoje. Taip pat, nėra nuorodos į tai, kokią konkrečiai KET 14 punkto sąlygą pažeidė. Protokole ir nutarime nėra nuorodos, kokią transporto priemonę vairuojant buvo padarytas pažeidimas. Pirmosios instancijos teismas tokius protokolo bei nutarimo trūkumus įvertino kaip techninius bei nelaikė jų esminiais, trukdančiais gintis nuo pareikšto kaltinimo. Su tokia pozicija sutinka ir aukštesnysis teismas. Iš administracinio nusižengimo protokole suformuluoto kaltinimo matyti, kad yra nurodytos visos esminės nusižengimo padarymo aplinkybės, t.y. nusižengimą padaręs asmuo, nusižengimo padarymo laikas, vieta, aiškiai atskleista ir pati nusižengimo esmė – transporto priemonės vairavimas, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis. Protokole taip pat nurodyta ir transporto priemonė, su kuria padarytas nusižengimas, jos identifikavimo numeris. Tai, kad formuluojant kaltinimą buvo panaudotas ir žodis „girtumas“, nesuponuoja išvados dėl neatitikimo ANK 422 straipsnio 5 dalies dispozicijai. Akivaizdu, kad toks žodis, kuris yra įrašytas skliaustuose greta „neblaivumas“ yra vartojamas kaip tokios pačios asmens būsenos sinonimas. Prie skaičiaus „0,90“ nenurodymas žodžio „promilės“ taip pat yra techninė klaida. Kaip matyti iš to paties protokolo, yra nurodyta, kokia buvo panaudota techninė priemonė, nustatant asmens neblaivumą, bei dar kartą nurodyti šios priemonės rodmenys, t.y. 0,90 promilės, nurodant 0,02 promilės paklaidą (b.l. 21). Taigi vertinti, kad skaičių reikšmė neatskleista, nėra pagrindo. Surašant Apeliantui administracinio nusižengimo protokolą, o taip pat ir priimant nutarimą, nurodyta ir kokio KET punkto nuostatas asmuo pažeidė. Tai, kad minėtas punktas aptaria keletą neleistinų elgesio varianto, nereiškia, kad protokole jis turėjo būti konkrečiai įvardintas, kadangi pažeidimo esmė atsispindi būtent protokole suformuluotame kaltinime.

12. Aukštesnysis teismas kaip nepagrįstus vertina ir apeliacinio skundo argumentus, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas vadovavosi tik policijos pareigūnų parodymais, nesirėmė byloje surinktų įrodymų visuma. Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad teisminio bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo apklausti policijos pareigūnai P. R. bei A. R., taip pat liudytoja D. K.. Abu policijos pareigūnai kategoriškai patvirtino, kad po to, kai Apeliantas buvo sustabdytas, jis savo automobilyje vienas neliko. Nors R. N. apeliaciniame skunde cituoja tik atrinktus pareigūnų parodymus, kurie neva sukelia abejonę dėl to, ar liudytojai pamena aptariamą situaciją, tokios išvados, susipažinus su teismo posėdžio protokolu (b.l. 46-49), daryti negalima. Liudytojas P. R. parodė, kad sustabdžius automobilį R. N. nebuvo paliktas vienas automobilyje. Paaiškino, kad jo kolega patikrino asmenį greituoju alkotesteriu, buvo paimti visi dokumentai, kartu visi trys perėjo gatvę prie tarnybinio automobilio ir jie tikrino girtumą, atliko visas procedūras. Nors pareigūnas aptarė ir praktiką, kaip vyksta transporto priemonių vairuotojų patikrinimas, jis neabejodamas užtikrino, kad šiuo konkrečiu atveju vairuotojas vienas automobilyje neliko. Apeliantas kelia klausimą, kad šis minėtas pareigūnas prie jo patikrinimo neprisidėjo, tik pastatė jo automobilį aikštelėje prie parduotuvės. Iš P. R. teisminio nagrinėjimo metu duotų parodymų matyti, kad smulkiai savo veiksmų nedetalizavo, duodamas paaiškinimus vartojo daugiskaitą, t.y. pasakojo, kokius veiksmus abu su kolega atliko. Nors, kaip matyti, alkoholio koncentraciją Apelianto organizme tikrino A. R. (b.l. 25), liudytojas P. R. patvirtino, kad atliekant šį veiksmą jis buvo kartu prie tarnybinio automobilio. Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. R. taip pat parodė, kad R. N. tikrai nebuvo paliktas automobilyje. Patikrinus detektoriumi, iškart buvo einama prie tarnybinio automobilio tikrintis blaivumo alkotesteriu. Taigi pareigūnų parodymai tarpusavyje nėra prieštaringi, jų paaiškinimus patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga. Tuo tarpu, tai, kad vienas pareigūnų vis dar dirba (duomenys neskelbtini) pavaldžioje įstaigoje, nesudaro pagrindo konstatuoti jo šališkumo ar neobjektyvumo, kai daugiau jokių tokias aplinkybes patvirtinančių duomenų nėra. Nekelia ginčo aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini) pavaldžiose įstaigose dirba išties didelis skaičius policijos pareigūnų. Šiuo konkrečiu atveju nenustatyta, kad asmenys būtų asmeniškai pažįstami, buvo siekiama Apeliantą apkalbėti ir pan.

13. Tuo tarpu, liudytoja D. K. yra Apelianto dukra ir galėjo duoti palankius savo tėvui parodymus, dėl ko pagrįstai pastarieji pirmosios instancijos teismo įvertinti kritiškai. Be to, aukštesniojo teismo vertinimu, Apelianto pateikta versija dėl to, kad jis supainiojęs išgėrė alkoholinio alaus vietoje nealkoholinio, yra neįtikinanti. Visų pirma, Apeliantas nurodė išgėręs beveik visą skardinę, t.y. apie pusę litro. Išgėręs tokį kiekį Apeliantas be jokios abejonės turėjo pajausti, kad gėrimas yra alkoholinis. Negana to, pakankamai neįprastai atrodo situacija, kuomet asmuo, jo teigimu, laukiantis automobilyje blaivumo patikrinimo, geria alų, kai automobilyje buvo ir butelis vandens. Net jei ir laikyti, kad R. N. pateikiama versija yra teisinga ir jis automobilyje gėrė alų manydamas, kad jis nealkoholinis, apie tokias aplinkybes jį tikrinusiems pareigūnams jis taip pat neužsiminė, ypač pamatęs, kad jo organizme buvo rasta alkoholio ir suvokęs, kad neva buvo supainiotos alaus skardinės. Taigi tokie paaiškinimai neatrodo logiški, o be to, prieštarauja ir policijos pareigūnų parodymams. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad minėtos liudytojos paaiškinimas pateiktas ne iš karto po įvykio, o gerokai vėliau. Nors tai negali būti vertinamas kaip netinkamas pateikimas, kaip nurodo Apeliantas, tačiau visgi kelia pagrįstų abejonių dėl R. N. pateikiamos versijos tikrumo. Duomenų, kad Apeliantas, jam nustačius neblaivumą, būtų prašęs pakartotinai patikrinti, nėra. Tuo tarpu, apeliaciniame skunde dėstomi motyvai dėl sieko patikrinti kuo daugiau automobilio ar dėl nenoro atlikti pakartotinį patikrinimą, yra deklaratyvūs ir paremti tik Apelianto samprotavimais.

14. Apeliaciniame skunde buvo nurodoma ir tai, kad teikdama atsiliepimą, Policijos institucija nepateikė vaizdo įrašų, o jų neišreikalavo ir teismas, taip pat nebuvo nustatinėjama, ar įvykio vieta buvo stebima vaizdo kameromis. Aukštesnės instancijos teismas pastebi, kad surašant administracinio nusižengimo protokolą ginčo dėl nusižengimo padarymo nekilo, Apeliantas nurodė jautęsis normaliai, gailėjosi. Į administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą neatvyko, duomenų, kad būtų prašęs rengti žodinį nagrinėjimą, byloje nėra. Vien tai, kad aptariamu laiku (2019 m. sausio 17 d.) nebuvo gautas liudytojos D. K. paaiškinimas, neturėjo užkirsti kelią Apeliantui išdėstyti savo poziciją nagrinėjant bylą Policijos institucijoje. Taigi nesant ginčo dėl paties įvykio, nekilo pareiga protokolą surašiusiai institucijai saugoti ir pateikti tarnybinio automobilio registratoriaus vaizdo įrašo. Tokio prašymo R. N. nereiškė ir pateikdamas skundą pirmosios instancijos teismui, o bylos nagrinėjimo metu Apelianto skunde nurodomas įrašų saugojimo terminas buvo pasibaigęs. Pabrėžtina ir tai, kad įrodymų rinkimas nėra begalinis procesas. Byloje esant pakankamai duomenų, leidžiančių daryti pagrįstas išvadas dėl administracinio nusižengimo padarymo, apeliaciniame skunde nurodomų veiksmų atlikimas būtų perteklinis.

15. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad R. N. pagrįstai nubaustas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį. Vilniaus miesto apylinkės teismas patikrino Policijos institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, išsamiai bei motyvuotai atsakydamas į pažeidėjo skundo argumentus. Kitaip vertinti nustatytų aplinkybių aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama galioti be pakeitimų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį nepakeistą ir R. N. skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė