Kauno apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Luminor Bank akcinės bendrovės atstovei advokatei K. B., advokato padėjėjui J. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Luminor Bank akcinei bendrovei (iki 2017 m. spalio 2 d. akcinė bendrovė DNB bankas) dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovė Luminor Bank akcinė bendrovė (iki 2017 m. spalio 2 d. akcinė bendrovė DNB bankas) su ieškovu A. K. (duomenys neskelbtini) sudarė Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal Sutarties specialiosios dalies 2, 3, 4, 7 punktus atsakovė ieškovui suteikė 35 333,64 Eur dydžio kreditą butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), įsigyti ir remontuoti, galutinis kredito grąžinimo terminas 2047 m. lapkričio 30 d. (b. l. 8-10). Sutarties įvykdymas buvo užtikrintas ieškovo įsigyto buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), hipoteka (b. l. 8-9, 47-49).

Ieškovas Sutartimi įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti atsakovei kredito bei kintamų palūkanų įmokas pagal grafiką. Mėnesio įmoką (kredito su palūkanomis) laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2015 m. lapkričio 2 d. sudarė 65,24 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 2 d. iki 2015 m. lapkričio 30 d. sudarė 65,24 Eur, laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 87,16 Eur, laikotarpiu nuo gruodžio 31 d. iki 2016 m. gegužės 31 d. sudarė 85,83 Eur (b. l. 29). Šią pareigą ieškovas vykdė netinkamai, nuo 2015 m. lapkričio 20 d. (sumokėta paskutinė įmoka) neatliko jokių mokėjimų atsakovei, dėl ko susidarė įsiskolinimas atsakovei pagal Sutartį.

Ieškovas nuo 2014 m. liepos 22 d. suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje (b. l. 31), šiuo metu atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos I-ajame sektoriuje (b. l. 101).

Atsakovė 2016 m. sausio 5 d. raštu Nr. 30.56-37/33 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo“ įspėjo ieškovą apie jo 267,38 Eur pradelstą skolą pagal Sutartį (pradelsta paskola 224,64 Eur, nesumokėtos palūkanos 36,64 Eur, delspinigiai 6,10 Eur) ir įspėjo, kad nesumokėjus pradelstos skolos iki 2016 m. kovo 5 d., atsakovė bus priversta nutraukti Sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovei įkeisto ir / ar ieškovui priklausančio turo ir lėšų bei kreipsis į UAB „Būsto paskolų draudimas“ dėl draudimo išmokos pagal būsto paskolos draudimo liudijimą gavimo (b. l. 17). Raštas registruotąja pašto siunta buvo išsiųstas adresu (duomenys neskelbtini), 2016 m. sausio 6 d., tačiau grįžo neįteiktas 2016 m. vasario 9 d. su atžyma „neatsiėmė pašte“ (b. l. 21).

Atsakovė 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 30.56-37/986 „Dėl įsipareigojimų Bankui nevykdymo ir sutarties nutraukimo“ įspėjo ieškovą apie padidėjusį įsiskolinimą - 457,30 Eur (pradelsta paskola 361,63 Eur, 71,31 Eur nesumokėtos palūkanos ir 24,36 Eur delspinigiai) ir įspėjo, kad nepadengus įsiskolinimo iki 2016 m. balandžio 18 d., 2016 m. balandžio 19 d. atsakovė nutrauks Sutartį ir pradės vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš atsakovei įkeisto ir / ar ieškovui priklausančio turo ir lėšų (b. l. 18). Raštas registruotąja pašto siunta buvo išsiųstas ieškovo nurodytų gyvenamųjų vietų adresais L. Žemkalnio g. 7-15, Kaune, (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta), 2016 m. kovo 15 d., tačiau grįžo neįteikti 2016 m. balandžio 18 d. su atžymomis „neatsiėmė pašte“ (b. l. 19, 20).

2016 m. balandžio 21 d. (dieną iki sutarties nutraukimo) ieškovo įsipareigojimai atsakovei nebuvo vykdomi – paskola nemokama 205 dienas, palūkanos nemokėtos – 144 dienų, pradelstą skolą atsakovei sudarė 429,64 Eur pradelsta paskola, 89,13 Eur nesumokėtos palūkanos, 38,97 Eur delspinigiai, viso 557,74 Eur. Įsiskolinimas susidaręs už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. (paskolos skola) ir už laikotarpį nuo 2015 m. lapkričio 30 d. (palūkanų skola) (b. l. 52).

Kadangi pradelstas įsiskolinimas iki nustatyto papildomo termino pabaigos padengtas nebuvo, atsakovė 2016 m. balandžio 22 d. vienašališkai nutraukė su ieškovu sudarytą Sutartį.

Vilniaus miesto 14-ojo notaro biuro notarė R. B. 2017 m. kovo 23 d. priėmė vykdomąjį įrašą dėl 29 641,09 Eur skolos (29 585,92 Eur negrąžinto kredito, 55,17 Eur nesumokėtų palūkanų), užtikrintos UAB „Būsto paskolų draudimas“ draudimo sutartimi, ir 1 246,25 Eur skolos (46,58 Eur nesumokėtų palūkanų, 1 199,67 Eur nesumokėtų delspinigių), bei 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo išieškotinos bendros 30 887,34 Eur skolos sumos, 157,76 Eur atlyginimo notarui už vykdomojo įrašo atlikimą ir susijusius veiksmus, išieškojimo (b. l. 46).

Nagrinėjamoje byloje nekilo ginčas dėl ieškovo pareigos vykdyti (duomenys neskelbtini) Kreditavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) prisiimtus įsipareigojimus, t.y. pagal grafiką grąžinti kreditą, mokėti palūkanas. Byloje kilo ginčas dėl pranešimų apie Sutarties vienašalį nutraukimą įteikimo tinkamumo bei dėl pačios Kreditavimo sutarties nutraukimo teisėtumo.

Dėl pranešimo apie Sutarties nutraukimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas teigia, kad atsakovė netinkamai informavo jį apie Sutarties nutraukimą. Ieškovas argumentuoja tuo, kad jis nuo 2014 metų buvo suimtas, o ikiteisminio tyrimo metu buvo apribotos ieškovo galimybės skambinti, rašyti laiškus, pasimatyti, todėl jam nebuvo galimybės apie jo pasikeitusią faktinę buvimo vietą pranešti atsakovei. Ieškovo teigimu, tik baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu, teismui leidus, ieškovas paskambino savo sugyventinei ir sužinojo, kad dėl lėšų stygiaus kelis mėnesius nemokėtos įmokos atsakovei. Tik 2016 metų viduryje ieškovas sužinojo, kad Sutartis yra nutraukta. Atsakovė su ieškovo argumentais nesutinka ir teigia, kad ieškovas buvo tinkamai informuotas apie gręsiantį Sutarties nutraukimą. Teismas sutinka su atsakovės argumentais.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009 yra išaiškinęs, kad „<...> negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan.“. Taigi nepateisinamo šalies elgesio sąrašas nėra baigtinis ir sutiktina su atsakove, jog faktinė situacija patvirtina, kad ieškovo buvimo vieta pasikeitė, todėl neinformavimas apie tai nesant svarbių priežasčių negali būti pateisinamas. Kaip ir teisingai pastebėjo atsakovė, ieškovas būdamas Kauno tardymo izoliatoriuje turėjo pakankamai laiko imtis priemonių ir pranešti atsakovei apie pasikeitusią jo buvimo vietą (sulaikymą). Svarbu pažymėti, kad pagal Sutarties 37.3 papunktį ieškovas įsipareigojo teikti atsakovei visą informaciją, įskaitant apie Sutarties vykdymą (b. l. 14). Tai reiškia, kad ieškovo pareiga teikti informaciją apie tai apima ir ieškovo pareigą informuoti atsakovę apie savo faktinės buvimo vietos pasikeitimą (CK 1.5 straipsnis). Pažymėtina, kad tokios informacijos pateikimas atsakovei per savo sugyventinę, draugus, šeimos narius, kuo, kaip ieškovas nurodė, ieškovas negalėjo pasinaudoti dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir suėmimo, nebuvo vienintelis atsakovės informavimo būdas. Ieškovas pripažino, kad 2015 metų vasario mėnesį jis buvo 2 savaites laisvėje (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 33 min. 42 sek.). Taigi ieškovas, nepaisant to, kad jis dar mokėjo įmokas bankui, turėjo galimybę pranešti atsakovei apie galimai pasikeisiantį jam siųstinos korespondencijos adresą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad būdamas sulaikytas ieškovas būtų ėmęsis kokių nors aktyvių veiksmų siekdamas informuoti banką apie tai bei apie negalėjimą mokėti įmokas (prašė leidimo prokuroro ar kreipėsi dėl teisinės pagalbos ir pan.), todėl vien tik deklaratyvūs teiginiai, kad jis neturėjo galimybės atlikti šių veiksmų atmestini kaip nepagrįsti (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, todėl sutarties sąlygų nesilaikanti šalis prisiima su tuo susijusią riziką.

Atsakovė pasirinko informuoti ieškovą apie būsimą Sutarties nutraukimą registruotos pašto siuntos siuntimu tiek Sutartyje nurodytu, tiek ir ieškovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresais ir šis būdas yra tinkamas bei teisėtas. Sutarties 43 punkte nurodyta, kad atsakovė turi teisę išsiųsti raštišką pranešimą ieškovui apie Sutarties nutraukimą (b. l. 15). Ieškovo argumentas, kad atsakovė privalėjo informuoti ieškovą apie gręsiantį Sutarties nutraukimą per jo artimuosius ar sugyventinę, yra niekuo nepagrįstas, juolab, kad sutartiniai santykiai siejo tik ieškovą bei atsakovę. Atsakovė teisingai pastebėjo, kad aplinkybė, jog atsakovė yra kredito įstaiga ir stipresnioji sandorio šalis, nesuteikia atsakovei galimybių bei pareigos žinoti, kad kredito gavėjas yra sulaikytas, suimtas. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017 išaiškinta, kad CK 6.166 straipsnis nustato žinojimo prezumpciją, pagal kurią preziumuojama, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją vietą. UNIDROIT tarptautiniai sutarčių principai nustato panašią taisyklę 1.10 papunktyje. Pagal jį pranešimas laikomas įteiktu tinkamai, jeigu yra išsiunčiamas kontrahento adresu. Pranešimas laikomas įteiktu nuo to momento, kai pasiekia kontrahentą. „Pasiekia“ nebūtinai reiškia, kad patenka į kontrahento rankas ir yra jo perskaitomas. Tam, kad pranešimas būtų laikomas pasiekusiu kontrahentą, užtenka, kad jis pasiektų jo adresą. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo dėl to, kad atsakovės siųsti 2016 m. sausio 5 d. ir 2016 m. kovo 14 d. pranešimai pasiekė ieškovo gyvenamųjų vietų adresus. Be to, pažymėtina ir tai, kad, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2009 reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Iš byloje esančių AB „Lietuvos paštas“ atsakovei grąžintų siuntų ir prie jų pridėtų pranešimų matyti, kad tiek 2016 m. sausio 5 d., tiek 2016 m. kovo 14 d. pranešimai ilgiau nei mėnesį buvo saugomi pašte. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ta aplinkybė, kad ieškovas (ar jo įgaliotas asmuo) neatsiėmė banko įspėjamųjų raštų, nesudaro pagrindo išvadai, kad bankas netinkamai informavo atsakovą apie kredito sutarties nutraukimą.

Dėl Sutarties nutraukimo.

Atsakovė Sutartį vienašališkai nutraukė 2016 m. balandžio 22 d. CK 6.217 straipsnio 1, 5 dalyse numatytais pagrindais. Teismas, vadovaudamasis teisės aktuose įtvirtintu teisiniu reglamentavimu ir atsižvelgęs į faktinius bylos duomenis bei bylos šalių išreikštą poziciją, sprendžia, kad atsakovė šiuo pagrindu turėjo teisę nutraukti Sutartį.

CK 6.217 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas Sutarties neįvykdė. CK 6.217 straipsnio 1 dalyje yra numatytos sąlygos, kurioms esant sutarties pažeidimas gali būti pripažintas esminiu. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad nukentėjusi šalis (atsakovė) iš esmės negavo to, ko tikėjosi iš Sutarties, ieškovas numatė ir galėjo protingai numatyti tokį rezultatą, kad jis įvykdęs tik nedidelę dalį Sutarties atsakovei negrąžins ženklios sumos pinigų. Pagal Sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės ir tai nurodyta Sutarties 48 punkte. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-318-611/2017 taip pat pažymėta, kad finansų sistemos stabilumas yra viešasis interesas, o griežtas paskolos sąlygų laikymasis, atsižvelgiant į kreditavimo verslo specifiką, turi esminę reikšmę. Finansų įstaigos teisė nutraukti sutartį, kai klientas nevykdo sutartinių įsipareigojimų, yra numatyta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 7 dalies 4 punkte. Sutarties neįvykdymas nulėmė atsakovės intereso dėl prievolės egzistavimo praradimą. Atsakovė negavo to, ko tikėjosi, nes ji (kaip kredito įstaiga) tikėjosi, kad prievolė bus vykdoma laiku, banko veiklai griežtas terminų laikymasis yra reikšmingas. Teismo vertinimu, prievolė neįvykdyta dėl paties ieškovo kaltės, be to, Sutarties nevykdymas davė pagrindą nukentėjusiai šaliai (atsakovei) nesitikėti, kad Sutartis bus įvykdyta ateityje.

Ieškovas nurodė, kad laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2015 m. lapkričio 20 d. atsakovei sumokėjo 993,36 Eur (b. l. 30) iš santaupų, sugyventinės pajamų. Vėliau sugyventinė prarado darbą, santaupos pasibaigė. Ieškovas šiuo metu negauna jokių pajamų. Tik 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje ieškovas pateko į pataisos namus, iki tol Kauno tardymo izoliatoriuje jam nebuvo suteikta galimybė dirbti. Nuo 2018 m. vasario 1 d. ieškovas pradeda dirbti darbo būryje. Tol, kol darbo sutarties ieškovas nepasirašė, nežino, koks bus jo darbo užmokestis darbo būryje. Bausmės pabaiga 2018 m. birželio mėn.. Yra susidariusi skola už butui teikiamas paslaugas. Ieškovas turi dukrą, gim. 2006 m., įkeistas butas yra vienintelė gyvenamoji vieta, ieškovas vaikui teikia išlaikymą, 150 Eur per mėnesį. Ieškovas galėtų iš įmonės, kuri jį priims dirbti pasibaigus laisvės atėmimo bausmės laikui, pasiskolinti pinigų skolai grąžinti (2018 m. sausio 23 d. teismo posėdžio garso įrašas: 11 min. 16 sek. – 11 min. 19 sek., 12 min. 11 sek. – 12 min. 40 sek., 13 min. 11 sek., 13 min. 30 sek., 13 min. 40 sek. – 14 min. 06 sek., 14 min. 56 sek. – 15 min. 02 sek., 15 min. 13 sek. – 15 min. 48 sek., 16 min. 13 sek. – 16 min. 38 sek., 17 min. 22 sek. – 17 min. 35 sek., 21 min. 35 sek., 22 min. 47 sek.). Tačiau tai tik deklaratyvūs ieškovo paaiškinimai, šioms aplinkybėms pagrįsti ieškovas nepateikė jokių įrodymų. Taigi teismas, nesant įrodymų, neturi galimybės spręsti, kokį darbo užmokestį gaus ieškovas, ar ir kiek konkrečiai jam paskolins pinigų būsimasis darbdavys, ar gautų lėšų pakaks skoloms už butui teikiamas paslaugas grąžinti, teikti vaikui išlaikymą bei mokėti įmokas atsakovei (CPK 178 straipsnis). Lietuvos informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-9630-285/2017 nuspręsta, be kita ko, priteisti iš A. K. išlaikymą nepilnametei dukrai (gim. 2006 m. spalio 3 d.), po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2017 m. vasario 27 d.) iki vaiko pilnametystės; priteisti iš A. K. 3 300 Eur išlaikymo įsiskolinimą (susidariusį už laikotarpį nuo 2015 m. balandžio mėn. iki 2017 m. vasario 27 d.); taip pat bylinėjimosi išlaidas. Taigi kyla pagrįstos abejonės, kad ieškovas neturėtų realių galimybių toliau vykdyti Kreditavimo sutartį bei tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles – periodinių įmokų ir palūkanų mokėjimą. Svarbu pažymėti, kad ieškovas tyčia darydamas nusikalstamą veiką turėjo ir galėjo suvokti, kad dėl jų jis gali būti suimtas, o vėliau ir nubaustas laisvės atėmimo bausme ir dėl to jis neteks galimybės mokėti atsakovei kredito įmokas, palūkanas. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti šių faktinių aplinkybių nenugalima jėga (CK 212 straipsnis), kaip to pageidauja ieškovas, bei nėra atleidimo nuo civilinės atsakomybės sąlygų (CK 6.253 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 6.212 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad CK 6.212 straipsnio nuostatos neatima iš kitos šalies teisės nutraukti sutartį. Dėl šių priežasčių atmestinas ieškovo argumentas, kad pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį ieškovui gali būti priskaičiuoti tik papildomi nuostoliai, tačiau Sutartis negali būti nutraukiama.

Kaip ir minėta, ieškovas niekur nesikreipė siekdamas susisiekti su atsakove dėl informavimo apie jo sulaikymą, taip pat nesiėmė jokių priemonių užtikrinti, kad įmokų mokėjimas vyktų Kreditavimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Ieškovas turėjo suvokti ir kaip kredito gavėjas prisiimti atsakomybę ir įvertinti pasekmes, kad jam nemokant kredito ir palūkanų įmokų, bankas pasinaudos savo teise nutraukti Sutartį ir pareikalauti sugrąžinti kreditą bei sumokėti palūkanas ir netesybas.

CK 6.217 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad vienašališkai sutartis gali būti nutraukta joje numatytais atvejais. Vienas iš tokių atvejų numatytas Sutarties bendrųjų sąlygų 46.1 papunktyje (Sutarties 43 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 46.1 papunktyje numatyta, kad Sutarties nutraukimo pagrindas yra tada, kai kredito gavėjas Sutartyje nustatytais terminais negrąžina Bankui bent vienos kredito dalies ir / arba nemoka palūkanų, delspinigių, baudų bei kitų Sutartyje numatytų mokėjimų (b. l. 15). Sutarties specialiųjų sąlygų 4 punkte numatyta, kad galutinis kredito grąžinimo terminas 2047 m. lapkričio 30 d. (b. l. 8). Byloje nėra ginčo dėl to, kad 2016 m. balandžio 22 d. dar ieškovas nebuvo grąžinęs kredito ir atlikęs kitų mokėjimų atsakovei, taip pat dėl to, kad neatliko mokėjimų atsakovei nuo 2015 m. rugsėjo 20 d. ir susidarė skola laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 30 d. iki 2016 m. balandžio 22 d.. Sutarties bendrųjų sąlygų 9 punkte nurodyta, kad kreditas grąžinamas ir Sutarties specialiojoje dalyje nustatytos palūkanos mokamos kiekvieną mėnesį vienodomis įmokomis (b. l. 11). Sutarties bendrųjų sąlygų 48 punkte numatyta, kad Sutartyje numatyti jos nutraukimo pagrindai yra esminių Sutarties pažeidimo atvejai. Sutarties bendrųjų sąlygų 43 punktas numato atsakovei teisę nutraukti vienašališkai Sutartį esant jos nutraukimo pagrindams (b. l. 15).

Atsakovė teisingai nurodė, kad ji ieškovui nustatė ženkliai ilgesnius terminus pradelstai prievolei įvykdyti, nei nustatyta Sutartyje ar CK 6.218 straipsnio 1 dalyje. 2016 m. sausio 5 d. raštu ieškovui nustatytas 2 mėnesių terminas, o 2016 m. kovo 14 d. raštu 1 mėnesio papildomas terminas pradelstam įsiskolinimui padengti.

Išdėstytų argumentų kontekste spręstina, kad atsakovė teisi teigdama, kad sutartiniai kreditavimo teisiniai santykiai su ieškovu yra nutrūkę, o ieškovo reikalavimai pripažinti Sutarties nutraukimą neteisėtu ir pripažinti, kad kreditavimo teisiniai santykiai tęsiasi, yra formalūs ir deklaratyvūs, nesudarantys pagrindo pripažinti Sutarties nutraukimo neteisėtu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog ieškovo ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas (CPK 178, 185 straipsniai).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškinį, sprendimas priimtas atsakovės naudai, todėl atsakovei iš ieškovo priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 98 str. 1, 3 d.).

Atsakovė prašo priteisti jai iš ieškovo 2 178 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės atstovė nurodė, kad šią sumą sudaro atstovavimo išlaidos už Luminor Bank AB atstovavimą Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje (b. l. 103-107). Šioje byloje parengtas atsiliepimas į ieškinį (b. l. 37-44), atsiliepimas į ieškovo atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutarties (b. l. 82-86), triplikas (b. l. 95-97), 2018 m. sausio 23 d. teismo posėdyje dalyvavo advokatė K. B., advokato padėjėjas J. Š. (b. l. 110). Nagrinėjamu atveju užmokesčio už advokatų ir advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme dydis neviršija rekomenduotino, bet vien tai nesuteikia teisės priteisti faktiškai turėtas išlaidas advokatų ir advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumą, į tai, kad byloje nereikėjo įvertinti daug specialių žinių reikalaujančių dokumentų, byloje sprendžiami teisiniai klausimai nėra nauji ar ypatingai sudėtingi, ginčo apimtis nebuvo didelė, kreditavimas ir su juo susiję klausimai yra kasdienė atsakovės veiklos sritis, advokatų profesinė bendrija nuolat teikia teisines paslaugas atsakovei, teismo posėdis, kuriame dalyvavo atsakovės atstovai, truko 1 val. 15 min, sprendžia prašomas priteisti išlaidas sumažinti iki 1500 Eur. Todėl ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistinos atsakovės turėtos 1500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Ieškinį atmetus, iš atsakovės valstybei nepriteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (išlaidos už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą, b. l. 32-33, 108) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi ieškovas 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (b. l. 33), taip pat ir iš jo valstybei nepriteistinos 8,82 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 2)) (CPK 99 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 1, 2 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. K. atsakovei Luminor Bank akcinei bendrovei 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.