- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 1-69-229/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00145-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rita Bilevičienė
- Civilinis ieškovas
- Z. V.
- Kaltinamasis
- G. K.
- Advokatai
- Laima Svidrienė
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. K. asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis (duomenys neskelbtini), vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. 2013 m. kovo 19 d., apie 20.15 val., Panevėžio r., Ramygalos sen., Žižmių k., važiuodamas keliu, pamatęs šalikelėje einančią Z. V., sustabdė mašiną ir išlipęs pagriebė nukentėjusiąją Z. V. ir grasino, kad pasmaugs ją savo rankomis, kad ji nebegyvens bei tyčia, iš asmeninių paskatų sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą ir pastūmė ją, Z. V. nugriuvus, apžergęs nukentėjusiąją kojomis sudavė jai kumščiais ne mažiau trijų smūgių į veidą, po to spyrė koja nukentėjusiajai vieną kartą į kairį šoną, o nukentėjusiajai atsisėdus sudavė jai rankos plaštakos šonu į dešinę ranką, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, abiejuose žanduose, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. V. sveikatą.
Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinimą suprato, kaltės nepripažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, tačiau šiai dienai su ja nebendrauja, pykčio neturi. Kartu su nukentėjusiąja dirbo pas ūkininką prie karvių iki to laiko, kol jis buvo Z. V. apkaltintas malkų vagyste ir sumuštas. Teisme vyko privataus kaltinimo byla, bet jie susitaikė, sudarė sutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Po to karto, nors ir melždavo kartu karves, bet nebendraudavo. Kai žmona paskambino, buvo supykęs, susinervinęs, nes viskas nuo tų malkų prasidėjo, t.y. kai buvo atėjusi Z. V. pas juos ir įvyko konfliktas, žmona susinervavo ir prieš laiką pagimdė. 2013-03-19 apie 20.00 val. iš ligoninės žmona jam, būdant fermoje, paskambino į mobilųjį telefoną pasakė, kad vaikiukui blogai, kad gimė prieš laiką, kad jį perkėlė į intensyviosios terapijos skyrių, galimai vaikas neišgyvens. Tada sukilo pyktis ant Z. V., susinervino. Kai paskambino žmona, Z. V. buvo fermoje. Po darbo, kaip visada, važiavo namo. Nepamena, kas kelyje nutiko. Parvažiavo namo ir atsimena, kad sėdėjo virtuvėje ir su mama kalbėjo, kuri buvo atvažiavusi pabūti prie mažylių vaikų, pažiūrėjo televizorių su mama ir ėjo miegoti. Nežino, kada įvyko konfliktas su Z. V., tačiau žino, kad Z. V. kreipėsi į policijos komisariatą dėl to, kad jis ją sumušė. Tik kitą dieną važiavo pas žmoną į Panevėžį. Jam su sveikata buvo viskas gerai. Žmonai apie jokį konfliktą nieko nesakė ir apie įvykį nieko negali pasakyti. Gal ir galėjo susinervinęs sustoti kelyje prie Z. V., bet jis pats to dalyko neprisimena. Po 2013-03-15, kai kvietė greitąją ir išvežė žmoną į ligoninę, jis kas dieną dirbo ir matė Z. V. darbe. Ir iki 2013-03-19 jis pykdavo ant Z. V., bet su ja nekalbėdavo, nesiaiškindavo dėl nieko. Negali pasakyti kas atsitiko, kai tą vakarą jis pamatė Z. V. einančią keliu. Kas buvo, nieko neprisiminė. Apie tai, kad yra įtariamas sumušęs Z. V., sužinojo iš „Tėvynė“ laikraščio, kurį atnešė draugas ir kuriame buvo parašyta, kad Žižmių kelyje Z. V. sumušė G.K. Tada jis suprato, kad jį kaltina, kadangi pagal pirmas vardo ir pavardės raides kitų žmonių kaime nėra. Su Z. V. po tos žinios nekalbėjo ir iki šios dienos nėra kalbėjęs su ja apie įvykį. 2013-03-19 Z. V. dirbo prie gyvulių, todėl ji galėjo sužalojimus patirti ir nuo gyvulių. Negali pasakyti, kodėl neatsimena 2013-03-19 įvykių. Prieš keletą metų yra apalpęs, bet dėl ko tas įvyko, negali pasakyti. Ta alpimo problema yra jam nuo vaikystės, tačiau kokia tai liga, nesidomėjo ir nėra matęs savo medicininių dokumentų. Kai reikėjo eiti į armiją, tai jam buvo pasakyta, jog yra netinkamas tarnybai. Po 1995 metų, kai jo nepaėmė į armiją, nė karto daugiau ligoninėje negulėjo, pas gydytojus nesikreipė dėl kitų nualpimų, šiuo momentu jaučiasi gerai. Sodros ieškinio nepripažįsta, nes Z. V. grįžo anksčiau į darbą, t.y. 2013-03-25, nes jis pats dirbo ir matė. Sodrai apie tai nepranešė, nes nežinojo, kad biuletenis dar galioja. Jis lieka prie savo ankstesnių parodymų.
Kaltinamasis G. K. teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2014-03-17, iš dalies savo kaltę pripažino ir parodė, kad galėjo būti, kad 2013-03-19 sudavė smūgius Z. V.. Visko gerai neprisimena, kas ten įvyko, bet gal ir galėjo būti, nes buvo susijaudinęs, susinervavęs. Gailisi dėl tokių savo veiksmų, ateityje to nebus. Taip pat kaltinamasis nurodė, jog jo materialinė padėtis sunki, kadangi rudenį sudegė ūkinis pastatas, turi 6000 Lt skolą už ūkinį pastatą, kad augina 5 nepilnamečius vaikus, kad jis yra vienintelis dirbantis šeimoje, kad gauna 930 Lt atlyginimą per mėnesį, žmona gauna apie 400 Lt pašalpas už vaikus. Prašė žymiai sumažinti Z. V. civilinio ieškinio sumą, kurį galėtų sumokėti dalimis.
Nukentėjusioji bei civilinė ieškovė Z. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Su G. K. susipažino gal prieš pusantrų metų, kai kartu pradėjo dirbti pas ūkininką. G. K. buvo padavęs ją į teismą, bet jie susitaikė, jai priteisė atlyginti G. K. žalą. Po tos bylos, ji jokio pykčio G. K. nejautė. Būdavo, kad ir darbe keliais žodžiais persimeta dėl reikalų. Po to, kai baigėsi ta privataus kaltinimo byla, dirbo kartu su G. K. pas tą patį ūkininką. 2013-03-19 dirbo kartu su G. K.. Žinojo, kad G. K. žmona ligoninėje, kad ji išvežta gimdyti. Iki to įvykio, jai G. K. dėl nieko nepriekaištavo, nieko nesakė dėl žmonos. 2013-03-19 ji iš darbo išėjo apie 20.00 val. Matė, kad G. K. dar liko darbe. Namo ėjo iš ūkininko į Žižmių kaimą pėsčia. Nuėjus pusę kelio, pamatė mašinos šviesas. Ėjo kaire kelio puse, suprato, kad atvažiuoja G. K., nes viena melžėja buvo pravažiavusi ir iš mašinos ūžesio. Kadangi mašinos greitis buvo didelis, tai pasitraukė visiškai į šalikelę. Jis sustabdė mašiną, jai priekyje suskersavo mašiną, iššoko G. K. iš mašinos, griebė ją kaire ranka už striukės atlapų, o dešine ranka kirto jai į veidą, į abi veido sritis. Paskui ta ranka, kuria laikė jai už striukės atlapų, pastūmė ir ji nukrito ant sušalusių ledo luitų, grumstų. Tada G. K., ją gulinčią, pradėjo spardyti ir daužyti. Pirmiausia pajuto smūgį į kairį šoną. Kiek smūgių galėjo būti nežino, buvo tuo tarpu šoke. Jis vartojo negražius, necenzūrinius žodžius, išsakė kaltinimą, kad per ją jo vaikas gimė ne laiku, kad „jeigu mano vaikas neišgyvens, aš tave savo rankomis užsmaugsiu“. Ji suprato, kad jis ją kaltina dėl vaiko sveikatos problemų. Ji atsisėdusi norėjo paskambinti sūnui, tačiau G. K. su savo ranka kirto jai per plaštaką, telefonas nučiuožė ledu per kelią. Tada G. K. sėdo į mašiną ir nuvažiavo. G. K. buvo blaivus. Tą vakarą kelyje buvo tamsu, įvykio niekas nematė, ten laukai, nėra kam matyti. Ji rėkė, kai ją mušė. Nežino, kodėl jis taip pasielgė, mano, kad jis yra neprognozuojamas žmogus, darbe konfliktuoja su visais. Kai parėjo namo, jai paskambino sūnus, po to, pasiėmęs dukrą, atvažiavo pas ją. Kai ji parėjo namo, jos visas veidas buvo užtinęs. Šone nebuvo jokių mėlynių, bet skausmą juto. Tų smūgių galėjo būti ir daugiau suduota, nei nurodyta kaltinime. Tris kartus sudavė į dešinį skruostą ir kairį skruostą bei antakį. Ji tuo tarpu buvo šoke, todėl pasakyti tiksliai negali, bet tiek, kiek nurodyta kaltinime, tikrai buvo. Po to sumušimo jautėsi blogai, nes buvo isterija, verkė, nerviniai priepuoliai. Kai tą vakarą atvažiavo vaikai, tai gėrė lašiukų nuo širdies, raminamųjų. Pareiškė 120 Lt civilinį ieškinį turinei žalai atlyginti, t.y. už kelionės išlaidas, nes sūnus ją dažnai vežiodavo į Panevėžį pas tyrėją ir atgal. Kurą kelionei pirkdavo ji, tačiau čekio neturi. Pareiškė 8000 Lt civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos, nes ji turėjo išeiti iš darbo, neteko darbo vietos per G. K., nes jis pastoviai, per kitus, sakydavo „aš ją užmušiu“. Ji bijojo vaikščioti iš darbo, jis ją terorizuodavo. Į policiją dėl to nesikreipė, bet su darbdaviu apie tai daug kartų kalbėjo. Turėjo nedarbingumo lapelį dėl savo sumušimo ir iš Sodros gavo 320 Lt. Ji, atsižvelgdama į savo nukentėjimą, kad buvo sudaužyta kaip „obuolys“ ir pareiškė 8000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Ji apie pusę metų važinėdavo į Ramygalą pas gydytoją, buvo nukritęs kraujospūdis nukritęs, pirko vaistus stiprinti organizmui, gėrė raminančiuosius vaistus, negalėdavo užmigti, verkdavo kiekvieną dieną. Su G. K. susitaikyti nenori, nori, kad jis atsakytų už savo veiksmus, būtų nubaustas. Jei jis jai atlygintų žalą, vis tiek nenorėtų taikytis. Šiuo metu ji nedirba, gyvena iš bedarbio pašalpos 550 Lt pas sūnų. K. šeimyninę ir materialinė padėtį žino ir ieškinį galėtų mažinti. G. K. sveikata normali, nebūdavo, kad apalptų. Iš bendradarbių kalbų tik žinojo, kad jis ją kaltina dėl išankstinio vaikiuko gimimo. Ji tą dieną alkoholio nebuvo vartojusi. G. K. buvo apkaltinusi dėl nuodijimo ir jį apkaltino dėl to, kad jis pats jai gyrėsi, kad tai liudytojai, kuri yra atvykusi, už tai, kad jo kavą geria, į kavą primaišė kažko ir ta mergina viduriavo. 2013-03-27 kai buvo susitikę privataus kaltinimo byloje, nieko nesakė apie 2013-03-19 įvykius, nes buvo užvesta kita byla ir tada sakė, kad kalba eina tik apie G. K. sumušimą. Tą dieną, kada su sūnumi buvo nuėjusi pas G. K., jo žmona, kuri laukėsi, buvo išėjusi į kiemą. 2013 m. kovo mėnesio pabaigoje dar turėjo dirbti pas ūkininką K., tačiau kai turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nedirbo. Gal 2013 metų spalio mėnesio pabaigoje išėjo iš darbo. Būdavo, kad darbe būdavo išgėrusi, o buityje tik per šventes vartoja alkoholį. Jos santykiai darbe su kitais darbuotojais būdavo normalūs. Savo kaltinimą palaiko ir susitaikyti su kaltinamuoju nenori, šiuo metu civilinio ieškinio nemažina, lieka prie tos pačios pareikštos sumos. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė Z. V. 2014-03-17 teisiamojo posėdžio metu papildomai parodė, kad konfliktas kelyje įvyko dėl asmeninių piktumų, dėl ankstyvo G. K. vaiko gimimo. Savo pareikštą ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo palaiko, tačiau iki 4000 Lt mažina savo pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Su nukentėjusiuoju susitaikyti nenori, nori, kad jis būtų nuteistas.
Liudytojas A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. V. yra jo mama. 2013 metų vasario pabaigoje - kovo pradžioje vakare paskambino motinai, kuri pasakė, kad buvo užpulta. Nieko nelaukdamas paskambino sesei ir gal apie 21.00 val. nuvažiavo pas motiną į (duomenys neskelbtini). Motina iš karto pasakė, kad ją užpuolė G. K.. Mama buvo išsikvietusi greitąją. Mama pasakė, kad einant iš darbo, pusiaukelėje, sustojo mašina ir išlipęs G. K. ją užpuolė, keikdamas įvairiais žodžiais, kad „jeigu mano vaikas gims neįgalus per tave, tai tave nudėsiu“. Tai, ką motina pasakojo apie įvykį, girdėjo ir sesuo. Kai jie nuvažiavo, mama buvo ant kėdės susirietusi, užsiėmusi šoną ir verkė, sakė, kad išsikvietė greitąją, bet jis atskambino ir pasakė, kad pats ją nuveš, nes negalėjo jos nenusipraususios vežti 22.00 val. į ligoninę ir kas ten ją būtų naktį apžiūrėję. Mamai ant žando buvo mėlynė, vienas paakys buvo nubrozdintas ir ant kaktos buvo mėlynė ir buvo susiėmusi kairį šoną. Klausė mamos, kas įvyko, už ką ją taip. Mama pasakė, kad kiek ji suprato, mušė už tai, kad jo vaikas gims nesveikas. Mama pasakojo, kad ji paėmusi telefoną, norėjo skambinti, bet jis trenkė jai per ranką ir ji išmetė telefoną iš rankų. Tą vakarą jis parsivežė motiną pas save į namus, į Panevėžį, kadangi ji buvo po darbo nesipraususi, pasakė, kad rytoj ryte nuveš pats pas gydytojus. Mama nusiprausė ir nuėjo miegoti. Ryte atsikėlęs, nuvažiavo į darbą, atsiprašė ir nuvežė mamą į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių ir perdavė daktarams. Žino, kad mama gydėsi gan ilgą laiką, jai galva svaigsta. Žino, kad mama turėjo nedarbingumo pažymą. Mama bijo G. K., nes iš jo sklinda visokios kalbos, kad mama vis tiek negyvens. Prieš motinai išeinant iš darbo, vėl buvo grasinimai, tai nieko nelaukdamas ir išvežė motiną. Šiuo metu mama yra bedarbė. Motina gyvena dabar (duomenys neskelbtini) kaime, o pas jį tik apsilanko. Jis mamą vežiodavo pas tyrėjus ir atgal ir jam duodavo pinigų ant kuro. Galėjo duoti 120 Lt. Mano, kad mama patyrė moralinę žalą, nes po to įvykio ji turėjo išeiti iš darbo, nervinosi, buvo pasimetusi, naudojo kažkokius vaistus. Policija buvo informuota apie įvykį. Savo akimis nematė, kad mama tą dieną būtų vartojusi alkoholį, nejuto alkoholio kvapo. Jis pats su G. K. nepalaiko jokių santykių.
Liudytoja R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad Z. V. yra jos mama. Žino, kad 2013 metų vasario mėnesį mama buvo užpulta. 2013 metų vasario mėnesio pabaigoje paskambino jai brolis, pakvietė važiuoti su juo pas motiną. Po 22.00 val. buvo pas motiną (duomenys neskelbtini). Nuvažiavę, pamatė mamą sėdinčią virtuvėje. Ji buvo šoke, visa sumušta, drebėjo, verkė. Buvo sumuštas kairysis žandas, skaudėjo šoną. Mama buvo labai išsigandusi, skundėsi, kad kaimynas G. K. sutrukdė jai eiti namo, užkirto kelią, ją sumušė ir paliko. Pamena tiek, kad mama skundėsi, kad ją sumušė, kad pargriovė, pasakė keletą žodžių ir numetė tolyn telefoną, kad ji negalėtų paskambinti. Pirmais metais santykiai buvo geri, o antrais- subjuro, gal nesutarimai kokie buvo, nesigilino. Klausė mamos už ką sumušė, tačiau mama irgi nežinojo už ką. Po to sumušimo mama kurį laiką nėjo į darbą. Mama turėjo nedarbingumą, bet nežino kiek laiko. Tą naktį, po įvykio, brolis A. parsivežė mamą namo į Panevėžį ir sekančią dieną nuvežė pas gydytojus. Pas kaimyną nuėję nebuvo, neklausė už ką jis taip mamą sumušė. Šiai dienai irgi nežino už ką mama buvo taip sumušta. Po to įvykio, mama jautė grėsmę, įtampą, dėl to ir iš darbo turėjo išeiti. Po to, kai mama iš darbo išėjo, su kaimynu nebendravo. Tą vakarą jie siūlė mamai kviesti greitąją pagalbą, bet mama ką tik buvo po darbo, nebuvo nusipraususi, nesijautė labai gerai, kad rodytis gydytojams. Greitosios niekas nekvietė. Kelyje klausė, gal kviesti gydytoją, bet mama kaip ir atsisakė, sakė, kad nusipraus ir kitą dieną nueis. Ką pasakojo mama smulkiau, neatsimena. Nežino, ar mama pirma pranešė apie įvykį broliui, ar brolis pats paskambino mamai. Neatsimena, nuo kada mama (duomenys neskelbtini) kaime apsigyveno. Žinojo, kad buvo privataus kaltinimo byla dėl G. K. sumušimo, kad mama su kitu broliu buvo nuėjusi pas G. K. pasiaiškinti. Nežino, kuo mama važinėjo pas tyrėjus, gydytojus.
Liudytoja J. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta ir kaltinamąjį, ir nukentėjusiąją. Su kaltinamuoju gyvena viename kaime, 4 metus kartu dirbo pas ūkininką A. K.. Su nukentėjusiąja dirbti neteko. Žino, kad G. K. apkaltintas, kad norėjo pertrenkti su mašina nukentėjusiąją, nes laikraštyje „Tėvynė“ apie tai buvo rašyta. Ji įvykio nematė, bet G. sakė, kad taip nebuvo, viskas yra melaginga. G. K. yra neblogas žmogus, nekonfliktiškas žmogus negeriantis, neagresyvus, darbe visada blaivus, šeima tvarkinga, daugiavaikė, vaikučiai prižiūrimi. Darbe jokių konfliktų nėra mačiusi. Z. V. mažai pažinojo, alkoholį ji pavartoja. Kai Z. V. nebuvo darbe, tai ji už ją kelias dienas melžė karves. Pirmadienį, kai Z. V. atėjo į darbą, tai ji karves melžė už G. K., nes jis buvo užpykęs, labai susinervavęs išvažiavo namo. Tuo metu šeimoje jis jokių problemų neturėjo, bet tas konfliktas su Z. V. jau buvo.
Liudytojas A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad abu asmenis pažįsta, jie abu dirbo pas jį. G. K. yra nekonfliktiškas žmogus, ramus žmogus, dirba gerai, būna, kad išgėręs, bet negirtaujantis. Z. V. pradėjo po truputį išgėrinėti, bet atleido daugiausia dėl tų barnių jos prašymu. Ji pusantrų metų gerai dirbo, paskui pradėjo po truputį girtuokliauti ir į darbą ateidavo išgėrusi, visai neateidavo, pravaikštas darydavo. Nepamena kada po biuletenio Z. V. grįžo dirbti, tačiau grįžo dirbti anksčiau, reiktų pasižiūrėti dokumentus. Z. V., sakė, kad ją sumušė, tačiau kai atėjo ji į darbą, jokių sužalojimų, kraujosruvų veide nematė, tik ji pati sakė, kad jai svaigsta galva. Z. V. gal savaitę kokią nedirbo, bet tiksliai negali pasakyti, bet ji į darbą grįžo anksčiau. Už pirmas nedarbingumo dienas mokėjo jis, kaip priklauso pagal įstatymą. Nežino dėl ko kaltina G. K., bet iš kalbų girdėjo, kad už Z. V. sumušimą. Žinojo iš žmonių kalbų ir paties G. K., kad jam anksčiau laiko vaikutis gimė, galbūt gimė anksčiau dėl tų konfliktų tarp Z. V. ir G. K.. Kai Z. V. su savo sūnumi buvo atėjusi pas G. K. į kiemą, tada jis buvo baisiai sudraskytas. Po tų visų kivirčų su G. K., Z. V. pradėjo išgėrinėti.
Iš 2013 m. kovo 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., Ramygalos sen., už 500 metrų į vakarų pusę nuo pagrindinės sankryžos į Žižmių kaimą. Įvykio vieta yra 6 m pločio žvyruotas kelias, kuris padengtas ledo ir sniego danga. Abiejose kelio pusėse matomi laukai. Vakarų pusėje, už 1 km matomas miškas. Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų ar įrankių nerasta (b.l. 9-10).
Iš 2013 m. kovo 21 d. Specialisto išvados Nr. G 352/13 (05) matyti, kad Z. V. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose žanduose, paveikus kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Pagal sužalojimų lokalizaciją visumoje galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi (b.l. 30).
Iš 2013 m. rugpjūčio 9 d. specialisto išvados Nr. pG 352/13 (05) matyti, kad įvertinus pateiktus med. dokumentus papildomų sužalojimų Z. V. nenustatyta. Specialisto išvadoje Nr. G 352/13 (05) Z. V. nustatyti sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu, neatsižvelgiant į Z. V. tęsto nedarbingumo trukmę po 2013-03-19 įvykio (b.l. 32).
Nors kaltinime nurodoma, jog G. K. kaltinamas pagal LR 284 str. 1 d., tačiau bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus veikos aplinkybėms ir atsižvelgiant į proceso šalių prašymą veiką perkvalifikuoti į LR BK 140 str. 1 d., teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamai duomenų bei egzistuoja įstatymo numatyti reikalavimai leidžiantys kaltinamojo G. K. veiksmus kvalifikuoti pagal LR BK 140 str. 1 d., kadangi jis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą ir jo kaltė teismui nekelia abejonių.
Fizinis smurtas – tai vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, kuris gali pasireikšti tiek smogiant, tiek spaudžiant, stumiant, tempiant, laužant, šaldant, kaitinant ir pan., ir dėl kurio yra sutrikdoma kito asmens sveikata, jis susargdinamas arba sužalojamas jos kūnas. Šiuo atveju, neabejotinai yra nustatyta, kad dėl kaltinamojo veiksmų, nukentėjusiajai Z. V. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taigi galima teigti, jog fizinis smurtas buvo pavartotas.
Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu surinktų bei ištirtų parodymų matyti, jog tarp kaltinamoji ir nukentėjusiosios yra įsisenėję asmeniniai tarpusavio nesutarimai bei jaučiama antipatija, nors to ir neįvardijo. Kaltinamojo poelgis, kaip matyti iš įvykio situacijos, nors ir buvo spontaniškas, tačiau buvo tik nesutarimų pasekmė, ir kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, įvykio dieną sužinojęs, kad galimai neišgyvens jo vaikelis, jis labai susinervino ir norėjo sumušti nukentėjusiąją. Nors teigia, jog neprisimena, jog būtų mušęs nukentėjusiąją, tačiau jis prisiminė, jog matė einančią keliu nukentėjusiąją, kad norėjo jai išrėkti, jog ji kalta dėl visko. Todėl teismas kritiškai vertina kaltinamojo poziciją, jog neprisimena vieno epizodo – nukentėjusios sumušimo. Kaltinamojo gynėja ne kartą nurodė, kad G. K. diagnozuotos tam tikros nervų sistemos ligos, patyrė didžiulį stresą dėl savo mažojo vaikelio, todėl galėjo tam tikros atkarpos neprisiminti. Tačiau pats kaltinamasis savo sveikata nesiskundžia, net nežino, kokie sutrikimai buvo anksčiau nustatyti, nesilankė pas gydytojus., nepateikta tai patvirtinančių medicininių dokumentų. Nors kaltinamasis G. K. savo kaltę pripažino tik iš dalies, tačiau jo kaltė dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta visiškai. Kaltinamojo kaltę pagrindžia logiški nukentėjusiosios parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, bei rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jis nepamena, kad nukentėjusiąją mušė, vertintina kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo padėtį, juolab, jog savo parodymuose teisme kaltinamasis nurodė negalintis tvirtinti, kad negalėjo suduoti nukentėjusiajai smūgių. Be nukentėjusiosios parodymų, aplinkybės dėl smūgių nebuvimo yra paneigtos ne tik nukentėjusiosios parodymais, bet ir 2013-03-21, 2013-08-09 specialistų išvadomis, kuriose konstatuota, kad Z. V. padaryta poodinės kraujosruvos kaktoje, abiejuose žanduose, paveikus kietais bukais daiktais, 4 trauminiais poveikiais, sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Išvadoje nurodyta, kad pagal sužalojimų lokalizaciją visumoje, galima atmesti galimybę, kad nukentėjusioji galėjo susižaloti nugriuvusi.
Šalies argumentai
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, nukentėjusioji Z. V. 2013-03-20 protokolu – pareiškimu kreipėsi į teisėsaugos institucijas prašydama G. K. atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą (b.l. 8), nukentėjusioji Z. V. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu iš esmės prašė patraukti kaltą asmenį baudžiamojon atsakomybėn, tvirtino patyrusi fizinius bei dvasinius išgyvenimus, taip pat teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog taikytis su kaltinamuoju nesutinka. Visos šios aplinkybės leidžia teigti, kad nukentėjusioji yra išreiškusi tvirtą valią dėl kaltinamojo patraukimo baudžiamojon atsakomybėn ir yra atsisakiusi taikytis.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, kuri yra priskiriama prie nesunkių nusikaltimų (LR BK 11 str.), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis neteistas (b.l. 77), dirbantis (b.l. 84; 85) baustas administracine tvarka (b.l. 86-87), neregistruotas priklausomybių ligų kabinete ir psichikos sveikatos centre (b.l. 89), iš A. K. pažymos matyti, kad G. K. dirba traktorininku. Ūkyje dirba fermos darbininku nuo 2007 m. balandžio 11 d. Darbuotojas yra tvarkingas, atsakingai ir laiku atlieka pavestas užduotis. Kolektyve yra vertinamas teigiamai. Yra draugiškas, lengvai bendrauja, jo elgesiu nusiskundimų neturi. Apdovanojimų ir paskatinimų bei drausminių nuobaudų neturi (b.l. 93), augina penkis nepilnamečius vaikus (b.l. 79-80), žmona nedirbanti, į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į kitus LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus ir daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikaltimą skirtinas laisvės apribojimas (LR BK 48 str., 140 str. 1 d.), kartu skiriant įstatyme numatytus įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį (LR BK 48 str. 4 d.). Laisvės apribojimo bausmės trukmė nustatytina artima šios bausmės rūšies minimumui.
Byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji Z. V. pareiškė 8120 Lt civilinį ieškinį dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos sumažino iki 4000 Lt ir prašo priteisti iš G. K. 120 Lt turtinei bei 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į žalos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 2 d.). Teismas pažymi, kad G. K. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kurio metu nežymiai sužalojo nukentėjusiąją. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė neturtinę žalą ir turi teisę reikalauti ją atlyginti. Tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kad padarytas sužalojimas turės nepataisomas pasekmes, susijusias su nukentėjusiosios sveikata ateityje (bent jau tai patvirtinančių medicininių duomenų byloje nėra). Teismas, įvertinęs tai kas išdėstyta, mano, kad nukentėjusiosios prašomas neturtinės žalos dydis yra mažintinas iki 2000 Lt. Toks priteistinas neturtinės žalos dydis teismo manymu yra realus, teisingas, sąžiningas ir protingas. Be to, kaltinamojo G. K. nusikalstama veika nesukėlė didelių pasekmių, nukentėjusioji nepatyrė didelio fizinio skausmo, ilgalaikių nepatogumų, bet kaltinamojo nusikalstami veiksmai sukėlė baimę, išgąstį, nerimą, nežymų sveikatos sutrikdymą, į kaltinamojo turtinę padėtį, kad jis vienas išlaiko žmoną ir 5 vaikus, kad gauna 930 Lt atlyginimą, kad turi skolą už ūkinį pastatą, kad teigiamai charakterizuojamas darbdavio (LR BPK 115 str. 1 d.).
Nukentėjusioji Z. V. taip pat prašo priteisti 120 Lt turtinės žalos atlyginimą, kurį sudaro išlaidos už keliones pas tyrėjus, gydytojus, tačiau baudžiamojoje byloje nėra patvirtinančių įrodymų, dokumentų, pagrindžiančių patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.
Baudžiamojoje byloje pareikštas Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriaus 301,25 Lt civilinis ieškinys (b.l. 102-103), nes dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai buvo mokama ligos pašalpa (b.l. 110). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2014-03-17, kaltinamasis pateikė mokėjimo kvitą, iš kurio matyti, kad padengė dalį Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinio, t.y. sumokėjo 100 Lt. Teisiamojo posėdžio metu iš kaltinamojo G. K. ir liudytojo A. K., taip pat laikinai vadavusios darbe liudytojos J. N. parodymų matyti, kad nukentėjusioji į darbą grįžo anksčiau, nei buvo pasibaigęs nedarbingumo laikotarpis, nors pati nukentėjusioji tai neigia. Nesant byloje konkrečių duomenų, kada nukentėjusioji realiai grižo į darbą, negalima tiksliai apskaičiuoti negavus papildomus medžiagos civilinio ieškinio dydžio, todėl civiliniam ieškovui- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka / LR BPK 115 str.2d./.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: maltos kavos likutis voke, kuris perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (2013-10-15 kvitas B serija BBB Nr. 056429) (b.l. 18; 20; 21), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.
Sutinkamai su LR baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, iš kaltinamojo priteistina 31,20 Lt valstybei proceso (pašto) išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298 str., 303 str. 2 d., 308 str., 313 str.,
nusprendžia:
G. K., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės apribojimą 6 ( šešiems) mėnesiams, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su Z. V., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgalimais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti iš dalies, iš G. K. Z. V. naudai priteisti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės Z. V. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atmesti kaip nepagrįstą.
Civiliniam ieškovui- Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažintina teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio paliktinas nagrinėti civilinio proceso tvarka / LR BPK 115 str.2d./.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, maltos kavos likutį voke, kuris perduotas saugojimui į Panevėžio apskrities VPK daiktinių įrodymų saugojimo kamerą (2013-10-15 kvitas B serija BBB Nr. 056429), nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsniu, priteisti iš G. K. turėtas proceso (pašto) išlaidas valstybei, kurias sudaro 31,20 Lt.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.