- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-06-16
- Bylos Nr.
- 1A-441-491-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-76-1-00145-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Valdas Meidus (pirm.), Evaldas Vanagas, Sigitas Bagdonavičius
- Nuteistasis
- G. K.
- Advokatai
- Mykolas Vytautas Kazlauskas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valdo Meidaus, teisėjų Evaldo Vanago ir Sigito Bagdonavičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl 2014 m. balandžio 3 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 1 d. laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant per visą laisvės apribojimo laikotarpį bendrauti su Z. V., įpareigojant neatlygintinai išdirbti 30 val. per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar pagalbos reikalingais žmonėmis.
Nuosprendžiu iš jo Z. V. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
G. K. nuteistas už tai, kad 2013 m. kovo 19 d. apie 20.15 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., pamatęs šalikelėje einančią Z. V. pagriebė ją ir grasino, kad pasmaugs savo rankomis, kad ji nebegyvens bei tyčia, iš asmeninių paskatų, sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą ir pastūmė ją, o Z. V. nugriuvus, apžergęs nukentėjusiąją kojomis, sudavė jai kumščiais ne mažiau trijų smūgių į veidą, po to spyrė koja jai vieną kartą į kairį šoną, o nukentėjusiajai atsisėdus sudavė jai rankos plaštakos šonu į dešinę ranką, taip padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, abiejuose žanduose, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-04-03 nuosprendžio dalį, kurioje išspręstas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai Z. V. ir atlygintinos neturtinės žalos sumą sumažinti iki dviejų šimtų litų, o šios sumos mokėjimą išdėstyti leidžiant kas mėnesį mokėti po vieną šimtą litų. Nurodo, kad teismas, nustatydamas dviejų tūkstančių litų sumą, tinkamai neatsižvelgė į sunkią jo materialinę padėtį, į šeimos sudėtį, į nežymias nusikalstamos veikos pasekmes, į teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus. Pažymi, kad augina ir išlaiko penkis nepilnamečius vaikus bei nedirbančią vaikus prižiūrinčią žmoną, yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo, žmona gauna tik 400 Lt pašalpą, o jo darbo uždarbis per mėnesį siekia tik 930 Lt. Be to, 2013 m. rudenį sudegė jo ūkinis pastatas, dėl kurio atstatymo patyrė 6000 Lt nuostolį. Nurodo, kad nukentėjusiosios sveikatai jokių žymių pasekmių sukelta nebuvo, nors ji pati savo netinkamu elgesiu pakenkė jo besilaukiančios žmonos ir kūdikio sveikatai, bei įskaudino jį patį. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio bei iš dalies atlygino žalą Sodrai, o taip pat tvirtina, kad skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai įrašyta, jog jis yra baustas administracine tvarka.
Teismo posėdyje nuteistasis ir gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliantas skundžiamą nuosprendį ginčija tik dėl to, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jog jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio bei iš dalies atlygino žalą Sodrai, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog jis yra baustas bei dėl to, kad priteistas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pernelyg didelis. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio teisingumo ir pagrįstumo kitoje dalyje netikrina.
Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių
BK 59 str. 1 d. 2 p. numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padeda išsiaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei nustatyti būtina konstatuoti vieną iš trijų sąlygų: kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi; kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti nusikalstamą veiką; kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir padėjimą išaiškinti ją darant dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pripažįstamas tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar jais kaltininkas prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe 59 str. 1 d. 2 p. prasme. Iš šios bylos duomenų matyti, jog apeliantas neprisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Priešingai, tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu apeliantas tvirtino neprisimenantis, ar sumušė nukentėjusiąją, t. y. iš esmės nepripažino kaltės dėl atliktų neteisėtų veiksmų. Tokia jo pozicija nesuteikia pagrindo išvadai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, t.y. kad yra aptariama jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 2 p.
Kolegija nesutinka ir su tuo, kad yra ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 str. 1 d. 3 p., t. y. kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. prasmę, žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajai Z. V. priteista 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir žala nukentėjusiajai iš viso nėra atlyginta. Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos Panevėžio skyriui pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio paliktas nagrinėti civilinio proceso tvarka. Įvertinus tai, kad šiuo metu dar nėra tiksliai nustatyta VSDFV Panevėžio skyriaus pareikšto ieškinio suma, 100 Lt sumokėjimas nelaikytinas žalos daliniu atlyginimu, nes nėra nustatytas pats žalos dydis.
Dėl neturtinės žalos
Apeliacinės instancijos teismas atmeta ir apelianto argumentus, kad nukentėjusiajai priteistos neturtinės žalos dydis yra pernelyg didelis. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 str., 6.263 str. 2 d), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013 ir kt.). Kiekvienu atveju spręsdamas, ar nukentėjusiam asmeniui padaryta žala, teismas privalo atsižvelgti ne tik į formaliai įstatyme numatytas sąlygas, bet ir į kitas aplinkybes. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 str. 2 d. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo būtina atsižvelgti ir į teisingumo kriterijų, kurio tikslas – skirtingų interesų pusiausvyros siekimas bei kuris įpareigoja, kad būtų atlyginta asmeniui padaryta žala, tačiau taip pat turi būti atsižvelgta į žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, kitas bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-209/2007).
Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog G. K. kaltinime numatytomis aplinkybėmis nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. V. sveikatą, t. y. iš asmeninių paskatų sudavė jai vieną smūgį kumščiu į kaktą ir pastūmė ją, Z. V. nugriuvus, apžergęs nukentėjusiąją kojomis sudavė jai kumščiais ne mažiau trijų smūgių į veidą, po to spyrė koja nukentėjusiajai vieną kartą į kairį šoną, o nukentėjusiajai atsisėdus sudavė jai rankos plaštakos šonu į dešinę ranką, šiais savo veiksmais padarydamas nukentėjusiajai poodines kraujosruvas kaktoje, abiejuose žanduose. Taigi, šiuo atveju nė kiek neabejotina, kad tiek įvykio metu, tiek po įvykio nukentėjusioji patyrė ne tik fizinius skausmus, tačiau ir dvasinį sukrėtimą bei didžiulį stresą. CK 6.250 str. prasme, jos patirti sužalojimai ir dėl to kilusios neigiamos pasekmės išties yra neturtinė žala, kuri jai turi būti atlyginta. Iš bylos matyti, kad nukentėjusioji buvo pareiškusi 8000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio metu šį ieškinį ji sumažino iki 4000 Lt. Teismas skundžiamu nuosprendžiu nukentėjusiajai priteisė 2000 Lt. Nustatydamas neturtinės žalos dydį apylinkės teismas įvertino tai, kad nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, kad dėl to Z. V. išties patyrė neigiamus išgyvenimus, baimę ir stresą, kad G. K. padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, kad byloje nėra objektyvių duomenų, jog padarytas sužalojimas turės nepataisomas pasekmes, susijusias su nukentėjusiosios sveikata ateityje, kad nukentėjusioji nepatyrė didelio fizinio skausmo, ilgalaikių nepatogumų, bei į tai, kad G. K. darbdavio yra charakterizuojamas teigiamai, o jo materialinė padėtis yra sunki (vienas išlaiko žmoną ir 5 vaikus, gauna 930 Lt atlyginimą, turi skolą už ūkinį pastatą). Esant tokioms aplinkybėms ir duomenims kolegija pripažįsta, jog nustatydamas nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydį apylinkės teismas teisingai taikė CK 6.250 str. ir nustatė tinkamą bei bylos duomenimis pagrįstą ir teisingą žalos kompensavimo dydį.
Tokiu būdu, kolegija neturi pagrindo apeliacinio skundo motyvais keisti skundžiamą pirmos instancijos teismo nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.