Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. G. atskirąjį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-4313-439/2022 pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paysera LT“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir nuostolių atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas V. G. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti negaliojančia Bendrosios mokėjimo paslaugų sutarties privatiems klientams (toliau – Sutartis) nesąžiningą sąlygą, ribojančią J. G. G. teisę reikalauti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Paysera LT“ (toliau – ir atsakovė) mokėti Sutarties 3.8 punkte nustatyto dydžio delspinigius už netinkamą Sutarties įsipareigojimų vykdymą; priteisti iš atsakovės 307,10 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Tauragės apylinkės teismas 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį ieškovui. Teismas nustatė, kad Sutarties 15.6.3 punktu Sutarties šalys buvo susitarusios, jog teisminiai ginčai bus sprendžiami pagal atsakovės buveinės vietą, kuri yra Vilniuje. Teismas konstatavo, kad Sutartimi, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, yra nustatytas ginčų sutartinis teismingumas, todėl ieškovas neturi teisės pasirinkti teismingumo pagal savo gyvenamąją vietą.

III. Atskirojo skundo argumentai

3. Atskiruoju skundu ieškovas V. G. prašė panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Ieškovo įsitikinimu, teismas rėmėsi nesąžininga Sutarties sąlyga, kuri turėjo būti pripažinta negaliojančia. J. G. G. sudarė Sutartį elektroninio ryšio priemonėmis, J. G. G. prisijungiant prie atsakovės iš anksto parengtos sutarties. Sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

5. CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendra teritorinio teismingumo taisyklė, kuria vadovaujantis teisme ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Ieškinys dėl vartojimo sutarčių taip pat gali būti pareiškiamas pagal vartotojo gyvenamąją vietą (CPK 30 straipsnio 11 dalis). Pagal CPK 32 straipsnio 1 dalį šalys gali rašytiniu tarpusavio susitarimu pakeisti teritorinį tos bylos teismingumą. Taigi įstatyme yra įtvirtintas ginčo šalių autonomijos principas, suteikiantis šalims teisę (laisvę) tarpusavio susitarimu pakeisti bendrosiomis teismingumo taisyklėmis nustatytą bylos nagrinėjimo vietą (CK 1.2 straipsnio 1 dalis). Šalių valią keisti bylos teritorinį teismingumą riboja tik imperatyvus draudimas šalių susitarimu keisti išimtinį ir (ar) rūšinį teismingumą (CPK 32 straipsnio 2 dalis).

6. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Sutarties, iš kurios kildinami ieškinio reikalavimai, 15.6.3 punkte nustatyta, kad ginčai sprendžiami teisme pagal atsakovės buveinės vietą, konstatavo, jog ieškovo pareikštas ieškinys turi būti nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teisme, taikant sutartinio teismingumo taisyklę. Ieškovas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, argumentuodamas, kad teismo minima Sutarties sąlyga, nustatanti sutartinį teismingumą, laikytina nesąžininga, nes ji nebuvo individualiai aptarta Sutarties sudarymo metu, todėl negali būti taikoma. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu ieškovo argumentu sutinka.

7. Kartu su ieškiniu pateikta Sutartis patvirtina, kad sutartis yra standartinė, bendra visiems atsakovės klientams, parengta pagal iš anksto atsakovės nustatytas sąlygas. Šią Sutartį sudarė paslaugas teikiantis juridinis asmuo (verslininkas) ir fizinis asmuo, todėl Sutartis laikytina vartojimo sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.228¹ straipsnis). Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas bylos teismingumą, be pagrindo neįvertino, kad Sutartis yra vartojimo sutartis, kadangi padarius šią išvadą, sprendžiant teismingumo klausimą, tampa aktualus ieškovo kaip vartotojo teisių ir interesų (ne)pažeidimo klausimas.

8. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nesąžiningomis laikomos vartojimo sutarčių sąlygos, kurios šalių nebuvo individualiai aptartos ir kuriomis iš esmės pažeidžiama šalių teisių ir pareigų pusiausvyra vartotojo nenaudai. Preziumuojama, kad nesąžiningos yra sutarties sąlygos, kuriomis panaikinama arba suvaržoma vartotojo teisė pareikšti ieškinį ar pasinaudoti kitais pažeistų teisių gynimo būdais (nustatomas išimtinis teritorinis teismingumas spręsti ginčą verslininko buveinės vietos teismui, reikalaujama perduoti spręsti ginčus tik arbitražui, apribojamas įrodymų panaudojimas, įrodinėjimo pareiga perkeliama vartotojui ir pan.; CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 18 punktas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje turi ex officio (liet. pagal pareigas) vertinti vartojimo sutarties sąlygą nesąžiningumo aspektu ir, nustatęs, jog teritorinį teismingumą nustatanti sąlyga nebuvo individualiai aptarta, šios sąlygos netaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

9. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad vien tai, jog vartotojas pasirašė, jog sutinka su tokia sutarties sąlyga, nereiškia, jog ji buvo individualiai aptarta, nes šalių sudaryta vartojimo sutartis yra standartinė, jos sąlygos, nustatančios teritorinį teismingumą, parengimui vartotojas negalėjo daryti įtakos, todėl tai, kad vartotojas sutartį pasirašė nurodydamas, jog sutinka su sutarties sąlygomis, nepatvirtina jo, kaip vartotojo, valios atsisakyti jam įstatymais nustatytos apsaugos.

10. Nagrinėjamu atveju Sutarties 15.6.3 punkte yra numatytas sutartinis teismingumas: „Nepavykus ginčo išspęsti taikiai ar kitais neteisminiais ginčų sprendimo būdais, ginčą sprendžia teismai įstatymų nustatyta tvarka pagal atsakovės buveinės vietą.“ Tokia Sutarties sąlyga Sutarties šalių nebuvo individualiai aptarta. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir bylos teismingumo klausimus, ex officio nevertino šios Sutarties sąlygos nesąžiningumo aspektu vartotojo teisių gynimo kontekste ir nenustatė, ar ši sąlyga buvo individualiai aptarta, ar vartotojas jai galėjo daryti įtaką, ar ši sąlyga šiuo metu atitinka vartotojo interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2017).

11. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytas ir nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bylos teismingumą ir ieškinio priėmimą reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Tauragės apylinkės teismo 2022 m. rugsėjo 2 d. nutartį panaikinti ir ieškovo V. G. ieškinio atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Paysera LT“ dėl sutarties sąlygos pripažinimo nesąžininga ir nuostolių atlyginimo priteisimo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.