- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-17
- Bylos Nr.
- T-10-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-18733-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- A. Z.
nerengiant teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš nuteistosios A. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 10 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, A. Z. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jai paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 punktu, 5 dalies 4 punktu, 6 dalimi, A. Z. skirti įpareigojimai: nevartoti alkoholinių gėrimų ir psichiką veikiančių medžiagų, būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., išskyrus atvejus, jei tai susiję su buvimu gydymo įstaigose, atlyginti Kauno teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą žalą 701,49 Eur sumai. Nuosprendis įsiteisėjo 2021 m. gegužės 31 d.
2021 m. gruodžio 27 d. Kauno apygardos teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimas, kuriuo prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą Lietuvos apeliacinio teismo byloje Nr. 1-247-487/2021, nurodant, jog iš nuteistosios A. Z. priteistina suma už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme sudaro 54 Eur.
Teikime nurodoma, kad bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. balandžio 14 d. parinko advokatą Z. Ž. nuteistosios A. Z. gynėju. 2021 m. liepos 27 d. buvo parengta pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų“, kurioje nurodyta, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidos su A. Z. suteiktą teisinę pagalbą sudaro 54 Eur. Teikime atkreipiamas dėmesys į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (2017 m. gruodžio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017), kad klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas ne tik priimant nuosprendį, bet ir nuosprendžio vykdymo metu, kreipiantis į pirmosios instancijos teismą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104, 361 straipsniuose numatyta tvarka.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorės teigimu, gavus teismo nuosprendį, iškilo abejonių dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo šioje byloje ir atsiradus poreikiui pašalinti tokius neaiškumus, kurie nuosprendžio esmės nepakeis, tikslinga, vadovaujantis BPK 361 straipsniu išspręsti teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą.
Motyvuojamoji dalis
Teikimas atmetamas.
Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus - kai nagrinėjamos bylos dėl veikų, kuriomis įtariamas ar kaltinamas nepilnametis, ir kai nagrinėjamos neregių, kurčių, nebylių ir kitų asmenų, dėl fizinių ar psichinių trūkumų negalinčių pasinaudoti savo teise į gynybą, bylas. Tačiau pažymima, kad BPK 307 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodoma, kad pasisakyti dėl proceso išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą teisme (tuo pačiu ir dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo), atitinkamos instancijos teismas turi nuosprendyje arba nutartyje. Tam, kad teismas pasisakytų šiuo klausimu, prašymas ir įrodymai, patvirtinantys proceso išlaidų faktą ir dydį, turi būti pateikti laiku. Vadovaujantis BPK nuostatomis dėl prašymų pateikimo ir išsprendimo (BPK 270 straipsnio 1, 2 dalys, 292 straipsnio 2 dalis), Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašymą dėl proceso išlaidų priteisimo turėjo pateikti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos (šiuo atveju – iki teisėjų kolegijos išėjimo į pasitarimų kambarį), toks prašymas turėjo būti paskelbtas ir dėl šio prašymo kitiems proceso dalyviams turėjo būti užtikrinta galimybė pareikšti savo nuomonę, taip garantuojant tinkamą rungimosi principo įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-187-677/2015, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1S-76-453/2017). Pažymėtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba šiuo atveju turėjo visas galimybes dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo į apeliacinės instancijos teismą kreiptis laiku – gynėjas nuteistajai A. Z. buvo parinktas 2021 m. balandžio 14 d. (3 t., b. l. 13), o teismo posėdis Lietuvos apeliaciniame teisme vyko 2021 m. gegužės 6 d. (3 t., b. l. 23–26). Taigi trijų savaičių terminą teismas laiko pakankamu prašymui dėl proceso išlaidų priteisimo paruošti ir pateikti. Nagrinėjamu atveju pažyma „Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas būtinas, išlaidų“ buvo parengta tik 2021 m. liepos 27 d., o teikimas Kauno apygardos teisme gautas tik 2021 m. gruodžio 27 d.
Teikime nurodoma, kad išlaidų už gynėjo dalyvavimą apeliacinės instancijos teisme klausimas turėtų būti sprendžiamas, vadovaujantis BPK 361 straipsnyje numatyta tvarka. Apygardos teismas pažymi, kad BPK 361 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikomos tuo atveju jeigu prašymas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo yra pateiktas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos, tačiau priimant galutinį procesinį sprendimą bylos nagrinėjimo metu toks prašymas nebuvo išspręstas. Nagrinėjamu atveju šių reikalavimų nebuvo laikomasis, nes teikimas teismui pateiktas daugiau nei po šešių mėnesių po apeliacinės instancijos teismo posėdžio, kuriame dalyvavo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirtas gynėjas. Priešingos išvados neleidžia daryti ir teikime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-511/2017, nes minėtoje nutartyje pasisakyta, kad nukentėjusysis baigiamojoje kalboje pirmosios instancijos teisme buvo nurodęs kelionės išlaidų apskaičiavimą, tačiau nebuvo jo pagrindęs rašytiniais įrodymais, todėl Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino, kad tokiu atveju klausimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti išspręstas nukentėjusiajam kreipiantis į nuosprendį priėmusį pirmosios instancijos teismą BPK 104, 361 straipsniuose nustatyta tvarka. Taigi, klausimas dėl proceso išlaidų priteisimo gali būti sprendžiamas BK 361 straipsnio tvarka tuo atveju, kai šis klausimas buvo iškeltas bylos nagrinėjimo metu, tačiau nebuvo tinkamai pagrįstas. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nepateikė jokių duomenų apie patirtas proceso išlaidas, todėl, vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis, teikimas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsnio 2 dalimi, 292 straipsnio 2 dalimi, 361 straipsnio 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.