Kauno apylinkės teismo sprendimas

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį atsakovui Ž. K. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei; išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovė S. K. iš esmės palaikė ieškinio reikalavimus. Patikslino, kad šiuo metu nepilnametė dukra lanko Ruklos Jono Stanislausko mokyklos 1 klasę, lanko dailės būrelį. Atsakovas iki šio laiko vaikui išlaikymo neteikia. Mergaitė gauna nemokamą maitinimą mokykloje, tačiau ji ne viską valgo, todėl tenka duoti papildomai lėšų maistui įsigyti. Per teismo nustatytą laikotarpį susitaikyti ji bendravo su atsakovu telefonu, tačiau susitaikyti nepavyko. Nesutinka nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu.

Atsakovas Ž. K. į teismo posėdį neatvyko, šiuo metu jis atlieka bausmę Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje. Atsakovą šioje byloje atstovauja advokatė G. M., kurios dalyvavimas teismo posėdyje yra laikomas tinkamu šalies dalyvavimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 5 dalis). Atsakovas su ieškinio reikalavimu nutraukti šalių santuoką nesutinka, pageidauja išsaugoti santuoką; sutinka su reikalavimu nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove; iš dalies sutinka su reikalavimu priteisti iš jo materialinį išlaikymą vaikui, tačiau nurodo, kad neturi galimybės teikti didesnį negu 50 Eur dydžio kasmėnesinį išlaikymą. Savo atsiliepime į ieškinį jis nurodė, kad jis visada rūpinosi savo šeima, išlaikė ją ir padėdavo ieškovei buityje bei auginant jų nepilnametę dukrą. Pripažįsta, kad yra priklausomas nuo alkoholio ir nori gydytis bei išsaugoti šeimą. Teismo posėdyje atsakovo atstovė G. M. patvirtino, kad atsakovas nori išsaugoti santuoką ir nesutinka, kad būtų nutraukta santuoka, sutinka teikti vaikui 50 Eur dydžio išlaikymą nuo kreipimosi į teismą dienos. Jis negali teikti išlaikymą, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę. Dalyvauti teismo posėdyje atsakovas nepageidavo.

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių pasaugos skyrius, kurio teises ir pareigas nuo 2018 m. liepos 1 d. perėmė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, savo išvadoje nurodė, kad ieškovės šeima Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 13B-1844 yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių nepilnamečius vaikus, apskaitą. Ieškovės šeimoje auga mažametė dukra V. K., gim. 2011 m. lapkričio 5 d. Atsakovas Ž. K. atlieka bausmę įkalinimo įstaigoje dėl smurto artimoje aplinkoje ir kitų nusikalstamų veikų. Ieškovė gyvena vieno kambario socialiniame būste su visais komunaliniais patogumais, įsiskolinimų už butą nėra. Butas yra apie 30 kv. m ploto, kuriame palaikoma švara, tvarka, yra reikiami baldai, buitinė technika. Vaikui skirta atskira lovytė, kambaryje yra pakankamai laisvos erdvės žaisti. Bute sudarytos tinkamos sąlygos vaikui gyventi ir vystytis. Ieškovės pajamos: našlaičių pensija 138 Eur, neįgalumo pensija 184 Eur ir išmoka už vaiką 30 Eur. Ieškovei nustatytas 35 procentų darbingumo lygis. Ieškovė nurodė, kad dukra lanko Ruklos Jono Stanislausko mokykloje-daugiafunkciniame centre priešmokyklinę ugdymo grupę. Mergaitė yra sveika, specialiųjų poreikių neturi. Jonavos rajono socialinių paslaugų centras nurodo, kad šeimoje didžiausia problema buvo atsakovo piktnaudžiavimas alkoholiu, netinkamas elgesys su šeimos nariais. Ieškovė teigė, kad mažametė dukra bijodavo, kai tėvas girtaudavo, patirdavo įtampą, nesaugumo jausmą. Skyriaus turimais duomenimis ieškovė kelis kartus kreipėsi dėl santuokos nutraukimo, tačiau sutuoktiniui Ž. K. nustojus girtauti, persigalvodavo ir nebaigdavo tvarkyti reikiamų dokumentų. Sprendžiant vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, taip pat svarbu atsižvelgti į nepilnametės V. K. ryšį su motina, ji emociškai stipriai yra prisirišusi prie savo motinos. Skyrius šiuo metu neturi duomenų, jog mažametės gyvenamosios vietos nustatymas kartu su motina prieštarautų jos interesams. Tėvų pareiga yra išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, ieškovė prašo iš atsakovo vaikui priteisti materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis 130 Eur į mėnesį iki jos pilnametystės. Skyrius, atsižvelgdamas į teisėtus nepilnamečio vaiko interesus, pritaria, jog iš atsakovo nepilnametei dukrai būtų priteistas materialinis išlaikymas iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydis priteistinas atsižvelgiant į vaiko poreikius bei teisėtus vaiko interesus bei šalių turtinę padėtį. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovas A. Baranauskas papildomai nurodė, kad ieškovės reikalavimas priteisti 130 Eur materialinį išlaikymą vaikui yra pagrįstas, nes yra mažesnis už numatytą optimalų kriterijų. Ieškinį palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Ž. K. ir S. K. (buv. (duomenys neskelbtini)) susituokė (duomenys neskelbtini) Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 160 (santuokos liudijimas AA Nr. 332997; b. l. 4). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra V. K., kuri šiuo metu yra nepilnametė. Ieškovė prašo nutraukti santuoką ir pripažinti, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nes prieš ją naudojo fizinį smurtą ir yra nuteistas už smurtinį nusikaltimą. Atsakovas nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta, nori išsaugoti santuoką ir šeimą.

Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu, sukūrimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnis nustato sąlygas, kurioms esant santuoka gali būti nutraukiama dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės. CK 3.60 straipsnio 3 dalis numato keturis atvejus, kai atsakovo kaltė dėl šeimos iširimo yra preziumuojama: jeigu atsakovas yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą, arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiuo atveju ieškovui pakanka įrodyti tik patį faktą, su kuriuo siejama atsakovo kaltės prezumcija, ir tokiu atveju yra pripažįstama, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-559/2018 Ž. K. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Teismas nustatė, kad atsakovas apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo dėl pinigų su sutuoktine S. K. metu mažametės dukros V. K. akivaizdoje tyčia nukentėjusiajai S. K. sukėlė fizinį skausmą bei žodžiu grasino ją nužudyti peiliu. Taip pat laikė įrodytu, kad jis tyčia ranka sugriebė už V. K. kaklo ir jį spaudė, o kitos rankos delnu uždengė jos burną, sukėlė V. K. skausmą.

Nors pagal CK 3.60 straipsnio 3 dalį sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo yra preziumuojama, tačiau šiais atvejais vienam sutuoktiniui tenka įrodyti faktą, su kuriuo siejama kito sutuoktinio kaltės prezumpcija. Šiuo atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo prezumcija yra įrodyta įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuriuo atsakovas buvo nuteistas už tyčinį nusikaltimą bei teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kad atsakovas naudojo prieš savo šeimos narius (sutuoktinę ir nepilnametę dukrą) fizinį smurtą, kas laikytina žiauriu elgesiu šeimos narių atžvilgiu. Atsakovas nepaneigė aplinkybių, patvirtinančių jo kaltę (CPK 178 straipsnis), be to baudžiamojoje byloje atsakovas savo kaltę sutuoktinės atžvilgiu pripažino. Atsižvelgiant į tai, šalių santuoka nutrauktina, pripažįstant kad ji iširo dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

Jeigu santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70 straipsnio 2 dalis). Taip pat CK 3.72 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, gali priteisti išlaikymą to reikalingam buvusiam sutuoktiniui, jeigu išlaikymo klausimai nenustatyti sutuoktinių sudarytoje sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šiuo atveju ieškovė nereiškia reikalavimų atlyginti žalą ar priteisti jai materialinį išlaikymą.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Šalių dukra V. K. šiuo metu yra nepilnų septynerių metų amžiaus, ji nuo gimimo gyvena su savo motina. Išvadą teikiančios institucijos duomenimis nustatyta, kad ieškovė kartu su dukra gyvena vieno kambario socialiniame būste, įsiskolinimo už komunalines paslaugas nėra. Butas tvarkingas, švarus, vaikui sudarytos tinkamos sąlygos šiame bute gyventi ir vystytis. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl objektyviai pasirūpinti vaiku ir jo gyvenamąją vieta negali. Ieškovė viena rūpinasi mažamete dukra, jos sveikata, ugdymu. Byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad būtent atsakovas geriau užtikrintų vaiko interesus ir sudarytų geresnes sąlygas vaikui gyventi sveikai, tinkamai vystytis ir pan. Atsižvelgiant į ieškovės prašymą, atsakovo sutikimą, išvadą teikiančios institucijos nuomonę, nepilnametės V. K. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su motina, tai yra ieškove S. K. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl materialinio išlaikymo ir jo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą mokant kas mėnesį po 130 Eur periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. kovo 1 d. iki vaiko pilnametystės bei 520 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d. Nurodo, kad atsakovas prie nepilnametės dukros išlaikymo visiškai neprisideda. Atsakovas su reikalavimu šioje dalyje sutinka iš dalies, sutinka teikti 50 Eur dydžio materialinį kasmėnesinį išlaikymą, nes šiuo metu jis dėl objektyvių priežasčių negauna jokių pajamų, nes atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl mokėti ieškovės prašomą 130 Eur dydžio išlaikymą jis negali.

Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 straipsnis). Pagrindiniai išlaikymo dydžio nustatymo kriterijai, įtvirtinti įstatyme ir suformuluoti kasacinio teismo praktikoje yra tokie: išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Šioje byloje vertinant šalių turtinę padėtį, ieškovės pateiktais bei VSDFV duomenimis nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba ne negauna su darbo santykiais susijusių pajamų. Galimybę dirbti ir atitinkamai gauti didesnes pajamas riboja ieškovės sveikatos būklė, jai nuo 2013 m. kovo 25 d. yra nustatytas 65 proc. netektas darbingumas dėl ligos (Darbingumo lygio pažyma DL-1 Nr. 0753823; b. l. 22). Ieškovės pajamos: 184,80 Eur šalpos neįgalumo pensija, 148,21 Eur našlaičių pensija bei išvadą teikiančios institucijos duomenimis – 30 Eur išmoka vaikui, iš viso -363,01 Eur. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdomo registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neturi, ji su mažamete dukra gyvena iš savivaldybės nuomojamame socialiniame būste (b. l. 101), todėl šalių nepilnamečiui vaikui atitinkamai tenka dalis daugiabučio namo priežiūros ir buto komunalinių paslaugų išlaidų. Duomenų apie ieškovės kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius byloje nėra. Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ją materialiai remia ir padeda išlaikyti nepilnametę dukrą artimi giminaičiai.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatoma, kad atsakovas Ž. K. nedirba ir neturi jokių su darbo santykiais susijusių pajamų. Pažymėtina, kad atsakovas nedirbo ir iki jo suėmimo. Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad atsakovo vardu registruotų nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų nėra. Duomenų apie atsakovo kitus išlaikytinius ar turimus kreditorinius įsipareigojimus byloje nėra.

Dėl savo sveikatos būklės ieškovė objektyviai susirasti geriau apmokamo darbo, kad gautų atitinkamas pajamas, negali, be to jai tenka pareiga ne tik išlaikyti mažametį vaiką, bet jį prižiūrėti, juo rūpintis, auklėti ir pan., o šias aplinkybes yra sunku įvertinti pinigais. Vienos ieškovės gaunamos pajamos negali užtikrinti net būtiniausių vaiko poreikių, todėl ieškovė yra priversta kreiptis materialinės paramos į giminaičius, nes atsakovas šiuo metu visiškai nevykdo pareigos prisidėti prie vaiko materialinio išlaikymo.

Tėvų valdžios lygybės principas nereiškia, kad tėvas ir motina turi visiškai vienodas teises ir pareigas savo vaikų atžvilgiu, konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Šis principas reiškia, kad, esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Konkrečiu atveju atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį, į jų abiejų ribotas galimybes gauti didesnes pajamas, teismas daro išvadą, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, todėl ieškovė ir atsakovas privalo teikti vienodą išlaikymą savo nepilnametei dukrai, t. y. po 50 proc.

Įstatyme yra įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia tai, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėtis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose, yra ne kartą konstatavęs, kad orientaciniu kriterijumi, nustatant nepilnamečiams vaikams priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Tėvo (motinos), privalančio teikti išlaikymą, sunki turtinė padėtis negali būti pagrindinis kriterijus sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, nes, pripažįstant šį argumentą pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir vienas iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų, numatytų tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 ir 39 straipsniai, Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Šis principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Tėvams į sunkią turtinę padėtį patekus dėl savo nerūpestingų veiksmų, gerai moralei bei teisės normoms prieštaraujančio elgesio (nagrinėjamos bylos atveju - tyčinio nusikaltimo, už kurį atsakovui skirta reali laisvės atėmimo bausmė), jie negali remtis susidariusia sunkia turtine padėtimi prašydami mažesnio išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams dydžio nustatymo.

Vaiko poreikiai ir interesai yra pagrindiniai kriterijai, nulemiantys išlaikymo dydį ir formą. Ieškovė šioje byloje neteikė vaiko poreikių detalių paskaičiavimų, nes ieškovės nurodyta minimalaus vieno mėnesio vaiko poreikių dalis, tenkanti vienam iš tėvų (130 Eur) yra ženkliai mažesnis už nustatytą optimalų kriterijų - vieną minimalios mėnesio algos (MMA), kurios dydis šiuo metu yra 400 Eur, ½ dalį, todėl tokį išlaikymo dydį nebūtina pagrįsti objektyviais skaičiavimais ar įrodymais. Be to pažymėtina, kad augančiam mažamečiui vaikui būtinų daiktų, maisto produktų ar higienos prekių poreikis kiekvieną mėnesį gali būti skirtingas ir prieš metus ar kelis mėnesius pirktų prekių kiekis bei jų asortimentas gali neatitikti šiuo metu esamų vaiko poreikių. Pateikti būtinų vaiko poreikių skaičiavimus patvirtinančius įrodymus šiuo atveju yra sudėtinga, nes objektyviai nėra galimybės išsaugoti visų išlaidų patvirtinančių mokėjimo dokumentų, be to įprasta, kad dalis prekių yra perkama turgavietėje. Konkrečiu atveju darytina išvada, kad ieškovės prašomo priteisti išlaikymo nepilnametei dukrai dydis objektyviai yra pateisinamas, papildomų įrodymų nereikalauja ir atitinka tokio amžiaus vaiko minimalius poreikius.

Atsakovas, prašydamas priteisti iš jo mažesnį išlaikymą vaikui, negali konkrečiu atveju remtis ta aplinkybe, kad dėl laisvės apribojimo jis negali teikti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo, nes negauna pajamų, nes į tokią padėtį atsakovas pateko dėl savo neatsakingo elgesio ir tyčinių neteisėtų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-212-559/2018 atsakovui skiriant bausmę, teismas atsižvelgė į tai, kad jis buvo teisiamas ne pirmą kartą, kad jo padaryti nusikaltimai tiesiogine tyčia, kad laisvėje jis nedirbo, kad jam diagnozuotos ligos (adaptacijos sutrikimo), jis nesigydė ir kt. Toks atsakovo elgesys negali būti laikomas pateisinamu ir atitinkamai negali būti laikomas objektyvia priežastimi mažinti teiktino nepilnamečiui vaikui išlaikymo dydį.

Įvertinus visas aplinkybes, atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į mažamečio vaiko amžių ir jo poreikius bei interesus, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad konkrečiu atveju optimalus abiejų tėvų teiktino išlaikymo nepilnametei dukrai dydis yra 260,00 Eur, todėl yra pagrindas iš atsakovo Ž. K. priteisti išlaikymą nepilnametei V. K., po 130,00 Eur (bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) mokant kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo momento 2018 m. spalio 29 d. iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymui priteistomis lėšomis pavestina disponuoti uzufrukto teise nepilnamečio vaiko įstatyminei atstovei motinai S. K..

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 520 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už keturių mėnesių laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. kovo 1 d.. Remiantis CK 3.200 straipsniu išlaikymas turi būti priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos. Vadovaujantis CK 3.192 straipsnio 1 dalimi tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Teismas šioje byloje nustatė, kad atsakovas pirmą kartą buvo sulaikytas 2017 m. spalio 24 d., todėl darytina išvada, kad faktiškai materialinio išlaikymo savo vaikui neteikia nuo 2017 m. lapkričio 1 d. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad materialinis išlaikymas vaikui priteisiamas nuo sprendimo priėmimo (2018 m. spalio 29 d.), remiantis CK 3.200 straipsniu, iš atsakovo yra priteisiamas išlaikymo įsiskolinimas dukrai V. K., už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje (2018 m. spalio 29 d.), t. y. suapvalinus už 11 mėnesių 29 dienas, iš viso - 1556 Eur (130 Eur x 11 mėn. (+29 d.) = 1556 Eur).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovė, prašo nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl nustatyti konkrečią ir detalią atsakovo ir jo mažametės dukros bendravimo tvarką šiuo atveju netikslinga. Ginčo šiuo klausimu byloje nėra, todėl tenkinamas ieškovės prašymas nenustatyti atsakovo bendravimo su dukra ribojimų. Šalims išaiškintina, kad ateityje kilus tarp šalių ginčui dėl bendravimo su vaiku tvarkos, kiekviena iš šalių turės teisę ir galimybę kreiptis su atitinkamu ieškiniu į teismą.

Pripažinus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama santuokinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui paliekama jo prigimtinė pavardė „K.“.

Šioje byloje abejoms šalims buvo suteikta antrinė teisinė pagalba, todėl remiantis CPK 96 straipsnio 4 dalimi, valstybės turėtos išlaidos yra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96 straipsniu, 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-270, 282 ir 385 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini)Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 160), tarp Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir S. K. (iki santuokos - Misiūnaitė), (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo Ž. K. kaltės.

Po santuokos nutraukimo vyrui palikti pavardę „K.“, moteriai palikti santuokinę pavardę „K.“.

Nustatyti nepilnametės V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., gyvenamąją vietą kartu su vaiko motina S. K. a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., kas mėnesį mokant po 130,00 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų; bet ne mažiau kaip 1 MGL ir indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 straipsnis) periodinėmis išmokomis nuo 2018 m. spalio 29 d. iki V. K. pilnametystės, pavedant lėšomis disponuoti uzufrukto teise V. K. įstatyminiam atstovui – motinai S. K..

Priteisti iš atsakovo Ž. K., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai V. K., gim. (duomenys neskelbtini)., 1556 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt šešis eurus) išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. spalio 29 d.

Atsakovo Ž. K. bendravimo su nepilnamete dukra V. K. ribojimo nenustatyti.

Spendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimo kopiją per tris dienas nuo jo įsiteisėjimo išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai įregistruoti santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu.