Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini) Jonavos rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, bedarbis, registruotas darbo biržoje, gyv. (duomenys neskelbtini)

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 23 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme;

teistas Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 30 parų arešto bausme, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 3 dalyje, 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2017 m. spalio 24 d. apie 16.30 val. namuose, (duomenys neskelbtini), Ž. K., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nariu - sutuoktine S. K. metu, mažametės dukros V. K., gimusios (duomenys neskelbtini) akivaizdoje tyčia viena ranka sugriebė nukentėjusiajai S. K. už plaukų ir juos laikydamas tempė už jų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, viena ranka laikydamas nukentėjusiajai S. K. už plaukų, o kita ranka paėmęs peilį ir pridėjęs prie jos kaklo, žodžiu grasino ją nužudyti ir sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą, bei grasino ją nužudyti, kas sudarė nukentėjusiajai realų ir pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje.

2017 m. spalio 24 d. apie 16 val. 35 min. namuose, (duomenys neskelbtini), Ž. K., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, artimoje aplinkoje panaudojo fizinį smurtą savo šeimos narės - mažametės dukros V. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., atžvilgiu, t. y. tyčia ranka sugriebė už nukentėjusiosios kaklo ir jį spaudė, o kitos rankos delnu uždengė jos burną ir sukėlė mažametei nukentėjusiajai V. K. fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

2017 m. lapkričio 16 d. apie 02 val. bute, (duomenys neskelbtini), Ž. K., apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - motina D. K. metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. K. ne mažiau du smūgius į veidą ir vieną smūgį į nugarą ir tęsdamas nusikalstamą veiką, buto tarpduryje sugriebęs jai už plaukų tempė ją į save, tuo padarė nukentėjusiajai D. K. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą dešiniame lūpų kampe, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Fizinio skausmo sukėlimas bei grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą ir fizinio skausmo sukėlimas mažametei nukentėjusiajai V. K.

Kaltinamasis Ž. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino dalinai ir parodė, kad jis 2017 m. spalio 24 d. nuo ryto vartojo alkoholinius gėrimus. Būdamas pas draugą G. namuose, jis skambino žmonai ir prašė jos, kad ji neitų į namus, nes jis neblaivus ir jis nenorėjo, kad vaikas pamatytų, kad jis girtas. Jis parėjo pirmas į namus, jo žmona S. K. vis tiek atėjo į namus. Žmona buvo blaivi. Jie gyvena vieno kambario bute. Jie susiginčijo dėl pinigų 100 eurų, kuriuos jis turėjo kišenėje, o S. K. pasiėmė, kad jis pinigų nepraleistų. Tuo metu jis rankoje turėjo peilį, kurį padėjo tarp kitų peilių. Susiginčijus S. K. norėjo išeiti iš namų, bet jis neleido ir ją sugriebė už rankos ir prašė jos pinigų. Jie ginčijosi ir S. K. savo ranką ištraukė iš jo rankos, po to jis timptelėjo S. K. už plaukų, nes nespėjo už rankos pagriebti. Jis tik timptelėjo už plaukų ir paleido, tuomet S. K., nedavusi jam pinigų, išbėgo į laiptinę. Jų dukra viską matė ir garsiai verkė. Kai dukra nubėgo į kambarį, jis nuėjo iš paskos į kambarį dukros raminti ir jai su delnu uždengė burną, kad garsiai nerėktų. Jis dukrai burną dengė nestipriai ir sakė, kad ji neverktų, dukrai už sprando laikė kita ranka. Jis sėdėjo ant lovos šalia dukros ir ją ramino. Jo žmona S. po kelių minučių iš laiptinės sugrįžo į butą, o jis dukrą paleido ir dukra su žmona išbėgo į laiptinę.

Nukentėjusioji S. K. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, o ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. K. yra jos sutuoktinis, su kuriuo santuokoje gyvena apie septynerius metus ir augina mažametę dukrą V. K., gim. (duomenys neskelbtini). Ji turi antros grupės neįgalumą, nes sirgo meningitu, įvyko komplikacijos, todėl ji daug ko nepamena. 2017 m. spalio 24 d. ji su dukra buvo namuose. Apie 16.30 val. į namus sugrįžo neblaivus Ž. K.. Tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl Ž. piktnaudžiavimo alkoholiu. Viskas įvyko virtuvėje, matant jų dukrai V.. Ž. K. sugriebė jai viena ranka už surištų plaukų ir tempė žemyn, dėl ko ji juto fizinį skausmą, taip laikydamas už jų, kita ranka paėmęs peilį ir pridėjęs prie kaklo, pagrasino ją papjauti. Šį jo grasinimą ji suprato kaip realų, buvo baisu, peilis buvo pridėtas prie kaklo, nors peiliu nesužalojo, tačiau buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai matydama dukra V. išsigandusi, verkė, šaukė, kad jis baigtų taip elgtis, šaukė: „mama, mama“. Tuomet Ž. paleidęs ją ir priėjęs prie dukros V, viena ranka sugriebė jai už kaklo, o kita ranką užspaudė burną, kad ji nešauktų. Ji išbėgo į laiptinę, paskambino ir mobiliuoju telefonu bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112 ir pranešė apie įvykį. Grįžusi į butą ir paėmusi verkiančią dukrą išėjo iš buto laukti policijos pareigūnų. Pas dukrą nei ant veido nei ant kaklo jokių sužalojimų nematė, tačiau dukra buvo labai išsigandusi. (1 t., b. l. 48;52-55; 56-59).

Nukentėjusioji mažametė V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji gyvena kartu su mama S ir tėčiu Ž. Tėtis yra negeras, nes jis būdamas neblaivus mušasi. Ji datos nurodyti negali kada viskas įvyko, bet buvo atvykusi policija, nes tėtis virtuvėje mušėsi su mama. Ji išsigandusi verkė. Tėtis mamai su ranka sudavė kelis smūgius, jų buvo daug, bet kiek nežino, bet tikrai daugiau nei vieną kartą, bei su koja spyrė mamai į abejas kojas, daugiau nei po vieną kartą. Paskui tėtis suėmė mamai už plaukų ir tempė už jų į apačią, dėl ko mama nukrito ant lovos virtuvėje. Po to tėtis paėmė peilį, atrodo iš stalčiaus, jį laikydamas rankoje prieš mamą pagrasino, kad ji dingtų iš namų arba jis ją papjaus. Tėtis peilį laikė savo rankose, jis mamai su peiliu nieko nepadarė, jos nesužalojo. Visą laiką, kol pykosi tėvai, ji buvo virtuvėje, verkė, nes buvo baisu. Mamai iš namų išėjus į laiptinę, norėjo eiti su ja, bet tėtis neleido, kadangi ji norėjo eiti pas kaimynus prašytis pagalbos, tačiau nepavyko, nes tėtis paėmė ją ant rankų ir nunešė į kambarį, kuriame ji garsiai verkė ir sėdėjo ant lovos, o šalia ant lovos sėdėjo ir tėtis, kuris ranka, kad ji neverktų uždengė jos burną, nosį ir spaudė, dėl ko jai skaudėjo ir buvo sunku kvėpuoti. Po to tėtis viena ranka suėmė už kaklo iš nugaros pusės ir spaudė, dėl ko taip pat skaudėjo. Tada nuo tėčio ji pabėgo į laiptinę, kur susitiko su mama. Ji buvo nuvežta policijos pas gydytojus į Kauną, ten jie apžiūrėjo. Gydytojai rado mėlynę ant rankos ir ant kojos, šitas mėlynes pasidarė pati lauke, žaisdama su draugais. Tėtis ne pirmą karta muša mamą, tai yra matę kaimynai, dėdukas. Tėčio bijo, kadangi jis dažnai būna girtas, o kai būna girtas mušasi ir nenori, kad tėtis kartu gyventų (1 t., b. l. 73-76).

Nukentėjusiosios mažametės V. K. atstovė L. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Jonavos savivaldybėje Vaiko teisių apsaugos skyriuje specialiste. 2017 m. spalio 24 d. po darbo valandų su policijos pareigūnais buvo vykdomas planuotas reidas po šeimas (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Lankant šeimas, policijos pareigūnės gavo pranešimą apie įvykį (duomenys neskelbtini) – tame name. Nuvykus į nurodytą butą – (duomenys neskelbtini), buvo rasta mergaitė V. K. su mama S. K.. Ji bendravo su mergaite, kuri papasakojo, kad joms su mama grįžus į namus, tėtis pradėjo bartis, šaukti ant mamos. Ji teigė, kad labai išsigando, verkė, pasakojo, kad tėtis su peiliu mamai grasino, po to mama pabėgo. Ji nurodė, kad tėtis mamai tempė už plaukų ir po to mama pabėgo, palikdama ją vieną. Mergaitę ji rado virtuvėje ant sofos lovos. Ji pasakodama rankytėmis rodė, kur ir kas stovėjo. Mergaitė buvo labai susijaudinusi, išsigandusi. Ji pasakojo, kad kai mama išėjo, ji labai verkė, išsigando, tėtis ją nusivedė į kitą kambarį ir ten, suėmęs už kakliuko, tai parodė rankyte, užspaudė burną, kad garsiai nešauktų, nes ji verkė. Mergaitės kakliuką ji žiūrėjo, bet žymių nebuvo. Mergaitė sakė, kad jautė tėčio ranką, bet kažkokių paraudimų nebuvo. Ji klausė mergaitės, ar skauda jai kur nors, ji prašė, kad parodytų, kaip suėmė. Mergaitė parodė, ką tėtis darė, sakė, kad skaudėjo, jautė, bet jokių paraudimų nebuvo. Grįžus mamai, mergaitė nubėgo pas ją ir jos išėjo iš namų, palikdamos tėtį vieną. Mergaitė teigė, kad mama su tėčiu dažnai pykstasi, o pykstasi dėl to, kad tėtis geria. Mergaitė dar nurodė, kad ji nenori, kad tėtis su jomis gyventų, nes ji jo bijo. Ši šeima yra socialinės rizikos šeima nuo 2017 m. pradžios.

Liudytoja A. J. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato veiklos skyriaus (duomenys neskelbtini) grupės tyrėja. Tą dieną buvo planinis reidas (duomenys neskelbtini) ir lankė šeimas, kai per raciją gavo pranešimą iš Kauno pareigūnų dėl smurto (duomenys neskelbtini) – tame name. Į įvykio vietą nuvyko vėliau ir apklausė S. K. (duomenys neskelbtini) tame name. Kai sulaikė Ž. K., tada nuvyko į įvykio vietą, kur kambariai buvo tvarkingi, tik šluota mėtėsi ir vienas peilis gulėjo ant spintelės.

Liudytoja G. Č. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Jonavos rajono policijos komisariato (duomenys neskelbtini) nuovados vyresniąja tyrėja. Tą dieną vykdė planinį reidą su socialinėmis darbuotojomis, vaikų teisių atstove ir lankė visas rizikos šeimas, kai gavo kolegų pranešimą, kad K šeimoje buvo smurtas artimoje aplinkoje ir K pasišalino. Ji kartu su A. J. nuvyko į (duomenys neskelbtini) – tą namą, (duomenys neskelbtini), kur pabendravo su nukentėjusiąja K, kuri paaiškino, kad vyras prieš ją ir dukrą smurtavo. Moteris nurodė, kad vyras jai buvo suėmęs už plaukų, rankoje turėjo peilį, jai grasino pridėjęs peilį per atstumą, peilio nebuvo priglaudęs prie kūno, bet peiliu grasino. Dukra šį vaizdą matė ir pradėjo rėkti, vyras priėjęs suėmė dukrai už gerklės ir užspaudė delnu dukrai burną, kad nerėktų. Vizualiai kažkokių sumušimo žymių nesimatė nei ant mergaitės, nei ant S. K.. Ji surašė įvykio vietos apžiūros protokolą. Peilis buvo rastas virtuvėje padėtas ant spintelės. S. K. joms nurodė, kad su šituo peiliu jai grasino.

Liudytoja L. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji dirba Jonavos rajono socialinių paslaugų centre socialine darbuotoja darbui su socialinės rizikos šeimomis. K šeima nuo 2017 m. spalio 5 d. įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Pagrindinė problema, dėl kurios šeima įrašyta į apskaitą, tai yra smurtas artimoje aplinkoje ir Ž. K. piktnaudžiavimas alkoholiu, dėl ko kyla nesutarimai šeimoje. 2017 m. spalio 24 d. vyko planinis reidas kartu su policijos pareigūnais, Jonavos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste. Lankant šeimas, kažkuri policijos pareigūnė į raciją gavo pranešimą, kad pas K. įvyko smurtas artimoje aplinkoje. Tada ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) 14 – tą namą, kur gyveno K. S. K. su dukra V buvo kaimynų bute - (duomenys neskelbtini) S. K. papasakojo, kad prieš ją smurtavo Ž. K., tampė už plaukų, mergaitei buvo sugriebęs už kaklo, S. K. grasino peiliu. Vaiko teisių specialistė bendravo su mažamete V. K.. Ant S. K. kūno sužalojimo žymių ji nematė. Ž. K. pats buvo pripažinęs, kad turi problemą su alkoholiu. Jie motyvavo spręsti tą problemą ir padėjo spręsti ją ne vieną kartą, tačiau jis po mėnesio pradėdavo vartoti alkoholį ir visos priemonės nepadėjo.

Bendrojo pagalbos centro raštu Nr. 41D(K)-1820 (1 t., b. l. 24) nustatoma, kad 2017 m. spalio 24 d. 16 val. 48 min. informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas pranešėjos pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu, (duomenys neskelbtini). Pateikta skambučio garso įrašo kopija, kuri apžiūrėta ir apžiūros protokole nurodyta, kad išklausytas pranešimo garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, pokalbio metu girdimas vaiko verksmas, sudaryta pokalbio stenograma, kurioje užfiksuota, kad moteris nurodo, kad smurtas buvo (duomenys neskelbtini), kad moterį užpuolė jos vyras, sužeidimų nėra, pagrasino peiliu, išgąsdino dukrą (1 t., b. l. 25-27).

Apžiūros protokolu (1 t., b. l. 28-34) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta – butas, (duomenys neskelbtini) ir apžiūros metu virtuvėje ant spintelės rastas ir paimtas peilis, kuris apžiūrėtas ir prijungtas prie bylos (1 t., b. l. 35-36).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos patrulių kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. S. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 41-44) nustatoma, kad 2017 m. spalio 24 d. gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini). Policiją kvietė S. K..

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3149/2017(02) (1 t., b. l. 64) nustatoma, kad S. K. mechaninės traumos požymių nekonstatuota.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 65-67) nustatoma, kad S. K. pateikė neįgaliojo pažymėjimą Nr. 0868913, kurio kopija prijungta prie bylos ir nustatoma, kad S. K. nuo 2013 m. kovo 25 d. iki 2052 m. balandžio 10 d. nustatytas darbingumo lygis 35 procentai, ji yra iš dalies nedarbinga.

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 69-70) nustatoma, kad S. K. pateikė V. K. gimimo liudijimą, kurio kopija prijungta prie bylos ir nustatoma, kad V. K. gimė (duomenys neskelbtini).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3138/2017(02) (1 t., b. l. 81) nustatoma, kad V. K. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame dilbyje, dešinėje šlaunyje, padarytos kietais bukais daiktais, trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje ne mažiau 5 parų iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, kurie atitiktų 2017 m. spalio 24 d. laikotarpyje, nekonstatuota.

Alkotesterio rodmenimis (2 t. b. l. 39-41) nustatoma, kad 2017 m. spalio 24 d. 21:53 val. Ž. K. nustatytas girtumas - 3,43 promilės.

Kaltinamasis Ž. K. kaltu prisipažino dalinai, nurodydamas, kad jis negrasino S. K., o ją tik patempė už plaukų, o taip pat tik buvo dukrai V uždengęs burną, kad ji neverktų. Šie kaltinamojo parodymai paneigiami ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios S. K. ir nukentėjusiosios mažametės V. K. parodymais, nukentėjusiosios V. K. atstovės L. K. parodymais, liudytojų G. Č., L. D., A. J. parodymais. Kaltinamasis Ž. K. neigia grasinęs peiliu S. K. ir nurodo, kad peilį turėjo rankose, nes jį norėjo padėti į vietą. Šis Ž. K. aiškinimas paneigiamas nukentėjusiosios S. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ir nukentėjusiosios V. K. atstovės L. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad peilis rastas ant spintelės. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis Ž. K., apsvaigęs nuo alkoholio, ginčo dėl pinigų su sutuoktine S. K. metu mažametės dukros V. K., gimusios (duomenys neskelbtini)., akivaizdoje tyčia viena ranka sugriebė nukentėjusiajai S. K. už plaukų ir juos laikydamas tempė už jų ir taip sukėlė jai fizinį skausmą, o kita ranka paėmęs peilį ir pridėjęs prie jos kaklo, žodžiu grasino ją nužudyti. Kaltinamojo Ž. K. grasinimas nužudyti buvo realus, o taip pat buvo pakankamas pagrindas manyti, kad jis gali būti įvykdytas, nes jis turėjo peilį, bet to jis ne pirmą kartą naudojo smurtą nukentėjusiosios S. K., kuri yra neįgali, atžvilgiu, todėl kaltinamojo padarytas nusikaltimas dėl fizinio skausmo sukėlimo kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o grasinimas nužudyti pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamasis Ž. K. neigia sukėlęs fizinį skausmą mažametei dukrai V. K., nes jis tik uždengė delnu burną, kad ji neverktų. Šis kaltinamojo aiškinimas paneigiamas nukentėjusiosios V. K. atstovės L. K. parodymais, pačios nukentėjusiosios mažametės V. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad kaltinamasis tyčia ranka sugriebė už V. K. kaklo ir jį spaudė, o kitos rankos delnu uždengė jos burną. Kaltinamojo Ž. K. aiškinimą, kad jis uždengė burną delnu, kad dukra neverktų, teismas vertina kaip siekimą sušvelninti savo padėtį, nes vaiko nuramino nuo verkimo būdai yra kiti. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis tyčia ranka sugriebė už V. K. kaklo ir jį spaudė, o kitos rankos delnu uždengė jos burną, nes sukėlė V. K. skausmą, todėl Ž. K. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, nes V. K. yra mažametė, o kaltinamasis, būdamas jos tėvu, žinojo dukros amžių.

Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajai D. K.

Kaltinamasis Ž. K. teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. lapkričio 16 d. buvo neblaivus, jis gėrė mamos namuose, (duomenys neskelbtini), kur jis turėjo gyventi, nes jam taip buvo apribota. Į butą jis atsinešė alaus, kurį gėrė su motina. Begerdamas jis su savo motina susiginčijo dėl pinigų. Jam atrodo, kad motina norėjo išmesti jį ir apykojos aparatą. Mama norėjo, kad jis išeitų, nebūtų namuose. Jis nelabai ką prisimena, kas buvo ten, nes buvo neblaivus. Jis dažnai geria. Šeima jis visada rūpinasi, kad būtų pinigų, kad ką pavalgyti. Dėl savo veiksmų gailisi.

Nukentėjusioji D. K. teisiamajame posėdyje atsisakė duoti parodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Ž. K. yra jos sūnus, kuris nuo 2017 m. spalio 26 d., kuomet jam baudžiamojoje byloje, kurioje jis buvo įtariamas dėl smurto prieš žmoną ir dukrą, buvo paskirta kardomoji priemonė, ji laikinai leido jam pagyventi pas ją. Ž. dažnai vartoja alkoholį, o būdamas neblaivus tampa agresyvus, pradeda kabinėtis, reikalauja pinigų. 2017 m. lapkričio 15 d. apie 14 val. 50 min. ji skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112, nes namuose išgertuvių metu Ž. K. reikalavo jos pinigų, o jų nedavus jis, delnu pastūmė ją į krūtinę, bet skausmo nejuto. Informavo pareigūnus, kad sūnus stumdosi. Atvykus policijos pareigūnams, pasakė, kad jokių pretenzijų Ž neturi, smurtas nebuvo naudojamas, todėl policija išvyko ir Ž. K. išėjo. Po to, apie 18.00 val. Ž. K. sugrįžo. Jis buvo neblaivus kaip ir ji, nes dienos metu ji vartojo alkoholį su Ž. K.. 2017 m. lapkričio 16 d. apie 02:00 val. Ž. K. vėl pradėjo reikalauti pinigų, tačiau kam jam tie pinigai buvo reikalingi nežino, jai atsisakius duoti pinigų Ž. K. priėjo prie jos sėdinčios lovoje, sudavė tris smūgius dešiniu kumščiu į galvos sritį ( į viršugalvį, kairį smilkinį ties akimi, į burną), dėl ko juto stiprų fizinį skausmą. Dėl suduotų smūgių liko smurto žymės - prie kairės akies kraujosruva, kliba priekiniai apatiniai dantys. Jai atsistojus Ž. K. vieną kartą kumščiu sudavė jai į nugarą, dėl ko ji atsisėdo ant lovos, kadangi juto stiprų fizinį skausmą. Ji bėgdama iš kambario link koridoriaus šaukėsi pagalbos rėkdama „kviesti policiją“. Ji manė, kad gal kaimynai išgirs ir kvies policiją. Ž. K. pasivijęs ją sugriebė ranka už surištų jos plaukų ir tempė už jų ją į kambarį, bet jai pavyko išsilaisvinti. Dėl tempimo už plaukų ji juto fizinį skausmą. Ji pasakė, kad tuoj atvyks policiją ir neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Ji pati jų nekvietė, mano, kad išgirdę jos šauksmą kažkas iš kaimynų iškvietę pareigūnus. Atvykę pareigūnai siūlė jai medikų pagalbą, tačiau ji jos atsisakė. Į gydymo įstaigas nesikreipė, tačiau vyks pas teismo medicinos ekspertus. Sūnui Ž. K. pretenzijų neturi, jam atleidžia, civilinio ieškinio byloje nereikš, mano, kad jis turi atsakyti įstatymo nustatyta tvarka ( 1 t., b. l. 157-160).

Liudytoja O. K. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji gyvena kaimynystėje su D. K., kurios butas yra priešais jos butą. Apie 1-2 val. nakties kažkas pabaladojo į jos buto, (duomenys neskelbtini), duris. Kai ji atsikėlė ir atidarė buto duris, pamatė, kad kaimynę D. K. jos sūnus stumia į jų butą. Tada ji uždarė duris ir iškvietė policiją. Dienos metu ji sutiko D. K., kurios lūpa buvo sumušta, po akimi buvo kraujosruva. Ji kaimynės atsiprašė ir paklausė, ar ji gerai padarė, kad iškvietė policiją. Kaimynė pasakė, kad gerai, nes sūnus smurtavo, sudavė jai smūgius, o ji prašydama pagalbos, pabeldė į jos duris, tačiau sūnus, sugriebęs ją už plaukų, įtempė į butą.

Bendrojo pagalbos centro 2017 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 41D(K)-1907 (1 t., b. l. 141) nustatoma, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 02:12 val. BPC pagalbos informacinėje sistemoje buvo užfiksuotas pranešėjos O. K. pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu, (duomenys neskelbtini) .Pateikta pranešimo garso įrašo kopija, kuri apžiūrėta ir apžiūros protokole nurodyta, kad išklausytas pranešimo garso įrašas gautas iš Bendrojo pagalbos centro, sudaryta pokalbio stenograma, kurioje užfiksuota, kad O. K. nurodo, kad kaimynė beldė į duris, ji suprato, kad pas kaimynę problemos, ją sūnus muša (1 t., b. l. 143-144).

Apžiūros protokolu (1 t. b. l. 145-148) nustatoma, kad apžiūrėta įvykio vieta - butas, (duomenys neskelbtini)., akivaizdžių grumtynių požymių nesimato (1 t., b. l. 145-148).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio D. J. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (1 t., b. l. 149-152) nustatoma, kad 2017 m. lapkričio 16 d. apie 02,17 val. gautas pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje (duomenys neskelbtini), o smurtą patyręs asmuo D. K. paaiškino, kad smurtas pasireiškė sumušimais į veido sritį bei nugarą.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3396/2017(02) (1 t., b. l. 167) nustatoma, kad D. K. padaryta poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas dešiniame lūpų kampe. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja, ar kitas panašaus pobūdžio daiktas. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2017 m. lapkričio 16 d. Sužalojimai padaryti ne mažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimo padarymo meru tiriamoji galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimai nebūdingi tyčiniams savęs žalojimui. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Alkotesterio rodmenimis (2 t., b. l. 70-72) nustatoma, kad 2017 m. lapkričio 16 d. 03:08 val. Ž. K. nustatytas girtumas - 3,36 promilės, 2017 m. lapkričio 16 d. 02:42 D. K. nustatytas girtumas - 1,78 promilės.

Kaltinamasis Ž. K. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis su motina D. K. susiginčijo dėl pinigų, o daugiau nieko neatsimena dėl girtumo. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas įrodytas nukentėjusiosios D. K. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, liudytojos O. K. parodymais, rašytiniais įrodymais. Teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis Ž. K., apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto dėl pinigų su motina D. K., kuri taip pat buvo apsvaigusi nuo alkoholio, metu, tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai D. K. ne mažiau du smūgius į veidą ir vieną smūgį į nugarą, tarpduryje sugriebęs jai už plaukų tempė ją į save, tuo padarė nukentėjusiajai D. K. poodinę kraujosruvą kairės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimą dešiniame lūpų kampe, tuo sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl Ž. K. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo Ž. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikaltimus jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, nusikaltimus padarė būdamas recidyvistu.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, jų padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, žalos dydį.

Skiriant bausmę kaltinamajam Ž. K. atsižvelgtina į tai, kad jis teisiamas ne pirmą kartą, šiuos nusikaltimus padarė būdamas recidyvistas, padarė keturis nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia, būdamas laisvėje nedirbo, nusikaltimai padaryti artimoje aplinkoje, greitai vienas po kito, laisvėje nedirbo. Ž. K. 2017 m. spalio 30 d. lankėsi probacijos tarnybos nukreipimu Jonavos PSPC PSC, jam 2016 m. birželio 16 d. – lapkričio 15 d. buvo diagnozuotas adaptacijos sutrikimas, vėliau nesigydė ir nesilankė. Ž. K. administracine tvarka nebaustas, buvo teistas už analogišką nusikalstamą veiką, tačiau po bausmės atlikimo tuoj pat padarė naujus nusikaltimus, ir nors Kauno tardymo izoliatoriaus charakterizuojamas teigiamai, nusikaltimus padarė artimoje aplinkoje, tuoj po Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo padarė naują nusikaltimą - 2017 m. lapkričio 16 d. savo motinos atžvilgi. Visos šios aplinkybės rodo didesnį Ž. K. pavojingumą visuomenei ir nenorą gyventi pagal visuomenėje priimtas normas, todėl jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė.

Skiriant subendrintą bausmę kaltinamajam Ž. K. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 d., t. y. už nusikaltimus padarytus S. K. atžvilgiu, taikytinas BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, nes šie du nusikaltimai padaryti tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje, tais pačiais veiksmais ir tai yra ideali nusikaltimų sutaptis. Skiriant subendrintą bausmę taikytina BK 63 straipsnio 1, 4 dalys, bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu ir prie bausmės, subendrintinos apėmimo būdu, pridėtina šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 140 straipsnio 3 dalį dalis - 4 mėnesiai, atsižvelgiant į Ž. K. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Daiktiniai įrodymai – peilis nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas, o trys CD diskai paliktini saugoti byloje.

Kaltinamajam Ž. K. kardomosios priemonės suėmimo terminas nuo 2018 m. kovo 17 d. pratęstinas iki bausmės pradėjimo vykdyti, nes kaltinamajam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė ir neišnyko pagrindai, kuriais remiantis ši kardomoji priemonė buvo paskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (S. K. atžvilgiu) ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę;

pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir paskirti Ž. K. subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą subendrintą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį vienerių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, bausmes sudedant iš dalies - pridėti keturis mėnesius laisvės atėmimo bausmės ir paskirti Ž. K. vienerius metus keturis mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Ž. K. subendrintą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 30 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 30 parų arešto bausme, ją pakeičiant į 30 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmes sudedant visiškai ir paskirti subendrintą vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Ž. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (D. K. atžvilgiu) ir paskirti jam vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, Ž. K. subendrintą vienerių metų penkių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo 140 straipsnio 2 dalį (D. K. atžvilgiu), bausmes sudedant iš dalies – pridėti keturis mėnesius laisvės atėmimo bausmės ir paskirti Ž. K. galutinę subendrintą vienerių metų devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką Ž. K. įskaičiuoti laikinąjį sulaikymą nuo 2017 m. spalio 24 d. iki 2017 m. spalio 26 d. ir nuo 2017 m. lapkričio 16 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. ir suėmimo laiką nuo 2017 m. lapkričio 17 d. iki bausmės vykdymo pradėjimo.

Kardomosios priemonės suėmimo terminą Ž. K. pratęsti nuo 2018 m. kovo 17 d. iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

Bausmės pradžią Ž. K. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktinius įrodymus – peilį, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti, tris CD diskus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus apeliaciniu skundu. Nuteistajam nuosprendžio apskundimo termino pradžia skaičiuojama nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.