Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Raimundo Jurgaičio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendžio, kuriuo M. Z. pripažintas kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 140 straipsnio 3 dalį ir nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams,

- pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir nuteistas terminuoto laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmę skirta atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2017-11-22, į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo laiką nuo 2017-01-27 iki 2017-02-27.

Kardomoji priemonė M. Z. iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeista į suėmimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Z. nuteistas už tai, kad jis sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiams asmenims, o būtent: 2017 metų sausio mėnesį, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau kaip šešis kartus ranka sudavė į įvairias kūno vietas mažamečiui J. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., padarydamas jam nugaros ir kairės šlaunies poodines kraujosruvas, odos nubrozdinimus galvoje, nugaroje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Be to, M. Z. nuteistas už tai, kad jis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui asmeniui, o būtent: 2017 metų sausio mėnesio pabaigoje, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau kaip šešis kartus ranka sudavė į įvairias kūno vietas mažamečiui D. M., gim. (duomenys neskelbtini) m., tuo padarydamas jam nugaros ir kairės šlaunies poodines kraujosruvas, kairės rankos ir abiejų blauzdų odos nubrozdinimus, 2017-01-26, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), namuose, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą diržu sudavė jam į sėdmenis, padarydamas jam kairio sėdmens poodinę kraujosruvą, tuo bendrais veiksmais padarydamas D. M. nežymų sveikatos sutrikdymą ir emocijų sutrikdymą vaikystėje F93.83, t. y. dėl emocijų sutrikdymo vaikystėje padarė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Teismo posėdyje prokurorė prašė nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo M. Z. gynėjas advokatas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. Z. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, įvertinusi byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, susipažinusi su nuteistojo M. Z. apeliacinio skundo argumentais ir patikrinusi skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendį, konstatuoja, jog šių reikalavimų pirmosios instancijos teismas, pripažindamas M. Z. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, tinkamai, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 20 straipsnio nuostatų, įvertino byloje esančius įrodymus, skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis apkaltinamajam nuosprendžiui keliamų reikalavimų, jame išdėstyti duomenys ištirti teismo posėdyje ir pripažinti įrodymais, nuosprendyje padarytos išvados yra teisiškai motyvuotos ir pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo M. Z. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, įrodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartais įrodymais, todėl teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai nuteistojo M. Z. atžvilgiu priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Teisėjų kolegija nenustatė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikšmę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą.

Iš nuteistojo M. Z. apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl jo kaltės, mano, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su šiais nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais argumentais.

Pažymėtina, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d.). Vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo teismui nėra privalomos, bet teismas baigiamajame akte turi išdėstyti įrodymų vertinimo motyvus. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šiuos reikalavimus įvykdė. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kaip matyti iš apeliacinio skundo savo nekaltumą dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistasis M. Z. grindžia iš esmės vien tik savo paties paaiškinimu, kad jis yra nekaltas, tačiau šis nuteistojo teiginys yra paneigtas objektyviais byloje surinktais įrodymais. Tai, kad nuteistasis M. Z. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą mažamečiui J. M. bei nesunkų sveikatos sutrikdymą mažamečiui D. M., patvirtina: mažamečių nukentėjusiojo J. M. ir liudytojo R. M. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, liudytojų R. M., V. L., I. V., V. Z., D. T., D. P. parodymai pirmosios instancijos teisme, taip pat 2017-01-27 tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, 2017-01-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017-01-27 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 15 - liepos 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 15 - liepos 18 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) esantys duomenys. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visi šie duomenys papildo vieni kitus ir bendrai su kitais byloje surinktais įrodymais sudaro vieningą įrodymų visumą, neabejotinai patvirtinančią nuteistojo M. Z. kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, todėl teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo jais nesiremti.

Pažymėtina, kad šioje byloje nebuvo nustatyta jokių duomenų, jog liudytojai, duodami parodymus, siekė apkalbėti M. Z., apkaltinti jį nusikaltimo padarymu ar turėjo kokį nors asmeninį suinteresuotumą šios bylos baigtimi ir dėl to būtų davę neobjektyvius parodymus. Manyti, kad liudytojų parodymai neatitinka tikrovės ir jais yra iškraipomos tikrosios įvykio aplinkybės, o nuteistojo M. Z. parodymai atitinka tikrovę, nėra pagrindo. Liudytojų parodymai nuoseklūs, logiški ir aiškūs, juos iš esmės patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, todėl netikėti jų parodymais ir pripažinti juos netinkamais ar nepatikimais įrodymais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nekartoja. Remdamasi anksčiau išdėstytų duomenų visuma, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistasis M. Z. betarpiškai realizavo visus jam inkriminuojamų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, požymius, kurie, beje, aiškiai atskleidžia jo veikimą tiesiogine tyčia, todėl naikinti skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendį ir M. Z. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį nėra pagrindo. Vien tai, kad šiuo atveju nuteistajam M. Z. nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ir tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis, nesant baudžiamojo proceso pažeidimų, savaime nėra pagrindas teigti, kad teismas netinkamai vertino įrodymus, ir naikinti ar keisti teismo sprendimą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (Lietuvos Respublikos BK 1 str.) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą ir teisingą bausmę. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni. Tačiau nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylos medžiagą, neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Z. už jo padarytus nusikaltimus paskyrė per griežtas bausmes. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam M. Z. bausmes už jo padarytus nusikaltimus, pirmosios instancijos teismas nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. reikalavimų.

Kaip matyti iš skundžiamo Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendžio, paskirdamas nuteistajam M. Z. bausmes už jo padarytas nusikalstamas veikas, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, stadiją – M. Z. padarė vieną nesunkių nusikaltimų ir vieną apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamas nusikalstamas veikas, kaltės formą – nusikalstamos veikos padarytos tyčia, į tai, kad nuteistojo M. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra, į tai, kad M. Z. penkis kartus teistas už tokios pat rūšies smurtines nusikalstamas veikas, padarytas šeimos narių ir artimųjų giminaičių atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai M. Z. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes. Pažymėtina, kad aptartos aplinkybės patvirtina neigiamą M. Z. orientaciją visuomenėje, susiformavusias antivisuomenines nuostatas ir nenorą laikytis įstatymų, todėl pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Z. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšį.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio taip pat matyti, kad M. Z. už jo padarytus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, paskirtos bausmės (laisvės atėmimas 1 metams ir laisvės atėmimas 2 metams) yra mažesnės už Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalies ir 138 straipsnio 2 dalies 1 punkto sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. Z. už nusikalstamas veikas tinkamai parinko bausmės rūšis, už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė (laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams) nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti M. Z. skundžiamu nuosprendžiu už padarytas nusikalstamas veikas paskirtas bausmes ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Apeliaciniame skunde nuteistojo M. Z. nurodyta aplinkybė, kad jis turi mažametę dukrą, gim. (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. M. Z., būdamas ankščiau ne kartą teistas už nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai įvertino byloje nustatytas aplinkybes laikantis įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių, teisingai kvalifikavo nuteistojo M. Z. padarytas veikas, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam M. Z. paskirta bausmė yra tinkamai individualizuota, atitinkanti Lietuvos Respublikos BK 41 str. numatytą bausmės paskirtį, todėl tenkinti nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą ir naikinti ar keisti skundžiamą Kelmės rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nuosprendį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. Z. apeliacinį skundą atmesti.