Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimo, kuriuo E. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams ir transporto priemonės – automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. birželio 14 d. E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2014 m. birželio 14 d., apie 23.50 val., Taikos pr., Klaipėdoje, vairavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso A. M., būdamas neblaivus, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis (1,37 promilės), kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 straipsnyje numatytą pažeidimą. Šiais savo veiksmais E. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu E. K. pripažino kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir paskyrė administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, ir konfiskavo transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą pakeisti: panaikinti nutarimo dalį, kuria teismas konfiskavo automobilį „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir taikant ATPK 30¹ straipsnį nekonfiskuoti automobilio arba panaikinti ginčijamą teismo nutarimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas neneigia savo kaltės padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, tačiau, E. K. nuomone, apylinkės teismo sprendimas konfiskuoti ne pažeidėjui, o kitam asmeniui – A. M. priklausantį automobilį yra neteisingas, priimtas neįsigilinus į ATPK 30 straipsnio, reglamentuojančio turto konfiskavimą, aiškinimą bei pažeidžiant procesinės teisės normas.

Skundžiamame nutarime teismas nurodė apklaustų liudytojų parodymų esmę, tačiau jų parodymų teisiniu požiūriu neanalizavo ir šiems įrodymams jokios įrodomosios reikšmės neteikė. Iš liudytojų K. M., A. M., L. M. parodymų išeina, kad konfiskuotą automobilį, kurio savininkas yra A. M., savavališkai pasiėmė K. M., kuris šį automobilį be savininko žinios ir sutikimo perdavė jam – E. K.. Apeliantas pažymi, jog tai buvo pirmas kartas, kai A. M. perdavė jam vairuoti automobilį (apeliantas E. K. nurodo, jog anksčiau jis buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnyje, kurį padarė vairuodamas kitą transporto priemonę). Taigi, apelianto E. K. teigimu, konfiskuoto automobilio savininkas A. M. nėra tiesiogiai susijęs su transporto priemonės perdavimu pažeidėjui, todėl šiuo atveju įstatymas turi ginti savininko teises.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo konfiskuoti transporto priemonę motyvai, kad automobilio savininkas A. M. sudarė sąlygas panaudoti jam priklausantį automobilį kaip įrankį teisės pažeidimo padarymui, E. K. teigimu, yra formalūs, nes ginčijamame nutarime nenurodyta, kokios konkrečiai buvo sudarytos palankios sąlygos panaudoti transporto priemonę, kuria buvo padarytas KET pažeidimas. Kaip nurodė teisme kaip liudytojai apklausti A. M. ir L. M., automobilis buvo laikomas Kretingoje prie jų darbovietės esančiame sandėlyje, kuris buvo rakinamas. Niekas iš pašalinių asmenų automobilio pasiimti negalėjo. Iš minėtų liudytojų parodymų matyti, kad automobilį pasiėmė ne tiesiogiai pažeidėjas, o automobilio savininko sūnus, tad nėra pagrindo teigti ir konfiskuoti automobilį tuo pagrindu, kad automobilio savininkas nesirūpino ar sudarė sąlygas kitiems asmenims daryti šiuo automobiliu KET pažeidimus.

Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę, tačiau nagrinėjamu atveju nėra nustatyta ir pirmosios instancijos teismo nutarime nėra motyvuota, kad šiuo konkrečiu atveju automobilio savininkas nesirūpino jam priklausančia transporto priemone.

E. K. teigimu, nagrinėjamu atveju teismo pritaikyta sankcija – transporto priemonės konfiskavimas, užtraukė administracinę atsakomybę transporto priemonės savininkui už transporto priemonės savininko šeimos nario galbūt neatsakingą elgesį arba, teismo vertinimu, šeimos narys atsako už kito šeimos nario elgesį nepriklausomai nuo to, ar šis elgesys teisėtas ar ne. Toks teismo vertinimas prieštarauja teisingam sprendimo priėmimui. Lietuvos Respublikos K. T. 2012 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo, kad konstitucinė teisingumo samprata reiškia ne formalų teismo vykdomą teisingumą, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus, kurie savo turiniu yra teisingi. Vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija.

E. K. teigia, jog teismo jam pagal ATPK 130² straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, yra griežta nuobauda, ir mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti ir be automobilio konfiskavimo.

Be to, apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju į administracinę bylą teismui buvo pagrindas įtraukti automobilio savininką A. M. ir pripažinti jį nukentėjusiuoju, suteikiant jam teisę naudotis visomis procesinėmis teisėmis, numatytomis ATPK 273 straipsnyje, nes jam akivaizdžiai buvo padaryta moralinė ir turtinė žala.

Be to, administracinė byla išnagrinėta neinformavus institucijos, surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą, – Lietuvos Kelių policijos tarnybos, kurios išsakyta pozicija galėjo turėti įtakos skiriant pažeidėjui administracinę nuobaudą bei aiškinantis faktines bylos aplinkybes.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti E. K. apeliacinio skundo ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-08-13 nutarimą.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu E. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje, už jį paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams ir automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimas. Iš administracinėn atsakomybėn patraukto E. K. apeliacinio skundo turinio matyti, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliantas E. K. nesutinka su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria teismas taikė papildomą administracinę nuobaudą, – daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis (automobilio) ir kuris nuosavybės teise priklauso A. M., konfiskavimą. E. K. teigimu, teismas nepagrįstai konfiskavo A. M. priklausančią transporto priemonę „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nes šio automobilio savininkas pats tiesiogiai neperdavė pažeidėjui automobilio, priešingai, iš byloje apklaustų liudytojų parodymų matyti, kad automobilį pasiėmė ne jis – E. K., o automobilio savininko A. M. sūnus K. M., tad, apelianto teigimu, nėra pagrindo teigti ir konfiskuoti automobilį tuo pagrindu, kad automobilio savininkas nesirūpino ar sudarė sąlygas kitiems asmenims daryti šiuo automobiliu KET pažeidimus. Būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

ATPK 26 straipsnio 1 dalyje inter alia nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 130² straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų.

ATPK 130² straipsnyje inter alia nustatyta, jog transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu.

Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius šį administracinį teisės pažeidimą, yra privalomas nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, nuosavybės teise priklauso pažeidimą padariusiam ar trečiajam asmeniui. Pagal teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, o ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu.

Taigi, kad nagrinėjamu atveju būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir E. K. neskirti papildomos nuobaudos – A. M. priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, turi būti nustatytas teisiškai reikšmingas faktas, kad transporto priemonė, kuria E. K. padarė ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimta ir naudota prieš jo savininko A. M. valią, kitaip tariant, būtina išsiaiškinti, ar pažeidimo padarymo įrankis (automobilis) buvo valdomas teisėtai, nepažeidžiant savininko teisių, t. y. su savininko žinia ir sutikimu. Tik tokiu atveju, kai pats savininkas savanoriškai yra perdavęs savo daiktą valdyti kitam asmeniui ar neužtikrino pakankamos savo turto apsaugos nuo neteisėto pasinaudojimo juo ir dėl to šis daiktas panaudojamas pažeidimui padaryti, savininkui pačiam kyla su to daikto praradimu susijusios pasekmės.

Kaip matyti iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo, šiuo atveju teismas, nors ir nustatė, kad automobilio savininkas A. M. pats tiesiogiai neperdavė transporto priemonės pažeidėjui, tačiau padarė išvadą, kad savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nes jis neužtikrino, kad su jam priklausančiu automobiliu nebūtų daromi teisės pažeidimai, sudarė sąlygas panaudoti jam priklausantį automobilį kaip įrankį teisės pažeidimo padarymui. Tačiau su tokia apylinkės teismo išvada apeliacinės instancijos teismas sutikti negali.

Iš pažeidėjo E. K. parodymų matyti, jog jis nuo pat pradžių nurodė, kad automobilį pasiskolino iš draugo K. M. (automobilio savininko A. M. sūnaus). Taip pat pažeidėjas parodė, kad įvykio dieną jis vartojo alkoholį, tačiau kartu su juo K. M. nebuvo, jis pastarojo tik paprašė paskolinti automobilį, paskambinęs jam telefonu, ir šis sutiko. Kaip liudytojas teisme apklaustas K. M. taip pat nurodė, kad E. K. paprašė paskolinti automobilį, kuris priklauso jo tėvui A. M., nurodydamas, kad jam reikia nuvažiuoti su reikalais į kitą miesto galą. Jis sutiko, nes E. K. buvo artimas jo draugas. Liudytojas K. M. taip pat nurodė, kad tuo metu E. K. nebuvo girtas, be to, nurodė, kad automobilį jis buvo pasiėmęs be tėvų žinios. Kaip liudytojas teisme apklaustas automobilio savininkas A. M. parodė, kad automobiliu naudojasi visi šeimos nariai. Automobilį jie laiko įmonės, kur kartu dirba, teritorijoje, t. y. sandėlyje Kretingoje, nes taip patogiau, kadangi juo naudojasi visi šeimos nariai, iš jų ir sūnus K. M., kuris turėjo automobilio raktelius. Apie tai, kad tą dieną sūnus K. M. pasiėmė automobilį, jis nežinojo. Analogiškus parodymus teisme davė liudytoja L. M.. Ši liudytoja papildomai nurodė, kad sūnus be jų žinios niekada neimdavo automobilio, tačiau tada paėmė. Taigi, atsižvelgiant į kaip liudytojo apklausto automobilio savininko A. M., liudytojų K. M. ir L. M. parodymus, paties pažeidėjo parodymus, akivaizdu, kad automobilis buvo perduotas pažeidėjui be savininko žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad A. M. nuosavybės teise priklausantis automobilis pastarojo sūnaus K. M. buvo perduotas pažeidėjui E. K., automobilio savininkui A. M. apie tai nepranešus ir negavus leidimo. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad A. M. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir nekonfiskuoti pažeidėjui E. K. nepriklausančio automobilio. Be to, apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinus visas bylos aplinkybes, netaikius ATPK 130² straipsnyje numatytos papildomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, gali būti pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas keistinas, panaikinant nutarimo dalį dėl automobilio konfiskavimo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nutarimą pakeisti:

panaikinti nutarimo dalį, kuria konfiskuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.