Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Arūnas Paštuolis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarties V. P. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (toliau-Institucija) Viešosios tvarkos skyriaus Patrulių kuopos mobiliojo būrio vyriausiasis patrulis 2011-07-19 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. E 785692 V. P. už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytos 2,00 promilės) ir neturėdamas tam teisės. Taip pat nepateikė automobilio registracijos liudijimo. Tokiais veiksmais V. P. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 129 straipsnyje, 124¹ straipsnio 7 dalyje.

Alytaus apskrities VPK, vadovaudamasis LR ATPK 302¹² straipsniu, šią nutartį apskundė apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 16 d. priėmė nutartį, kuria nutarė atsisakyti priimti Alytaus apskrities VPK apeliacinį skundą ir jį su priedais grąžinti padavusiam asmeniui. Teismas nutartyje nurodė, jog nutartys, kuriomis byla iš esmės neišsprendžiama (dar vadinamos tarpinės nutartys), bet kurios užkerta kelią bylos nagrinėjimui įstatymo numatytais atvejais pagal nuo 2011-01-01 įsigaliojusią ATPK 23 skirsnio 293 str., 296 str. 5d. ir 9d., 302-4 str., 302-6 straipsnio 5d. ir 8d. redakciją gali būti skundžiamos atskiruoju skundu:

1) nutartys, kuria atmetamas prašymas atnaujinti praleistą skundo ar apeliacinio skundo terminą,

2) nutartys, atsisakyti priimti skundą ar apeliacinį skundą;

3) nutartys, kuria skundas ar apeliacinis skundas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai.

Apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad ATPK 302-2 str. numato galimybę apskųsti apeliacine tvarka tik ATPK 287 ir 302 str. nurodytas priimtų apylinkės teismo sprendimų rūšis: nutarimus ir nutartis, kuriomis byla yra išnagrinėjama (išsprendžiama) iš esmės. Tuo tarpu apylinkės teismo priimamomis nutartimis grąžinti administracinio teisės pažeidimo medžiagą trūkumams pašalinti byla iš esmės nesprendžiama - tokios rūšies nutarties nenumato ir LR ATPK 287 bei 302 straipsniai, todėl tokia nutartis negali būti skundžiama apeliacine tvarka pagal LR ATPK 302-2 str. nuostatas.

Atsikirtimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Sutinkamai su ATPK 302¹¹ str. 1 d. nuostata, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą pagal apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje esantys duomenys rodo, Alytaus rajono apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį bandė aiškinti Administracinių teisės pažeidimų kodekso normas. Tačiau normas aiškino netinkamai, tokiu būdu suklaidino proceso dalyvius ir pažeidė jų teises, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina kaip neteisėta ir nepagrįsta.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra ne kartą pasisakyta dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo ypatingos procesinės ir įrodomosios reikšmės, taip pat ir dėl teismo priimamo sprendimo grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti. Taigi, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, jog teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinės bylos Nr. N3-444/06; Nr. N3 -802/07).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu yra administracinio teisės pažeidimo protokolas, ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-5778/2010; 2008 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).

ATPK 260 straipsnio 1 dalis nurodo būtinus administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementus – jame, be kitų duomenų, turi būti nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė, šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, taip pat kitokios žinios, būtinos bylai teisingai išspręsti.

ATPK 280 straipsnis nustato, kad organas (pareigūnas), ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, turi išsiaiškinti, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą, ji turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40).

Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų). Tik tuomet, kaip jau auščiau paminėta, teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolą trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinės bylos Nr. N3-444/06; Nr. N3 -802/07).

Atsižvelgiant į nurodytus procesinius pažeidimus, Institucijos atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartis naikinama ir byla grąžinama tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjas

nutaria:

Alytaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.